- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-05-08
- Bylos Nr.
- 1-131-470/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32773-2016-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Snaigė Juknevičienė
- Kaltinamasis
- R. G.
- Nukentėjusysis
- D. G.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, ūkininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 145 straispnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis R. G. laikotarpiu nuo 2016 m. vasario mėnesio iki 2016 m. gegužės 10 dienos, naudodamas psichinę prievartą, sistemingai baugino sutuoktinę D. G.. Jis 2016 m. vasario 16 d. apie 22.00 valandą namuose (duomenys neskelbtini), laikydamas peilį nukentėjusiajai D. G. virš galvos sakė „tu man atsibodai, gyva iš čia neišeisi“, taip grasino ją nužudyti; tęsdamas nusikalstamą veiką, praėjus savaitei po bauginimo, 2016 m. vasario 23 d., ten pat sakydamas „jeigu tu neišsikraulinsi iš namų, tai pakartosiu ką pradėjęs“, grasino ją nužudyti; tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016 m. balandžio 13 d. apie 10-11 valandą, nukentėjusiajai D. G. dirbant pas B. G. (duomenys neskelbtini), išmėtė lauke iš nukentėjusios piniginės išimtus pinigus ir išsakė grasinimus ją nužudyti" jei negrįši, tai aš tau padarysiu", o po 2-3 minučių parvažiavęs namo kirviu sukapojo nukentėjusiosios drabužius ir paskambinęs jai telefonu apie tai pranešė „sukapojau drabužius“, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016 m. gegužės 10 d. paskambino nukentėjusiajai telefonu ir pasakė „jeigu tu per penkias minutes negrįši, padegiu tvartą“, o nukentėjusiajai sugrįžus į namus, rankoje laikydamas uždegtą žiebtuvėlį grasino sakydamas "jei negrįši, tai atsiminsi visą gyvenimą".
Kaltinamasis R. G. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pilnai pripažino. Jis parodė, kad 2016 m. pradžioje jo sutuoktinė D. G. įsidarbino paštininke ir ėmė namo grįžti vėlai. Jis pradėjo pavydėti, nes manė, kad ji turi meilužį, svetimauja, toodėl ėmė reikalauti mesti darbą. Sutuoktinė jo neklausė, dėl ko prasidėjo tarpusavio konfliktai. 2016 m. vasario mėn. 16 d. vakare namuose jis paėmė D. G. telefoną, liepė jai klauptis ir prisiekti, kad ji neturinti meilužio. Tuo pačiu metu tempė ją už rankos į koridorių ir virš galvos jai laikė peilį, taip norėdamas ją įbauginti, nors pats jokių rimtų ketinimų ją sužaloti ar nudurti neturėjo. Sutuoktinė atsiklaupė ir prisiekė, kad meilužio ji neturi. Tą vakarą jie susitaikė, nuėjo kartu miegoti. Tą dieną į policiją sutuoktinė nesikreipė. Neprisimena, kad būtų sutuoktinę bauginęs vėliau, tačiau mano, kad įvykių neprisimena dėl to, jog po šio įvykio, praradęs pasitikėjimą sutuoktine, ėmė labai gerti. Neneigia, kad kaltinime nuorodytus veiksmus galėjo atlikti, tačiau prisiminti jų negali. Šiuo metu nebegeria, nukentėjusios atsiprašė. Nepaisant to, sutuoktinė išėjo iš namų ir su juo negyvena.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis dėl įvykio 2016-02-16 parodė analogiškai kaip teisme, dėl kitų įvykių aiškino sekančiai: nukentėjusiąją baugino vasario 23 d., nes jis, kai sutuoktinė grįžo vėlai iš darbo namo, pasakė jai, kad ji dingtų iš namų. Negrasino jai, kad jai ką nors padarys, jeigu ji neišeis iš namų. Ją vijo iš namų dėl to, kad išgirdo kalbas, kad sutuoktinė susitikinėja su svetimu. Tą dieną ji apsiverkė ir išvažiavo pas tėvus. 2016 m. balandžio 13 d. paėmė D. G. piniginę ir norėjo pasižiūrėti, kas joje yra. Piniginė buvo didelė, valdiška, nes D. dirba pašte ir renka iš žmonių mokesčius. Jis tikėjosi rasti kokių nors užrašų, bet iš tos piniginės nieko neėmė ir nemėtė. Pinigų iš jos paimti nenorėjo. Jis norėjo, kad ji grįžtų namo. Sekančią dieną jis pasiėmė iš spintos jos drabužius ir kirviu juos sukapojo. Taip pasielgė iš pavydo, kad ji negrįžta namo ir būna pas tėvus. 2016 m. gegužės mėn. D. G. neskambino ir kad padegs tvartą negrasino. Taip elgėsi, nes kai sutuoktinė užtrukdavo kažkur ilgiau arba likdavo pas tėvus, jis pykdavo ir pavydėdavo. Tuo metu jis labai nervindavosi, todėl negalvodavo, ką daro. Taip pat teigia, kad jis namo nepadegė, mano, kad gaisras kilo dėl to, kad buvo netvarkingas namo kaminas. Dėl savo poelgių labai gailisi (1 t., b. l. 60-61).
