Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokuroro Renaldo Žalio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), našlė, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbanti, administracine tvarka nebausta, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. 2018 m. rugsėjo 23 d. nuo 20.32 val. iki 20.38 val. Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariate adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato tyrėjai V. I. surašant protokolą-pareiškimą duodama parodymus kaip pareiškėja melagingai parodė, kad 2018 m. rugsėjo 23 d. apie 16 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), V. U. malka sudavė du kartus jai į galvą dėl ko ji pajautė fizinį skausmą, tęsdama nusikaltimą, 2018 m. rugsėjo 23 d. nuo 20.41 val. iki 20.54 val. Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariate adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato tyrėjai V. I. apklausos kaip liudytojos metu surašant liudytojos apklausos protokolą melagingai parodė, kad 2018 m. rugsėjo 23 d. apie 16 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), V. U. malka sudavė du kartus jai į galvą dėl ko jai iš galvos pradėjo bėgti kraujas ir ji pajautė fizinį skausmą, taip pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, jog 2018 m. rugsėjo 23 d. apie 16 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), V. U. malka sudavė du kartus jai į galvą dėl ko jai iš galvos pradėjo bėgti kraujas ir ji pajautė fizinį skausmą, pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą.

Kaltinamoji V. V. kalta prisipažino visi6kai ir parodė, kad tiksliai datos ir laiko nepamena, bet galimai jai pareikštame įtarime nurodytu laiku, būdama namuose adresu (duomenys neskelbtini), ji vartojo tądien alkoholį, nes buvo talka, kasė bulves, tai praktiškai išgėrinėjo visą dieną. Tikrai buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio. Matydamas jos būklę jos sugyventinis V. U. liepė eiti jai miegoti. Ji liepė sugyventiniui neaiškinti, ką ji turi daryti, nes dar nenorėjo eiti miegoti, o norėjo dar išgerti alkoholio, nes tikrai dar buvo degtinės ant stalo. Stodama nuo kėdės ji norėjo išeiti iš virtuvės, buvo apsimovusi tapkes, eidama užkliuvo už kilimėlio ir griuvo, galvą trenkė į batų dėžės kampą. Nugriuvusi tyčia gulėjo, kad V. galvotų, kad užsimušė, nes buvo ant sugyventinio supykusi dėl to „burbuliavimo“. Ją V. nunešė į lovą, uždėjo ant galvos rankšluostį ir iškvietė medikus. Dar laukdama medikų vartojo alkoholį. Atvykus medikams ką jiems sakė ji nepamena dėl savo girtumo. Ten daugiau matyt V. jiems kažką sakė kaip ji susižalojo. Panevėžio ligoninėje jai peršvietė galvą, susiuvo galvoje žaizdą ir liepė atvažiuoti po savaitės išsitraukti siūlus. Iš ligoninės tiesiai nuėjo į Panevėžio policijos komisariatą, adreso tiksliai nežino, bet gali būti toks koks parašytas jai pareikštame įtarime. Jai tuo metu dar veikė alkoholis ir ji tyčia norėjo apkaltinti savo V., kad V. ją su malka sužalojo. Komisariate pasakė pareigūnei, kad sugyventinis V. U. jai malka du kartus trenkė į galvą ir taip sukėlė fizinį skausmą. Buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, bet tuo metu turėjo tik vieną mintį, kad „nubausti V.“. Pasirašė prieš apklausą ir už melagingų parodymų davimą, tyčia, žinodama, kad tikrai jos V. nesužalojo, apkaltino sugyventinį. Jos tikslas tuo metu ir buvo apkaltinti V. Jai pareigūnai nurodė kreiptis pas medicinos ekspertus dėl sužalojimo, bet ji nesikreipė, nes žinojo, kad pati susižalojo ir nėra tam pagrindo. Grįžusi namo pas dukrą, išsimiegojusi ir išsiblaiviusi pagalvojo, kad „padarė nesąmonę“, bet tylėjo, niekam nieko nesakė. Grįžusi į (duomenys neskelbtini) papasakojo ką padarė V., kad parašė ant V. pareiškimą, bet policijos pareigūnams nepranešė, tylėjo, bijojo prisipažinti, kad melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą. V. baisiausia supyko dėl šio fakto. Tik atvykus pareigūnams po kurio laiko apklausiama ji prisipažino, kad tyčia melagingai apkaltino savo sugyventinį. Dabar supranta, kad turi atsakyti už tai ką padarė, labai nuoširdžiai gailisi (b. l. 63-66).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios visiško prisipažinimo, jos kaltė, padarius jai inkriminuojam1 nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Iš V. V. protokolo-pareiškimo matyti, kad V. V. 2018 m. rugsėjo 23 d. nuo 20.32 val. iki 20.38 val. Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariate adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato tyrėjai V. I. surašant protokolą-pareiškimą duodama parodymus kaip pareiškėja melagingai parodė, kad 2018 m. rugsėjo 23 d. apie 16 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), V. U. malka sudavė du kartus jai į galvą dėl ko ji pajautė fizinį skausmą. Prašo V. U. nubausti įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 13-16).

V. V. 2018 m. rugsėjo 23 d. pasirašytinai buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą (b. l. 17-18).

Iš V. V. apklausos matyti, kad 2018 m. rugsėjo 23 d. nuo 20.41 val. iki 20.54 val. Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariate adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato tyrėjai V. I. apklausos kaip liudytojos metu surašant liudytojos apklausos protokolą melagingai parodė, kad 2018 m. rugsėjo 23 d. apie 16 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), V. U. malka sudavė du kartus jai į galvą dėl ko jai iš galvos pradėjo bėgti kraujas ir ji pajautė fizinį skausmą (b. l. 32-35).

