Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-10-19 · Administracinė byla Nr. eI-2413-561/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-10-19
Bylos Nr.
eI-2413-561/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01027-2018-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Margarita Stambrauskaitė, Arūnas Kaminskas, Bronius Januška
Atsakovas
Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai
Pareiškėjas
Tauragės rajono savivaldybės administracijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-2413-561/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01027-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.1., 29.9., 55.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Margaritos Stambrauskaitės,

dalyvaujant pareiškėjos atstovei Lilijai Mockienei,

atsakovių Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Rūtai Švickienei ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei Gintarei Muzikevičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Tauragės rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovams Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl potvarkio panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Tauragės rajono savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėja, Savivaldybė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir ŽŪM) 2018 m. vasario 19 d. potvarkį Nr. 4D-14(1.8E) „Dėl projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos sritis „Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą“ ir „Parama investicijoms į kaimo kultūros ir gamtos paveldą, kraštovaizdį“ sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Potvarkis); 2) įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie ŽŪM (toliau – ir NMA) iš naujo įvertinti Tauragės rajono savivaldybės administracijos paraiškas: Nr. 20KI-KT-17-1-02203-PR001, projektui „Pėsčiųjų ir dviračių tako įrengimas Mažonų seniūnijoje, Norkaičių kaimo gyvenvietėje“ (toliau – ir Paraiška 1); Nr. 20KI-KT-17-1-02207-PR001, projektui „Mažonų seniūnijos Mažonų kaimo Vilties g. Pėsčiųjų ir dviračių tako įrengimas“ (toliau – ir Paraiška 2).

Skunde nurodė, kad Savivaldybė NMA 2017 m. liepos 31 d. pateikė Paraišką 1 ir Paraišką 2 ir Regioninės plėtros departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos Tauragės skyrius pateikė išvadą, kad projektiniai pasiūlymai atitinka visus projektinio pasiūlymo administracinės atitikties, bendruosius tinkamumo reikalavimus, naudos ir kokybės vertinimo nustatytus reikalavimus ir gali būti įtraukiami į regionų projektų sąrašą. Pareiškėjos projektiniai pasiūlymai buvo įtraukti į regiono plėtros projektų sąrašą, todėl pagrįstai tikėjosi, kad minėtiems projektams bus skiriama parama.

Nesutiko, kad projektai „Pėsčiųjų ir dviračių tako įrengimas Mažonų seniūnijoje, Norkaičių kaimo gyvenvietėje“ ir „Mažonų seniūnijos Mažonų kaimo Vilties g. pėsčiųjų ir dviračių tako įrengimas“ (toliau – ir Projektai), pateikti 2017 m. liepos 31 d. pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos sričių „Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą“ ir „Parama investicijoms į kaimo kultūros ir gamtos paveldą, kraštovaizdį“ neatitinka įgyvendinimo taisyklėse nustatytų reikalavimų ir pabrėžė, kad atsakovės nepagrįstai pritaikė minėtų taisyklių 24.7 papunktį.

Įgyvendinimo taisyklių IV skyrius nustato remiamas veiklas, 7 punktas nustato remiamas kaimo vietovės mažos apimties viešosios infrastruktūros sutvarkymą ir (arba) sukūrimą, 7.2 papunktyje numatyti inžinerinių statinių statybos darbai, kurie sukonkretinti Įgyvendinimo taisyklių atitinkamuose papunkčiuose, kurių vienas iš jų „7.2.1.3. naujų pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimas ir (arba) rekonstravimas“, t. y. tai, ką ir siekė pareiškėja įgyvendinti – statyti naują inžinierinį statinį – pėsčiųjų ir dviračių taką, kurį buvo planuota įregistruoti Savivaldybės nuosavybės teise.

Skunde pareiškėja pabrėžė, kad Projektams visi reikiami dokumentai buvo gauti, o nesant gyvenvietėse laisvo valstybinio žemės sklypo, kur būtų galima įrengti pėsčiųjų ir dviračių taką, buvo prašoma VĮ „Tauragės regiono keliai“ sutikimo Projektams. Sutikimai buvo gauti, taip pat ir statybos leidimai. 2017 m. balandžio 25 d. žemės sklypai buvo perduoti Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos, kuri minėtų susitarimų neatšaukė.