Nukentėjusioji D. G. parodė, kad gyvena su sutuoktiniu R. G., jis yra linkęs girtauti, daug kartų buvo gydytas psichiatrinėje ligoninėje. 2016 m. vasario 16 d. ji buvo namuose (duomenys neskelbtini). Kartu buvo sutuoktinis R. G.. Apie 22 val. ji kambaryje sėdėjo ant sofos, kai prie jos iš niekur nieko R. G. priėjo, iškėlė jai virš galvos peilį, kaire ranka suėmė jos dešinę ranką ir pasakė "tu man jau atsibodai, gyva iš čia neišeisi". Tada ištempė ją į koridorių, o koridoriuje visą laiką peilį laikė virš galvos, liepė klauptis ir prisiekti, kad neturi meilužio, liepė parašyti, kad atsisako gyvulių ir technikos, jai sakė, kad ją nustums nuo laiptų ir pasakys, kad ji pasipjovė. Ji labai išsigando, nes jos vyras buvo blaivus ir ji pajuto realią grėsmę savo gyvybei. Prieš tai sutuoktinis buvo iš jos atėmęs mobiliojo ryšio telefoną, namo raktus. Sutuoktinis grąsino durti peiliu, tačiau jai pavyko žodžiais jį apraminti ir jis peilį atidavė jai. Ji buvo persigandusi, naktį sunkiai sekėsi užmigti. Pagalbos nesikvietė, nes buvo labai pasimetusi. Ryte apsiramino ir pagalbos niekur nesikreipė. 2016 m. vasario 23 d. jos vyras R. G., būdamas blaivus, jai pasakė: "jeigu tu neišsikraulinsi iš namų, tai aš pakartosiu ką pradėjęs". Ji suprato, kad ją vyras nužudys, nes jis buvo blaivus ir tai pasakė agresyviai. Tuomet ji pasiėmė telefoną, išbėgo iš namų, paskambino į policiją. Po šių įvykių ji kreipėsi į savo brolį V. K., kad priimtų ją gyventi, nes namuose tapo nesaugu, ji bijojo dėl savo gyvybės. Į namus pareidavo tik tuomet, kai juose nebūdavo R. G.. Jai rūpėjo gyvuliai, kadangi jie būdavo nepašerti. 2016 m. balandžio 13 d. apie 10-11 val. ji dirbo pas B. G., kai atlėkė jos vyras R. G., pagriebė jos darbinę piniginę, išlėkęs į lauką iš piniginės išmėtė pinigus, skirtus mokesčiams (ji dirba pašte). Taip pat reikalavo, kad ji grįžtų namo, paliepė grąžinti jo dovanotą auksinę grandinėlę. Ji nusisegė ir atidavė grandinėlę, o sutuoktinis, išmetęs piniginę, išvažiavo savo automobiliu. Netrukus jis paskambino jai telefonu ir pasakė: “sukapojau drabužius”. Jis paaiškino, kad norėtų, kad ji pareitų namo ir niekur neitų ir padėjo ragelį. Ji namo nėjo, nes realiai bijojo, kad vyras ją nužudys. Kitą dieną, kai R. G. nebuvo namuose, jį grįžo į namus ir iš tiesų rado savo sukapotus drabužius, kirviu buvo sugadintos koridoriaus grindys. Tuomet ji kreipėsi į policiją, bet buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. 