Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2019-02-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-198-1008/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-02-26
Bylos Nr.
1-198-1008/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06673-2019-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Maneikienė
Kaltinamasis
V. V.
Nukentėjusysis
G. I.
Advokatai
Albertas Kruminas
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-198-1008/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06673-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos 1.1.7.2.5.; 1.1.10.1; 1.2.4.6.2.; 2.12.2.4.; 2.3.4.3 (S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 26 d.

Naujoji AkmenėTelšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Daiva Maneikienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Deimantei Petrauskaitei,

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Akmenė) prokurorei Alginai Giniotienei, kaltinamajam V. V., jo gynėjui advokatui Albertui Kruminui, nukentėjusiajai G. I.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini, teistas 4 kartus:

1) 2015 m. lapkričio 9 d. Akmenės rajono apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams;

2) 2017 m. balandžio 12 d. Akmenės rajono apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams;

3) 2017 m. gruodžio 11 d. Akmenės rajono apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 30 parų arešto bausme, kuri vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunk2io nuostatomis, subendrinta iš dalies sudedant su Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausmės dalimi, keičiant ją į arešto bausmę – 11 parų arešto ir paskirta galutinė bausmė – 41 paros areštas, 2018 m. vasario 13 d. Telšių apylinkės teismo nutartimi 2017 m. gruodžio 11 d. Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą galutinę bausmę – 41 paros areštą, nustatyta atlikti poilsio dienomis;

4) 2018 m. liepos 11 d. Telšių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė – 60 parų arešto, kuri vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta iš dalies sudedant su 2017 m. gruodžio 11 d. Telšių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pakeistu 2018 m. vasario 13 d. Telšių apylinkės teismo nutartimi, paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 90 parų arešto, bausmę neatlikęs, teistumas neišnykęs.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2019 m. vasario 16 d. apie 22 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), buto kambaryje, konflikto metu atsisėdo ant kelių lovoje gulinčiai savo sugyventinei G. I., abiem rankomis suėmė jai už skruostų ir juos spaudė bei įdrėskė nagais į dešinį skruostą, po to, G. I. jį nustūmus ir nuėjus į koridorių, koridoriuje vieną kart1 dešinės rankos delnu sudavė G. I. į kairę galvos pusę, sugriebė ją už plaukų ir tempė link lauko durų, taip smurtaudamas sukėlė savo sugyventinei G. I. fizinį skausmą, tuo padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

V. V., apklaustas teisiamajame posėdyje apie jam pareikštą kaltinimą ir žinomas bylos aplinkybes, kaltu prisipažino visiškai, nurodė, jog nuoširdžiai gailisi taip pasielgęs. Nurodė įvykio dieną namuose gėręs degtinę, o būdamas girtas konfliktavo su sugyventine G. I., nes ši pakeltu tonu priekaištavo dėl namuose vartojamo alkoholio. Būdamas neblaivus, susinervinęs dėl reiškiamų priekaištų, suėmė sugyventinei rankomis veidą, o šiai muistantis įdrėskė. Paaiškino, jog buto koridoriuje trenkė delnu sugyventinei G. I. į galvos kairę pusę, čiupo už plaukų ir tempdamas išstūmė ją iš buto į laiptinę. Nurodė ilgą laiką nevartojęs alkoholinių gėrimų, mano, jog dėl to įvykio dieną būdamas neblaivus taip agresyviai elgėsi, teigia padaręs reikiamas išvadas ir alkoholio nebevartosiąs. Nuoširdžiai gailisi dėl tokio elgesio, nukentėjusiosios atsiprašė, ji jam atleido. Abu pasikalbėjo, padarė išvadas. Ateityje alkoholio nevartos, ieškosis darbo. Jeigu būtų blaivus, šitaip nebūtų pasielgęs.

Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) BPK 273 straipsnis). Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Kaltinamojo V. V. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, be jo paties visiško prisipažinimo, yra visiškai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardintais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):

nukentėjusiosios G. I. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2019 m. vasario 16 d. namuose sugyventinis V. V. vartojo alkoholinius gėrimus – degtinę, o vakare apie 22 val. 00 min. pradėjo konfliktuoti, priekaištavo dėl neištikimybės, koneveikė ją necenzūriniais žodžiais bei varė iš namų. V. V. konfliktuodamas atėjo į miegamąjį, pastūmęs parvertė ją į lovą ir atsisėdęs prispaudė neleisdamas judėti. Po to rankomis suėmęs už veido stipriai suspaudė, skaudžiai įdrėskė. Norėdama išsilaisvinti, nustūmė sugyventinį nuo savęs ir bėgo nuo jo į buto koridorių, kur pasivijęs V. V. delnu trenkė į galvos kairę pusę. Nuėjusi į miegamąjį norėjo apsirengti, tačiau atėjęs iš paskos sugyventinis šaukdamas čiupo už plaukų ir tempdamas išstūmė iš buto į laiptinę. Paaiškino, jog sugyventinis V. V. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą, nurodė, jog smurtauja ne pirmą kartą (b. l. 18);

