Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės, teisėjų Sigitos Bieliauskienės ir Violetos Ražinskaitės,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo T. J. gynėjos advokatės Marinos Gušauskienės skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria palikta galioti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartis, kuria kaltinamajam T. J. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į suėmimą bei nustatytas suėmimo terminas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2016 m. rugsėjo 30 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. J. Panevėžio apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 147 straipsnio 2 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 2 dalyje, padarymu, o būtent tuo, kad laikotarpiu nuo 2013 metų sausio 23 d. iki 2013 metų kovo 22 d., Panevėžyje, veikdamas organizuotoje bendrininkų grupėje su A. S., D. B., A.J., susitarę daryti labai sunkų nusikaltimą, kiekvienam iš jų atliekant tam tikrą užduotį, siekdami, kad asmenys būtų išnaudojami nusikalstamoms veikoms - vagystėms Vokietijoje daryti, kėsinosi iš liudytojų Nr. 023 ir Nr. 071, kuriems taikomas anonimiškumas ir kuriems buvo suteiktas leidimas atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, įgyti ir išgabenti į Vokietiją du asmenis, sumokant pinigus už įgytus asmenis iš lėšų, kurios bus gautos realizavus išnaudojamų asmenų pavogtus daiktus, tačiau veikos nebaigė dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių, o būtent: A. S. sausio 23 d. apie 12.30 val. susitiko prie prekybos centro IKI, esančio (duomenys neskelbtini), su liudytojais Nr. 023 ir Nr. 071 ir minėtiems liudytojams pasakė, kad jam gali būti reikalingi asmenys, kurie jo nurodymu darytų nusikaltimus, kad tai turėtų būti jauni, neteisti asmenys, kurie neprieštarautų nurodymams bei vykdytų paliepimus, pažadėjo, kad asmenų įgijimo atveju jis bei jo draugai apmokėtų tų asmenų kelionę, apgyvendintų, maitintų, o su parūpinusiu žmones asmeniu atsiskaitytų vėliau; vasario 5 d. apie 12.05 val. liudytojas Nr. 023 telefonu susitarė susitikti su A. S., Panevėžyje, vasario 6 dieną apie 13 valandą; vasario 6 d. 12.42 val. pokalbio telefonu metu T. J. susitarė su A. S., kad pastarasis vienas vyks į susitikimą su liudytojais Nr. 023 ir Nr. 071; tą pačią dieną A. S. apie 13 val. automobilių stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro IKI, esančio (duomenys neskelbtini) susitiko su liudytojais Nr. 023 ir Nr. 071 ir susitikimo metu A. S. pasakė liudytojams Nr. 023 ir Nr. 071, kad jo draugas važiuoja į Vokietiją išnuomoti buto ir yra reikalingi asmenys, kurie ten darytų nusikaltimus, tiems asmenims bus nupirkti bilietai į Vokietiją, jie bus ten apgyventi ir apmokinti kaip tuos nusikaltimus daryti, sutarė, kad A. S. už jam perleistus asmenis sumokės pusę pinigų, kurie bus gauti realizavus išnaudojamų asmenų pavogtus daiktus. Liudytojams Nr. 023 ir Nr. 071 užsiminus, kad perkami asmenys nenori vykti su savo asmens dokumentais, A. S. pažadėjo parūpinti šiems asmenims suklastotus asmens dokumentus; tuoj po šio susitikimo 13.20 val. A. S. telefoninio pokalbio metu susitarė susitikti su D. B. ir maždaug už 10 minučių susitiko tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir susitikimo metu A. S. su D. B. aptarė dokumentų suklastojimo sąlygas; vasario 14 dieną apie 13 val. A. S. susitiko su liudytoju Nr. 023 prie prekybos centro „IKI“, esančio (duomenys neskelbtini); apie 13. 20 val. A. S. paėmė iš liudytojo Nr. 023 500 eurų ir juos perdavė D. B., kuris už šiuos pinigus apie 13.40 val. atgabeno sutartus netikrus dokumentus - Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. K. vardu, ir Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą T. S. vardu - į Nepriklausomybės a. Panevėžyje, kur juos perdavė, o A. S. įgijo šiuos netikrus dokumentus. Po to, A. S. toje pačioje Nepriklausomybės aikštėje susitiko su liudytoju Nr. 023 ir jam pardavė iš D. B. gautas 2 netikras asmens tapatybės korteles; šios dienos susitikimo metu A. S. pasakė, kad artimiausiu metu reikės planuojamus asmenis išgabenti į Vokietiją, kad bus išnuomotos gyvenamosios patalpos Štutgarto mieste Vokietijoje, kad nusikaltimo įrankiai yra suruošti ir kad pinigų asmenims, kurie vykdys nusikaltimus, pragyvenimui duos A. S. ir jo draugai; kovo 16 d. 18.15 val. A. S. SMS žinute informavo liudytoją Nr. 023, kad su juo susisieks A. J.; kovo 19 d. apie 12 val. T. J. automobiliu atvežė A. Jušką į susitikimą su liudytoju Nr. 023 prie prekybos centro IKI, esančio (duomenys neskelbtini); A. J. nuėjo susitikti, o T. J. liko savo automobilyje; susitikimo metu A. J. aptarė su liudytoju Nr. 023 asmenų, kuriuos buvo planuojama išnaudoti nusikalstamų veikų daryme Vokietijoje, išgabenimo bei apgyvendinimo Vokietijoje sąlygas, A. J. patvirtino, kad galioja tos pačios apmokėjimo už perleidžiamus asmenis, sąlygos, kokios buvo sutartos su A. S., t.y. kad liudytojui Nr. 023 bus sumokėta pusė pinigų, kurie bus gauti už parduotus pavogtus daiktus; A. J. nuėjo į automobilį pas T. J., kuris padavė, o A. J. nunešė ir perdavė liudytojui Nr. 023 adresą vietos, į kurią bus išvežti asmenys ir telefono numerį asmens, su kuriuo nuvykę asmenys turės paskambinti atvykę į Vokietiją; 2013-03-22 A. J., kontaktuodamas mobiliojo ryšio telefonu su liudytoju 023, siekė, kad liudytojas 023 greičiau įsodintų ir išgabentų A. S., A. J., D. B. ir T. J. siekiamus įgyti išnaudojimui asmenis, tačiau liudytojas 023 atsisakė tai padaryti.