2016 m. gegužės 10 d. jai į mobilų telefoną paskambino kaimynė N. G., kuri kalbėjo per įjungtą garsiakalbį, todėl girdėjosi, kaip jos vyras R. sakė "jeigu tu per penkias minutes negrįžti, aš padegu tvartą". Ji išsigando, kad sutuoktinis realiai gali tai padaryti, iš karto parvažiavo namo ir prie ūkinio pastato išvydo stovintį R. G., rankoje laikantį uždegtą žiebtuvėlį. Trūko kelių sekundžių, kad jis būtų uždegęs ūkinį pastatą. Tuomet ji išmušė vyrui žiebtuvėlį iš rankų, o R. G. pagrasino, kad vis tiek jai padarys, jei negrįš, tai atsimins visą gyvenimą. Ji šiuos jo žodžius suprato, kad tai yra grasinimas ją nužudyti, nesvarbu ar ji grįš, ar negrįš. Sekančią dieną R. G. jai skambino, bet ji nekėlė ragelio. Tada apie 11 val. sulaukė kaimynės B. T. skambučio, kad iš jų namo pastogės rūksta dūmai. Ji paprašė, kad kaimynė pažiūrėtų, kas ten yra, o pati išvyko į namus. Kaimynė vėliau papasakojo, kad jų namuose rado R. G. gulintį savo lovoje pirmame aukšte, o antras aukštas buvo pilnas dūmų. Kai ji pati grįžo į namus, rado gaisrą – degė namo antras aukštas. Prie namų stovėjo R. G., jį jėga laikė kaimynas S. R., kad jis daugiau nieko neuždegtų. Ji suprato, jeigu ji būtų grįžusi namo, tai R. ją būtų uždaręs kambariuke, kur paprastai ji miegodavo, kai norėdavo pasislėpti nuo vyro, ir būtų namą padegęs su ja. Dėl šio įvykio taip pat buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Ji nuolatos dėl nepronozuojamo vyro elgesio jautė realų pavojų dėl savo gyvybės.
Liudytojas V. K. parodė, kad jo sesuo D. G. 2016 m. vasario 17 d. atvažiavo pas jį į namus, buvo labai išsigandusi, apsiverkusi. Sesuo papasakojo, kad jos vyras R. G., būdamas blaivus, paėmęs peilį grasino jai, buvo paklupdęs ant kelių ir grasino jai peiliu. R. G. norėjo, kad ji pasirašytų dokumentus atsisakydama turtų. Nuo to laiko sesuo bijo grįžti namo, gyvena pas jį, kartais pabūna pas tėvus. Jis žino, kad R. G. yra apie aštuonis kartus gulėjęs Ž. psichiatrinėje ligoninėje. Jis D. G. ne kartą ragino išsituokti, bet ji tikėjosi, kad jis pasitaisys. Kai D. G. gyveno pas jį namuose, tai R. G. ne kartą jai skambino norėdamas, kad ji grįžtų, o kai sesuo pas jį negrįždavo, tai R. G. yra sukapojęs jos drabužius, padegęs namą, norėjo padegti ir tvarką. Pagal jų santykius, sesers pasakojimus ir R. visus veiksmus, jis susidarė nuomonę, kad R. G. nori atsikratyti, gal ir nužudyti jo seserį, kad jam liktų visi turtai. Taip pat jam yra žinoma, kad kaimo seniūnaitis yra iš gyventojų surinkęs apie 50 parašų, dėl to, kad R. G. labai agresyvus. Sesuo D. G. savo vyro labai bijo, nes R. G. nuolatos jai skambina, kalba tai gražiai, tai grasina susidoroti, reikalauja grįžti namo.
Liudytoja B. T. parodė, kad 2016 m. gegužės mėnesį, ji buvo namuose (duomenys neskelbtini), kai pro langą pamatė, kad iš kaimynų G. namo stogo prie kamino veržiasi dūmai. Ji paskambino D. G. ir pasakė, kas vyksta, o pati nuėjo į jų namus, kur rado pirmame aukšte gulintį R. G., o iš viršaus veržėsi dūmai. Tada atėjęs kaimynas S. R. išvedė R. G. iš namo. Mano, kad šioje šeimoje visi nesutarimai kyla dėl R. G. pomėgio išgerti.
