Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. 2016 m. sausio 13 d., apie 23.50 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo koridoriuje, būdamas neblaivus (nustatytas 1,74 promilės girtumas), rėkavo, šūkavo, tuo trikdydamas kaimynų viešąją rimtį, ir taip padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 183 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Teismo posėdžio metu G. K. pripažino padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 183 straipsnio 1 dalyje. Paaiškino, kad nurodytu adresu buvo susirinkę su giminaičiais, buvo sesuo, buvo išgėrę alkoholio, nepajuto, kaip pradėjo garsiau bendrauti. Atėjus kaimynui, atrodė, kad išsiaiškino, perėjo į kitą kambarį bendrauti, kad netrukdyti kaimynams už sienos. Vėliau paaiškėjo, kad kaimynai iškvietė policiją, kilo konfliktas, sutinka, kad daugiabučio namo koridoriuje dėl to, kad buvo garsiai bendraujama, galėjo trikdyti viešąją rimtį.

Motyvuojamoji dalis

G. K. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 183 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

- A. G. paaiškinimais, iš kurių matyti, kad 2016 m. sausio 13 d. jo uošvė T. P. iškvietė policiją, kadangi kaimynai iš 26 buto triukšmavo. Užėję pas kaimynus jie prašė, kad šie netriukšmautų, tačiau jie nesiklausė, buvo agresyvūs, todėl buvo iškviesta policija. Atvažiavus policijos pareigūnams, jie įžeidinėjo pareigūnus, moteris juos pavadino „kozly“, vyras tuo metu bandė sulaikyti pareigūnus, kad šie neišvežtų moters. Abu šūkavo koridoriuje (b.l. 17);

- policijos pareigūnų K. J. ir A. B. 2016 m. sausio 14 d. tarnybiniais pranešimais, iš kurių matyti, kad 2016 m. sausio 13 d., apie 23.25 val. gavus pranešimą, kad Vilniuje (duomenys neskelbtini) vyksta triukšmas, kaimynai garsiai kalba, triukšmauja, jie 23.50 val. nuvyko nurodytu adresu. Juos pasitiko 27 buto gyventojai, kurie paaiškino, kad prieš 30 minučių iš 26 buto sklido triukšmas, šūkavimai. Bendraujant su 27 buto gyventojais, iš 26 buto išėjo į koridorių akivaizdžiai neblaivūs du piliečiai, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo G. K. ir I. Š.. Minėti piliečiai iškart pradėjo konfliktuoti su 27 buto gyventojais, pradėjo šūkauti, rėkauti, vėliau I. Š. pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais. Perspėjus keletą kartų, o vėliau pareikalavus, kad I. Š. nepažeidinėtų viešosios tvarkos ir žmonių rimties, nusiramintų ir eitų ilsėtis į savo butą, kadangi yra neblaivi viešoje vietoje, ji nevykdė policijos pareigūnų teisėtų nurodymų, toliau triukšmavo. Vykstant konfliktui I. Š. pareigūnus pradėjo įžeidinėti necenzūriniais žodžiais „Svoločiai, kazly“. Jai buvo paaiškinta, kad yra sulaikoma ir bus pristatyta į Vilniaus m. VPK 3 PK. I. Š. kategoriškai atsisakė vykti kartu su pareigūnais į komisariatą, vengė sulaikymo, stumdėsi, muistėsi, todėl buvo jėga vedama ir įlaipinta į tarnybinį automobilį. Viso įvykio metu šalia jų buvo G. K., kuris nevykdė pareigūnų teisėtų reikalavimų pasitraukti, trukdė jiems sulaikinėjant I. Š. ir vedant ją į tarnybinį automobilį. Taip pat keletą kartų garsiai sakė, kad jo sesuo užima svarbias pareigas VRM sistemoje, be to jis turi įtakingų draugų, kurie pakenks pareigūnams dirbti toliau policijoje bei jie bus atleisti iš darbo (b.l. 5-6; 9).;

- alkotesterio parodymų kvitu, patvirtinančiu, kad G. K. 2016 m. sausio 14 d., 00.23 val. buvo nustatytas vidutinis 1,74 promilės girtumas (b.l. 11).

Nurodytų duomenų pagrindu konstatuotina, kad G. K. veika atitinka ATPK 183 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo (šauksmai <...> ir kiti triukšmą keliantys veiksmai <...> vakaro ir nakties metu gyvenamosiose patalpose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį) sudėtį, todėl jis baustinas.

