- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-28
- Bylos Nr.
- 2A-722-259/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Jolita Cirulienė
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- Kauno teritorinės muitinės
Procesinio dokumento kategorija 30.6, 45.6, 121.1, 121.15, 121.21
2009 m. rugsėjo 28 d.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Jolitos Cirulienės, sekretoriaujant Indrei Seniūnaitei, dalyvaujant ieškovei J. K., atsakovo Kauno teritorinės muitinės atstovei Jelenai Kulešovai, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno teritorinės muitinės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2145-329/2008 pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui Kauno teritorinei muitinei, bendraatsakoviui Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl įpareigojimo sudaryti buto pirkimo – pardavimo sutartį pagal pradinę pasiūlytą kainą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. K. ieškiniu (b.l.3-5) prašė įpareigoti atsakovą Kauno teritorinę muitinę sudaryti su ja buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, pirkimo – pardavimo sutartį pagal pirmojo atsakovo pasiūlymo, duoto 2007-04-11 raštu Nr.1B-6.32-5161, nurodytą kainą – 95 724 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008-06-05 sprendimu ieškinį tenkino ir įpareigojo atsakovą Kauno teritorinę muitinę sudaryti su ieškove J. K. buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, pirkimo – pardavimo sutartį pagal pirmojo atsakovo pasiūlymo, duoto 2007-04-11 raštu Nr.1B-6.32-5161, nurodytą kainą – 95 724 Lt, taip pat priteisė ieškovei iš atsakovo 112 Lt jos sumokėto žyminio mokesčio ir 1 600 Lt turėtų atstovavimo išlaidų, priteisė valstybei iš atsakovo 9,60 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nustatė, kad ieškovė nuo 1991-09-02 iki 2004-08-10 dirbo Kauno teritorinėje muitinėje (b.l.27). 1996-10-30 Kauno teritorinės muitinės viršininko sprendimu ieškovei buvo suteiktos tarnybinės gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, o 1996-12-30 buvo pasirašyta tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis (b.l.24-26). 1998-09-17 ieškovei buvo paskirta senatvės pensija, tačiau ji muitinėje liko dirbti iki 2004-08-10. Teismas nustatė, jog nutrūkus darbo santykiams, atsakovas pareikalavo ieškovės išsikelti iš tarnybinių patalpų. Kilęs ginčas buvo sprendžiamas teisme (b.l.8-10, 51-53). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-05-10 nutartimi konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, jog J. K. nuomos metu, t.y. 1998-09-17, sulaukė pensinio amžiaus suėjimo, ji negali būti iškeldinama iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos (b.l.51-53). 2007-02-27 raštu Nr. 1B-6.27-2950 atsakovas kreipėsi į ieškovę, informuodamas, kad remiantis LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo nuostatomis, ji turi teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Kaune, ir prašė iki 2007-03-14 pranešti savo poziciją nuomojamų patalpų atžvilgiu – pageidauja šias patalpas privatizuoti ar toliau nuomoti (b.l.28). Gavusi šį raštą, ieškovė 2007-03-12 kreipėsi į atsakovą, prašydama praneši gyvenamųjų patalpų privatizavimo kainą (b.l.29). Atsakovas, atsakydamas į šį paklausimą, 2007-04-11 raštu Nr.1B-6.32-5161 informavo ieškovę, kad remiantis Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2007-03-29 pateiktu nekilnojamojo turto registro mokestinės vertės išrašu, buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, mokestinė vertė yra 95 724 Lt ir pakartotinai prašė iki 2007-04-20 pranešti atsakovui savo apsisprendimą - pageidauja šias patalpas privatizuoti ar toliau nuomoti (b.l.31). 2007-04-18 ieškovė raštu informavo atsakovą, kad sutinka privatizuoti nuomojamas patalpas už 95 754 Lt lengvatinėmis sąlygomis išsimokėjimui 10 metų laikotarpiui, prašė paruošti reikiamus dokumentus buto privatizavimui (b.l.32). Nesulaukusi atsakymo, ieškovė 2007-06-20 pakartotinai kreipėsi į atsakovą su prašymu leisti privatizuoti nuomojamas patalpas (b.l.35). 2007-09-07 raštu Nr. 1B-6.27-12843 atsakovas pranešė, kad gavo 2007-06-20 ieškovės prašymą leisti privatizuoti gyvenamąsias patalpas ir, tęsdamas gyvenamųjų patalpų privatizacijos procesą, papildomai kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą dėl gyvenamųjų patalpų mokestinės vertės patikslinimo, prašydamas nustatyti nekilnojamojo turto pardavimo vertę. Atsakovas 2007-09-07 raštu pranešė, kad ginčo buto rinkos vertė yra 205 000 Lt, todėl informavo ieškovę, kad butas bus parduodamas už 205 000 Lt ir prašė iki 2007-09-19 pranešti atsakovui, ar ji norės pirkti butą už 205 000 Lt ar toliau jį nuomos (b.l.45). Ieškovė pirkti butą už naujai nurodytą buto pardavimo kainą nesutiko ir kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovą sudaryti buto pirkimo – pardavimo sutartį pagal pradinę pasiūlytą 95 724 Lt kainą.
Spręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimą, teismas atmetė atsakovo argumentus, kad ginčo buto privatizavimo procesą jis pradėjo tik po 2007-06-20, kai gavo ieškovės prašymą (b.l.35). Teismas sprendime nurodė, jog derybos dėl buto privatizavimo tarp šalių prasidėjo būtent nuo 2007-02-27, o ne nuo 2007-06-20, kai ieškovė, nesulaukusi atsakymo į savo 2007-04-18 prašymą, pakartotinai kreipėsi į atsakovą dėl buto privatizavimo. Gavusi iš atsakovo atsakymą į savo paklausimą dėl buto privatizavimo kainos, ieškovė suprato, kad atsakovas parduos butą už 95 724 Lt, ir sutiko butą pirkti būtent už šią atsakovo nurodytą kainą. Teismas taip pat atmetė atsakovo argumentą, kad 2007-04-11 rašte jis nurodė ne buto pardavimo, o jo mokestinės vertės kainą, kadangi ieškovė klausė būtent kokia buto privatizavimo kaina, o ne jo mokestinės vertės kaina. Todėl tokį dviprasmišką atsakovo elgesį ieškovės atžvilgiu siūlant jai privatizuoti nuomojamas patalpas iš pradžių už vieną kainą, o vėliau, šiai sutikus, kainą padvigubinant, teismas vertino kaip pažeidžiantį teisingumo, sąžiningumo ir teisėtų lūkesčių principus. Teismas padarė išvadą, kad tai, jog dėl atsakovo darbuotojų veiksmų ieškovė buvo suklaidinta dėl buto privatizavimo kainos, rizika atitenka atsakovui. Be to, teismas, atsižvelgdamas į LAT 2006-05-10 nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-327/2006 įtvirtintą ieškovės teisę, kad ji negali būti iškeldinama iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, nurodė, jog butas galės būti privatizuotas ne ieškovės tik prieš tai jai suteikus kitą gyvenamąją patalpą. Atsakovui nurodžius, kad tokių galimybių jis neturi, teismas konstatavo, kad valstybei žalos tikrai nebus padaryta, ginčo butą pardavus ieškovei už pradinę atsakovo pasiūlytą 95 724 Lt kainą. Teismas konstatavo, jog valstybei bus naudingiau atlikti šį sandorį su ieškove, negu jai nuomoti butą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l.106-110) atsakovas Kauno teritorinė muitinė nesutiko su teismo sprendimu, prašė teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, dėl šių motyvų:
1) teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovas 2007-02-27 raštu kreipėsi į ieškovę su pasiūlymu privatizuoti nuomojamas patalpas. Tarnybinių gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, privatizavimo procesas prasidėjo nuo ieškovės prašymo privatizuoti minėtas patalpas pateikimo Kauno teritorinės muitinės viršininkui dienos, t. y. nuo 2007-06-20, o ne nuo 2007-02-27, nes atsakovas savo 2007-02-27 rašte Nr. 1B-6.27-2950 teikė ieškovei ne pasiūlymą dėl šių patalpų privatizavimo, o vykdydamas LR Vyriausybės 2001-08-21 nutarimo Nr. 1013 4 punktą, atsakovas kreipėsi į ieškovę informuodamas ją, kad remiantis LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo nuostatomis, ji turi teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Kaune, ir prašė iki 2007-03-14 pranešti atsakovui savo poziciją nuomojamų patalpų atžvilgiu - pageidauja šias patalpas privatizuoti ar toliau nuomoti. Atsakovas 2007-04-11 raštu Nr. 1B-6.32-5161 pakartotinai prašė ieškovę iki 2007-04-20 pranešti atsakovui savo poziciją nuomojamų patalpų atžvilgiu. Tačiau ieškovė savo 2007-04-18 rašte (b.l.32) vietoje prašomo pateikti atsakymo į atsakovo 2007-04-11 rašte suformuluotą jai paklausimą - ar ji pageidauja šias patalpas privatizuoti ar toliau nuomoti, nurodė, kad ji, atsakydama į atsakovo 2007-04-11 raštą, informuoja, kad sutinka privatizuoti tarnybines gyvenamąsias patalpas ir prašo paruošti reikiamus dokumentus buto privatizavimui, nors savo 2007-04-11 rašte atsakovas neprašė ieškovės sutikimo dėl nuomojamų tarnybinių gyvenamųjų patalpų privatizavimo. LR Vyriausybės 2001-08-21 nutarimu Nr.1013 patvirtinto Savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pardavimo) lengvatinėmis sąlygomis ir lėšų, gautų už privatizuojamas (parduodamas) gyvenamąsias patalpas, apskaitos ir naudojimo tvarkos aprašo 13, 13,1 punktai imperatyviai nustato, kad gyvenamosios patalpos ir (ar) jų priklausiniai pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 2 dalies sąlygas parduodami nuomininkui privatizavimą vykdančios institucijos vadovui raštu pateikus prašymą pirkti gyvenamąsias patalpas ir (ar) jų priklausinius, kuriame turi būti nurodytas pageidaujamų pirkti patalpų adresas ir individualūs požymiai (paskirtis, bendras naudingas plotas ir kita). Kartu su prašymu pateikiami šie dokumentai: piliečio pasas, dokumentai, patvirtinantys teisę pirkti gyvenamąsias patalpas ir (ar) jų priklausinius pagal nurodytąjį įstatymą. 2007-06-20 ieškovė pateikė Kauno teritorinės muitinės viršininkui prašymą privatizuoti tarnybines gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Kaune, kartu su pridedamais prie jo dokumentais, kaip tai numato 13, 13.1 punktai. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė savo 2007-04-18 rašte Kauno teritorinės muitinės viršininkui pateikė ne prašymą privatizuoti tarnybines gyvenamąsias patalpas kartu su pridedamais prie jo dokumentais, kaip tai numato minėtų 13, 13.1 punktų reikalavimai, o atsakymą į atsakovo 2007-04-11 rašte Nr. 1B-6.32-5161 pateiktą jai muitinės paklausimą - iki 2007-04-20 pranešti muitinei savo poziciją nuomojamų patalpų atžvilgiu (pageidauja ji šias patalpas privatizuoti ar toliau nuomoti), todėl teismo argumentas, kad 2007-06-20 ieškovė, nesulaukusi atsakymo į savo 2007-04-18 prašymą, pakartotinai kreipėsi į atsakovą dėl buto privatizavimo, yra nepagrįstas;
2) teismo įpareigojimu atsakovui parduoti ieškovei tarnybines gyvenamąsias patalpas už mokestinę 95 724 Lt vertę, o ne už turto vertinimo ataskaitoje nurodytą rinkos vertę 205 000 Lt, įtvirtinamos nuostatos, prieštaraujančios ir pažeidžiančios LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimus, Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 straipsnį, asmeniui suteikiančios neteisėtas ir nepagrįstas lengvatas, o valstybei darančios žalą. 2007-03-29 VĮ Registrų centras pateikė atsakovui Nekilnojamojo turto registro mokestinės vertės išrašą (b.l.30), kuriame nurodoma, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, mokestinė vertė yra 95 724 Lt. Atsakovas 2007-04-11 raštu informavo ieškovę, kad remiantis VĮ Registrų centro Kauno filialo 2007-03-29 pateiktu Nekilnojamojo turto registro mokestinės vertės išrašu, buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, mokestinė vertė yra 95 724 Lt. Vadovaujantis LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatomis, tarnybinės gyvenamosios patalpos gali būti parduodamos už kainą, Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. Todėl atsakovas, kaip patikėto valstybės turto (buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune) valdytojas, papildomai 2007-04-25 raštu Nr. 1B-6.27-5916 kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą, prašydamas patikslinti, ar vertinant nekilnojamąjį turtą (gyvenamąsias patalpas, turinčias tarnybinių gyvenamųjų patalpų statusą) buvo vadovaujamasi LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatomis, t.y., ar mokestinė vertė gali būti prilyginama kainai, Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotai pagal LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. VĮ Registrų centro Kauno filialas savo 2007-05-17 atsakyme Nr. S-2289-2028 (b.l.33) pažymėjo, kad LR Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (2005 m. birželio 7 d. Nr. X -233) 8 straipsnyje reglamentuota, kad mokestine verte laikoma nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė bei šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nurodyto