Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-10-04 · Civilinė byla Nr. 2S-953-516/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-04
Bylos Nr.
2S-953-516/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Marijonas Greičius
Pareiškėjas
AB Parex bankas
Suinteresuotas asmuo
A.C., I.C.
Kategorijos
  • 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2S-953-516/2010Procesinio sprendimo kategorija: 128.17; 122.2; 122.3; 122.4(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. spalio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Gudžiūnienėskolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės ir Marijono Greičiaus,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo AB Parex bankas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB Parex bankas prašymą įregistruoti sutartinės hipotekos lakštą. Suinteresuoti asmenys A.C. ir I.C.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Pareiškėjas AB Parex bankas 2010-01-11 pateikė teismui įregistruoti hipotekos lakštą, kuriuo A.C. ir I.C užtikrindami gauto kredito grąžinimą, įkeičia jiems dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – 6571/11115 dalį žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 1,1115 ha, esantį (duomenys neskelbtini).

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010-01-12 nutartimi įpareigojo pareiškėją pašalinti procesinių dokumentų trūkumus: hipotekos lakšte ištaisyti daikto savininkams priklausančią įregistruotą viešame registre dalį (14223/17157) iki 2009-01-29. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010-02-03 nutartimi trūkumų šalinimo terminą pratęsė iki 2010-02-22.

2010-03-01 nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius pareiškėjo prašymą įregistruoti hipotekos lakštą, patvirtintą 2009-12-17 Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarės A.A., atmetė ir prašymą su pridėtais dokumentais grąžino jį padavusiam asmeniui.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas AB Parex bankas iki nustatyto termino prašomo įregistruoti hipotekos lakšto trūkumų nepašalino, todėl prašymas įregistruoti šį lakštą yra atmetamas.

Pareiškėjas AB Parex bankas 2010-03-03 pakartotinai pateikė įregistruoti atmestą hipotekos lakštą, patvirtintą 2009-12-17 Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarės A.A.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010-03-08 nutartimi pareiškėjo AB Parex banko hipotekos lakštą atmetė ir kartu su procesinių dokumentų priedais grąžino jį padavusiam asmeniui.

Teismas konstatavo, kad sutartinės hipotekos lakšto iš naujo registruoti nėra teisinio pagrindo, o įkeitimas privalo būti įformintas nauju hipotekos lakštu ir pateikti hipotekos skyriui visi reikiami dokumentai numatyti LR Hipotekos registro nuostatų 25 p.

Teismas išaiškino pareiškėjui, kad būtina pateikti notaro patvirtintą naują sutartinės hipotekos lakštą.

Atskiruoju skundu pareiškėjas AB Parex bankas prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-03-08 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – įregistruoti 2009-12-17 Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarės A.A. tvirtintą hipotekos lakštą.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) Bankas iki nustatyto termino trūkumų nepašalino, todėl 2010-01-11 banko prašymas laikytinas nepaduotu. Apelianto nuomone, tai neužkerta teisinių galimybių, ištaisius visus Hipotekos lakšto trūkumus, Bankui naujai kreiptis į Hipotekos skyrių su prašymu registruoti Hipotekos lakštą, todėl Hipotekos skyrius neturėjo teisėto pagrindo atmesti prašymą įregistruoti Hipotekos lakštą. Be to, Hipotekos skyrius netinkamai nurodė, jog buvo pateiktas atmestas sutartinės hipotekos lakštas, nes Bankas 2010-03-04 prašymą bei Hipotekos lakštą pateikė naujai ištaisęs visus trūkumus;

2) pirmosios instancijos teismas, priimdamas apelianto 2010-03-04 prašymą pažeidė LR Hipotekos registro nuostatų 29 str., nes visa reikiama informacija bei duomenys buvo įrašyti banko patiektame registruoti Hipotekos lakšte kartu su 2010-03-04 prašymu.

3) Apeliantas nesutinka su skundžiamojoje nutartyje suformuluotu reikalavimu pateikti Hipotekos skyriui įformintą naują lakštą, nes kai atlikti visi reikiami Hipotekos lakšto pataisymai yra absoliučiai netikslinga forminti naują Hipotekos lakštą. Be to, lakšto įforminimas naujai, kuriame nebūtų fiksuojama jokių naujų aplinkybių kainuotų apie 500 Lt.

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. kovo 8 d. nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertino sutartinės hipotekos ir įkeitimo įregistravimo klausimą, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, dėl ko priėmė teisėtą nutartį. Šios nutarties panaikinti arba pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyminio pagrindo.

