Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Rasa Balsevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Birutės Čekauskienės skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. LK-N-189 taikyti nuteistajam J. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka J. B., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2023 m. vasario 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir paskirta galutinė bausmė 3 metai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2023 m. kovo 15 d., bausmės pabaiga – 2026 m. vasario 15 d.

Anksčiau neteistas.

Lygtinio paleidimo komisija (toliau – ir Komisija) 2025 m. kovo 10 d. priėmė nutarimą Nr. LK-N-189 taikyti nuteistajam J. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog atlikus pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistasis buvo pirmą kartą nuteistas ir atlieka laisvės atėmimo bausmę, anksčiau neteistas. Dabartinis smurtinis nusikaltimas įvykdytas apsvaigus nuo alkoholio, bausmę atlieka atviro tipo bausmių atlikimo vietoje. Turi darbinės patirties laisvėje, teigiamai žiūri į darbą, supranta darbo teikiamą naudą, tačiau įkalinimo įstaigoje sutinka dirbti tik patinkantį darbą, bet yra dirbęs siuvykloje ir šiuo metu dirba pagal darbo sutartį, lygtinio paleidimo atveju turėtų kur dirbti. Turi įsiskolinimų, vangiai atlygina žalą nukentėjusiesiems. Po bausmės atlikimo grįžtų gyventi pas tėvus. Nuteistajam yra būdinga instrumentinė agresija, tiek agresyvūs/kontroliuojantys, tiek ir impulsyvūs veiksmai, žema tolerancija frustruojančioms situacijoms. Būdinga savižala. Pastaraisiais metais nedaro drausminių pažeidimų. Sėkmingai baigė AA/AN užsiėmimų ciklą paremtą 12 žingsnių programa. Nuteistasis vykdo rekomendacijas. Stebima aukšta nuteistojo motyvacija išlaikyti blaivybę (bausmės atlikimo metu nefiksuotas nuteistojo apsvaigimas nuo alkoholio). Stebimas disciplinuotas nuteistojo elgesys, ir sugeba išlaikyti tinkamą elgesį struktūruotoje aplinkoje ilgą laiką. Komisija konstatuoja, jog jam bus lengviau adaptuotis visuomenėje, jeigu jis toliau bausmę atlikinės neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas Lietuvos probacijos tarnybos.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Birutės Čekauskienės skundas tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui nuteistajam J. B., šiuo metu jau egzistuoja, tai yra nuteistasis jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį. Vis tik, kaip jau aukščiau aptarta, vien šio pagrindo egzistavimas nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, kadangi reikalinga įvertinti ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką arba pastangas tokią riziką mažinant.

Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Ir nors šiuo atveju nuteistasis yra atlikęs privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertintina kaip žema, tai dar nėra absoliutūs pagrindai lygtinio paleidimo taikymui, kaip jau minėta aukščiau, teismas privalo įvertinti visas teigiamai bei neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio pokytis yra tiek pozityvus, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant lygtinį paleidimą.