Be to, T. J., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos, automobilyje CITROEN JUMPER, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančiame J. P., laikė 1,6662 gramo narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių iki 2013 m. balandžio 24 d. 17.30 val., kol automobilio apžiūros metu buvo rasta ir paimta policijos pareigūnų. Taip pat jis nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos bute, esančiame Panevėžys, Topolių al. 6-25, laikė 2,0286 gramo narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių bei 24 vnt. psichotropinės medžiagos-klonazepamo- tablečių, kuriose yra 0,048 gramo gryno klonazepamo, iki 2013 m. balandžio 24 dienos 20 val. 05 min., kol kratos metu buvo rasta ir paimta policijos pareigūnų.

Be to, T. J., neturėdamas leidimo, nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė didelį kiekį - 92 vnt., pirmos grupės šaudmenų, kurie pramoninės gamybos, 9 mm kalibro, pistoletiniai šoviniai su guminėmis kulkomis „9mm PA, OZK“, kurių maksimali kulkos kinetine energija yra 35J bei kurie skirti pistoletams šaudyti su guminėmis kulkomis, kurių kinetinė energija viršija 7,5 J, šaunamąjį ginklą - dujinį automatą ZORAKI mod. 925, pagamintą pramoniniu būdu ir skirtą šaudyti 9 mm kalibro P.A.K dujiniais šoviniais, išsukta įvorės pavidalo vamzdžio kanalo pertvara, leidžiančia iš pateikto automato šaudyti ir pistoletiniais 9 mm kalibro P.A šoviniais su gumine kulka, kurie remiantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiesiems šaudmenims ir ginklams, iki 2013 m. balandžio 24 d., 20 val. 05 min., kol šiuos šaudmenis bei šaunamąjį ginklą kratos metu surado ir paėmė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

Šioje byloje T. J. buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Panevėžio apygardos teismas 2016 m. birželio 9 d. priėmė nutartį, kuria kaltinamajam T. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeitė į suėmimą. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, jog T. J., žinodamas apie 2016 m. birželio 9 d. paskirtą teisiamąjį posėdį, į jį neatvyko, taip pat nenurodė neatvykimo priežasčių. Siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeitė į griežtesnę – suėmimą.