Šalies argumentai

Pareiškėjos teigimu, atsakovės, neskirdamos paramos lėšų Paraiškai 1 ir Paraiškai 2, nepagrįstai, remdamosi Kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, padarė išvadą, kad pėsčiųjų ir dviračių takas yra valstybinio kelio dalis. Kelių įstatymo 2 straipsnio 15 dalis nustato, kad kelio tiesimas – naujo kelio, jo ruožo su naujais kelio statiniais ar be jų tiesimas. Valstybinės reikšmės rajoniniai keliai Nr. 4524 Tauragė–Norkaičiai ir Nr. 4513 Mažonai–Šakvietis–Šilalė yra be kelio statinių, t. y. be pėsčiųjų ir dviračių tako. Kelių įstatymo 13 straipsnio 2 dalis nustato, kad kelių apsaugos zonose leidžiama statyti statinius ar įrenginius laikantis Statybos įstatymo, atsižvelgiant į kelių plėtros perspektyvą bei saugaus eismo reikalavimus, pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytą tvarką ir suderintus projektus. Techninis projektas buvo suderintas pagal teisės aktų reikalavimus, statybos leidimas statyti įrenginius buvo išduotas. Įgyvendinimo taisyklių 7.2.1.3 papunktis numato naujų pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimą, tuo tarpu minėtų taisyklių 24.7 punkte nėra reglamentuota, kad išskiriami valstybinio kelio pėsčiųjų ir dviračių takai ar kiti statiniai, kuriems neteikiama parama.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjos skundą tenkinti visą.

Atsiliepimas

Atsakovė NMA atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjos skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodė, kad Paraiška 1 bei Paraiška 2 buvo vertinamos vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos sričių „Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą“ ir „Parama investicijoms į kaimo kultūros ir gamtos paveldą, kraštovaizdį“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2016 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 3D-403 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos sričių „Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą“ ir „Parama investicijoms į kaimo kultūros ir gamtos paveldą, kraštovaizdį“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) bei Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Administravimo taisyklės).

Įgyvendinimo taisyklių 24.7 papunktyje nustatyta, kad netinkamos finansuoti išlaidos – valstybinių kelių, jų ruožų, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims, kitoms organizacijoms, jų padaliniams priklausančių kelių, apibrėžtų Lietuvos Respublikos kelių įstatyme, statyba ir (ar) rekonstravimas. Kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme.

Paraiškose numatyta 1100 m. bei 1617 m. ilgio dviračių – pėsčiųjų takų įrengimas. Su Paraiškomis pareiškėja pateikė VĮ „Tauragės regiono keliai“ 2016 m. gegužės 9 d. sutikimus, kuriuose pažymėta, kad neprieštaraujama pėsčiųjų ir dviračių tako projektavimo ir įrengimo darbams valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 4524 bei 4513 kelio juostos ribose su sąlyga, kad įrengus pėsčiųjų ir dviračių taką, bus patikslinti minėtų valstybinės reikšmės rajoninių kelių kadastro duomenys. Įvertinus pareiškėjos pateiktus techninius projektus, nustatyta, kad pėsčiųjų – dviračių takus pareiškėja planuoja įrengti valstybinės reikšmės kelių Nr. 4524 bei 4513 kelio juostos ribose. Pagal Kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, pėsčiųjų ir dviračių takai yra kelio elementai, dėl šios priežasties bei, vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 24.7 papunkčiu, pėsčiųjų – dviračių takų įrengimas valstybinio rajoninio kelio ribose negali būti finansuojamas.

Atsakydama į pareiškėjos argumentus dėl Įgyvendinimo taisyklių 7.2.1.3 papunkčio, kuriame nustatyta, kad prie tinkamų finansuoti išlaidų priskiriama naujų pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimas ir (arba) esamų rekonstravimas, pažymėjo, jog sistemiškai vertinant Kelių įstatymo bei Įgyvendinimo taisyklių nuostatas, finansuojami tik tie pėsčiųjų – dviračių takai, kurie nepatenka į jokio kelio ribas ir nėra laikomi kelio elementu, arba patenkantys į vietinės reikšmės kaimo vietovės ribose esančių ir priklausančių savivaldybei vietinės reikšmės viešųjų kelių ribas (Įgyvendinimo taisyklių 7.2.1.1 papunktis). Priminė, kad pareiškėja planavo pėsčiųjų – dviračių takus įrengti valstybinės reikšmės rajoniniuose keliuose.