Iš V. V. papildomos apklausos matyti, kad ji prisipažino melagingai apkaltinusi savo sugyventinį V. U. dėl 2018 m. rugsėjo 23 d. sumušino, kad V. jai trenkė su malka į galvą. Iš tikrųjų tą dieną nuo ryto vartojo alkoholį iki vakaro. Po pietų sėdėjo prie stalo, buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio V. U. matydamas jos būklę liepė jai eiti miegoti. Ji pyko ant V., nes nedavė daugiau jai gerti. Norėjo išeiti iš virtuvės, buvo su tapkėmis susipynė kojos, užkliuvo už kilimėlio ir griuvo, galvą trenkė į prie durų stovinčią batų dėžės kampą. Nugriuvusi nebegalėjo atsikelti, V. ją nunešė į kambarį, pati jau nebepaėjo. Iškvietė medikus. Tada buvo labai pikta ant V., kad nebedavė gerti. Šaukė ant jo, kad pasakys, kad tai V. ją primušė, jei neduos gerti. Dar su kruvina ranka ėmė stiklinę ir dar gėrė alaus iki atvykstant medikams. Panevėžio pareigūnams primelavo, kad ją sumušė sugyventinis su malka. Savo veiksmų paaiškinti negali, mano, kad viskas buvo dėl didelio girtumo, nes tada ėmė pyktis ant sugyventinio, kad nedavė gerti. Jai buvo išduotas dokumentas dėl kreipimosi į medicinos ekspertus, bet ji nesikreipė, kadangi išsiblaiviusi suprato, kad pridarė nesąmonių, pati griuvo ir susižalojo, dėl to apkaltino sugyventinį. Ji nesikreipė į ekspertus, nes susižalojo pati. Dėl savo poelgio, kai prisimelavo labai gailisi. Atsiprašo, kad dėl girtumo apkaltino nekaltą žmogų (b. l. 36-37).

Liudytojas V. U. parodė, kad 2018 m. rugsėjo 23 d. vakare, tikslaus laiko negali pasakyti, jis grįžo iš darbo į namus (duomenys neskelbtini). Pamatė stipriai nuo alkoholinių gėrimų apsvaigusią savo sugyventinę V. V. ir pasakė jai, kad ši eitų miegoti. V. V. atsistojo nuo stalo ramstydama sienas ėjo pas jį į virtuvę pažiūrėti ką jis veikia. Einant V. V. susipynė kojos ir ji pargriuvo. Pamatęs, kad V. V. pargriuvo, jis nubėgo iš virtuvės ir padėjo jai atsikelti. Padedant jai atsikelti pamatė, kad ji griūdama galva trenkė į batų spintelę ir prasikirto kaktoje dešinę pusę. Jis V. V. nuvedė į lovą, kad atsigultų, uždėjo ant žaizdos tvarsčius ir iškvietė greitąją pagalbą, kad sutvarstytų V. V. žaizdą kaktos srityje. Atvykus medikams jie išsivežė V. V. į Panevėžio ligoninę. Kartu su medikais jis su V. V. nevažiavo, nes reikėjo pasiruošti į darbą. Apie tai, kad V. V. griūdama susižalojo, paskambinęs pranešė jos dukrai Laurai. Tą patį vakarą į jo telefoną paskambino V. V. ir pasakė, kad medikams pamelavo, kad jis su malka trenkė jai per galvą. V. V. negalėjo jam paaiškinti, kodėl taip pasakė, tik nurodė, kad dėl girtumo. V. atsiprašė, kad pamelavo dėl traumos galvoje atsiradimo. Jis V. su malka nemušė, ji pati būdama stipriai neblaivi griuvo ir susižalojo galvą (b. l. 48-49).

Aukščiau aptartų bylos įrodymų, kurie yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo, visuma patvirtina, kad kaltinamoji V. V. 2018 metų rugsėjo 23 d. Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariate, davė melagingus parodymus ir taip pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, jog 2018 m. rugsėjo 23 d. apie 16 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), V. U. malka sudavė du kartus jai į galvą dėl ko jai iš galvos pradėjo bėgti kraujas ir ji pajautė fizinį skausmą. Kaltinamoji suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. Jos veika teisingai kvalifikuota pagal BK 236 straipsnio 1 dalį ir įrodyta aukščiau nurodytais įrodymais.

Kaltinamoji neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūloma viešųjų darbų bausme ir jos dydžiu (b. l. 70-72). Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Todėl teismas sprendžia, jog yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos BPK 418 straipsnyje.

Kaltinamosios V. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, asmenybę, į vieną jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kitas byloje esančias bausmės skyrimui svarbias aplinkybes. V. V. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika tyčinė, baigta, kaltinamoji neteista (b. l. 56) administracine tvarka nebausta (b. l. 55), nedirbanti (b. l. 53, 54), psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruota (b. l. 63-66). Kaltinamajai sutinkant su jai pasiūlyta bausmės rūšimi, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už nusikalstamos veikos, numatytos BK 236 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskiriant prokuroro siūlomą švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus, jų trukmę nustatant trumpesnę nei šios bausmės rūšies vidurkis.

Įvertinus tai, kad byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu bei tai, kad kaltinamoji pripažino padariusi nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina (b. l. 67-69).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 236 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. V. galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 valandų visuomenės labui – iš viso per 4 (keturis) mėnesius išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų viešųjų darbų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti V. V., kad ji, nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.