Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2014-04-24 · Civilinė byla Nr. 2-2468-911/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-04-24
Bylos Nr.
2-2468-911/2014
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-01613-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Serdiukienė
Pareiškėjas
E. B.
Suinteresuotas asmuo
K. B., L. M., A. B., Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos
Civilinė byla Nr. 2-2468-911/2014Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01613-2014-1Procesinio sprendimo kategorija: (S) 113.1; 116.1; 128.2.
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 24 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Serdiukienė,sekretoriaujant Audronei Meškonytei,dalyvaujant pareiškėjai E. B.,suinteresuotiems asmenims K. B., L. M., A. B.,

nedalyvaujant suinteresuoto asmens Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims K. B., L. M., A. B., Panevėžio apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja E. B. palikimo priėmimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo motinos G. B. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą – neįregistruotą sodybą su gyvenamu namu, malkine, tvartu, daržine ir pirtimi, esančius (duomenys neskelbtini), bei G. B. vardu registruotus žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2006-12-16 mirė jos motina G. B.. Po motinos mirties įpėdiniais pagal įstatymą liko vaikai K. B., L. M., A. B. ir E. B., t.y. pareiškėja. Pareiškėja nuo pat vaikystės iki dabar gyvena motinai priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). Suinteresuoti asmenys K. B., L. M., A. B. pretenzijų dėl paveldimo turto nereiškia ir neprieštarauja, kad pareiškėja paveldėtų G. B. turtą faktiniu valdymu. Pareiškėja palikimą pradėjo valdyti iš karto po motinos mirties, turtu naudojosi, tačiau laiku nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, todėl dabar negali perimti teisių į po motinos mirties likusį turtą. Pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti paliktą motinos turtą – sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Dėl nurodytų aplinkybių kreipiasi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos G. B. mirties ji priėmė palikimą faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.

Teismo posėdžio metu pareiškėja E. B. paaiškino, kad jos motina G. B. mirė (duomenys neskelbtini), turėjo turto – namą su priklausiniais ir žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Šiame name pareiškėja gyveno su motina. Po motinos mirties iki šiol pareiškėja gyvena minėtame name, prižiūri jį ir kitus statinius, žeme leido naudotis ūkininkui E. Š., kad ji nebūtų apleista. Po motinos mirties į notarą dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė, kadangi pačiai buvo prastai su sveikata, buvo ligoninėje, gydėsi, turi neįgalumą. Prašė pareiškimą tenkinti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo K. B. su pareiškėjos prašymu sutiko. Nurodė, kad pareiškėja po jų motinos G. B. mirties prižiūri po jos mirties likusį turtą, gyvena ten, tvarko kaip savo, dėl to prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė po motinos mirties likusį palikimą faktiniu valdymu.

Suinteresuotas asmuo L. M. su pareiškėjos prašymu sutiko. Paaiškino, kad po motinos mirties liko namas, daržas, žemės sklypas apie 2 ha dydžio. Pareiškėja liko gyventi motinos name ir iki šiol gyvena. E. B. namą prižiūrėjo, tvarkė jį, tvartą apsikalė, žemę dirba, augina sau daržoves, o 2 ha žemės sklypą suteikė naudotis ūkininkui. Namą su priklausiniais pirko jos motina, mano, kad šio turto motina G. B. tikriausiai neįregistravo VĮ „Registrų centras“. Pretenzijų pareiškėjai jokių neturi.

Suinteresuotas asmuo A. B. su pareiškėjos prašymu sutiko, paaiškino, kad pareiškėja gyveno kartu su motina, o jai mirus, pareiškėja iki šiol gyvena (duomenys neskelbtini). Motinai priklausė pastatai, 20 arų sklypas prie namo ir 2 ha dydžio ganyklos.

Suinteresuoto asmens Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą ir vietą informuotas tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Pateiktame teismui atsiliepime į pareiškimą prašė bylą nagrinėti iš esmės ir priimti sprendimą teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Palikimo atsiradimo laiku yra laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1d.). Pirmos eilės įpėdiniais paveldint pagal įstatymą lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai), palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, antros eilės - palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai, trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai, ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės (CK 5.11 str. 1.). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tokie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 1, 2, 3 d.). CK 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Nustatyta, kad pareiškėja E. B. yra (duomenys neskelbtini) mirusiosios G. B. dukra ir pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą (b. l. 15, 43). G. B. mirė netekėjusi (b.l. 38). Po G. B. mirties liko sodyba bei žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 17, 26, 31). Mirusioji G. B. testamento nebuvo sudariusi, Testamentų registre nėra registruota palikimo priėmimo faktų, paveldėjimo byla neužvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas niekam neišduotas (b.l. 30).

Iš pareiškėjos E. B., suinteresuotų asmenų K. B., L. M., A. B. pareiškime bei atsiliepime į pareiškimą nurodytų aplinkybių bei teismo posėdyje duotų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja po savo motinos G. B. mirties pradėjo valdyti ir rūpintis kaip savo turtu nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų paaiškinimai, teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų D. K., K. R. ir E. Š. parodymai. Minėti liudytojai parodė, kad pareiškėja gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini), rūpinasi likusiu turtu, tvarko jį, sodina daržą, prižiūri žemę. Liudytojas E. Š. parodė, kad pareiškėja apie 3 metus leidžia jam naudotis jos motinai priklausiusiu žemės sklypu. Teismui netikėti pareiškėjos, suinteresuotų asmenų paaiškinimais bei minėtų liudytojų parodymais nėra jokio pagrindo.

Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo motinos G. B. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą – neįregistruotą sodybą su gyvenamu namu, malkine, tvartu, daržine ir pirtimi, esančius (duomenys neskelbtini), bei G. B. vardu registruotus žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nustato, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, yra laikomas priėmusiu visą palikimą. Teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nenustato pareiškėjos E. B. priimto po jos motinos G. B. mirties paveldėto turto sąrašo. Paveldėto turto sąrašą nustato palikimo atsiradimo vietos notaras. Taigi teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja E. B. priėmė palikimą po motinos G. B. mirties, pradėdama faktiškai valdyti paliktą mirusiosios turtą, juo rūpintis kaip savo turtu.

Pareiškėjos prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę – E. B. paveldės po G. B. mirties likusį nekilnojamąjį turtą, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Iš pareiškėjos valstybei priteistinos 20,50 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str.).

Vadovaujantis išdėstytu ir CPK 259, 270, 448 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos E. B. pareiškimą patenkinti.

Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė motinos G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama valdyti turtą.

Priteisti iš E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 20,50 Lt (dvidešimties litų 50 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, nurodytą sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąsk. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Apie palikimo priėmimą pranešti Testamentų registrui.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Teisėja Kristina Serdiukienė