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas (kreditorius) AB Parex bankas 2010-01-11 pateikė teismui įregistruoti hipotekos lakštą, kuriuo A.C. ir I.C. užtikrindami gauto kredito grąžinimą, įkeičią jiems dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – 6571/11115 dalį žemės sklypo, u/n (duomenys neskelbtini) kurio bendras plotas 1,1115 ha, esantį (duomenys neskelbtini). (b.l. 4-7). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010-01-12 nutartimi įpareigojo pareiškėją pašalinti procesinių dokumentų trūkumus: hipotekos lakšte „įkeičiamas daiktas“/1 ištaisyti daikto savininkams priklausančią įregistruotą viešame registre dalį (14223/17157), kadangi hipotekos lakštu būtina įkeisti visą 14223/17157 įregistruotą dalinės nuosavybės dalį (b.l. 37). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010-03-01 nutartimi pareiškėjo prašymą įregistruoti hipotekos lakštą, patvirtintą 2009-12-17 Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarės A.A. atmetė ir prašymą su pridėtais dokumentais grąžino jį padavusiam asmeniui, kadangi pareiškėjas AB Parex bankas iki nustatyto termino prašomo įregistruoti hipotekos lakšto trūkumų nepašalino (b.l. 42). 2010-03-03 pareiškėjas AB Parex bankas pakartotinai pateikė įregistruoti atmestą sutartinės hipotekos lakštą, patvirtintą 2009-12-17 Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarės A.A. (b.l. 44-47).

Hipoteka – tai daiktinė teisė, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo – įvykdymas įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui ( CK4.170 str. 1 d.). Hipoteka gali atsirasti iš įstatymo ar teismo sprendimo (priverstinė hipoteka) arba iš šalių laisva valia sudaryto susitarimo (sutartinė hipoteka) ( CK4.175 str. 1 d.).

Hipotekos paskirtis yra užtikrinti, kad skolininkas iš tikrųjų įvykdytų savo prievolę kreditoriui. Hipotekos institutą sudarančios materialiosios teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, o tokią specifinę šio kreditoriaus padėtį užtikrina ir hipotekos instituto esmę įtvirtina specialiosios proceso teisės – CPK XXXVI skyriaus „Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių“ – normos, pagal kurias nagrinėjami prašymai dėl hipotekos įregistravimo, hipotekos baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos atsirandančių teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „ Hansabankas“ v. Z. B., bylos Nr. 3K-3-12/2005; 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB SEB bankas v. AUB „ Inrent“, bylos Nr. 3K-3-50/2010).

Minėta, kad hipotekos tikslas yra apsaugoti skolinio įsipareigojimo įvykdymą, o jos esmė – turto įkeitimas bei hipotekos procedūrų atlikimas. Sudarius įkeitimo sutartį (hipotekos lakštą), kreditorius įgyja teisę į reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto. Tam, kad hipoteka įgytų teisinę išraišką, būtina laikytis hipotekos įregistravimą reglamentuojančių teisės normų.

CK 4.185 straipsnio 1 dalies nuostatoje nustatyta, kad hipotekos sutartis, įkeičiamo daikto savininko vienašalis pareiškimas įkeisti daiktą įforminami surašant hipotekos lakštą. Jeigu hipoteka sutartinė, hipotekos lakštą tvirtina notaras. Hipotekos sutartį (lakštą) pasirašo skolininkas, kreditorius ir įkeičiamo daikto savininkas (kai skolininkas ir daikto savininkas ne tas pats asmuo) (CK 4.185 str. 2 d.). Hipoteka registruojama hipotekos registre hipotekos teisėjo sprendimu, pateikus hipotekos lakštą įkeisto daikto buvimo vietos hipotekos įstaigai (CK 4.185 str. 3 d.).

Pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant bylas dėl hipotekos ir įkeitimo teisinių santykių – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos hipotekos įregistravimo, keitimo, baigimo, priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto ir kt. sąlygos. Teismų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad hipotekos teisėjas įstatymų nustatyta tvarka nagrinėja bylas dėl sutartinės ir priverstinės hipotekos, įkeitimo, kitų daiktinių teisių, juridinių faktų bei daiktų registravimo Hipotekos skyriaus tvarkomuose registruose, dėl įkeisto turto arešto, išieškojimo iš įkeisto turto, išieškotų sumų paskirstymo išieškotojams, taip pat vykdo kitus įstatymų jam suteiktus įgaliojimus. CPK 544 straipsnyje nustatyta, kad XXXVI skyriuje nurodytos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka ir sprendžiamos hipotekos teisėjo nutartimis, jeigu šiame skyriuje nenustatyta kitaip. Tai reiškia, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia kilusių tarp hipotekos šalių ginčų.

