Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

4. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui prieglobsčio prašytojo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei jo kilmės šalyje gresia pavojus dėl jo priklausymo (duomenys neskelbtini) mažumai ir dėl darbo. (duomenys neskelbtini) mietas yra (duomenys neskelbtini) provincija, kurioje daugumą sudaro (duomenys neskelbtini), tačiau valdžioje vyrauja (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) fiksuojami nuolatiniai saugumo incidentai, smurtas ir sprogdinimai. Atsakovas nesurinko informacijos apie saugumo situaciją (duomenys neskelbtini) mieste, o Sprendime pateikti duomenys apie (duomenys neskelbtini) miesto situaciją neturėtų būti pagrindu spręsti apie situaciją (duomenys neskelbtini) mieste.

7. Pareiškėjo pasakojimas apie įvykius, paskatinusius jį išvykti iš (duomenys neskelbtini), yra bendro pobūdžio, neišsamus. Pareiškėjas nežinojo persekiotojų vardų, pavardžių, negalėjo įvardinti jam grasinusių kariškių. Bandant išsiaiškinti papildomas detales, pareiškėjas atsakinėjo trumpai, nepraplėsdamas pirminio pasakojimo ribų, vengė atsakyti į patikslinančius klausimus, dažnai į papildomus klausimus atsakydavo vos keliais žodžiais, vis grįždavo prie tariamų grasinimo epizodų. Tam tikros detalės keitėsi pasakojimo eigoje, pvz., iš pradžių pareiškėjas teigė, kad (duomenys neskelbtini) yra nesaugu, nes jis dirbo kompanijoje, kuri užsiėmė išminavimo darbais, dirbo apsaugoje, dėl to savivaldybė jam grasino, o vėliau nurodė, kad dirbo Prancūzijos nepelno organizacijoje. (duomenys neskelbtini) savivaldybės gubernatoriaus sūnėnas norėjo pastatyti į jo vietą „savo žmogų“, dėl to patyrė spaudimą ir pavojų. Atsižvelgiant į tai, buvo priimta išvada, kad pareiškėjo pasakojimas ne tik turi trūkumų, bet ir neleidžia identifikuoti nei tariamo persekiotojo (nežinomi kariškiai) tikslų ar motyvų persekioti pareiškėją tiek šiuo metu, tiek ateityje. Pareiškėjo abstrakti istorija savaime neleidžia nei nustatyti potencialų persekiotoją, nei, atitinkamai, identifikuoti jo motyvus, tikslus ir galimybes jį persekioti. Dėl šios priežasties pareiškėjo nurodytų aplinkybių nebuvo įmanoma kvalifikuoti pagal pabėgėlio statuso taikymo nuostatas. Kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį (duomenys neskelbtini) taip pat savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės. Įvertinus tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei pagrįstas prielaidas, buvo nuspręsta, kad, netgi neatsižvelgus į pareiškėjo pasakojimo trūkumus, jo istorija neleidžia identifikuoti nei tariamo persekiotojo, nei tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų bei jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. tyrimo metu nebuvo nustatyta realios ir individualios grėsmės asmeniui tikimybės, Migracijos departamento vertinimu, buvo pagrįstai konstatuota, jog nenustatyta ir pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstu? kankinimai arba mirties bausme?, t. y. pareiškėjas neatitiko ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytu? Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

8. Remiantis ESPA pateikiama informacija (2021 m. gairėmis) šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Atsižvelgiant į pareiškėjo individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) mieste) beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos, buvo konstatuota, kad pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

9. Priklausymas (duomenys neskelbtini) savaime nereiškia, kad asmuo priskiriamas ESPA įvardintai grupei, kuri gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme vien dėl priskyrimo šiai grupei. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė asmeniškai jam kylančių grėsmių dėl priklausymo (duomenys neskelbtini), netgi priešingai, teigė, kad jam kylanti grėsmė yra susijusi su jo darbu. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nepriklauso nei vienai iš grupių, kurios, anot ESPA, gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, jis taip pat nėra pažeidžiamas asmuo.

II.

13. Teismas išanalizavo Įstatymo 86 ir 87 straipsnius, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – Tvarkos aprašas) 97 ir 99 punktus.

14. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, apklausos metu duotus paaiškinimus bei Departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti. Kaip matyti iš pareiškėjo pasakojimų, šiuo atveju pareiškėjas baiminasi (esminiai argumentai), kad kilmės valstybėje jis bus persekiojamas dėl to, kad jis yra (duomenys neskelbtini), kuriam kyla padidinta persekiojimo grėsmė ir dėl aplinkybių, susijusių su jo darbu. Kaip nurodė pareiškėjas, pasikeitus darbovietės jurisdikcijai jam buvo pasakyta, kad jis turėtų pasirinkti, arba išeiti iš darbo, ar jį nužudys, nes jo darbo vietos norėjo gubernatoriaus giminaitis. Kaip teigia pareiškėjas, jau tą pačią dieną pas jį atvyko kariškiai, jo ieškojo, dėl ko pareiškėjas pasijuto nesaugus ir išvyko iš šalies.

