Panevėžio apygardos teismo nutartis

2009-11-17 · Civilinė byla Nr. 2A-433-198/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-11-17
Bylos Nr.
2A-433-198/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramunė Čeknienė (pirm.), Birutė Valiulienė, Birutė Jonaitienė (pran.)
Ieškovas
P. T.
Atsakovas
UAB „Airidvika“
Trečiasis asmuo
M. L.
Advokatai
Arvydas Penelis
Kategorijos
  • 44.5.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-433-198-/2009

teisėjas V.Šidagis Procesinio sprendimo kategorija:44.5.2.4;121.21

(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. lapkričio 17 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: kolegijos pirmininkės Ramunės Čeknienės,

kolegijos teisėjų: Birutės Valiulienės, Birutės Jonaitienės (pranešėja)

sekretoriaujant Lolitai Kudabienei

dalyvaujant ieškovo P. T. atstovui advokatui Arvydui Peneliui, atsakovo UAB „Airidvika“ atstovui advokato padėjėjui M. J.

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. T. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-46-515/2009 dėl žalos atlyginimo pagal P. T. ieškinį atsakovei UAB „Airidvika“, trečiajam asmeniui M. L. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės UAB „Airidvika“ 3 836,20 Lt padarytos žalos ir patirtų nuostolių bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2008-03-08 Vilniaus gatvėje, Pasvalyje, atsakovei priklausančio techninės pagalbos autovežio Mercedes Benz 1117, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) vairuotojas, tuo pačiu ir atsakovės darbuotojas bei vadovas M. L., vykdė automobilio AUDI Coupe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) krovos darbus. Krovos metu, trūkus kraunamo automobilio tvirtinimo kilpai, kraunamas automobilis atitrūko, riedėjo žemyn nuo tralo ir trenkėsi į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį apgadino. Dėl sugadinto automobilio jis patyrė 3 436,20 Lt žalą. Tai patvirtina automobilio vertinimo ataskaita. Už žalos nustatymą bei įvertinimą jis dar turėjo 400 Lt išlaidų. Techninės pagalbos autovežio valdytojas yra atsakovė, o krovos darbus vykdęs asmuo — atsakovės darbuotojas. Ieškovui padarytos žalos metu, atsakovė buvo transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, valdytojas. Atsakovė taip pat yra darbuotojus samdantis asmuo. Atsakovei, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojai, tenka civilinė atsakomybė už didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą, nepaisant to, ar žala padaryta esant kaltei ar jos nesant, o kaip samdančiam darbuotojus asmeniui tenka civilinė atsakomybė už darbuotojų kaltais veiksmais padarytą žalą. Dėl to už padarytą žalą yra atsakinga atsakovė, kuri privalo žalą atlyginti. Atsakovė 2008-07-31 raštu atsisakė atlyginti padarytą žalą. Pasvalio rajono PK 2008-08-08 rašte Nr. 77-SŽ-5252 nurodė, kad minėtus darbus vykdė atsakovės vadovas M. L..

