- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-04-24
- Bylos Nr.
- 2S-217-102/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Birutė Valiulienė, Romualdas Januška
- Atsakovas
- V. Dragūno
- Ieškovas
- V. K.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Januškos (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas), Ramunės Čeknienės ir Birutės Valiulienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. Dragūno įmonės atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2260-252/2007 pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovams V. Dragūno įmonei ir įmonės savininkui Valentinui Dragūnui dėl statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. K. Panevėžio miesto apylinkės teismui padavė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo V.Dragūno įmonės 99 577,84 Lt pagal 2003 m. gegužės 6 d. su atsakovu pasirašytą rangos sutartį atliktų statybos darbų defektų šalinimo išlaidas, įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones- areštą atsakovo turtui 99 577,84 Lt sumai. Nurodė, kad pagal rangos sutartį V. Dragūno įmonė įsipareigojo per šešis mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos pastatyti namą (duomenys neskelbtini), savo medžiagomis pagal visus statybos darbų reikalavimus. Atsakovas statybos darbus atliko nekokybiškai, gera valia nesutiko defektų ištaisyti, todėl 2006 m. lapkričio 2 d. jam buvo pranešta apie sutarties nutraukimą bei pareikštas prašymas atlyginti 99 577,84 Lt nuostolius, trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.665 str.). Kadangi atsakovas gera valia atsisako atlyginti statybos darbų defektų šalinimo išlaidas, elgiasi nesąžiningai, ieškinio suma didelė, todėl, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas, vadovaudamasis CPK 145 str. ir 148–149 str., 2007 m. kovo 15 d. nutartimi ieškinio užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – nutarė areštuoti atsakovo V. Dragūno įmonės, buveinė Birutės g. 13, Troškūnai, Anykščių raj., turtą 99 900 Lt sumai, uždraudžiant jį įkeisti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims. Nutartį motyvavo tuo, kad iš pateiktų įrodymų prie ieškinio matyti, kad ieškovė keletą kartų susirašinėjo su atsakovu dėl atliktų darbų kokybės. Atsakovas derybų keliu iškilusių klausimų nesprendžia, ieškinio suma didelė, todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turtui.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas V. Dragūno įmonė prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartį ir areštuoti dviejų kambarių 49,90 kv. m. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad su teismo nutartimi sutinka iš dalies. 2007 m. kovo 23 d. gavo pažymėjimą apie turto arešto akto įregistravimą turto arešto aktų registre. Ieškinio užtikrinimui areštuota: dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), 4,10 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 2,80 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) esantys 1,70 ha žemės sklypas, gyvenamasis namas, kurio bendras plotas 77,15 kv. m., klėtis, svečių namelis, pirtis bei 0,38 ha žemės sklypas. Visi žemės sklypai yra prie vandens telkinių ir Šventosios upės, todėl jų vertė didelė ir areštuoto turto vertė sudaro daugiau nei 1 000 000 Lt Pagal pareikštą 99 000 Lt ieškinį areštuota neadekvačiai daug turto. Įmonės savininko V. Dragūno žmona R. D. yra įregistravusi ūkininko ūkį, teikia kaimo turizmo paslaugas sodyboje (duomenys neskelbtini). Šią vasarą planavo pakeisti areštuotų sklypų paskirtį ir, gavus banko paskolą, statyti juose rąstinius namus. Areštuoti žemės sklypai ir sodyba reikalingi įmonės ir jos savininko žmonos komercinei veiklai vykdyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002 m. sausio 21 d. nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-146/2002 konstatavo, kad, taikant ieškinio užtikrinimo priemones, teisingumas reikalauja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginama visiškai, tačiau kartu būtina atsižvelgti ir į skolininko interesus, į jo turtinę padėtį, ieškinio užtikrinimo priemonių taikymo pasekmes skolininkui bei kitiems su skolininko veikla susijusiems asmenims.