Liudytojas S. R. parodė, kad pamatė iš G. namų rūkstančius dūmus, todėl atėjo ir išvedė R. G. iš namų. Kaimynas buvo girtas, jį reikėjo laikyti, nes norėjo sau kažką pasidaryti. Yra girdėjęs iš kaimynų, kad prieš dieną R. G. su žiebtuvėliu vaikščiojo apie savo ūkinį pastatą, bet kaimynė jį sekė ir iškvietė žmoną D. G., kuri atėmė iš jo žiebtuvėlį.
2016-07-13 D. G. kreipėsi į policiją protokolu - pareiškimu, kuriame nurodyta, kad jos vyras R. G. nuo 2016 m. vasario 16 d. sistemingai ją terorizuoja grasindamas sudeginti turtą, susidoroti su ja (1 t., b. l. 1).
2016-06-27 D. G. skundu kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės vyriausiąjį prkurorą dėl jos vyro R. G. sistemingo grasinimo su ja susidoroti, sugadinti jai priklausantį turtą ( 1 t., b. l. 9-11).
2016-05-11 pažymoje dėl gaisro nurodyta, kad 2016-05-11 kilo gaisras D. ir R. G. priklausančiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), gaisro metu išdegė pastato antras aukštas, sudegė lova, apdegė viduje buvę baldai ir namų apyvokos daiktai. Labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis - tyčinė žmogaus veikla (padegimas) (1 t., b. l. 21).
Daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas ir aprašytas peilis, kuris yra metalinis, ašmenų ilgis 11 cm. (1 t., b.l. 39-40).
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikos kvalifikavimo
Pagal kasacinio teismo praktiką grasinimu laikomas pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti neigiami padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26/2010). Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas: 1) terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką, arba 2) sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Nagrinėjamoje byloje pripažįstant kaltinamojo elgesį psichine prievarta, o jos daugkartinį panaudojimą – sistemingu bauginimu, vertinamas veiksmų pavojingumas ir grasinimų realumas, nes tik tokie padariniai užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Šioje byloje kaltinamasis palyginus trumpu laikotarpiu, apimančiu maždaug 4 mėnesius, ne kartą atliko veiksmus, kurie buvo aiškiai grasinamojo ir bauginamojo pobūdžio, nes sutuoktinę D. G. terorizavo žodžiais bei veiksmais. Kaltinamasis pirmuoju grasinimu tiesiogiai išsakė nužudysiąs nukentėjusiąją, laikė virš jos peilį, pats pripažino, kad taip elgėsi siekdamas įbauginti sutuoktinę, vėlesniuose jo pasakymuose nors nebuvo žodžio “nužudysiu”, tačiau pagal prasmę ir situacijos grėsmingumą jo sakomus žodžius buvo galima suprasti kaip grasinimą nužudyti arba padaryti neapibrėžto pobūdžio neigiamą poveikį nukentėjusiosios sveikatai ar gyvybei. Įvairiu metu kaltinamojo paskyti žodžiai: „tu man atsibodai, gyva iš čia neišeisi“,„jeigu tu neišsikraulinsi iš namų, tai pakartosiu ką pradėjęs“, "jei negrįši, tai aš tau padarysiu", „sukapojau drabužius“ (realiai tai padarė), jeigu tu per penkias minutes negrįši, padegiu tvartą“, " jei negrįši, tai atsiminsi visą gyvenimą" teismo verinami kaip bauginimas BK 145 straispnio prasme. Be to, ir pati nukentėjusioji visa tai suprato kaip bauginimą ir dėl to ne kartą kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Savo veiksmais kaltinamasis sukūrė tokią situaciją, kai nukentėjusioji negalėjo jaustis saugi, susidūrimai su kaltinamuoju ją vertė stipriai išgyventi dėl nenuspėjamų kaltinamojo ketinimų ir galimų padarinių. Nukentėjusiosios realų suvokimą dėl galimo grasinimų įvykdymo patvirtina tai, kad ji po 2016-02-16 įvykio išėjo iš namų ir į juos negrįžta, nes bijo kaltinmaojo neprognozuojamo elgesio. Kaltinamasis suvokė keliąs nukentėjusiajai baimę, nerimą, nesaugumo jausmą, jo veiksmų trukmė ir intensyvumas patvirtina, kad jis veikė tiesiogine tyčia. Taigi, esant nukentėjusiosios skundui ir jai suvokiant kaltininko veiksmus kaip bauginančius, veika atitinka BK 145 straipsnio 2 dalies numatyto nusikaltimo sudėtį. Nors kaltinamasis neprisimena visų jo padarytų veikų prieš nukentėjusiąją, jų padarymas yra nustatytas nukentėjusiosios parodymais ir kitais byloje surinktais ir išnagrinėtais įrodymais.