Žemesnės instancijos teismas

Pasvalio rajono apylinkės teismas 2009 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nustatė, kad 2008-03-08 atsakovas buvo iškviestas išgabenti automobilį AUDI Coupe, nes jo vairuotojas S. P. neturėjo vairuotojo pažymėjimo ir jam policija neleido toliau važiuoti. Atsakovui, vykdžiusiam šį policijos patvarkymą, keliant automobilį Audi Coupe į autovežį trūko keliamo automobilio tvirtinimo kilpa, automobilis nuriedėjo ir apgadino ieškovo automobilį AUDI 80, stovėjusį netoli nuo keliamo automobilio. Iš šio fakto ir aplinkybių padarė išvadą, jog atsakovas, vykdydamas krovos darbus, negalėjo užtikrinti, kad keliamo automobilio kilpa yra tvarkinga. Žala ieškovui kilo dėl to, kad keliamas automobilis Audi Cuope buvo techniškai netvarkingas ir trūko jo tvirtinimo kilpa bei dėl to, kad ieškovas, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 p., neleistinoje vietoje, per arti nuo keliamo automobilio, pastatė savo automobilį Audi 80, kuris ir buvo apgadintas. Paties ieškovo bei liudytojo S. P. didelis neatsargumas sukėlė žalą, nes jų atlikti veiksmai reiškia, kad dėl atsiradusių nuostolių yra kaltas pats ieškovas. CK 6. 253, 6.247 straipsniuose numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais atsakovo civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi atsakovo veiksmų rezultatu. Atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksnių. Ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veiklos bei žalos padarymo fakto ir dydžio. Nustatė, kad atsakovo veikla, vykdant automobilo krovos darbus, yra laikoma susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, nes jis buvo sudaręs sutartį su Pasvalio rajono policijos komisariatu vykdyti priverstinį transporto priemonių nuvežimą esant vairuotojams neblaiviems, neturint teisės vairuoti transporto priemones ar esant autoįvykiui, bet pripažino, kad šiuo atveju atsakovas neturėjo teisių tapti keliamo automobilio valdytoju. Darbų vykdymo metu jis tokių teisių perimti negali ir nurodė, kad dėl to netaikomos CK 6.270 straipsnio nuostatos. Nustatė, kad ieškovas padarytos žalos dydį grindžia UAB „Darsna" atliktą kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. 342-M ir padarytos žalos dydį įrodančiais dokumentais. Automobiliui padarytos žalos vertinimas atliktas tik 2008-07-17. Vertinime nurodyta, kad automobiliui padaryta žala yra 3 436,20 Lt, bet ieškovas atsakovo neinformavo, kada bus atliekamas automobilio vertinimas. Dėl to atsakovas neturėjo galimybės dalyvauti automobilio vertinime ir pagrįstai su juo nesutinka. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nustatant žalos dydį nevienodai nurodyti ieškovo automobiliui Audi 80 padaryti apgadinimai. Atsakovas siūlė atlikti pakartotinį žalos padarymo vertinimą, tačiau ieškovas su tokiu reikalavimu nesutiko.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009-05-26 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės UAB „Airidvika" 3 836,20 Lt žalos ir nuostolių bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose. Mano, kad teismas, nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, nesivadovavo CPK 14, 15, 42, 159, 177, 178, 183, 185 straipsnių taisyklėmis, jų tinkamai netaikęs, neištyrė ir nenustatė reikšmingų bylos aplinkybių, neatskleidė bylos esmės bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teismas nustatė, jog dėl atsiradusios ieškovui žalos yra atsakingas ne atsakovas, o liudytojas S. P., jo didelis neatsargumas. Teismas savo sprendimu nustatė S. P. tam tikras teisines pasekmes, sprendė klausimą dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisių ir pareigų, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 str. 2 d. 2 punkte. Teismas nustatė, kad keliamas S. P. valdytas automobilis AUDI Cuope buvo techniškai netvarkingas, nes jį keliant trūko to automobilio tvirtinimo kilpa, tačiau byloje esantys įrodymai to nepatvirtina ir teismas jų nenurodė. Pažeisdamas civilinio proceso taisykles dėl įrodymų įvertinimo, teismas neišnagrinėjo reikšmingų bylos aplinkybių, teismo posėdyje netyrė svarbių įrodymų, turinčių reikšmės bylos teisingam išnagrinėjimui