Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Darjai Bočekovai, dalyvaujant ieškovei R. C. K. Č. G. jos atstovei adv. Jevgenijai Savčenko, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei J. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės R. C. K. Č. G. ieškinį atsakovui A. K. Č. G. institucija, teikianti išvadą byloje – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, kompensacijos priteisimo bei kitų santuokos nutraukimo teisinių pasekmių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Išvadą teikianti institucija - Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, išvadoje (b. l. 51-54) nurodė, kad ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena tėvams priklausančiame 4 kambarių bute su visais patogumais. Šeimos buities sąlygos vertinamos gerai, sanitarinės sąlygos normalios, buto apyvokos daiktai geros būklės. Ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, mėnesio pajamos yra apie 1 600 Lt. G. J. ir D. lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją. M. L. lanko (duomenys neskelbtini). D. pokalbio metu nurodė, kad gyventi kartu su tėvu ir bendrauti nenori, nes tėvas jį mušdavo. G. pasakė, kad sutiktų su tėvu bendrauti, jei jis pakeis gyvenimo būdą, tačiau gyventi nori su motina. Šiuo atveju, atsižvelgdami į tai, kad vaikai nuolat gyvena su motina ir nori toliau su ja gyventi, mano, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas labiausiai atitiktų nepilnamečių vaikų interesus. Atsižvelgdama į esamą padėtį ir siekdama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, vadovaudamasi CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str., teismų praktika išlaikymo priteisimo srityje, palaiko ieškovės prašymą iš atsakovo priteisti išlaikymą kiekvienam vaikui po 500 Lt. Nurodo, kad išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteistas, jei bus įrodyta, kad atsakovas neprisidėdavo arba nepakankamai prisidėdavo prie vaikų išlaikymo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Šalių paaiškinimais ir kita bylos medžiaga nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos CMS ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Santuokoje šalims gimė trys vaikai: (duomenys neskelbtini) dukra G. J. K. Č. G., (duomenys neskelbtini) D. K. Č. G., (duomenys neskelbtini) M. L. K. Č. G. (b. l. 11-13).

Byloje taip pat nustatyta, kad sutuoktiniai santuokos išsaugoti nesiekia ir tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu, nebegalima, skirti terminą susitaikyti netikslinga (CK 3.64 str.).

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.100 ir kituose straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Be to, pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Ieškovė ieškinį grindžia tuo, kad atsakovas santuokos metu, šalims gyvenant kartu, piktnaudžiavo alkoholiu, smurtavo prieš ieškovę, yra neištikimas, gyvena su kita moterimi, nuo 2011-07-01 mėnesio nesirūpina vaikais, neteikia jiems išlaikymo ir kt.

Paaiškinimais ir kita bylos medžiaga nustatyta, kad šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove (b. l. 22, 51-54). Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pavaduotoja atlikusi Moralinių - buitinių gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, nurodė, kad pokalbiu su vaikais metu, D. ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus) teigė, kad nenori bendrauti su tėvu, o juo labiau gyventi, nes tėvas jį mušė, be to, darė nusikaltimus, dažnai sėdėjo kalėjime (b. l. 53-54). Ieškovė paaiškino, kad atsakovas šeima nesirūpina, neteikia vaikams išlaikymo, nes vartoja narkotines medžiagas. Tai, kad atsakovas vedė netinkamą gyvenimo būdą iš esmės patvirtina ir LITEKO duomenys, iš kurių matyti, kad atsakovas Kauno apygardos teismo 2006-01-25 teistas pagal BK 181 straipsnio 2 dalį už tyčinio nusikaltimo padarymą 3 metų laisvės atėmimo bausme (bylos Nr. 1-91-383/2006). Atsakovo narkotikų vartojimo faktą patvirtina Kauno apylinkės teismo 2014-06-16 nutarimas, kuriuo atsakovas nubaustas pagal ATPK 44 straipsnio 2 dalį už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo (bylos Nr. A2.1-5015-660/2014). Be to, Prienų rajono apylinkės teismo 2013-11-20 nutarimu atsakovas nubaustas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį už vairavimą esant neblaiviu (bylos Nr. A2.6.-1086-878/2013). Šiuo metu Kauno apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje atsakovui pareikštas kaltinimas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už neteisėtą disponavimą psichotropine medžiaga turint tikslą ją platinti (bylos Nr. 1-1589-246/2014). SoDros duomenimis atsakovas laikotarpiu nuo 2013-10-01 iki 2014-10-31 nedirbo (b. l. 61). ieškovė nuo 2013-02-01 iki 2014-04-02 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2014-04-07 iki 2014-05-27 dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2014-06-03 iki 2014-06-12 – UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2014-06-14 iki šiol – AB „(duomenys neskelbtini)“, mėnesio darbo užmokestis neatskaičius mokesčių – apie 1 741 Lt (b. l. 14, 15, 18, 59-60). Turto arešto aktų registre nėra registruotų ieškovės turto arešto aktų. Atsakovo turtui 2014-04-08 įregistruotas turto areštas, taikytas antstolio G. S. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimui užtikrinti, vykdant Prienų rajono apylinkės teismo nutarimą (b. l. 62, 63). Byloje duomenų, kad atsakovas būtų teikęs išlaikymą nepilnamečiams vaikams nėra.