Sutinkama su Komisijos nutarime nurodytomis aplinkybėmis, jog nuteistasis vykdo individualios resocializacijos plane numatytas priemones ir rekomendacijas, dirba, palaiko socialinius ryšius su šeima, turi patvirtintą gyvenamąją ir darbo vietas galimo lygtinio paleidimo atvejų, bausmę atlieka atviro tipo bausmių atlikimo vietoje, nuo atlyginimo yra daromos išskaitos finansiniams įsipareigojimams dengti. Šiuo metu stebima aukšta nuteistojo motyvacija išlaikyti blaivybę. Bausmės atlikimo metu nefiksuotas nuteistojo apsvaigimas nuo alkoholio ar jo surogatų. Nuteistasis adekvačiai vertina savo situaciją bei suvokia finansinių sunkumų sukeliamas pasekmes, kelia tikslus po bausmės atlikimo, motyvuoja, kad gyvenime nebenori grįžti atlikinėti bausmės. Bendrauja adekvačiai, suprantamai, pamini kaip stiprybę šeimos narių palaikymą. Skatintas 2024 m kovo 26 d. už gerą elgesį ir darbą. Geba išlaikyti ilgą laiką teigiamą elgesį bausmės atlikimo metu, laikosi struktūruotos aplinkos taisyklių. Yra įvykdęs lygtinio paleidimo komisijos numatytas rekomendacijas. Stebimas disciplinuotas nuteistojo elgesys, sugeba tinkamą elgesį struktūruotoje aplinkoje išlaikyti ilgą laiką. Teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys nėra išskirtinis sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, kadangi nuteistasis šiuo metu elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Teismas atkreipia dėmesį, kad įkalinimo įstaiga įvertinus teigiamus asmens elgesio pokyčius perkėlė nuteistąjį bausmę atlikti į atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Teismas plačiau nei Komisija skundžiamame nutarime, įvertinęs visus bylos duomenis, konstatuoja, kad dabartinėje pataisos stadijoje, lygtinis paleidimas nuteistajam dar negali būti taikomas.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad atlikus pakartotinį nuteistojo J. B. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taikant „OASys“ metodiką, nustatyta žema rizika. Atlikto vertinimo metu nustatyta, kad nuteistojo elgesyje nustatyta nemažai dinaminių kriminogeninių veiksnių: turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; emocijų valdymo problemos; mažas atsparumas stresui; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; stokoja empatijos. Šie kriminogeniniai veiksniai pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami siekiant išskirtinai pozityvaus pokyčio nusikalstamą elgesį kreipiant teigiamos dinamikos link. Pažymėtina, kad nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį (2023 m. spalio 4 d.) baustas drausmine tvarka dėl draudžiamų daiktų (mobilaus telefono) laikymo – toks nuteistojo elgesys parodo asmens neigiamą požiūrį į reikalavimų laikymąsi bei tai, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis nei struktūruotoje aplinkoje, nei visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, kas asmenį charakterizuoja neigiamai ir sudaro pagrindą pagrįstai abejoti, jog laisvėje asmuo sugebės tinkamai įsilieti į visuomenę ir gyventi laikantis nustatytų taisyklių. Akivaizdu, kad nuteistojo mąstymas ir elgesys vis dar reikalauja tęstinių, tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo / mažinimo procese. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti ne tik analizuojant praeityje buvusį nusikalstamą nuteistojo elgesį, bet ir jo elgesio pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Nustatyti apsauginiai veiksniai (teigiama nuostata į darbinę veiklą bei socialinių ryšių palaikymas), neatsveria identifikuotų dinaminių kriminogeninių veiksnių gausos, kuriuos nuteistasis , kaip jau buvo minėta, ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Aptarti duomenys teismui neleidžia spręsti, kad nestebimas asmens nusikalstamo elgesio pokytis, jau leistų daryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs sėkmingai reintegracijai visuomenėje.