15. Teismas pabrėžė, kad siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, prašyme nurodytos rizikos (grėsmės) turi būti įvertintos remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją, ir tik pripažinus, kad yra pagrindas konstatuoti, jog tokia rizika yra reali, būtų teisinis pagrindas teigiamai spręsti pareiškėjo prašymą.

16. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo nurodomos priežastys nors ir yra susijusios su baime būti persekiojamam, galimai ir valstybinio subjekto – (duomenys neskelbtini) milicija, tačiau pareiškėjas taip pat yra nurodęs, kad realaus smurto dėl prašyme nurodytų priežasčių nėra patyrės, tik tai, kaip teigia, kad jo ieškojo ir jam buvo grasinama. Iš pareiškėjo paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas tik bendrais bruožais grindžia savo persekiojimo tikimybę, iš esmės visai nepagrįsdamas individualaus persekiojimo. Nors, šiuo atveju, pareiškėjo skunde teismui nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama argumentais dėl jo persekiojimo galimai milicijos pareigūnų, tuo atveju, jei jis būtų grąžintas į kilmės valstybę, tačiau šie argumentai nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Pareiškėjo pasakojimas yra daugiau abstraktus, jame nėra konkrečios informacijos, leidžiančios vertinti, kad pareiškėjui kilmės valstybėje buvo kilęs realus pavojus, ar toks pavojus realiai gresia. Nors pareiškėjas teigia, kad jis buvo paieškomas milicijos pareigūnų, tačiau byloje nėra identifikuota jokių tai pagrindžiančių faktinių aplinkybių, ar pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Kita vertus, jei pareiškėjas teigia, kad grasinimai yra susiję su tuo, kad jis paliktų savo darbo vietą, o pareiškėjas išvykdamas iš šalies jau paliko darbo vietą, todėl ši faktinė aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad tikslų persekioti pareiškėją neliko.

19. Teismas, išanalizavęs pareiškėjo byloje esančius įrodymus, nenustatė, kad grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjas bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas orumas ar jis bus kokiu kitu būdu baudžiamas, t. y., kad pareiškėjui dėl Įstatymo 86 straipsnyje nurodytų pagrindų kilmės valstybėje buvo kilęs realus pavojus ar toks pavojus realiai gresia. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas neįrodė, kad tarp pareiškėjo padėties ir Įstatymo 86 straipsnyje išvardytų priežasčių yra priežastinis ryšys, todėl atsakovas turėjo teisinį pagrindą nesuteikti pabėgėlio statuso.

21. Teismas nusprendė, kad Sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra akivaizdžiai nepagrįsta ir neproporcinga, todėl pakeitė, nustatydamas, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Teismas sprendė, kad yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III.

25. Pagal kilmės šalies informaciją pareiškėjo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) vyksta karinis konfliktas, dėl kurio kenčia civiliai, prieš juos naudojama jėga, naikinamas jų turtas, teritorijos apšaudomos, šalyje veikia ginkluotos grupuotės, kurios terorizuoja vietinius gyventojus ir smurtauja, prievartauja turtą. Šalyje klesti suirutė, o valdžios institucijos yra silpnos ir nesiima pakankamų veiksmų nusikaltimams užkardyti ir tirti. Dėl smurtinių gaujų veiksmų pareiškėjo saugumui kyla reali nuolatinė grėsmė. Šios grėsmės tikimybės nepaneigia aplinkybė, kad pareiškėjas išvyko iš šalies, nespėjęs patirti tiesioginių sužalojimų ar panašaus smurto dėl karo veiksmų.

26. Taip pat pagal kilmės šalies informaciją (duomenys neskelbtini) šiuo metu yra apėmusi ekonominė krizė, aukštas nedarbo lygis. Dėl vidinio karinio konflikto ir ekonominės krizės (duomenys neskelbtini) negali išspręsti struktūrinių problemų. Tačiau pareiškėjo prieglobsčio prašymo priežastys negali būti įvardinamos, kaip vien tik ekonominės, nes gali būti sąlygotos daugelio kitų aplinkybių, kaimo ir genties tradicijų, religinių įsitikinimų, policijos ir valdžios institucijų neveiklumo, nusikalstamumo ir bendrai nesaugios situacijos šalyje.

27. Atsakovas neatliko jokios informacijos paieškos ir vertinimo, kiek tai susiję su ekonomine šalies padėtimi, todėl neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo tokiu būdu netinkamai taikydamas Vadovo 62-63 p. nustatytas vertinimo gaires.