Dėl bausmės
Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis R. G. padarė baigtą apysunkį tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 4 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Šią aplinkybę pripažino pats kaltinamasis teigdamas, kad jo elgesį sąlygojo besaikis ilgalaikis alkoholio vartojimas. Asmuo 4 kartus baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 67-68), jis įrašytas į Psichikos skyriaus centro įskaitą, jam dėl alkoholio vartojimo diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, priklausomybės sindromas (F10.2) (1 t., b .l. 74). 2017-01-10 Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad R. G. nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, kas nusikalstamos veikos padarymo metu netrukdė visiškai suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti (1 t., b. l. 110-115).
Kaltinamajam skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, nes įstatymo sankcija už aptartą nusikalstamą veiką numato vienintelę šią bausmės rūšį (BK 55 straipsnis). Bausmės trukmė, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, skirtina artimesnė minimumui. Sprendžiant dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo būtina įvertinti, kad kaltinamsis atsiprašė nukentėjusiosios, po nusikalstamos veikos padarė reikiamas išvadas, pats savo jėgomis stengiasi išspręsti alkoholio priklausomybės problemą ir pastaruoju metu alkoholio nevartoja, gydėsi, stengiasi gyventi pagal visuotinai priimtas moralės taisykles, be to, teismas neturi duomenų, kad per šį laikotarpį kaltinamasis būtų padaręs kitas nusikalstamas veikas ar būtų baustas administracine tvarka. R. G. praeityje neteistas (1 t., b. l. 66), dirba (1 t., b. l. 70), yra sumokėjęs administracines baudas (1 t., b. l. 69). Įvertinus tai, kad padarytas nusikaltimas nesukėlė sunkių padarinių, kaltinamasis iš dalies kritiškas savo veiksmų atžvilgiu, visos šios aplinkybės teismui leidžia manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, t.y. bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant įpareigojimus. Sprendžiant dėl skirtinų įpareigojimų bausmės vykdymo atidėjimo metu teismas laiko, kad negalima sutikti su valstybinį kaltinimą palaikiusios prokurorės siūlymu vieną iš įpareigojimų skirti įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nes sprendžiama, kad esant kaltinamojo priklausomybės nuo alkoholio sindromui, alkoholio vartojimo problema negali būti išspręsta teisinėmis priemonėmis, kas galėtų būti taikoma sveikam asmeniui, bet yra sprendžiama tik medicininėmis priemonėmis. Taigi, įpareigojimas bausmės vykdymo metu nevartoti alkoholio šios bylos atveju, kai susiduriama su priklausomybės ligomis, sąlygotų didelę riziką asmens pasiuntimui atlikti realią laisvės atėmimo bausmę, tačiau gydytis priklausomybės ligą kaltinamasis sutinka ir todėl toks įpareigojimas skirtinas kartu su kitomis baudžimaojo poveikio priemonėmis.
Teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu gautas kaltinamojo R. G. prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu pagal brolio Ž. G. laidavimą, gautas Ž. G. sutikimas būti laiduotoju, tačiau šio sutikimo teisme Ž. G. atsisakė, todėl klausimas dėl kaltinamojo alteidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl laidavimo nespręstinas.
Dėl daiktų
Bylos tyrimo metu iš kaltinamojo paimtas peilis, kuriuo jis grasino nukentusiajai, šiuo metu peilis saugomas Alytaus apskrites VPK Aptarnavimo skyriuje. Jis yra nusikaltimo padarymo įrankis, todėl sunaikintinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais,
nusprendžia:
R. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimu.
Vadovaujantis BK 75¹ straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant R. G. šiuo laikotarpiu dirbti ir per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įmokėti 10 MGL (380 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą bei gydytis priklausomybės nuo alkoholio ligą.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nuosprendžiui įsiteisėjus peilį, saugomą Alytaus apskrites VPK Aptarnavimo skyriuje, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.