ir padarė nepagrįstas išvadas, neatitinkančias faktinių aplinkybių. Visiškai netyrė ir nevertino didesnio pavojaus šaltinio veiklos, jo valdytojo veiksmų bei padarė nepagrįstas išvadas, atmesdamas ieškinį. Pagal CK 6.263 straipsnio nuostatas, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.248 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Minėtame CK straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad kaltė yra viena iš privalomų civilinės atsakomybės sąlygų, bei numatyta, kad įstatymai ar sutartys gali numatyti šios bendrosios taisyklės išimtis. Viena tokių išimčių yra numatyta CK 6.270 straipsnio 1 dalyje, tai yra, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t.t), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. CK 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta didesnio pavojaus šaltinio valdytojo civilinė atsakomybė, kuri atsiranda nesant jo kaltės, o šioje byloje vienas tokių šaltinių ir yra atsakovo transporto priemonė, ant kurios sumontuoti įrengimai pervežti kitas transporto priemones. Nėra aktualu, ar atsakingas už žalą asmuo elgėsi rūpestingai, apdairiai ir atidžiai, nes, netgi nustačius, kad jis laikėsi visų įmanomų rūpestingumo ir atidumo reikalavimų, nebūtų pagrindo atleisti jį nuo civilinės atsakomybės, kadangi šiuo atveju su skolininko kalte susijusios aplinkybės teisiškai nėra reikšmingos. Šiuo atveju vienintelės aplinkybės, kurias įrodžius egzistuojant, didesnio pavojaus šaltinio valdytojas būtų atleistas nuo civilinės atsakomybės, yra nenugalima jėga arba paties nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą bei visiškai nepagrįstai nustatė, kad atsakovui civilinė atsakomybė dėl padarytos žalos nekilo, kadangi jis, vykdydamas automobilio krovos darbus, negalėjo užtikrinti, kad keliamo automobilio kilpa yra tvarkinga, kuri kėlimo metu nutrūko ir, kad pats ieškovas pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Teismas nepasisakė ir neargumentavo faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, jog keliant atsakovo UAB „Airidvika", kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo civilinės atsakomybės klausimą, pakanka nustatyti faktą, jog būtent atsakovo, kaip didesnio pavojaus šaltinio veikla buvo pagrindinė žalos atsiradimo priežastis. Šiuo atveju nėra aktualios aplinkybės, kad ieškovas pastatė savo automobilį netoli kraunamo automobilio ar neleistinoje vietoje. Atsakovas, kurio veikla susijusi su jo valdomo didesnio pavojaus šaltiniu, autovežiu, keliamu pavoju aplinkiniams, privalėjo laikytis Kelių eismo taisyklių 9 punkto ir kitų teisės aktų reikalavimų, nustatančių, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų tam priemonių. Todėl mano, kad ieškovui atsakovo kaltės dėl padarytos žalos įrodinėti nereikia. Tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą astmesti ieškinį, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog atsakovas UAB „Airidvika", kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, neįrodė nė vienos aplinkybės, kuri sudarytų pagrindą atleisti jį nuo civilinės atsakomybės, egzistavimo. Byloje nėra jokių duomenų, jog ieškovas pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Nėra jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų nustatytas ieškovo didelis neatsargumas, tyčia ar nenugalima jėga, kuriems esant galima būtų atleisti atsakovą, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytoją, nuo civilinės atsakomybės. Apylinkės teismas, remdamasis CK 6.253 str. 5 d, nepagrįstai konstatuoja, kad dėl atsiradusių nuostolių yra kaltas pats ieškovas, kaip atlikęs veiksmus, dėl kurių ir atsirado žala, o atsakovui netaikytina civilinė atskomybė. Tačiau šią materialinės teisės normą teismas taiko nepagrįstai be jokių teisinių motyvų ir argumentų, kuri šiuo atveju pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes nereglamentuoja susidariusių teisinių santykių ir todėl netaikytina šio ginčo sprendimui. Ieškovas teismui parodė, kad jis pirma sustojo paskui stovėjusį automobilį Audi Coupe, o tik vėliau atvažiavo atsakovo valdomas autovežis ir pradėjo vykdyti krovos darbus. Tokias aplinkybes patvirtino liudytojai