Skirdamas administracinę nuobaudą už ATPK 183 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, teismas atsižvelgia į nustatytą G. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino dėl šio pažeidimo ir gailisi dėl jo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – jis teisės pažeidimus padarė būdamas neblaivus (ATPK 32 str. 1 d. 8 p.), į pažeidimo pobūdį (buvo sutrikdyta viešoji rimtis, aplinkiniai asmenys patyrė tam tikrus nepatogumus, trikdymą), taip pat į duomenis, jį charakterizuojančius - anksčiau administracine tvarka nebaustas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pagrindo taikyti G. K. atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnį nėra ir už nurodyto pažeidimo padarymą jam skirtina bauda, artimesnė sankcijos minimumui.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas G. K. buvo surašytas ir dėl to, kad jis 2016 m. sausio 13 d., apie 23.50 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo koridoriuje, būdamas neblaivus (nustatytas 1,74 promilės girtumas), nevykdė teisėtų policijos pareigūnų K. J. ir A. B. reikalavimų pasitraukti, netrukdyti sulaikyti I. Š. bei vesti ją į automobilį, grasino policijos pareigūnams aukštas pareigas užimančiais draugais bei atleidimu iš darbo. Tokiais veiksmais jis kaltinamas padaręs ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

Dėl jam inkriminuojamo pažeidimo, numatyto ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, G. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad po to, kai lyg ir buvo galiausiai išsiaiškinta ir su kaimynais, ir su policijos pareigūnais, vėl kilo konfliktas, tiksliai nežino, kodėl, po ko policijos pareigūnai atėjo į butą ir, jo nuomone, pernelyg grubiai elgėsi su jo seserimi, norėdami ją sulaikyti, todėl jis, užsistodamas seserį, bendravo su pareigūnais. Paaiškino, kad jis tikrai minėjo apie kitą seserį, buvusią pareigūnę (tardytoją), tačiau ne grasindamas, o tiesiog turėdamas omeny, kad ji galėtų padėti išsiaiškinti su situacija, kurioje jie atsidūrė. Jo sesuo I. Š. galbūt keikėsi, tačiau jis ją tik užsistojo ir pats, norėdamas palydėti, geranoriškai nuvyko į policijos komisariatą, kur buvo išmatuotas ir jo neblaivumas bei ir jam surašytas protokolas, nors iš pradžių jo niekuo nekaltino.

ATPK 187 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ir kitokiu elgesiu.

Teismas, vertindamas tiek G. K. paaiškinimą, kiek tai susiję su jam inkriminuojamu ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymu, tiek ir kitus byloje esančius duomenis, vertina, kad byloje nėra pakankamai duomenų išvadai, kad jo veikoje yra nurodyto pažeidimo sudėtis.

Pirmiausia pažymėtina, kad iš G. K. paaiškinimų išplaukia, jog jis su policijos pareigūnais galbūt su tam tikrais priekaištais bendravo siekdamas užsistoti seserį, kurią policijos pareigūnai sulaikė. Iš dalies tai patvirtina ir įvykio metu buvusio A. G. paaiškinime nurodyta aplinkybė, kad „vyras tuo metu bandė sulaikyti pareigūnus, jog neišvežtų moters“ (b. l. 17). Taigi atitinkami G. K. veiksmai buvo atlikti kilusios tam tikros konfliktinės situacijos metu. Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kiek tai susiję su ATPK 187 straipsnio 2 dalies pažeidimu, kad viso įvykio metu šalia jų buvo G. K., kuris taip pat nevykdė jų teisėtų reikalavimų pasitraukti, netrukdyti jiems sulaikinėti, vesti į tarnybinį automobilį I. Š. (b. l. 5-6, 7-8, 9, 10). Tačiau vertinant nurodytus duomenis, pažymėtina, jog jie visgi yra pernelyg abstraktaus pobūdžio ir nelaikytini pakankamai aiškiai ir konkrečiai apibūdinantys, kokiais būtent konkrečiai veiksmais, kokiu būtent elgesiu pasireiškė G. K. veika, nevykdant pareigūnų teisėtų nurodymų. Savo ruožtu G. K. paaiškinimuose teigia, jog jis tik siekė paaiškinti pareigūnams, kad negalima taip elgtis (jo manymu – pernelyg grubiai) su jo seserimi ir pan. Taigi teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamai objektyvių duomenų, aiškiai ir vienareikšmiškai apibūdinančių, kaip būtent pasireiškė G. K. veika, nevykdant teisėtų policijos pareigūnų nurodymų, ir atitinkamai pripažintina, kad dėl to nėra galimybės įvertinti, ar G. K. veika siekė tokį pavojingumo laipsnį, dėl kurio būtų pagrindas daryti išvadą apie administracinės atsakomybės taikymo asmens atžvilgiu galimybę (būtinybę).

Vertinant kitas administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes – kad G. K. teigė, jog turi daug draugų, užimančių aukštas pareigas, dėl ko policijos pareigūnai bus atleisti iš darbo – ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo kontekste, pažymėtina, jog nurodytos aplinkybės niekaip nesusietos su būtent šiuo konkrečiu inkriminuotu pažeidimu – t. y. policijos pareigūnų teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymu, jo garbės ir orumo įžeidimu, reiškiamu žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ir kitokiu elgesiu.

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, įvertindamas, be kita ko, ir tai, jog visos administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, sprendžia, kad G. K. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, neįrodyta, todėl administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį jo atžvilgiu nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, 286 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

G. K. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skirti už jį 15 (penkiolikos) eurų baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą G. K. atžvilgiu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Išaiškinti pažeidėjui, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokant baudą būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, įmokos kodą ir ROIK Nr. 16054648049. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.