Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-02-25 · Administracinė byla Nr. eA-228-556/2026

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2024-09-03Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2026-02-25Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-02-25
Bylos Nr.
eA-228-556/2026
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01407-2024-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius, Iveta Pelienė, Arūnas Sutkevičius
Pareiškėjas
„Rimi Lietuva“
Atsakovas
Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Administracinė byla Nr. eA-228-556/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01407-2024-3Procesinio sprendimo kategorija 8.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. vasario 25 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Laimučio Alechnavičiaus, Ivetos Pelienės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo „Rimi Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rimi Lietuva“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Rimi Lietuva“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2024 m. kovo 21 d. nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ-33256 (toliau – ir Nutarimas). Taip pat pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Nutarimas yra nepagrįstas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 37 straipsniu, poveikio priemonės ūkio subjektui skiriamos, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, padarytos žalos dydį, mastą ir kitas įstatymuose numatytas aplinkybes. VAĮ 38 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kada už mažareikšmio teisės pažeidimo padarymą poveikio priemonės neskiriamos.

2.2. Bendrovės padarytas pažeidimas iš esmės buvo ne sisteminis, o atsitiktinis, susijęs su žmogiškąja klaida. Bendrovė (jos atstovai) anksčiau nėra bausti už nelegalų arbą ar įdarbinimo tvarkos pažeidimus. Šiuo atveju žodinė pastaba būtų pasiekusi visus nurodytus nuobaudos tikslus – pažeidimas būtų nedelsiant pašalintas, Bendrovėje peržiūrėti vidiniai procesai ir atsakingi asmenys papildomai instruktuoti, kad tokio pobūdžio klaidos nebepasikartotų. Bendrovės tikslas nebuvo nelegaliai įdarbinti užsienietį, apgauti ar paslėpti jo įdarbinimo aplinkybes ar nemokėti mokesčių valstybei. Priešingai, visi mokesčiai buvo sumokėti.

2.3. Bendrovei pritaikius Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 4 punkte, 56 straipsnio 3 dalyje numatytas sankcijas, būtų pažeistas proporcingumo principas – sankcija sukeltų neigiamų padarinių ne tik padaliniui, kuriame faktiškai buvo padarytas pažeidimas, bet ir visai įmonei, taip pat didelei daliai jos darbuotojų, įskaitant užsieniečius (taip pat karo pabėgėlius ukrainiečius), kuriems nebūtų pratęsiami leidimai dirbti. UAB „Rimi Lietuva“ yra didžiausių Lietuvos darbdavių sąraše, šiuo metu įmonėje dirba daugiau kaip 3 000 darbuotojų. Pažeidimas buvo ne sisteminis, o atsitiktinis, susijęs su žmogiškąja klaida. Bendrovė (jos atstovai) anksčiau nėra bausti už nelegalų darbą. Todėl yra sąlygos pažeidimą pripažinti mažareikšmiu, neskirti Bendrovei baudos ir administracinę bylą nutraukti (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 591 str. 4 p.).

2.4. Šiuo atveju Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo tikslas yra užtikrinti, kad darbuotojai būtų sudarę darbo sutartis su darbdaviu, gautų darbo apmokėjimą už faktiškai dirbtą laiką, surinkti mokesčius į valstybės biudžetą, užtikrinti darbuotojų socialinį draudimą. Toks tikslas buvo pasiektas.