Atsakovas nėra pareiškęs jokių prieštaravimų ieškovės nurodytoms aplinkybėms (CK 3.61 str.).

Atsižvelgiant į išdėstytą, yra pagrindas pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas daugiau nei vienerius metus neprisidėdamas prie šeimos išlaikymo, vaikų priežiūros, be to, vartodamas psichotropines medžiagas, darydamas nusikalstamas veikas, palikdamas šeimą be materialinės ir moralinės paramos, taip nepalikdamas galimybės sutuoktiniams atkurti santuokinių ryšių, pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.27, 3.30, 3.35, straipsniuose, tad santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str. 2 d.). Nors ieškovė dar nurodė, kad atsakovas santuokos metu smurtavo prieš ją, yra neištikimas, tačiau šie teiginiai nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo

Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečių vaikų G. J., D., M. L. gyvenamąją vietą kartu su ja. Atsakovas šiam reikalavimui prieštaravimo nepareiškė. Minėta, kad 2014-07-17 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pavaduotojai, pokalbiu su vaikais metu, D. ((duomenys neskelbtini) m. amžiaus) ir G. J. ((duomenys neskelbtini) m. amžiaus) nurodė, kad su tėvu gyventi nenori dėl jo netinkamo elgesio (b. l. 53-54). Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius palaikė ieškovės reikalavimą nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Šiuo metu nepilnamečiai šalių vaikai gyvena su ieškove ir yra jos tinkamai prižiūrimi, tėvas vaikų nelanko. Ieškovė turi visas sąlygas ir galimybes užtikrinti tinkamas sąlygas vaikų gyvenimui, vystimuisi ir auklėjimui, deda pastangas, kad pagrindinės vaikų teisės ir pareigos būtų įgyvendintos (b. l. 53-54).

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą, daro išvadą, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove labiau atitinka vaikų interesus ir poreikius, todėl nepilnamečių šalių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.174 str. 2 d.).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 500 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jų pilnametystės.

Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal CK 3.192 straipsnio 2 - 3 dalis išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tačiau tėvo ar motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Todėl sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Šis principas reiškia, kad teismas priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius. Teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai tenkinti jo poreikius sumažėja. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad orientaciniai kriterijai dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytini atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, į tai, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (žr., pvz., LAT 2004-04-26 nutartis c.b. Nr. 3K-3-259/2004, 2009-11-10 nutartis c.b. Nr. 3K-3-495/2009).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2014 m. rugsėjo 26 d. minimali mėnesinė alga yra (duomenys neskelbtini) Lt.

Ieškovė nuo 2014-06-14 dirba AB „(duomenys neskelbtini)“, mėnesio darbo užmokestis ne atskaičius mokesčių yra apie 1 741 Lt (b. l. 59). Atsakovas SoDros duomenimis šiuo metu nedirba (b. l. 61), kitų duomenų apie atsakovo pajamas byloje nėra. Taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovas dėl tam tikrų aplinkybių, pvz., neįglumo ir pan., būtų nedarbingas. Teismas pažymi, kad atsakovas būdamas jaunas ir darbingas, privalo siekti įsidarbinti bei išlaikyti savo nepilnamečius vaikus; tai pareiga kylanti iš LR Konstitucijos.