Ieškovė neteisingai nurodo, kad dėl statybos iškilusių klausimų atsakovas nesprendė derybų keliu. Atsakant į ieškovės pretenzijas, buvo prašoma išaiškinti kokiu būdu pataisyti defektus, pateikti namo statybos projektą, tačiau konkrečių atsakymų negavo. Susidarė įspūdis, kad ieškovė persigalvojo ir nebenori statytis rąstinio namo. Tokia išvada darytina iš to, kad ieškovė ieškiniui pagrįsti teismui pateikė dvi lokalines sąmatas, iš kurių vienoje nurodyta rąstinio namo statybos kaina 99 577,84 Lt, kitoje – defektų ištaisymo pagal defektinį aktą kaina 99 000 Lt, t. y. naujo rąstinio namo statyba kainuoja tik 577,84 Lt daugiau nei defektų taisymo išlaidos. Todėl bylos nagrinėjimas gali užsitęsti, nes gali iškilti teismo ekspertizės skyrimo klausimas.
Atsiliepimas
Ieškovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą. Nurodė, kad su atskiruoju skundu nesutinka. Antstolis areštavo atsakovo nekilnojamąjį turtą, apie ką 2007 m. kovo 19 d. surašė turto aprašą ir 2007 m. kovo 23 d. priėmė patvarkymą Nr. 0025/07/00239 dėl vykdomojo dokumento grąžinimo. Atsakovas neteisingai nurodo, kad antstolis areštavo turtą, kurio vertė 1 000 000 litų, nes turto arešto akto įregistravimo pažymėjime nurodyta areštuoto turto vertė – 99 500 Lt. Su šia verte atsakovas sutiko. Teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė pagrįstai, nes, atsakovui pardavus nekilnojamąjį turtą, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Areštavus turtą, atsakovas gali disponuoti savo piniginėmis lėšomis, naudotis turtu, jo interesai dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nenukentės.
Atskirasis skundas netenkinamas.
Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 str. nustatytas nebaigtinis laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas, tarp jų ir atsakovo nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, areštas bei jų taikymo tvarka. Šio straipsnio 2 d. nustatyta, kad teismas, parinkdamas laikinąsias apsaugos priemones, turi vadovautis ekonomiškumo principu ir bendra ribojimų suma, taikant laikinąsias apsaugos priemones, negali būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą. Ekonomiškumo principas turi užtikrinti, kad, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, nebūtų sutrikdyta įprasta gamybinė ūkinė asmens, ypač juridinio, veikla. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi (b. l. 31) nutarė areštuoti V. Dragūno įmonei priklausantį turtą 99 900 Lt sumai, uždraudžiant jį įkeisti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims, nenurodant, koks konkrečiai turtas turi būti areštuojamas. Nutartyje nurodyta areštuotino turto suma atitinka pareikšto ieškinio sumai ir CPK 145 str. 2 d. Todėl apelianto argumentai dėl nutarties nepagrįstumo atmestini. Skundžiamoje nutartyje ieškovei išaiškinta, kad dėl nutarties vykdymo ji turi kreiptis į skolininko teritoriją aptarnaujantį antstolį. Vadovaujantis CPK 675 str. 2 d. ir 677 str. 2 d., skolininko turtą areštuoja antstolis, kuris negali aprašyti ir areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Iš antstolio Andriaus Bespalovo 2007 m. kovo 19 d. sudaryto areštuojamojo turto aprašo (b. l. 44–48) matyti, kad areštuojamojo turto vertė 100 500 Lt. Pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2007 m. kovo 21 d. pažymėjimą apie turto arešto akto įregistravimą turto arešto aktų registre (b. l. 36–40) areštuoto turto vertė 99 900 Lt ir tai atitinka skundžiamoje nutartyje nurodytą sumą. Jeigu apeliantas nesutinka su antstolio veiksmais, atliktais vykdant skundžiamą teismo nutartį, jis turi teisę apskųsti antstolio veiksmus CPK 510 str. nustatyta tvarka.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, procesinės teisės normų nepažeidė, todėl keisti nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.