S. P. ir I. V.. Ieškovo ir šių liudytojų parodymai byloje nepaneigti, ir nėra pagrindo jų parodymais netikėti. Pagal nustatytas bylos aplinkybes, atstumas tarp automobilių šiuo atveju yra visiškai nesvarbus, nes žalos atsiradimą nulėmė ne atstumas tarp sustojusio ieškovo automobilio ir kraunamo automobilio, o atsakovo, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo, veikla. Visiškai atleisdamas atsakovą nuo žalos atlyginimo, teismas neatsižvelgė ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2000 m. birželio 16 d. nutarime Nr. 27 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo turtinės žalos, padarytos eismo įvykio metu" išaiškino, kad civilinė atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą atsiranda tada, kai žala yra didesnio pavojaus šaltinio veiklos rezultatas, nesiejant jo su teisinės pareigos pažeidimu ir žalą padariusio asmens kalte. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojas atsako, nustačius šias sąlygas: didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veiklą, žalos faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veiklos ir atsiradusios žalos. Priežastinis ryšys tarp didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veiklos ir atsiradusios žalos yra tuomet, kai didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veikla buvo pagrindinė žalos atsiradimo priežastis, arba sudarė sąlygas jai padidėti. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veiklą, žalos padarymo faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp veiklos ir žalos turi įrodyti ieškovas, o išvados apie įrodymų buvimą ar nebuvimą turi būti motyvuotos teismo sprendime (nutarimo 1 p., 8 p.). Didelis nukentėjusiojo neatsargumas yra tuomet, kai nukentėjusysis numatė ar privalėjo numatyti žalingas pasekmes, kurias jam gali padaryti didesnio pavojaus šaltinis, ir savo elgesiu leido šioms pasekmėms atsirasti. Nukentėjusiojo didelį neatsargumą turi įrodyti atsakingas už žalą asmuo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegija 2002 m. gruodžio 2 d. nutartyje (civ. byla Nr. 3K-3-1445/2002) pažymėjo, jog didelio neatsargumo sampratos CK neapibrėžia, todėl aiškinant didelio neatsargumo sąvoką reikėtų remtis užsienio bei Lietuvos teismų praktika bei teisės doktrina. Tarptautinėje praktikoje pripažįstama, jog dideliu neatsargumu laikomas asmens elgesys, pasireiškiantis veiksmais, kurių asmuo, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų, nebūtų padaręs. Teismas, vertindamas ieškovo veiksmų atitikimą Kelių eismo taisyklių reikalavimams, netyrė, ar didesnio pavojaus šaltinio valdytojo darbuotojo, tai yra atsakovo, vykdžiusio krovos darbus, veiksmai atitiko nurodytas KET nuostatas bei kitus saugaus darbo reikalavimus, ar atsakovo veikla iš esmės lėmė žalos atsiradimą. Nesant įrodymų, be pagrindo nustatė, kad ne atsakovas, o ieškovas pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus, kuriuos nepagrįstai įvertino kaip didelį neatsargumą atitinkančus veiksmus ir dėl to atsakovą atleido nuo žalos atlyginimo. Apylinkės teismas, netinkamai taikydamas paminėtas materialinės teisės normų nuostatas, neatsižvelgęs į Aukščiausiojo Teismo praktiką, padarė išvadą, neatitinkančią faktinių bylos aplinkybių ir įstatymo reiklavimų, dėl ko teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl turi būti panaikintas (CPK 329 str. 1-2 d., 330 str.).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose šiais argumentais: visas bylos procesas vyko pagal civilinio proceso kodekso reikalavimus, teismas tinkamai taikė civilinio proceso bei materialinės teisės normas, todėl nėra pagrindo naikinti priimto teisėto ir pagrįsto sprendimo. Teismas ištyrė, įvertino visus šalių pateiktus įrodymus, liudytojų parodymus, nustatė reikšmingas bylos aplinkybes. Priimtas sprendimas yra motyvuotas, todėl yra nepagrįsti apelianto nurodomi argumentai, kad teismas nesivadovavo, pažeidė civilinio proceso taisykles bylos proceso metu ir neteisingai išsprendė bylą. Apylinkės teismas sprendimu nenusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, tai yra dėl liudytojo S. P. teisių ir pareigų, nes teismo sprendimu jam