Ieškovė su keturiais nepilnamečiais vaikais gyvena tėvų 4 kambarių bute, vaikai gyvena dviejuose kambariuose po du (b. l. 53-54). Šalys nekilnojamojo turto neturi; ieškovės vardu yra įregistruotas automobilis (duomenys neskelbtini) (v. n. (duomenys neskelbtini) 1 000 Lt vertės. Atsakovo vardu yra įregistruoti du automobiliai: (duomenys neskelbtini) (v. n. (duomenys neskelbtini) 1 000 Lt vertės, ir (duomenys neskelbtini) (v. n. (duomenys neskelbtini) 2 000 Lt vertės (b. l. 19, 20).

Kiekvieno šalių vaikų poreikiai mėnesiui yra kiek daugiau negu 1 000 Lt; G. J. ((duomenys neskelbtini)m.) ir D. ((duomenys neskelbtini) m.) lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją. M. L. ((duomenys neskelbtini) m.) lanko (duomenys neskelbtini). Tokio amžiau vaikų poreikiai yra pakankamai nemaži, be to, vaikams augant jų poreikiai tik didėja.

Atsižvelgiant į išdėstytą, į ieškinyje nurodytas aplinkybes apie išlaidas vaikų poreikiams tenkinti, į šalių pajamas, į šiuo metu patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydį, į tai, kad šalių galimybės teikti išlaikymą iš esmės yra vienodos, į tai, jog specialių poreikių vaikams nenustatyta, į vaikų amžių bei pateiktus įrodymus, pripažintina, kad 500 Lt išlaikymo dydis kiekvienam vaikui atitinka proporcingumo principą; tad iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams: M. L., D., G. J. periodinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį nuo 2014-07-04 iki jų pilnametystės (CK 3.3 str. 1 d., 3.194 str. 1 - 2 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p., 11 str.).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą, kuris už paskutinius 36 mėnesius, atsižvelgiant į 2011-07-04 – 2014-07-04 patvirtintas minimalias mėnesines algas yra 47 775 Lt: nuo 2011-07-04 iki 2012-08-01 po 400 Lt per mėnesį (už 12 mėn.), iš viso 4 800 Lt; nuo 2012-08-01 iki 2013-01-01 po 425 Lt per mėnesį (už 5 mėn.), iš viso 2 125 Lt; nuo 2013-01-01 iki 2014-07-04 po 500 Lt per mėnesį (už 18 mėn.), iš viso 9 000 Lt. Bendra išlaikymo įsiskolinimo suma vienam vaikui sudaro 15 925 Lt.

CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Byloje ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas po laisvės atėmimo bausmės vaikams išlaikymo neteikia, t. y. neteikė jo nei gyvenant su ieškove, nei palikęs šeimą. Tai iš dalies patvirtina SoDros duomenys, iš kurių matyti, kad atsakovas nuo 2013 m. iki šiol niekur nedirba (b.l. 61). Byloje duomenų, kad atsakovas būtų teikęs išlaikymą nėra.

Teismas, atsižvelgdamas į laikotarpiu nuo 2011-07-04 iki 2014-07-04 patvirtintus minimalios mėnesinės algos dydžius (nuo 2007 m. gruodžio 17 d. – 800 Lt, nuo 2012 m. birželio 20 d. – 850 Lt, nuo 2012 m. gruodžio 19 d.– 1000 Lt), įvertinęs ieškovės išlaidų vaikams paskaičiavimą, ir atsižvelgęs į tai, jog atsakovas trejus metus iki ieškinio teismui pateikimo dienos savo vaikams išlaikymo neteikė, į tai, kad atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto, SoDros duomenimis nedirba, į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išsakytą poziciją, daro išvadą, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo po 15 925 Lt išlaikymo įsiskolinimo trims šalių nepilnamečiams vaikams už laikotarpį nuo 2011-07-04 iki 2014-07-04 (ieškinio padavimo teismui dienos).

Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise ieškovei (CK 3.185 str. 1 d., 3.190 str.).

Ieškovė prašo nustatyti bendravimo su vaikais tvarką, t. y. nustatyti, kad atsakovas gali matytis su nepilnamečiais vaikais jų gyvenamojoje vietoje pasimatymuose dalyvaujant ieškovei.