nekilnojamojo turto vertė, nustatyta atkuriamosios vertės (kaštų) metodu. Pagal LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 13 punkto nuostatas rinkos vertė yra apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną. Gavęs 2007-06-20 ieškovės prašymą leisti privatizuoti tarnybines gyvenamąsias patalpas (laikytina, kad nuo šio momento prasidėjo privatizavimo procesas) bei atsižvelgdamas į tai, kad LR Vyriausybės 2001-08-21 nutarimo Nr. 1013 patvirtintos Savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pardavimo) lengvatinėmis sąlygomis ir lėšų, gautų už privatizuojamas (parduodamas) gyvenamąsias patalpas, apskaitos ir naudojimo tvarkos aprašo 3 punkte numatyta, kad sprendime dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo turi būti nurodyta pardavimo kaina, taip pat įvertinęs, jog VĮ Registrų centro Kauno filialas 2007-03-29 pateikė duomenis apie nekilnojamojo turto (buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune) registro mokestinę vertę bei įvertinęs 2007-05-17 VĮ Registrų centro Kauno filialo atsakymą Nr. S-2289-2028, atsakovas, vadovaudamasis LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatomis, jog tarnybinės gyvenamosios patalpos gali būti parduodamos už kainą, Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, 2007-06-28 kreipėsi į nepriklausomą turto vertintoją - VĮ Registrų centro Kauno filialą, esant turto (buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune) vertinimo tikslui - rinkos vertės nustatymas išpirkimui. Kadangi turto vertinimo paslauga yra mokama, o paslaugų pirkimą reglamentuoja LR viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymas, turto vertinimas užtruko (apklausa, sutarties sudarymas ir kt.). Todėl atsakovas negalėjo per LR Vyriausybės 2001-08-21 nutarimo Nr. 1013 patvirtintos Savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pardavimo) lengvatinėmis sąlygomis ir lėšų, gautų už privatizuojamas (parduodamas) gyvenamąsias patalpas, apskaitos ir naudojimo tvarkos aprašo 3 punkte numatytą 30 dienų terminą nuo prašymo pateikimo (2007-06-20) priimti sprendimo dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų privatizavimo, taip pat negalėjo pasinaudoti šiame punkte numatytomis galimybėmis, jog prireikus šalys gali šį terminą pratęsti, nes pagal teisės aktus privalomas turto (buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune) rinkos vertės nustatymas taptų šalių susitarimo objektu. Atsakovui pateiktoje ataskaitoje VĮ Registrų centro Kauno filialo Turto vertės nustatymo pažymoje Nr. 07-114 A (b.l.37) ir Vertinamo turto apžiūrėjimo ir vertės nustatymo akte prie ataskaitos Nr. 07-114 A (b.l.38-40) nurodyta, kad esant turto vertinimo tikslui - rinkos vertės nustatymas išpirkimui, turto (dviejų kambarių butas su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune) rinkos vertė yra 205 000 Lt. Todėl atsakovas 2007-09-07 raštu Nr. 1B-6.27-12843 informavo ieškovę, kad šių patalpų rinkos vertė yra 205 000 Lt ir už tokią kainą bus vykdomas pirkimo-pardavimo sandoris, taip pat kreipėsi į ieškovę su prašymu iki 2007-09-19 pranešti atsakovui savo poziciją šių patalpų atžvilgiu, tai yra, ar ji norės už 205 000 Lt pirkti nuomojamas patalpas, ar pageidauja jas toliau nuomoti. Negavęs iš ieškovės atsakymo, atsakovas savo pasiūlymą kartojo, kol 2007-10-19 gavo ieškovės atsakymą, kad ji minėtas patalpas sutinka privatizuoti už atsakovo 2007-04-11 siūlomą sumą, tai yra mokestinę vertę 95 724 Lt. Pažymėtina, kad atsakovo 2007-04-11 rašte nurodyta mokestinė 95 724 Lt vertė nebuvo pavadinta privatizavimo kaina, ir nei šiame, nei kituose savo raštuose atsakovas neteikė ieškovei siūlymo privatizuoti ginčo patalpas už mokestinę 95 724 Lt vertę. Tik VĮ Registrų centro Kauno filialo turto vertinimo ataskaitoje nurodžius, jog ginčo buto rinkos vertė yra 205 000 Lt, atsakovas 2007-09-07 raštu informavo ieškovę apie kainą (205 000 Lt), už kurią bus vykdomas pirkimo-pardavimo sandoris. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovo elgesys ieškovės atžvilgiu, siūlant jai privatizuoti nuomojamas patalpas iš pradžių už vieną kainą, o vėliau, šiai sutikus, kainą padvigubinant, vertinamas kaip pažeidžiantis teisingumo, sąžiningumo ir teisėtų lūkesčių principus, kadangi tarnybinių gyvenamųjų patalpų privatizavimo kainos nustatymas ir jos dydis nepriklauso nuo šių patalpų nuomotojo valios. Teisės aktai, reglamentuojantys tarnybinių gyvenamųjų patalpų privatizavimą, neleidžia jokių derybų tarp nuomotojo ir nuomininko dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų kainos nustatymo ir jos dydžio, LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos imperatyviai numato, už kokią kainą gali būti parduodamos tarnybinės gyvenamosios patalpos - už kainą Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuota pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. Šio įstatymo 21 straipsnio 4 dalis numato, kas gali atlikti turto vertinimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 21 str. 5 d. ir 23 str. nuostatas turto vertintojas parengia ataskaitą, kurioje nurodoma išvada dėl turto vertės, o pagal šio įstatymo 24 straipsnį turto vertinimo ataskaita turi juridinę galią ir laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka.
Nagrinėjant bylą Kauno apygardos teismo 2009 09 14 teismo posėdžio metu apelianto atstovė paaiškino, jog neginčija ieškovės pateiktos turto vertės nustatymo išvados, kad butas Savanorių prospekte kainuoja 100 000 litų. Siūlo teisėjų kolegijai skundą patenkinti, pakeisti skundžiamą teismo sprendimą, įpareigojant atsakovą parduoti ginčo butą už 100 000 litų. Taikos sutartimi atsakovas bylą baigti nesutinka. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkinamas dalinai, paskirstyti šalims bylinėjimosi išlaidas sutinkamai su LR CPK 93 str. nuostatomis.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l.123) ieškovė J. K. su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, dėl šių motyvų:
1) teismo išvada, kad iniciatyva privatizuoti ieškovės nuomojamas patalpas kilo iš atsakovo pusės ir jis tai atliko 2007-02-27 raštu kreipdamasis į ieškovę su pasiūlymu privatizuoti nuomojamas patalpas, teisinga ir pagrįsta. Kadangi atsakovas nepranešė patalpų pardavimo kainos, ieškovė prašė atsakovą ją pranešti. 2007-06-20 ieškovė pakartotinai kreipėsi į atsakovą dėl buto privatizavimo, nes nesulaukė atsakymo į savo 2007-04-18 prašymą. Į ieškovės paklausimą apie nuomojamo buto privatizavimo kainą, atsakovas atsakė, kad privatizuojamo buto pardavimo kaina yra 95 724 Lt ir ieškovė sutiko butą privatizuoti už tokią kainą. Tačiau atsakovas, delsdamas tvarkyti nuomojamo buto privatizavimui reikalingus dokumentus, po kurio laiko pranešė, kad buto privatizavimo kaina jau yra 205 000 Lt. Todėl teismas teisingai tokį dviprasmišką atsakovo elgesį iš pradžių siūlant privatizuoti butą už vieną kainą, o ieškovei sutikus, kainą padvigubinant, įvertino kaip pažeidžiantį teisingumo, sąžiningumo ir teisėtų lūkesčių principus;
2) teismas pagrįstai atmetė atsakovo argumentą, kad pardavus ieškovės nuomojamą butą už pradinę pasiūlytą kainą, t.y., už 95 724 Lt, valstybei bus padaryta žala. Teismas pagrįstai nurodė, kad valstybei žalos tikrai nebus padaryta ginčo butą pardavus ieškovei už pradinę pasiūlytą kainą, kadangi valstybei būtų naudingiau atlikti ieškovės nuomojamo buto privatizavimo sandorį, negu šį butą ieškovei nuomoti, kadangi po LAT 2006-05-10 nutartimi padarytos išvados civ. byloje Nr. 3K-327/2006, ieškovės iš šio buto iškeldinti, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, negalima.