jokių pareigų neuždėjo, todėl šis apelianto argumentas nepagrįstas. Teismas tinkamai taikė civilinį procesą reglamentuojančias bei materialinės teisės normas, todėl nėra pagrindo naikinti priimto teisėto ir pagrįsto sprendimo. Sprendime aiškiai konstatuota, kad atsakovas yra susijęs su didesniu pavojumi aplinkiniams, nes jis buvo sudaręs sutartį su Pasvalio rajono policijos komisariatu vykdyti priverstinį transporto priemonių nuvežimą, bet vien dėl to, kad atsakovas yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, nereiškia, kad jis yra atsakingas už žalos atsiradimą ir ją turi atlyginti. Dėl atsiradusių nuostolių yra kaltas pats ieškovas. Jis atliko veiksmus, dėl kurių ir atsirado žala. Ieškovui žala kilo, kai keliamo nuvežimui automobilio Audi Cuope trūko tvirtinimo kilpa, o tai patvirtina, kad automobilis Audi Cuope techniškai buvo netvarkingas. Taip pat žala kilo ir dėl to, kad ieškovas, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 p., neleistinoje vietoje pastatė automobilį Audi 80, kuris keliant nurodytą automobilį į autovežį ir buvo apgadintas. Kelių eismo taisyklių 9 p. numatyta, kad eismo dalyviai privalo netrukdyti atlikti pareigas transporto priemonių su įjungtais oranžiniais žybčiojančiais švyturėliais vairuotojams. Šių taisyklių nesilaikymas ir įtakojo žalos atsiradimą. CK 6.247 straipsnyje numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais atsakovo civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi atsakovo veiksmų rezultatu. Ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veiklos bei žalos padarymo fakto ir dydžio. Atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o žala atsirado dėl pačio ieškovo bei liudytojo S. P. didelio neatsargumo. Atsakovas buvo transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, tačiau vykdydamas krovos darbus, atsakovas niekaip negalėjo tapti keliamo automobilio valdytoju, nes jis tokių teisių perimti negali ir neperėmė. Ieškovas turėjo suprasti, kad jo automobilis yra pastatytas per arti vykdomų kito automobilio krovos darbų, tačiau savo nerūpestingu elgesiu leido šioms pasekmėms atsirasti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegija 2002 m. gruodžio 2 d. nutartyje (civilinė bylaNr. 3K-3-1445/2002) pažymėjo, kad didelio neatsargumo samprata neapibrėžta, todėl aiškinant didelio neatsargumo sąvoką reikia remtis užsienio bei Lietuvos teismų praktika bei teisės doktrina. Konstatuotina, kad dideliu neatsargumu laikomas asmens elgesys, pasireiškiantis veiksmais, kurių, asmuo, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų, būtų išvengęs. Tai patvirtina, kad ieškovo veiksmus galima laikyti dideliu neatsargumu, nes jis neįdėjo jokių pastangų, kad žala nekiltų. Ieškovas pateikė kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. 342-M, tačiau apie tai ir kada bus vertinama sugadinta transporto priemonė atsakovas nebuvo informuotas. 2008 m. liepos 18 d. ieškovas išsiuntė atsakovui reikalavimą atlyginti 3 846,20 Lt turtinę žalą, bet automobilio vertinimas buvo atliktas anksčiau, 2008-07-17. Ieškovas neužtikrino atsakovo dalyvavimo, vertinant automobilio sugadinimą, todėl atsakovas nesutiko ir nesutinka su vertinimo ataskaitoje nurodyta turtine žala. Atsakovas teismo posėdyje siūlė atlikti pakartotinį žalos įvertinimą. Tai yra tolygu prašymui pateikti papildomus įrodymus, tačiau ieškovas su tokiu reikalavimu nesutiko, o teismas tokio jo prašymo netenkino. Be to, vertinimo ataskaitoje užfiksuoti automobilio apgadinimai neatitinka apgadinimų, kurie buvo užfiksuoti policijos pareigūnų išduotoje pažymoje iš kart po įvykio. Ieškovas patvirtino, kad po įvykio važinėjo su automobiliu, todėl neatmestina galimybė, kad automobilis galėjo būti apgadintas kitomis aplinkybėmis.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo M. L. prašo Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, ieškovo apeliacinį skundą, kaip nepagrįstą, atmesti. Jis visiškai sutinka ir palaiko atsakovo UAB „Airidvika" atsiliepimo motyvus į ieškovo apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas, Pasvalio rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 29 d. sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p, CPK 329 str. 1d.).