CK 3.156 straipsnio 2 dalis nustato, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nepriklausomai, ar tėvų santuoka yra nutraukta, ar pripažinta negaliojančia, ar tėvai gyvena skyrium. Už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai (CK 3.159 str. 2 d.). Tėvų bendravimas su vaikais ir dalyvavimas jų auklėjime turi atitikti minėtose teisės normose įtvirtintus principus. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su jais ir dalyvauti juos auklėjant, o kai skyrium gyvenantys tėvai nesusitaria dėl dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo su jais, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 1 d., 4 d.).

Byloje nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo nepilnamečiai vaikai gyvena su motina ir nutraukus tėvų santuoką jų gyvenamoji vieta lieka su motina. Nustatydamas skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, teismas pirmiausia turi atsižvelgti į tai, ar ši tvarka neprieštarauja vaikų interesams. Ieškovė paaiškino teismui, kad tokia tvarka atitinka nepilnamečių vaikų interesus, nes atsakovas vartoja narkotikus yra agresyvus. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovas tokiai bendravimo tvarkai neprieštaravo.

Atsižvelgiant į vaikų interesus, jų amžių (13, 10 ir 5 m.), bei tą aplinkybę, kad pasikeitus aplinkybėms, bendravimo tvarka gali būti pakeista, ieškovės prašymas nustatyti bendravimo su vaikais tvarką tenkintinas, nustatant, jog vaikų auklėjime tėvai dalyvaus lygiomis teisėmis, atsakovas gali matytis su nepilnamečiais vaikais jų gyvenamojoje vietoje ir pasimatymuose dalyvaujant ieškovei; su atsakovo giminaičiais vaikai bendrauja laisvai ir be suvaržymų (CK 3.170 str., 3.175 str. 2 d.).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnis reglamentuoja konkrečiai koks turtas ir kokiu atveju pripažįstamas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, o CK 3.89 straipsnis - asmenine sutuoktinių nuosavybe. Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimą reglamentuoja CK 3.116 – 3.129 straipsniai. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie visą dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi abu sutuoktiniai (CPK 178 str., 382 str. 4 p.). Pažymėtina, kad privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga (CK 3.100 str. 4 p.).

Ieškovė prašo santuokos metu įgytą automobilį (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini) kurio vertė šiuo metu yra 1 000 Lt, registruotą jos vardu, po santuokos nutraukimo palikti ieškovei (b.l. 19). Atsakovo vardu įregistruotus du automobilius: (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini) 1 000 Lt vertės, ir (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini) 2 000 Lt vertės (b. l. 20), po santuokos nutraukimo palikti atsakovui, o ieškovei iš atsakovo priteisti 1 000 Lt kompensaciją už atsakovui tenkančia didesnę turto dalį.

Teismas nustato bendro turto vertę tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias pateikia ginčo šalys (CPK 178 str., 382 str. 4 p.). Byloje dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai. Teismas neturi pareigos rinkti įrodymus apie šalių turimą turtą ir jo vertę ir nėra aktyvus (CPK 178 str., 382 str. 4 p.).

Šioje byloje teismui atsakovas duomenų apie turto vertę nepateikė, todėl 3 transporto priemonių vertė nustatytina pagal ieškovės nurodytas kainas, t. y. 4 000 Lt.

Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių interesų apsaugą. Šioje byloje santuokos metu yra įgytos trys transporto priemonės, dvi įregistruotos atsakovo vardu ir yra pas atsakovą. Atsižvelgiant į tai, kad kiekviena transporto priemonė atskirtai yra nedali, jog nėra galimybės nustatyti kur šiuo metu yra atsakovo vardu registruotos transporto priemonės, ar jos nėra realizuotos, todėl akivaizdu, kad padalinti bendro sutuoktinių turto natūra lygiomis dalimis nėra galimybės.

Šioje byloje taip pat nėra pagrindo nukrypti, remiantis CK 3.123 straipsnio 1 dalimi, nuo CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nustatytų sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteistinos jo vardu registruotos, 3 000 Lt vertės transporto priemonės, o ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteistina jos vardu įregistruota, 1 000 Lt vertės transporto priemonė bei 1 000 Lt kompensacija iš atsakovo už jam tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį (CK 3.117 str. 3 d.).