2016 m. rugsėjo 30 d. T. J. buvo pristatytas į teismo posėdį. Kaltinamasis buvo konvojuotas policijos pareigūnų iš Norvegijos, kurioje buvo sulaikytas. Kaltinamasis T. J. prašė teismo neskirti suėmimo. Paaiškino, kad jis neatvyko į teisiamąjį posėdį, nes 2016 m. gegužės 27d., negavęs teismo leidimo išvykti iš gyvenamosios vietos, išvyko su sutuoktine į Norvegiją, manydamas, kad spės laiku grįžti į Lietuvoje vyksiančius teisiamuosius posėdžius. Tačiau 2016 m. birželio 2 d. buvo sulaikytas Norvegijoje už vagystę ir nuteistas 70 parų laisvės atėmimu, kurią atliko 2016 m. rugpjūčio 11 d.

Panevėžio apygardos teismas skundžiamoje 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartyje konstatavo, kad kaltinamasis T. J., iš anksto žinodamas apie 2016 m. birželio 9 d. teisiamąjį posėdį, kuriame jis privalo dalyvauti, neatvyko, išvykdamas į Norvegiją, kur padarė nusikalstamą veiką ir buvo nuteistas 70 parų laisvės atėmimo bausme, tuo pažeidė skirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti iš gyvenamosios vietos be teismo leidimo sąlygas, sutrukdė teismui išnagrinėti bylą, todėl yra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje, jis bėgs, slėpsis nuo teismo, darys naujas nusikalstamas veikas, numatytas BPK 122 str. 4 d.

Skunde nurodoma, kad teismas priimdamas skundžiamą nutartį pažeidė BPK numatytus imperatyvus, nukrypo nuo konstitucinės proporcingumo doktrinos ir Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencijos. Griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, tačiau teismas skirdamas kaltinamajam suėmimą to nemotyvavo, suėmimo pagrindus nurodė deklaratyviai, abstrakčiai. Teismas nesvarstė galimybės skirti švelnesnę kardomąją priemonę, t. y. intensyvią priežiūrą ar namų areštą. Teismas taip pat nevertino kardomosios priemonės – užstato efektyvumo BPK nustatytų tikslų pasiekimui.

Kaltinamojo gynėja skunde teigia, jog priimdamas skundžiamą nutartį teismas nenurodė nei vienos aplinkybės, leidžiančios manyti, kad kaltinamasis T. J. galėtų bėgti ar slėptis nuo teismo. Kaltinamasis T. J. teismui paaiškino, kad be teismo leidimo išvykti iš gyvenamosios vietos buvo priverstas aplinkybių. Antai jo sutuoktinė J. J. kurį laiką dirbo Norvegijoje, o jai išėjus iš darbo buvo mokama bedarbio pašalpa. Siekiant gauti šią pašalpą atitinkamoms Norvegijos institucijoms reikėjo pateikti dokumentus, todėl buvo būtina išvykti į Norvegiją. Kaltinamasis nemanė, kad trumpas išvykimas gali pažeisti kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas. Šiai dienai kaltinamojo šeima gyvena Lietuvoje, todėl jam nėra jokio pagrindo vykti į užsienį. Be to, teisminis nagrinėjimas byloje beveik baigtas.

Kaltinamojo gynėja taip pat pažymi, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų apie kaltinamojo T. J. nuteisimą kriminaline bausme Norvegijoje.

Teismo posėdyje kaltinamojo T. J. gynėja prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė kaltinamojo gynėjos skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo T. J. gynėjo advokatės Marinos Gušauskienės skundas atmetamas.

Skundžiama teismo nutartis, kuria palikta galioti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartis, kuria kaltinamajam T. J. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į suėmimą bei nustatytas suėmimo terminas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2016 m. rugsėjo 30 d., yra pagrįsta ir teisėta.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.