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ieškovė pateikė Kauno apygardos teismui turto vertinimo pažymą, kurioje nurodyta, jog ginčo buto vertė yra 100 000 litų. Ieškovė siūlė įpareigoti atsakovą parduoti ginčo butą už šią kainą, prašė priteisti pusę turėtų turto vertinimo išlaidų.
Bendraatsakovis Lietuvos Respublikos Vyriausybė teismui pateiktame paaiškinime (b.l.120) nurodė, jog Vyriausybės kanceliarija nedisponuoja visa informacija, susijusia su ginčo dalyku (Lietuvos Respublikos Vyriausybė nedalyvavo ginčijamo turto privatizavimo procese, neteikė siūlymo), todėl negali pateikti išsamaus, CPK reikalavimus atitinkančio atsiliepimo į apeliacinį skundą. Bendraatsakovis papildomai nurodė, kad atsakovas ginčo turtą valdo patikėjimo teise. Turto patikėjimo teisė, turto valdymas, naudojimas, disponavimas turtu, turto valdytojas yra apibrėžti LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme. Vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, valstybės institucija, valdanti turtą patikėjimo teise, gali jos veiklą reglamentuojančiuose aktuose nustatyta tvarka bei sąlygomis valdyti, naudoti valstybės ir savivaldybių perduotą turtą ir disponuoti juo nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų.
Vadovaujantis CK 4.110 straipsniu, turto patikėjimo teisės subjektas, gindamas turimą turtą, turi visas teises, nustatytas CK 4.95-4.99 straipsniuose. Pagal CK 6.963 str. savininko teises į patikėjimo teise perduotą turtą įgyvendina patikėtinis. Patikėtinis turi teisę ginti patikėjimo teisę tokiais pat būdais, kokiais yra ginama valdymo ir nuosavybės teisė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad ieškovė nuo 1991-09-02 iki 2004-08-10 dirbo Kauno teritorinėje muitinėje (b.l.27). 1996-10-30 Kauno teritorinės muitinės viršininko sprendimu ieškovei buvo suteiktos tarnybinės gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, o 1996-12-30 buvo pasirašyta tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis (b.l.24-26). Įsiteisėjusia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-10 nutartimi konstatuota J. K. nuomos metu, t.y. 1998-09-17 sulaukė pensinio amžiaus, todėl ji negali būti iškeldinama iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos (b.l.51-53). 2007-02-27 raštu Nr. 1B-6.27-2950 atsakovas informavo ieškovę, kad ji turi teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Kaune. Ieškovė 2007-03-12 raštu kreipėsi į atsakovą, prašydama pranešti gyvenamųjų patalpų privatizavimo kainą (b.l.29). Atsakovas 2007-04-11 raštu Nr.1B-6.32-5161 informavo ieškovę, kad remiantis Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2007-03-29 pateiktu nekilnojamojo turto registro mokestinės vertės išrašu, buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, mokestinė vertė yra 95 724 Lt (b.l.31). 2007-04-18 ieškovė raštu informavo atsakovą, kad sutinka privatizuoti nuomojamas patalpas už 95 754 Lt lengvatinėmis sąlygomis išsimokėjimui 10 metų laikotarpiui (b.l.32). Atsakovas 2007-09-07 raštu pranešė, kad ginčo buto rinkos vertė yra 205 000 Lt, todėl informavo ieškovę, kad butas bus parduodamas už 205 000 Lt.
Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, ar ieškovė turi teisę pirkti tarnybines patalpas, nėra. Ginčas kilęs dėl parduodamų tarnybinių gyvenamųjų patalpų kainos. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime įpareigojo atsakovą sudaryti buto pirkimo – pardavimo sutartį pagal pirmojo atsakovo pasiūlymo, duoto 2007 04 11 raštu Nr. 1B-6.32-5161 pradinę pasiūlytą 95 724 Lt kainą (1 t. b.l. 105). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir apeliaciniame skunde atsakovas įrodinėjo, jog ginčo butas turėjo būti parduodamas už 205 000 litų.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė galiojančias materialinės teisės normas, reglamentuojančias gyvenamųjų patalpų (butų) privatizavimo (pardavimo) lengvatinėmis sąlygomis nuostatas, dėl ko neteisingai nustatė parduotino ginčo buto vertę, nesilaikė nuostatos, jog pagal įstatymų ir poįstatyminių aktų reikalavimus ginčo gyvenamosios patalpos galėjo būti parduodamos už kainą, atitinkančią buto rinkos vertę, parduotino buto vertę nepagrįstai siejo su kaina, kurią įvardijo atsakovas 2007 04 11 rašte Nr. 1B-6.32-5161. Teisėjų kolegija mano, kad dėl to skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas keistinas, nes byloje yra nustatytos visos faktinės aplinkybės, o padarytą materialinės teisės normos taikymo pažeidimą gali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (LR CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad tarnybinės gyvenamosios patalpos gali būti parduodamos Vyriausybės nustatyta tvarka jų nuomininkams, jeigu šios patalpos tampa nereikalingos institucijų, valdančių jas nuosavybės ar patikėjimo teise, darbuotojams (tarnautojams) apgyvendinti dėl šių darbo (tarnybos) pobūdžio ir yra priimti šių institucijų sprendimai dėl patalpų tarnybinio statuso panaikinimo ir išbraukimo iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų apskaitos (Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 str. 2 d. 4 p.). Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, ieškovė pateikė Kauno apygardos teismui įrodymus, kad buto (duomenys neskelbtini) vertė yra 100 000 litų (2 t. b.l. 4-21). Teisėjų kolegija dalinai sutinka su apeliacinio skundo motyvu, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė parduotino buto vertę. Pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo (2002 m. lapkričio 12 d. įstatymo Nr. IX-1188 redakcija) 12 straipsnio 2 dalies nuostatas bei LR Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu Nr. 1013 patvirtintų Savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pardavimo) lengvatinėmis sąlygomis ir lėšų, gautų už privatizuojamas (parduodamas) gyvenamąsias patalpas, apskaitos ir naudojimo tvarkos aprašo 13 ir 13.4 punktų nuostatas matyti, kad ginčo gyvenamosios patalpos galėjo būti parduodamos už kainą, atitinkančią buto rinkos vertę. Kadangi buto rinkos vertė pagal ieškovės pateiktus įrodymus yra 100 000 litų, šios kainos šalys neginčijo, atsakovas įrodymų, jog buto kaina didesnė nepateikė, teismo neprašė skirti ekspertizę buto rinkos vertei nustatyti, todėl atsakovas įpareigotinas teisėjų kolegijos nutartimi parduoti ginčo butą ieškovei už 100 000 litų. Apeliacinio skundo argumentai, kad parduodamas butas turėtų kainuoti 205 000 lt, atmestini, nes jie nepagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis byloje (LR CPK 178 str.).
Teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais ginčijama buto privatizavimo proceso eigos pradžia (skundo 1 p.). Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, kai neliko ginčo dėl buto kainos, nėra svarbi aplinkybė dėl buto privatizavimo pradžios nustatymo.
Ieškovė nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme turėjo 726 lt išlaidų turto vertinimui. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo pusę šių turėtų išlaidų. Teisėjų kolegija laiko, kad šis prašymas tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistina 363 Lt (LR CPK 93 str. 1 d.). Atsakovas bylos nagrinėjimo metu siūlė perskirstyti pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas tenkins atsakovo apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal atsakovo apeliacinį skundą parduotino turto vertė padidinta tik 4236 litais, apeliacinis skundas patenkintas nežymia dalimi, todėl šalims skundžiamu apeliacine tvarka priteistas bylinėjimosi išlaidas perskirstyti pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti dalinai.
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 5 d. sprendimą pakeisti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 5 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytą 95 724 Lt buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune pardavimo kainą padidinti iki 100 000 Lt (vieno šimto tūkstančių litų).
Kitoje dalyje teismo sprendimo nekeisti.
Priteisti J. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš Kauno teritorinės muitinės (į.k.190734952) 363 Lt (tris šimtus šešiasdešimt tris litus) turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.