Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

2018-07-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A8.-938-305/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-07-16
Bylos Nr.
A8.-938-305/2018
Teisminio proceso Nr.
4-53-3-00158-2018-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laimutis Vaitkus
Pažeidėjas
S. S.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A8.-938-305/2018Teisminio proceso Nr. 4-53-3-00158-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 9.36; 21.9.10
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 16 d.Vilkaviškis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Laimutis Vaitkus

nedalyvaujant tyrimą atlikusios institucijos atstovui (apie bylos nagrinėjimą tinkamai pranešta, prašymų atidėti procesą negauta), nedalyvaujant traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui S. S., gimęs (duomenys neskelbtini), nedirbantis, gyvenantis(duomenys neskelbtini), išnagrinėjo administracinių nusižengimų bylą, ir

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. S. 2018-06-28, apie 00.35 val., kelyje Kalvarija-Gražiškiai-Vištytis, V. L. I kaimo ribose, Vištyčio seniūnija, Vilkaviškio rajono savivaldybė, vairuodamas automobilį Mercedes 280 valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas prekių įsigijimo dokumentų, įgijęs ir paslėpęs automobilio galinėse durelėse, už galinės sėdynės, specialiai įrengtoje slėptuvėje, gabeno 1405 pakelių cigarečių „Golden Gate Blue“, pagamintų ne Europos Sąjungoje ir nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, kurių bendra vertė su privalomais mokėti mokesčiais 4088,55 Eur (81,77 BBND).

Šiais savo veiksmais S. S. pažeidė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenis taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ (2013-09-10 redakcija) 3.1.2. punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 209 straipsnio 7 dalyje.

Kadangi į tyrimą atlikusios institucijos iš anksto paskirtą bylos nagrinėjimą teisme neatvyko nei pačios institucijos atstovas, nei traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo, kuriam apie bylos nagrinėjimą vietą, datą ir laiką pranešta asmeniškai pasirašytinai, prašymų jį atidėti negauta, byla teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (ANK 629 str. 1 d., 630 str. 2 d. ). Byla išnagrinėta S. S., kurio asmenybė nustatyta pareigūnų, nedalyvaujant. Traukiamas atsakomybėn savo kaltę pripažino (b. l. 1, 17).

Traukiamas atsakomybėn S. S. kaltu byloje savo rašytuose paaiškinimuose prisipažino visiškai ir gailisi dėl padaryto pažeidimo ( b.l. 3).

Motyvuojamoji dalis

S. S. kaltė šioje byloje be jo paties prisipažinimo, yra visiškai įrodyta bylos dokumentais, teismo pripažįstamais rašytiniais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu, VSAT pareigūnų išsamiais rašytiniais paaiškinimais apie administracinio nusižengimo nustatymo ir fiksavimo aplinkybes, administracinio sulaikymo protokolu, foto lentelėmis, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, sulaikytų cigarečių muitinės vertės nustatymo pažymomis.

Kadangi byloje leistinomis priemonėmis patikimai įrodyta, jog S. S. neteisėtai įgytų ir gabentų akcizais apmokestinamų prekių vertė yra virš 50 Bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, tačiau dar nesiekia 200 tokių dydžių, jo veika byloje turi būti kvalifikuojama būtent pagal ANK 209 straipsnio 7 dalį.

S. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe kvalifikuojamas kaltės pripažinimas (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių nebuvimą, todėl skirtina sankcijoje numatyta ir arčiau sankcijos minimumo nuobauda – 4400 eurų bauda.

Konfiskavimas priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti, LR ANK 209 str. 7 d. sankcijoje numatytas kaip papildoma, alternatyvi nuobauda, dėl kurios skyrimo, kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus visas nuobaudos skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, yra pavesta spręsti administracinę nuobaudą skiriančiai institucijai. Šios sankcijos taikymas, nustačius LR ANK 209 str. 7 d. numatyto pažeidimo padarymą, nėra privalomas.

Pagal susiformavusią teismų praktiką, transporto priemonės konfiskavimas privalomai taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos ar akcizais apmokestinamų prekių gabenimui nusižengimui daryti, t.y. jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta – įrengta slėptuvė daiktams ar prekėms paslėpti arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, ir jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-47/2008, N575-215/2009).

Šioje byloje nustatyta, kad cigaretės buvo paslėptos ne įrengtose slėptuvėse ar transporto priemonės ertmėse, kas apsunkintų jų suradimą, o automobilio salone. Administracinių teisės nusižengimo bylos yra susijusios su teisinių sankcijų (nuobaudų) taikymu. Šios nuobaudos neretai prilygsta net bausmei, skiriamai teismo nuosprendžiu už nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese, garantuojant proceso dalyviams įstatymuose bei tarptautiniuose aktuose numatytas teises (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 4 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N-12-344/2004; Administracinių teismų praktika Nr. 6, p. 88-92). Apribojant nuosavybės neliečiamumą, ribojama ne tik konstitucinė, bet ir konvencinė asmens teisė. Taigi, taikant prievartos priemones ir atliekant procesinius veiksmus, susijusius su asmens nuosavybės teisių apribojimu, turi būti laikomasi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 1 1 straipsnyje įtvirtintų nuosavybės apsaugos reikalavimų, aiškinamų Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – Teismas) praktikoje. Teisės netrukdomai naudotis savo turtu apribojimas turi atitikti Teismo praktikoje suformuotą proporcingumo reikalavimą, kuris reiškia, kad apribojant nurodytą asmens teisę, turi būti nustatoma teisinga visuomenės bendrojo intereso poreikių ir asmens pagrindinių teisių apsaugos reikalavimų pusiausvyra. Nustatant teisės netrukdomai naudotis savo turtu apribojimo proporcingumą, reikėtų pasverti apribojimu siekiamo apginti intereso ir ribojamos asmens teisės svarbą. Teismo praktikoje iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Tačiau pagal Konvencijos protokolo Nr.1 1 straipsnio reikalavimus tokia priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t.y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta.