Iš socialinio tyrimo duomenų matyti, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, anksčiau neteistas, nusikaltimą atliko be bendrininkų, kitų asmenų spaudimo nepatyrė. Nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės byloje yra tos, kad jis pripažino padaręs įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi, apie įvykdytą nusikaltimą nedelsiant pranešė BPC ir iškvietė pagalbą. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltę pripažino pilnai, prisiima atsakomybę dėl savo veiksmų, nesiekia minimalizuoti savo kaltės. Nuteistasis pokalbio metu pripažįsta, kad būdamas laisvėje daug pozityvios prasmingos veiklos neturėjo. Dažnai leisdavo laiką žaisdamas kompiuterinius žaidimus, nevengdavo lankytis baruose ar lošimo namuose, su draugų kompanija nuo 16-kos metų pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Nuteistasis anksčiau alkoholio vartojimo nevertino kaip problemos, todėl gydymo ar pagalbos niekada niekur nesikreipė, šiuo metu turimą problemą pripažįsta. Išreiškia norą ją spręsti, sėkmingai baigė AA/AN užsiėmimų ciklą paremtą 12 žingsnių programa. Stebima aukšta nuteistojo motyvacija išlaikyti blaivybę. Bausmės atlikimo metu nefiksuotas nuteistojo apsvaigimas nuo alkoholio ar jo surogatų. Vertindamas save kaip asmenybę, nuteistasis savo atžvilgiu išlieka itin pozityvus. Sau skiria 10 balų iš 10 galimų. Savo teigiamas savybes įvardina „linksmas“, „geras“, tačiau neigiamų savybių savo nurodyti negali. Teigia, nieko nenorintis savyje keisti, išskyrus nebevartoti alkoholio. Nuteistasis nelinkęs analizuoti praeities situacijų ir ieškoti ryšių tarp savo asmenybės bruožų ir nusikalstamo elgesio. Vertinant nusikaltimo aplinkybes matoma, kad nuteistajam yra būdingas instrumentinė agresija, tiek agresyvūs/kontroliuojantys, tiek ir impulsyvūs veiksmai, žema tolerancija frustruojančioms situacijoms. Nuosprendžio duomenimis asmuo prarado savitvardą ir sukėlė konfliktą, kurio metu ir pats nukentėjo. Iškart po konflikto asmuo jausdamas pyktį ir norėdamas atkeršyti nuėjo į parduotuvę, nusipirko peilį ir sugrįžęs į nukentėjusiųjų būstą, vedinas keršto kelis kartus peiliu dūrė ne tik anksčiau jam smogusiam asmeniui, o taip pat ir kaimynui, kuris nenorėjo nuteistojo įleisti į butą. Asmens savireguliacijos problemos ir impulsyvumas pasireiškia ir savęs žalojimu. Tai iš esmės nuteistąjį charakterizuoja neigiamai ir sudaro pagrindą abejoti, jog J. B. jau turi pakankamai motyvacijos savarankiškai koreguoti savo elgesį laisvėje tinkama linkme ir gebės gyventi laikantis visuomenėje nustatytų taisyklių.

Teismas taip pat pritaria prokurorės skundo argumentui, kad nuteistojo J. B. neatliktos bausmės dalis – kitų nutartyje aptartų aplinkybių visumoje, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas pataisos įstaigoje jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nuteistasis atlikdamas jau paskirtą bausmę turi patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo skiriama bausmė nėra savitikslė, ja siekiama ir paveikti asmenį, kad pastarasis savo elgesį koreguotų išimtinai teigiamai, eliminuojant galimas pakartotinio nusikalstamo elgesio apraiškas, tokiu būdu ir atliekamos bausmės laikas neabejotinai prisideda prie šio proceso. Priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, būtina atsižvelgti į tai, kad J. B. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už įvykdytą kvalifikuotą sunkų sveikatos sutrikdymą, sukeltą dviem žmonėms. Ir nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąsias bylas ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė neturėtų būti sumenkinama ir sprendžiama visų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visumoje. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra išimtinė teisė, kuri nėra taikoma visiems be išimties nuteistiesiems, kadangi tai yra valstybės pasitikėjimo nuteistuoju išraiška, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tuo tarpu toks pasitikėjimas galimas tik tuo atveju, kai nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, atsižvelgiant į tai, koks nuteistojo elgesys buvo laisvėje, buvo koreguojamas išimtinai teigiamai ir leidžia spręsti, kad nuteistasis yra pasiruošęs savo tikslų siekti išimtinai teisėtais būdais, ko nagrinėjamu atveju, aukščiau aptartų duomenų kontekste, konstatuoti nėra pagrindo.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis J. B. nors ir stengiasi savo elgesį koreguoti teigiam linkme, tačiau šios pastangos dar nėra tokios, jog leistų daryti išvadą, jog nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Todėl prokurorės skundas tenkintinas ir Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas keistinas, netaikant nuteistajam J. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Birutės Čekauskienės skundą tenkinti.

Pakeisti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. kovo 10 d. nutarimą Nr. LK-N-189 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam J. B. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.