2019 m. vasario 16 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu su priedu (foto lentele), kuriuose užfiksuotas nukentėjusiosios G. I. pareiškimas dėl jai sukelto fizinio skausmo, užfiksuota įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei nukentėjusiosios G. I. veide padarytas sužalojimas (b. l. 17–19, 22–25);

2019 m. vasario 16 d. policijos registruojamų įvykių registro išrašu, kuriame nurodyta, jog 22 min. 13 min. į Bendrąjį pagalbos centrą gautas G. I. pranešimas apie tai, kad 2019 m. vasario 16 d. 22 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), namuose žodinio konflikto metu sugyventinis V. V. ranka trenkė į galvą, tempė už plaukų, taip smurtaudamas įdrėskė veidą ir sukėlė fizinį skausmą. Nurodyta, jog dėl medikų apžiūros nukentėjusioji atsisakė, V. V. sulaikytas (b. l. 9–13);

alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo išrašu, kuriame užfiksuotas 2,08 promilės V. V. neblaivumas. Nukentėjusioji G. I. įvykio dieną buvo blaivi (b. l. 32–33).

BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017). Fizinis skausmas yra vertinamasis požymis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant visumą byloje esančių įrodymų, sprendžiama buvo ar nebuvo sukeltas fizinis skausmas.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad V. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu rankomis stipriai suspaudęs savo sugyventinės –nukentėjusiosios G. I. veidą ir įdrėskęs, delnu smogdamas jai į galvos sritį ir tempdamas už plaukų, sukėlė nukentėjusiajai G. I. fizinį skausmą.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl V. V. kaltės, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą veiką, todėl jis baustinas už šio nusikaltimo padarymą.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

V. V. veikdamas tiesiogine tyčia padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), ši nusikalstama veika yra baigta. Nusikalto būdamas anksčiau teistas už smurtą prieš savo šeimos narį – sugyventinę G. I..

Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kaltinamojo V. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino padaręs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi.

Vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktu, V. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Be to, vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktu, kaltinamojo V. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe taip pat pripažintina tai, kad tyčinį nusikaltimą jis padarė būdamas prieš tai keturis kartus teistas už kitus tyčinius nusikaltimus, tai yra būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – V. V. teisiamas penktą kartą už smurtinį nusikaltimą, jokių išvadų po 2018 m. liepos 11 d. Telšių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir atliktos arešto bausmės nepadarė, toliau vartoja alkoholį, smurtauja prieš savo artimą šeimos narį – sugyventinę G. I., kas rodo, jog paskirtos bausmės nebuvo efektyvios, kaltinamasis išvadų nepadarė, savo elgesio nekeičia ir yra linkęs nusikalsti, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirbantis, užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 61–66; 67), anksčiau paskirtos bausmės nesulaikė V. V. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, todėl teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant jam BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant artimą šios bausmės termino minimumui (BK 50, 54, 55 straipsniai).

Be to, atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, V. V. prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

V. V. naują nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas už analogiškus nusikaltimus. Teismo vertinimu, ši aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, parodo visiškai abejingą kaltinamojo požiūrį į įstatymų laikymąsi bei leidžia daryti išvadą, kad padaryta nusikalstama veika yra neatsitiktinio pobūdžio, o dėsningas V. V. elgesio rezultatas. Tačiau kaltinamasis šios bylos nagrinėjimo metu prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiosios ir ji jam atleido, pretenzijų V. V. atžvilgiu neturi, naujų administracinių nusižengimų po bausmės atlikimo nepadarė. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad prieš įvykį ilgą laiką alkoholio nevartojo, padarė išvadas ir ateityje alkoholio nebevartos, paaiškino, kad pakeitė pažiūras, gyvenimo būdą, padarė išvadas ir ateityje nusikaltimų nebedarys, ieškosis pastovaus darbo, todėl teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo motyvaciją, norą ir pastangas siekti pokyčių savo gyvenime, anksčiau išdėstytus jį charakterizuojančius duomenis, sprendžia, jog tam, kad būtų įgyvendintas teisingumo principas ir pasiekti bausmės tikslai, nebūtina kaltinamojo izoliuoti nuo visuomenės. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam V. V. šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas vieneriems metams, paskiriant BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 6 ir 10 punktuose numatytas pareigas (BK 54, 55, 67, 72² ir 75 straipsniai).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalimi, V. V. į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. vasario 16 d. 22 val. 40 min. iki 2019 m. vasario 18 d. 13 val. 40 min. (b. l. 72–73; 88).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, 2019 m. vasario 18 d. nutarimu V. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina (b. l. 81–82).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297–308 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 307, 428, 432 straipsniais

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. V. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, V. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 2 dalies 5, 6 ir 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant: pradėti dirbti ar registruotis užimtumo tarnyboje, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, 8 (aštuonis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti V. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. vasario 16 d. 22 val. 40 min. iki 2019 m. vasario 18 d. 13 val. 40 min., vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginti vienai laisvės atėmimo dienai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus V. V. 2019 m. vasario 18 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Bausmės pradžią V. V. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Daiva Maneikienė