Duomenų apie kitą dalintiną šalių turtą byloje nėra. Šalių nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikoje, neįregistruotos (b. l. 21).

Dėl kreditorių

Visų pirma pažymėtina, kad ieškovė prašo teismo šalių skoliniams įsipareigojimams taikyti teisines pasekmes nuo gyvenimo skyrium momento, t.y. nuo 2012 m. birželio mėnesio, ir nuo tada atsakovo atsiradusius skolinius įsipareigojimus pripažinti atsakovo asmeninėmis prievolėmis. Ieškovė nurodė, kad atsakovas 2012 m. birželio mėnesį paliko šeimą ir šalys kartu kaip šeima daugiau nebegyveno, apie atsakovo paimtus kreditus ir kitus skolinius įsipareigojimus nieko nežino.

Byloje esantys duomenys iš esmės patvirtina, kad šalys kartu negyvena nuo 2012 m. birželio mėnesio; nuo to laiko šalys jokio bendro ūkio nebeveda. Atsakovas šių aplinkybių neginčija. Tad laikytina, kad šalys faktiškai kartu nebegyvena nuo 2012 m. birželio mėnesio.

Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas pripažinti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t.y. nuo 2012 m. birželio mėnesio (CK 3.67 str. 2 d., 3.127 str. 2 d.).

Bylos medžiaga patvirtina, kad po sutuoktinių pradėjimo gyventi skyrium dienos, t.y. 2012 m. birželio mėnesio, atsakovo turtui 2014-04-08 įregistruotas turto areštas, taikytas antstolio G. S. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimui užtikrinti, vykdant Prienų rajono apylinkės teismo 2013-11-20 nutarimą, kuriuo atsakovui pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį paskirta 1 000 Lt bauda (bylos Nr. A2.6.-1086-878/2013) (b. l. 67, 68); Kauno apylinkės teismo 2014-06-16 nutarimu atsakovas nubaustas pagal ATPK 44 straipsnio 2 dalį 30 Lt bauda (bylos Nr. A2.1-5015-660/2014); Prienų rajono apylinkės teismo 2014-10-22 įsakymu iš atsakovo priteistas 1 505,48 Lt įsiskolinimas UAB „4finance“ naudai (b. l. 69).

Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad šalys kartu nebegyvena nuo 2012 m. birželio mėnesio, ieškovė apie atsakovo skolinius įsipareigojimus, kurie susidarė po pradėjimo gyventi skyrium, nieko nežinojo (kredito sutartį su UAB „4finance“ atsakovas sudarė asmeniškai ir gautos piniginės lėšos nebuvo panaudotos bendriems šeimoms poreikiams tenkinti; skola Valstybinei mokesčių inspekcijai susidarė dėl atsakovo padarytų administracinių teisės pažeidimų), darytina išvada, kad atsakomybė įvykdyti šias prievoles tenka atsakovui; minėti skoliniai įsipareigojimai ir su jų išieškojimu susijusios išlaidos pripažintinos asmeninėmis atsakovo prievolėmis ir sutuoktiniams nedalintinos.

Duomenų apie ieškovės kreditorinius įsipareigojimus byloje nėra. Turto arešto aktų registre ieškovės turtui turto arešto aktų netaikyti (b. l. 63).

Ieškovė po santuokos nutraukimo išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Atsakovas teisės į išlaikymą neturi, nes santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, todėl išlaikymo klausimas nesprendžiamas.

Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokinės pavardės (CK 3.69 str. 1 d.).

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-07-09 nutartimi (b. l. 34-35) taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 150 str.). Šios teismo nutarties pagrindu išieškotos piniginės lėšos iš atsakovo (jeigu jos buvo išieškotos) turi būti įskaitytos į šiuo sprendimu priteisiamą išlaikymą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovės ieškinys tenkintas visiškai, tad laikytina, kad sprendimas yra priimtas jos naudai.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 578,95 Lt bylinėjimosi išlaidų kompensaciją. Byloje ieškovė sumokėjo 500 Lt (b. l. 27) už teisinę pagalbą ir 78,95 Lt kitų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų parengimu: 13 Lt už NT išrašus (b. l. 27 - 29); 62,60 Lt už VĮ Regitra duomenis; 3,35 Lt už registruoto laiško siuntimą Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui (b. l. 30). Šios išlaidos yra būtinos ir pagrįstos, todėl priteistinos iš atsakovo (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).