Panevėžio apygardos teismas įtariamajam T. J. suėmimo terminą nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Teisėjų kolegijos vertinimu, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo skyrimo pagrindą apygardos teismas nustatė teisingai.

Skiriant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Nors kaltinamojo T. J. gynėja skunde teigia, kad apygardos teismas neatsižvelgė į tai, jog kaltinamojo šeima jau gyvena Lietuvoje, todėl jam vykti į užsienį šiuo metu nėra pagrindo, tačiau nurodyta aplinkybė šiuo atveju nesumažina bėgimo (slėpimosi) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo tikimybės, kuriai užtikrinti ir taikoma tokia griežta kardomoji priemonė. Iš bylos duomenų matyti, kad 2016 m. birželio 9 d. T. J. neatvykus į teismo posėdį jam kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į suėmimą (t. 1, b. l. 1-3). 2016 m. birželio 2 d. T. J. ir jo sutuoktinė J. J. buvo sulaikyti Tromso mieste, Norvegijoje, už šioje šalyje padarytas nusikalstamas veikas, t. y. kelias vagystes (t. 1, b. l. 53). 2016 m. liepos 8 d. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra kreipėsi į Norvegijos Karalystę dėl T. J. ekstradicijos (t. 1, b. l. 63-69), o 2016 m. rugsėjo 30 d. kaltinamasis sulaikytas buvo perduotas Norvegijos teisėsaugos institucijų ir sulaikytas tarptautiniame Vilniaus oro uoste (t. 1, b. l. 70). Kaip nurodoma paties kaltinamojo gynėjos skunde, kaltinamojo sutuoktinė anksčiau gyveno ir dirbo Norvegijoje, ten gauna pašalpą. Juo labiau, už vagystes Norvegijos Karalystėje buvo sulaikytas ne tik kaltinamasis, bet ir jo sutuoktinė. Tokios aplinkybės patvirtina ne tik kaltinamojo siekį pragyvenimo lėšų gauti iš nusikalstamos veikos, bet ir stiprius ryšius užsienyje. Duomenų, galinčių patvirtinti kaltinamojo socialinių ryšių buvimą Lietuvoje, skunde nebuvo pateikta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas manyti, kad T. J., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas, jei yra duomenų, kad asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Kaip minėta, kaltinamasis iki sulaikymo siekė pragyvenimo lėšų gauti iš nusikalstamos veikos, tai patvirtina ne tik baudžiamosios bylos duomenys apie kaltinamojo nusikalstamas veikas, padarytas Norvegijos Karalystėje, tačiau ir šioje baudžiamojoje byloje jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis. Nurodytos aplinkybės charakterizuoja suimtąjį kaip asmenį, turintį polinkį nusikalsti. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog T. J., būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, gali daryti naujus nusikaltimus, todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.

Pirmiau paminėti bylos duomenys taip pat neleidžia sutikti su gynėjos skundo argumentu, jog byloje nėra duomenų apie kaltinamojo Norvegijos Karalystėje padarytas nusikalstamas veikas.

Pažymima, jog kuo sunkesnė, didesnė ir sudėtingesnė nusikalstama veika tiriama, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisinamas. Žmogaus Teisių Teismas formuoja teismų praktiką, kad viešojo intereso apsauga, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Įvertinus nusikaltimus, kuriais kaltinamas T. J., atsižvelgus į jų pobūdį ir sunkumą, viešasis interesas yra neabejotinai prioritetinis, leidžiantis taikyti griežčiausią kardomąją priemonę.

Tokiu būdu, įvertinus įtariamojo T. J. galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, asmenybę charakterizuojančius duomenis, galima daryti išvadą, jog šiuo metu BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai nebus pasiekti pritaikius švelnesnes kardomąsias priemones, todėl nėra teisinių pagrindų panaikinti ar pakeisti skundžiamą Panevėžio apygardos teismo nutartį. Suėmimas įtariamajam pritaikytas pagrįstai, siekiant užtikrinti jo dalyvavimą procese ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo T. J. gynėjos advokatės Marinos Gušauskienės skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.