Byloje Bowler International Unit prieš Prancūziją (Bowler International Unit v. France, no. 1946/06, judgement of 23 July 2009) nustatytas Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio pažeidimas dėl to, kad konfiskavus iš pareiškėjos – sąžiningos pervežimų tarpininkės – prekes, panaudotas kontrabanda gabenamoms narkotinėms medžiagoms paslėpti, nebuvo nustatyta teisinga bendrojo visuomenės intereso reikalavimų ir pagrindinių asmens teisių apsaugos imperatyvo pusiausvyra, nes nebuvo jokio teisinio mechanizmo šiam apribojimui ištaisyti. Teismas nusprendė, kad pareiškėjos turima teisinės gynybos priemonė – ieškinys nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui – nesuteikia sąžiningam savininkui tinkamos galimybės išdėstyti savo bylą kompetentingoms institucijoms. Tokia išvada padaryta įvertinus muitinės baudų, kuriomis asmenys, padarę kontrabandą, nuteisiami muitinės administracijos (privilegijuoto kreditoriaus pagal nacionalinę teisę) naudai, dydžius ir šių asmenų nemokumo pavojų.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas pažymėjo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika leidžia daryti išvadą, jog tais atvejais, kai konfiskuojant turtą apribojama sąžiningo trečiojo asmens teisė į nuosavybės apsaugą, nacionalinėje teisėje turi būti įtvirtinti mechanizmai, leidžiantys tiesiogiai ištaisyti šį apribojimą. Šiuo aspektu asmuo turėtų turėti bent jau veiksmingą galimybę siekti atitinkamos žalos atlyginimo. Tuo atveju, jeigu baudžiamajame procese tektų spręsti eventualiai sąžiningo asmens turto konfiskavimo klausimą ir būtų nustatyta, kad vėliau šis asmuo nurodytos galimybės ginti savo teises neturės, reikėtų siekti išvengti jų apribojimo (pvz., vietoje turto konfiskavimo išieškant turto vertę pagal BK 72 straipsnio 5 dalį).

Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad LR ANK nenumato konfiskuotino turto vertės išieškojimo iš pažeidėjo, o LR ANK 209 str. 7 d. nenumatytas privalomas gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimas, galimybės ginti savo teises ir realiai išsiieškoti konfiskuoto turto vertę iš pažeidėjo. Taigi šiuo atveju konfiskuojant sąžiningo savininko turtą, atsižvelgiant į aukščiau paminėtą Teismo praktiką, galimas Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio pažeidimas.

Byloje nėra pateikta patikimų ir neginčytinų duomenų kam priklauso sulaikyta transporto priemonė. Todėl, įvertinus tai, kad transporto priemonė galimai priklauso trečiajam asmeniui, kuriam apie daromą pažeidimą nieko nebuvo žinoma, o pažeidėjas baudžiamas pirmą kartą, pažeidėjas transporto priemone naudojosi savo reikmėm ir ji nebuvo specialiai pritaikyta kontrabandai gabenti, darytina išvada, jog nėra objektyvaus pagrindo konfiskuoti transporto priemonę, siekiant užkirsti kelią analogiškų veikų darymui. Akivaizdu, jog rastam cigarečių kiekiui gabenti nebuvo būtina būtent tokia transporto priemonė. Įvertinus tai, kad pažeidėjui už ANK 209 str. 7 d. numatyto pažeidimo padarymą skirtina 4400 eurų bauda su kontrabandos daiktų konfiskavimu. Darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju galimai trečiajam asmeniui priklausančio automobilio konfiskavimas, kaip papildoma administracinė nuobauda už aukščiau minėtos vertės prekių teisėtą įgijimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, nėra proporcinga padaryto pažeidimo pavojingumo pobūdžiui bei mastui. Kadangi ji yra aiškiai per griežta ir neteisinga, pažeidžianti sąžiningo trečiojo asmens turtines teises, todėl nagrinėjamu atveju LR ANK 209 str. 7 d. numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir nepaskiriant minėto automobilio konfiskavimo.

Teismas sprendžia, jog tokios administracinės nuobaudos paskyrimas atitinka administracinės nuobaudos tikslus (ANK 22,32 str.). Pagrindų taikyti ANK 12 str. teismas nenustatė, kadangi į lengvinančią aplinkybę ir kitas aplinkybes atsižvelgta, paskiriant arčiau minimalios nuobaudą, o ypatingų aplinkybių, dėl kurių būtų galima taikyti paminėto straipsnio nuostatas nėra.

Nutarimo vykdymo kontrolę pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 209 str. 5 d., 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, 637 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

S. S., už padarymą nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 209 straipsnio 7 dalyje, paskirti administracinę nuobaudą – keturių tūkstančių keturių šimtų eurų (4400 EUR) baudą su prekių –1405 pakelių cigarečių „Golden Gate Blue“ be banderolių konfiskavimu, be transporto priemonės – automobilio Mercedes 280 valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.

Nutarimo vykdymo kontrolę pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 18087985083.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 str. 1 d., 2 d.).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas Laimutis Vaitkus