Ieškovei prašant teismas 2014-07-09 nutartimi atidėjo žyminio mokesčio sumokėjimą iki bus priimtas sprendimas šioje byloje (b. l. 32-33). Už tris neturtinius reikalavimus: nutraukti santuoką, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą ir bendravimo su vaikais tvarką bei už 4 000 Lt dydžio turtinį reikalavimą padalinti turtą, turėjo būti sumokėtas 552 Lt žyminis mokestis. Už reikalavimą priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą – 540 Lt, už reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą – 1 433 Lt. Ieškinys patenkintas visiškai, todėl 2 525 Lt žyminis mokestis ir 11,25 Lt pašto išlaidos, iš viso 2 536,25 Lt, valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 150 straipsniu, 270 straipsniu, 385 straipsniu, teisėjas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės R. C. K. Č. G. (ikisantuokinė pavardė – C., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. K. Č. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo A. K. Č. G. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę „C. K. Č. G.“, atsakovui jo pavardę - „K. Č. G.“.

Nepilnamečių vaikų G. J. K. Č. G. (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) D. K. Č. G. (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) M. L. K. Č. G. (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove R. C. K. Č. G..

Priteisti iš atsakovo A. K. Č. G. išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. J. K. Č. G. (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) D. K. Č. G. (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) M. L. K. Č. G. (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis kiekvienam po 500 Lt (penkis šimtus litų) kas mėnesį nuo 2014-07-04 iki vaikų pilnametystės, pinigus pervedant į ieškovės nurodytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią DNB banke, už kiekvieną einamąjį mėnesį iki to mėnesio 15 dienos.

Priteisti iš atsakovo A. K. Č. G. išlaikymo nepilnamečiam vaikams G. J. K. Č. G. (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) D. K. Č. G. (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) M. L. K. Č. G. (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą, kiekvienam po 15 925 Lt (penkiolika tūkstančių devynis šimtus dvidešimt penkis litus) įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011-07-04 iki 2014-07-04.

Nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę R. C. K. Č. G..

Nustatyti, kad vaikų auklėjime abu tėvai dalyvauja lygiomis teisėmis. Atsakovas gali matytis su nepilnamečiais vaikais jų gyvenamojoje vietoje ir pasimatymuose dalyvaujant ieškovei. Su atsakovo giminaičiais vaikai bendrauja laisvai ir be suvaržymų.

Priteisti ieškovei R. C. K. Č. G. asmeninės nuosavybės teise automobilį (duomenys neskelbtini) (v. n. (duomenys neskelbtini)

Priteisti atsakovui A. K. Č. G. asmeninės nuosavybės teise automobilius: (duomenys neskelbtini) (v. n. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (v. n. (duomenys neskelbtini)

Priteisti ieškovei R. C. K. Č. G. iš atsakovo A. K. Č. Go 1 000 Lt (vieno tūkstančio litų) kompensaciją už jam tenkančią didesnę bendro kilnojamojo turto dalį.

Pripažinti, kad atsakovo skola UAB „4Finance“ pagal Prienų rajono apylinkės teismo 2014-10-22 įsakymą Nr. L2-1420-939/2014 bei prievolės Valstybinei mokesčių inspekcijai pagal Prienų rajono apylinkės teismo 2013-11-20 nutarimą administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-1086-878/2013 ir Kauno apylinkės teismo 2014-06-16 nutarimą administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. A2.1.-5015-660/2014 yra atsakovo A. K. Č. G. asmeninės prievolės.

Priteisti iš atsakovo A. K. Č. G. ieškovei R. C. K. Č. G. 578,95 Lt (penkis šimtus septyniasdešimt aštuonis litus 95 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. K. Č. G. 2 536,25 Lt (du tūkstančius penkis šimtus trisdešimt šešis litus 25 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-07-09 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Šios teismo nutarties pagrindu išieškotos piniginės lėšos iš atsakovo (jeigu jos buvo išieškotos) turi būti įskaitytos į šiuo sprendimu priteisiamą išlaikymą.

Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją per 3 dienas išsiųsti Vilniaus rajono civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.