- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-03
- Bylos Nr.
- 2-284/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Gintaras Pečiulis, Vincas Verseckas
- Ieškovas
- Ž. M.
- Atsakovas
- A. Ž., A. S.
- Kategorijos
- 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vinco Versecko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Ž. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 14 d. nutarties, kuria nustatytas terminas žyminiam mokesčiui už paduotą ieškinį sumokėti, civilinėje byloje Nr. 2-1757-28/2007 pagal ieškovo Ž. M. ieškinį atsakovams A. Ž. ir A. S. dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Ž. M. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams A. Ž. ir A. S. dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad bylose dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra atleidžiama nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. kovo 14 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą iki 2007 m. kovo 26 d. sumokėti 3 562,54 Lt dydžio žyminį mokestį. Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymo apie tai, jog nusikalstama veika nustatyta priimtu bei įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Teismas pažymėjo, kad, nesant įrodymo apie nusikalstamą veiką, ieškovas negali būti atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Kadangi ieškovo reikalavimai yra turtinio pobūdžio, jie turi būti apmokėti 3 562,54 Lt dydžio žyminiu mokesčiu.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas Ž. M. skundžia šią teismo nutartį, prašo ją panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti jo pareikštą ieškinį. Nurodo, kad pareiškiant ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo yra atleidžiama nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pažymi, kad ieškinį pateikė atsižvelgdamas į prokuroro kaltinamajame akte nustatytas aplinkybes bei atsakovų (kaltinamųjų) poziciją nagrinėjant bylą teisme. Abu kaltinamieji nagrinėjant bylą teisme pripažino savo kaltę. Atkreipia dėmesį, kad ieškinys Vilniaus apygardos teismui dėl 128 127 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo buvo pateiktas 2007 m. kovo 5 d., o apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje dėl atsakovų A. Ž. bei A. S. padarytų nusikalstamų veikų priimtas tik 2007 m. kovo 8 d., todėl nuosprendžio teismui negalėjo pateikti. Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2007 m. kovo 8 d. nuosprendžiu A. Ž. ir A. S. yra pripažinti kaltais dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų. Nuosprendis nėra įsiteisėjęs, tačiau, atsižvelgiant į kaltinamųjų poziciją, akivaizdu, kad nuosprendis įsiteisės. Jei nuosprendis būtų skundžiamas apeliacine ar kasacine tvarka, gali kisti tik bausmės rūšis ir dydis, bet ne pats nusikalstamos veikos faktas. Teismas, prašydamas pateikti įsiteisėjusį teismo nuosprendį, kurio pateikimas yra objektyviai neįmanomas, pažeidė teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principus. Pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas galėjo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, nes Vilniaus apygardos teismui prie ieškinio buvo pridėtas kaltinamasis aktas – įrodymas, patvirtinantis tą aplinkybę, kad baudžiamojoje byloje bus priimtas nuosprendis. Teismui priėmus apkaltinamąjį nuosprendį ir jam įsiteisėjus, pareiga sumokėti žyminį mokestį išnyktų.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau - Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Pažymėtina, kad ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra Civilinio proceso kodekse (toliau - CPK) nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų ir yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).
Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekė kelių viešąjam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti kelią nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Be to, CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies žyminio mokesčio sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.
CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad ieškovai atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Pagal Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalį asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
Byloje nustatyta, jog ieškovas Ž. M. pareiškė ieškinį atsakovams A. Ž. ir A. S. dėl 128 127 Lt turtinės ir neturtinės žalos priteisimo (b. l. 1–5). Ieškovas prie ieškinio pateikė Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros kaltinamąjį aktą, kuriuo A. Ž. , D. K. , V. B. ir A. S. yra kaltinami padarę kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamas veikas (b. l. 6–27). Skundžiama nutartimi Vilniaus apygardos teismas nustatė ieškovui terminą iki 2007 m. kovo 26 d. sumokėti 3 562,54 Lt dydžio žyminį mokestį. Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymo apie tai, jog nusikalstama veika nustatyta priimtu bei įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Teismas pažymėjo, kad, nesant įrodymo apie nusikalstamą veiką, ieškovas negali būti atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (b. l. 38).
Teisėjų kolegija sutinka su Vilniaus apygardos teismo argumentu, jog ieškovas nepateikė įrodymo apie tai, kad nusikalstama veika nustatyta priimtu bei įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu ir, kad ieškovas negali būti atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
Teisėjų kolegija, vertindama CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies nuostatas, daro išvadą, kad pagrindas ieškovą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra tik tuo atveju, kai nusikalstama veika bei asmenų kaltumas yra įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Vien iš ieškovo pateikto kaltinamojo akto ir jame išdėstytų aplinkybių negalima daryti išvados, jog nusikalstama veika ir asmenų kaltumas yra įrodytas įstatymo nustatyta tvarka, bei atleisti ieškovo nuo žyminio mokesčio mokėjimo byloje dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Kolegijos nuomone, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, jog teismas, prašydamas pateikti įsiteisėjusį teismo nuosprendį, kurio pateikimas yra objektyviai neįmanomas, pažeidė teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principus. Ieškovas, 2007 m. kovo 6 d. Vilniaus apygardos teismui pateikdamas ieškinį dėl 128 127 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1– 5), nesant ir neturint duomenų apie priimtą ir įsiteisėjusį teismo nuosprendį dėl atsakovų (kol Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2007 m. kovo 8 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje dėl atsakovų A. Ž. bei A. S. padarytų nusikalstamų veikų nebuvo priimtas ir neįsiteisėjo (b. l. 43-52)), turėjo sumokėti žyminį mokestį už pareikštą ieškinį, o teismui priėmus nuosprendį ir jam įsiteisėjus, tai yra atsakovus pripažinus kaltais įstatymo nustatyta tvarka bei pripažinus jų padarytas nusikalstamas veikas, pareikšti prašymą dėl sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo CPK 87 straipsnio nustatyta tvarka.
Apeliantas prie atskirojo skundo pateikė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. kovo 8 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-209-654/2007, kuriuo A. Ž. ir A. S. pripažinti kaltais padarę nuosprendyje nurodytas nusikalstamas veikas (b. l. 43–52). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog šis nuosprendis nėra įsiteisėjęs. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esantys duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. kovo 8 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-209-654/2007 yra apskųstas. Kadangi nusikalstama veika pripažįstama tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, nėra pagrindo ieškovą atleisti nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo.
Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, jog Vilniaus apygardos teismas galėjo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, nes Vilniaus apygardos teismui prie ieškinio buvo pridėtas kaltinamasis aktas – įrodymas, patvirtinantis tą aplinkybę, kad baudžiamojoje byloje bus priimtas nuosprendis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal CPK 84 straipsnį žyminio mokesčio sumokėjimą galima atidėti tik tuo atveju, kai yra pateikiamas motyvuotas prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, ir prie prašymo pateikiami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Tuo tarpu ieškovas jokio prašymo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, nebuvo pareiškęs.
Remiantis išdėstytais argumentais konstatuotina, kad atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio mokėjimo už pareikštą ieškinį nebuvo ir nėra pagrindo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.