Motyvuojamoji dalis

Dėl pareiškėjos argumento, jog Kelių įstatymo 2 straipsnio 15 dalis nustato, kad kelio tiesimas – naujo kelio, jo ruožo su naujais kelio statiniais ar be jų tiesimas, nurodė, kad Kelių apsaugos zonose leidžiama statyti statinius ar įrenginius laikantis Statybos įstatymo, atsižvelgiant į kelių plėtros perspektyvą bei saugaus eismo reikalavimus, pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytą tvarką ir suderintus projektus. Kelių apsaugos zonose rudens, žiemos ir pavasario laikotarpiais leidžiama statyti laikinus sniegą sulaikančius įrenginius. Atkreipė dėmesį, kad Kelių įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad kelio statinys – kelio elementas, turintis laikančiąsias konstrukcijas (tiltas, viadukas, estakada, tunelis, pralaida, triukšmo užtvara, atraminė sienelė, rėminė ar gembinė konstrukcija, pylimas ir kt.). Sprendė, kad iš teisinio reglamentavimo matyti, jog pėsčiųjų – dviračių takas nepriskirtinas nei prie kelio statinių, nei prie įrenginių. Dėl šios priežasties, pareiškėja darė klaidingą išvadą, teigdama, kad pėsčiųjų – dviračių takas gali būti laikomas kelio statiniu. Sisteminis Kelių įstatymo aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad pėsčiųjų – dviračių takas yra kelio dalis (elementas), kaip numatyta Kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje. Būtent tai ir buvo aiškiai bei išsamiai aprašyta Sprendime ir ši esminė aplinkybė lėmė paramos neteikimą pareiškėjai.

Teismo posėdžio metu NMA atstovė palaikė atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjos skundo netenkinti.

Atsakovė ŽŪM atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutiko, savo poziciją pagrįsdama iš esmės analogiškais argumentais, išdėstytais NMA atsiliepime.

Teismo posėdžio metu atsakovės ŽŪM atstovė palaikė atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjos skundo netenkinti.

Teismas konstatuoja:

Bylos rašytinė medžiaga patvirtina, kad pareiškėja 2017 m. liepos 31 d. pateikė paramos paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos sritį „Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą“ (paraiškų Nr. 20KI-KT-17-1-02203-PR001 bei 20KI-KT-17-1-02207-PR001), projektų Pėsčiųjų ir dviračių tako įrengimas Mažonų seniūnijoje, Norkaičių kaimo gyvenvietėje“ bei „Mažonų seniūnijos Mažonų kaimo Vilties g. pėsčiųjų ir dviračių tako įrengimas“ įgyvendinimui.

NMA pateikė ŽŪM išnagrinėtų Paraiškų vertinimo rezultatų 2018 m. sausio 11 d. suvestines, į kurias įtrauktos paraiškos buvo vertinamos Projektų, finansuotinų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos sritis „Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą“ ir „Parama investicijoms į kaimo kultūros ir gamtos paveldą, kraštovaizdį“, XV atrankos komiteto, sudaryto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-287 „Dėl Projektų, finansuotinų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, atrankos komitetų sudarymo“ (toliau – ir XV Komitetas), 2018 m. sausio 25 d. posėdyje. XV Komitetas, atsižvelgdamas į NMA pateiktas išvadas, rekomendavo neskirti paramos abiems pareiškėjos projektams (protokolas Nr. 8D-32 (5.50)).

ŽŪM, atsižvelgdama į Administravimo taisyklių 87 punktą, į Įgyvendinimo taisykles, NMA išnagrinėtų paraiškų vertinimo rezultatų suvestines (2018 m. sausio 11 d.) ir XV Komiteto rekomendacijas (protokolas Nr. 8D-32 (5.50), Potvarkiu patvirtino Projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos sritis „Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą“ ir „Parama investicijoms į kaimo kultūros ir gamtos paveldą, kraštovaizdį“, sąrašą. Į šį sąrašą yra įtraukti ir pareiškėjos projektai, t. y. nurodyta, kad pareiškėjos projektams parama neskiriama.

Pareiškėja, nesutikdama su Potvarkiu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Potvarkį ir įpareigoti NMA iš naujo įvertinti Tauragės rajono savivaldybės administracijos Paraišką 1 ir Paraišką 2.

Byloje ginčas kilo dėl Potvarkio, kuriuo pareiškėjos Projektams nebuvo skirta parama, teisėtumo bei pagrįstumo.

Pažymėtina, jog byloje ginčo dėl faktinių aplinkybių nėra. Iš skundo bei atsiliepimų turinio matyti, jog šalys skirtingai aiškina Kelių įstatyme nustatytas sąvokas, t. y., pareiškėjos teigimu, valstybinės reikšmės regioniniai keliai, kuriuose pareiškėja planavo įgyvendinti Projektus yra be kelio statinių (be pėsčiųjų ir dviračio tako), todėl vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 7.2.1.3 papunkčiu buvo galimas naujų pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimas. Atsakovės teigė, kad pėsčiųjų ir dviračių takai yra kelio elementai (dėl to jų įrengimas valstybinio rajoninio kelio ribose negali būti finansuojamas), bet ne statiniai ar įrenginiai.