30. Ekonominio pobūdžio priežastys savaime neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Be to, pareiškėjas negrindė savo prieglobsčio prašymo aplinkybėmis, kad kilmės valstybė prieš jį naudoja ekonominio poveikio priemones dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Atsakovas taip pat teigia, kad nei Įstatymas, nei Tvarkos aprašas neįpareigoja Migracijos departamento rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais, o nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės kontekste.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

32. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartoje Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Teismų praktikoje, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; 2016 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016 ir kt.).

33. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nemotyvavo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė būtinumo šiuo atveju skirti žodinį bylos nagrinėjimą, nes bylos proceso šalių pozicija ir iš esmės visos nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės yra aiškiai išdėstyti raštu pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės ir nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teismui, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, taip pat ir apeliaciniame skunde. Pabrėžtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjui buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina ir bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

34. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. 21S35169 pagrįstumo ir teisėtumo.

37. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

38. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

39. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

40. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio a dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

41. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

42. Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

43. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07).

44. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, kad Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

45. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad pagal Įstatymo 83 straipsnyje įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti.

46. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą teisme nustatančios taisyklės įtvirtintos ABTĮ 56 straipsnyje. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

47. Pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį iš esmės grindė tuo, kad pasikeitus darbovietės jurisdikcijai, gubernatoriaus giminaitis norėjo pareiškėjo darbo vietos ir dėl to pareiškėjui buvo grasinama bei siūloma pasitraukti. Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvas – nežinoma grupuotė grasina nužudyti. Konkrečių priežasčių neįvardija, neturi grasinimo faktų, nes, kaip teigia, „visi pokalbiai vyko akis į akį“, grasinančių laiškų ar kita forma grasinimų negavęs. Pareiškėjo pasakojimas neleidžia identifikuoti nei tariamo persekiotojo (nežinomi kariškiai, nežino, kam atstovauja, neįvardija tariamo gubernatoriaus vardo nei pavardės), nei tikslų ar motyvų persekioti pareiškėją. Dėl šios priežasties prieglobsčio prašytojo nurodytų aplinkybių neįmanoma kvalifikuoti pagal pabėgėlio statuso taikymo nuostatas. Kadangi atsakovas nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės šalyje pareiškėjui grėstų persekiojimas, todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta.

48. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo pasakojimas apie įvykius, paskatinusius išvykti iš kilmės valstybės, yra abstraktus ir keliantis pagrįstų abejonių dėl jo tikrumo. Atlikęs pareiškėjo situacijos tyrimą, Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, jog aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo prašymą suteikti prieglobstį, nesudaro pagrindo suteikti pareiškėjui prieglobstį. Pareiškėjo pasakojimas apie įvykius, paskatinusius jį išvykti iš (duomenys neskelbtini) Respublikos, yra bendro pobūdžio, neišsamus. Pareiškėjas nežinojo grasintojo vardo, pavardės, neįvardijo jam galimai grasinusios grupuotės pavadinimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepatvirtino kilmės valstybėje pareiškėjui realiai gresiančio individualaus pobūdžio persekiojimo dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Taigi atsižvelgus į tai, pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

49. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad ESPA 2021 m. ataskaita grįsta duomenimis, kurie apeliacinio skundo rengimo metu yra pasenę, teisėjų kolegija pažymi, kad duomenų patikimumo ir objektyvumo aspektu ši informacija atitinka vertinimui renkamos ir esminę reikšmę turinčios informacijos reikalavimus. Nepaisant to, kad ji yra retrospektyvaus pobūdžio, nėra teisinio pagrindo teigti, kad šiuo metu situacija kilmės valstybėje yra pasikeitusi ir pareiškėjo individualių aplinkybių vertinimas yra nepagrįstas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas šiais duomenimis rėmėsi pagrįstai. Šiais duomenimis remiamasi ir kitose panašaus pobūdžio bylose dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1353-968/2022; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1394-629/2022; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1408-552/2022; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1338-602/2022; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1339-815/2022; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1432-815/2022; 2022 m. vasario 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1282-552/2022). Šiuo atveju taip pat pažymėtina, jog nors tam, kad tinkamai atliktų tyrimą ir priimtų sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas turi surinkti informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, tai savaime nereiškia pareigos informaciją rinkti šio asmens norimais aspektais ir remtis tik prieglobsčio prašytojo pageidaujama informacija apie jo kilmės šalį. Iš Migracijos departamento Sprendimo matyti, kad pareiškėjo situacija buvo įvertinta individualiai, t. y. buvo atsižvelgta į aplinkybes, nurodytas šioje nutartyje, todėl nėra pagrindo spręsti, kad Migracijos departamentas pažeidė pareigą individualiai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti tarptautinę apsaugą ir įvertinti individualias atvejo aplinkybes.

50. Nors (duomenys neskelbtini) Respublikoje vyksta vidaus ginkluotas konfliktas, kaip matyti iš 2021 m. ESPA ataskaitos, šiuo metu nei vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjo gyvenamojoje vietoje beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos. Taigi atsakovas Migracijos departamentas pagrįstai vertino, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

51. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.