Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2026-02-12 · Civilinė byla Nr. e2YT-3024-1006/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2026-02-12
Bylos Nr.
e2YT-3024-1006/2026
Teisminio proceso Nr.
2-49-3-02571-2025-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Justė Kliučinskienė
Pareiškėjas
V. S.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonė Turto bankas, J. S., V. S.
Civilinė byla Nr. e2YT-3024-1006/2026Teisminio proceso Nr. 2-49-3-02571-2025-2
Procesinio dokumento kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.1; 3.4.5.2(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. vasario 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justė Kliučinskienė,

veikdama Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų vardu, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Turto bankas, J. S., V. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas V. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. S., gim. (duomenys neskelbtini) mirties palikimą priėmė jo sūnus V. S. faktiškai pradėjęs valdyti palikėjo J. S. turtą.

2. Prašyme nurodė, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) mirusiojo J. S. sūnus. J. S. asmeninės nuosavybės teise valdė pastatą – gyv. namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas) ir iki šio momento yra registruotas J. S. vardu, tačiau J. S. mirus Turtą pradėjo valdyti, naudoti ir prižiūrėti V. S.. Po tėvo mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, įpėdiniai įstatymų nustatytu terminu ir tvarka į notarų biurą nesikreipė, šių veiksmų neatliko ir V. S.. J. S. turėjo dar du vaikus – J. S. ir V. S., tačiau jie neišreiškė valios paveldėjimo būdu įgyti Turtą. Turtą faktinio valdymo būdų priėmė V. S., kuris po tėvų mirties gyveno, prižiūrėjo ir tvarkė Turtą, ten gimė jo sūnus G. S.. Pareiškėjas prižiūrėjo Turtą, jame tvarkėsi, atliko visus būtinus veiksmus, kuriuos atliktų tikrasis savininkas. Tiek J. S. tiek V. S. (vaikai) neišreiškė valios faktiškai valdyti, tvarkyti ir prižiūrėti Turtą, kurie yra taip pat pirmos eilės įpėdiniai, jie neprieštaravo ir neprieštarauja, kad V. S. taptų asmeniu Turtą priėmusiu faktinio valdymo būdu ir vėliau šiuo pagrindu įgijusiu nuosavybę į Turtą. Akcentuotina, kad žemesnės eilės įpėdiniai taip pat nėra išreiškę valios paveldėti Turtą. Pareiškėjas nėra išsaugojęs visų senų komunalinių mokesčių mokėjimų knygelių, kitų mokėjimų dokumentų, tačiau likusios rodo, jog skolų nėra, pažymėtina, kad nuo (duomenys neskelbtini) metų į namą investuotos lėšos atliekant remontą, taip pat pateikiami mokėjimo dokumentai už elektrą, taip pat šiukšles. (duomenys neskelbtini) pagal V. S. užsakymą buvo naujai atlikti pastatų kadastriniai matavimai bei parengta nekilnojamo turto kadastrinė byla. Taigi, po tėvo mirties V. S. ir toliau liko gyventi (duomenys neskelbtini) esančiame name, jį prižiūrėjo, valdė ir naudojo kaip savo, mokėjo mokesčius, naudojosi bendrojo naudojimo daiktais, namų apyvokos ir buitiniais įrenginiais, baldais, taip pat mokėjo mokesčius (elektrą, šiukšles), kitaip tvarkė ir prižiūrėjo Turtą. Pažymėjo, kad V. S. vardu įregistruotas žemės sklypas – namų valda, kurią taip pat valdo ir naudoja savo interesais, taigi ir ši faktinė aplinkybė tvirtina, jog yra pagrindas nustatyti juridinį faktą, jog V. S. faktinio valdymo būdu priėmė Turtą.

Atsiliepimas

3. Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime prašo sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo J. S., gim. (duomenys neskelbtini), palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.

4. Suinteresuotas asmuo V. S. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja.

5. Suinteresuotas asmuo J. S. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas

6. Pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą yra, kai nustatomos šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, tai yra ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

7. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, aiškinant įstatymo nuostatas dėl palikimo priėmimo pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, „faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus)“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

8. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo V. S. tėvas J. S.. J. S. turėjo tris vaikus – pareiškėją V. S., J. S. ir V. S., kurie byloje dalyvauja kaip suinteresuoti asmenys. Nustatyta, kad po J. S. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, įpėdiniai įstatymų nustatytu terminu ir tvarka į notarą nesikreipė, jokių veiksmų dėl palikimo priėmimo neatliko. Po J. S. mirties jos sūnus V. S. perėmė palikėjo kilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Šį turtą prižiūrėjo, rūpinosi juo, remontavo, mokėjo mokesčius pareiškėjas V. S., kuris naudojosi J. S. priklausiusiu nekilnojamuoju turtu kaip savo turtu, tokiais aktyviais savo veiksmais po J. S. mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priimdamas palikimą faktiniais aktyviais veiksmais. Suinteresuoti asmenys J. S. ir V. S. prieštaravimų dėl pareiškimo reikalavimo nepateikė.

9. CPK 185 straipsnis numato, kad teismas vadovaujantis įstatymais įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Vadovaujantis CPK 176 straipsnio 1 dalimi, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad toks faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001).

10. Iš pirmiau nurodytų aplinkybių nustatyta, kad, mirus J. S., jos sūnus, pareiškėjas V. S., nepraleisdamas įstatyme nustatyto trijų mėnesių termino, priėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti. Pareiškėjas neturi galimybės kitokia tvarka gauti palikimo priėmimo faktą patvirtinančių dokumentų, todėl nustatomas palikimo priėmimo faktas.

11. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant įgyvendinti pareiškėjo paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279, 444–448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. S. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai valdydamas paveldimą turtą, po J. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirties, mirusio (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo V. S. paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Justė Kliučinskienė