Kelių plėtojimo, priežiūros ir naudojimosi jais teisinius pagrindus nustato Lietuvos Respublikos kelių įstatymas. Pagal Kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui; kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme. Taigi, iš paminėtos teisės normos matyti, jog pėsčiųjų ir dviračių takai yra priskirti kelio elementams.

Kelių įstatymo 2 straipsnio 13 dalis nustato, kad kelio statinys – kelio elementas, turintis laikančiąsias konstrukcijas (tiltas, viadukas, estakada, tunelis, pralaida, triukšmo užtvara, atraminė sienelė, rėminė ar gembinė konstrukcija, pylimas ir kt.). Teismas pritaria atsakovių išdėstytai pozicijai, kad pėsčiųjų – dviračių takas nėra priskiriamas nei prie kelio statinio, nei įrenginio.

Įgyvendinimo taisyklių 24.7 papunktyje nustatyta, kad netinkamomis finansuoti išlaidoms priskiriama valstybinių kelių, jų ruožų, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims, kitoms organizacijoms, jų padaliniams priklausančių kelių, apibrėžtų Lietuvos Respublikos kelių įstatyme, statyba ir (ar) rekonstravimas.

Kelio rekonstrukcija – statybos rūšis, kurios tikslas – iš esmės pertvarkyti esamą kelią ar jo statinius, pakeisti kelio ir (ar) jo statinių laikančiąsias konstrukcijas, padidinti ar sumažinti kelio ir (ar) jo statinių išorės matmenis (Kelių įstatymo 2 straipsnio 11 dalis).

Pareiškėja neneigė, jog pagal pateiktus Projektus, pėsčiųjų – dviračių takus planavo įrengti valstybinės reikšmės kelių Nr. 4524 bei 4513 kelio juostų ribose, kurie pagal Įgyvendinimo taisyklių 24.7 papunktį negali būti finansuojami. Tačiau pareiškėja rėmėsi Įgyvendinimo taisyklių 7.2.1.3 papunkčiu, kuriame nustatyta, kad prie tinkamų finansuoti išlaidų priskiriama naujų pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimas ir (arba) esamų rekonstravimas, teigdama, kad valstybinio kelio dalys, kuriuose planavo įrengti pėsčiųjų – dviračių takus, neturi kelio statinių.

Pasisakant dėl šių pareiškėjos argumentų pažymėtina, kad kaip jau buvo konstatuota, pėsčiųjų – dviračių takai nėra priskiriami prie kelio statinių, todėl šie pareiškėjos argumentai laikytini teisiškai nereikšmingais. Teismas atkreipia pareiškėjos dėmesį, kad Įgyvendinimo taisyklių 7.2.1.1 papunktyje nustatyta, jog tinkamomis finansuoti išlaidomis pripažįstamos inžinierinių statinių statybos darbai kaimo vietovės ribose esančių ir priklausančių savivaldybei vietinės reikšmės viešųjų kelių, gatvių, jų atkarpų, šaligatvių statyba, rekonstravimas ir kapitalinis remontas. Taigi, vertinant Kelių įstatymo bei Įgyvendinimo taisyklių nuostatas, spręstina, jog finansuojami tik tie pėsčiųjų – dviračių takai, kurie nepatenka į jokio kelio ribas ir nėra laikomi kelio elementu, arba patenkantys į vietinės reikšmės vietovės ribose esančių ir priklausančių savivaldybei vietinės reikšmės viešųjų kelių ribas.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja planavo pėsčiųjų – dviračių takus įrengti valstybinės reikšmės rajoniniuose keliuose, atsakovės pagrįstai neskyrė Savivaldybei paramos pagal pareiškėjos Paraišką 1 ir Paraišką 2.

Antrasis pareiškėjos skundo reikalavimas įpareigoti NMA iš naujo įvertinti Tauragės rajono savivaldybės administracijos paraiškas: Nr. 20KI-KT-17-1-02203-PR001, projektui „Pėsčiųjų ir dviračių tako įrengimas Mažonų seniūnijoje, Norkaičių kaimo gyvenvietėje“ ir Nr. 20KI-KT-17-1-02207-PR001, projektui „Mažonų seniūnijos Mažonų kaimo Vilties g. Pėsčiųjų ir dviračių tako įrengimas“ laikytinas išvestiniu iš reikalavimo panaikinti Potvarkį. Teismui konstatavus Potvarkio teisėtumą, atmestinas ir išvestinis pareiškėjos reikalavimas įpareigoti NMA iš naujo vertinti Paraišką 1 ir Paraišką 2.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132, 133, 134 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos Tauragės rajono savivaldybės administracijos skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Bronius JanuškaArūnas KaminskasMargarita Stambrauskaitė