Nagrinėjant prašymą įregistruoti sutartinę hipoteką ar įkeitimą, hipotekos lakštas patikrinamas Hipotekos registrų nuostatų nustatyta tvarka (CPK 549 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos hipotekos registro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2001-10-18 nutarimu Nr. 1246 ,,Dėl Lietuvos Respublikos hipotekos registro nuostatų patvirtinimo“ 23 punktas numato, kad prašymą įregistruoti sutartinę hipoteką pateikia įkeičiamo daikto savininkas arba kreditorius, kuriam įkeičiamas daiktas, ar įstatymų nustatyta tvarka jų įgalioti asmenys. Prašymas įregistruoti hipoteką pateikiamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos hipotekos skyriui. Įregistravus prašymą įregistruoti hipoteką, hipotekos skyrius perduoda prašymą ir prie jo pridėtus priedus hipotekos teisėjui (36 p.). Hipotekos teisėjas patikrina, ar prašymas (hipotekos lakštas) surašytas teisingumo ministro nustatyta forma, ar jis yra visas ir tinkamai užpildytas, patvirtintas notaro, ar surašytas laikantis įstatymų reikalavimų, ar sumokėta raštinės rinkliava (37 p.). Jeigu prašymas įregistruoti hipoteką neatitinka šių Nuostatų 37 punkto reikalavimų, hipotekos teisėjas rašytine motyvuota nutartimi paskiria terminą trūkumams pašalinti arba atmeta prašymą įregistruoti hipoteką. (38 p.).

Apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog pareiškėjas, iš naujo pateikdamas teismui įregistruoti sutartinės hipotekos lakštą, atliko minėto hipotekos lakšto, kuris buvo atmestas 2010-03-01 hipotekos teisėjos nutartimi, pataisymus (pakeitimus), nurodydamas kad įkeičiamas visas A.C., I.C. ir S.U. priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš pataisyto hipotekos lakšto Nr. 01/1/2010/0003169, įkeičiamo daikto savininku yra nurodytas ir S.U.. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra duomenų apie tai, ar skolininkai (įkeičiamo daikto savininkai) A.C. ir I.C. sutinka su tokiu hipotekos lakšto Nr. 01/1/2010/0003169 pakeitimu (pataisymu), nors CK 4.185 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, kad Hipotekos sutartį (lakštą) pasirašo skolininkas, kreditorius ir įkeičiamo daikto savininkas (kai skolininkas ir daikto savininkas ne tas pats asmuo). Pakartotinai pateiktame hipotekos lakšte padaryti papildymai bei pataisymai aptarti tik notarės, sandorio šalių valia (tiek skolininkų, tiek ir paties kreditoriaus) dėl šių pakeitimų ir papildymų nėra išreikšta. Taigi darytina išvada, jog apeliantas nepašalino visų Hipotekos lakšto trūkumų, kadangi darant hipotekos lakšto pakeitimus nėra aiškiai išreikšto visų įkeisto daikto savininkų sutikimo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog hipotekos teisėjas, patikrinęs, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos hipotekos įregistravimo sąlygos, pagrįstai atmetė pareiškėjo AB Parex banko prašymą įregistruoti hipotekos lakštą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog atmetus pareiškėjo AB Parex banko pateiktą hipotekos lakštą, neužkertamas kelias pateikus notaro patvirtiną naują sutartinės hipotekos lakštą, ar tinkamai ištaisius anksčiau pateikto lakšto trūkumus, pareiškėjui iš naujo kreiptis į Hipotekos skyrių su prašymu įregistruoti Hipotekos lakštą.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo prašymą įregistruoti hipotekos lakštą, visapusiškai ištyrė ir teisingai nustatė visas faktines bylos aplinkybes, pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.), o pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 11,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Netenkinus atskirojo skundo, iš pareiškėjo AB Parex banko priteistina 11,20 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo AB Parex banko 11 (vienuolika) litų ir 20 centų pašto išlaidų valstybei, mokamų į surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Kolegijos pirmininkė Rasa GudžiūnienėTeisėjai Romualda JanovičienėMarijonas Greičius