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (320 str.), kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apylinkės teismo sprendime daromos išvados neatitinka byloje esančių įrodymų ir nustatytų aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, jos nepagrįstos įstatymais, teismas netinkamai išaiškino ir taikė materialinės teisės normas (CPK 330 str.) bei pažeidė procesinės teisės normas, dėl kurių pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 329 str. 1d.), todėl skundžiamas sprendimas naikintinas. Byloje šalių paaiškinimais, ištirtais įrodymais neabejotinai įrodyta, nustatyta ir pats atsakovas pripažįsta, kad jis yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas (CK 6.270 str.), o bendrovės administracijos vadovas (direktorius) yra jos steigėjas ir vienintelis akcijų savininkas, tretysis asmuo M. L. (b.l. 108). Ieškovo automobilis buvo apgadintas 2008-03-08 atsakovui vykant veiklą su savo specialiai tam pritaikytu automobiliu — autovežiu Mercedes Benz 1117, pagal policijos organų patvarkymą keliant (kraunant) nuvežtiną automobilį „Audi coupe“, stovėjusį Pasvalio miesto Vilniaus gatvėje, kuris, kėlimo metu trūkus jo kilpai, pariedėjo atgal (žemyn) ir atsitrenkė į šalia prieš tai arti stovėjusį ieškovo automobilį “Audi 80” ir jį apgadino. Pirmosios instancijos teismas tokias įvykio aplinkybes sprendime ir nustatė, jų šalys neginčija ir jos yra teisingos, su kuo kolegija sutinka. Tačiau kolegija nesutinka su pirmosios instancijios teismo paminėtų įrodymų ir aplinkybių teisiniu įvertinimu ir padarytomis išvadomis (CPK 185str.), kad atsakovas neprivalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, kadangi tai padaryta neisivadovaujant įstatymais, reglamentuojančiais nurodytus tarp ginčo šalių susidariusis teisinius santykius dėl žalos padarymo ir atsakomybės už didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą (CK 6.270 str.). Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai pripažino ir nustatė, kad atsakovo veikla vykdant nurodyto automobilo krovos darbus yra laikoma susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (jis yra didesnio pavojaus šaltino valdytojas — CK 6.270 str. ), nes buvo sudaręs sutartį su Pasvalio rajono policijos komisariatu vykdyti priverstinį transporto priemonių nuvežimą esant vairuotojams neblaiviems, neturint teisės vairuoti transporto priemones ar esant autoįvykiui, su kuo kolegija sutinka. Tačiau kiti apylinkės teismo argumentai, kad šiuo atveju atsakovas neturėjo teisių tapti keliamo automobilio valdytoju ir jis nurodytų darbų vykdymo metu tokių teisių perimti negali ir jų neperėmė ir teismas dėl to netaiko CK 6.270 straipsnio nuostatų atsakovui dėl ieškovui padarytos žalos atlyginimo, yra nepagrįsti dėl netinkmo šios materialinės teisės normos išaiškinimo ir taikymo bei netinkamo taikymo kitų CK normų, nurodytų sprendime. CK 6.253 str. 5 d. ir CK 6.247 straipsnių nuostatos netaikytinos šio ginčo sprendimui, kaip neatitinknčios ginčo teisinio santykio esmės. Padarytas pirmosios instancijos teismo išvadas, kad atsakovas neperėmė teisių tapti keliamo automobilio valdytoju ir juo netapo bei neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o žala atsirado dėl didelio neatsargumo paties ieškovo ir liudytojo S. S. P. , kurio techniškai netvarkingą automobilį atsakovas turėjo autovežiu nuvežti (ir tai darė) į saugojimo aikštelę policijos nurodymu, yra nepagrįstos ir jas kolegija atmeta. Kolegija pripažįsta nepagrįstais ir atmeta pirmosios instancijos argumentus bei motyvus, kad dėl atsiradusių nuostolių yra kaltas pats ieškovas, kaip atlikęs veiksmus, dėl kurių ieškovui ir atsirado žala, nuostoliai, o tokius jo veiksmus apylinkės teismas vertina pagal CK 6.253 str. 5 d. ir CK 6.247 straipsnių nuostatas, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais atsakovo civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi atsakovo veiksmų rezultatu, nes esą ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veiklos bei žalos padarymo fakto ir dydžio. Kolegija sprendžia, jog pagal byloje nurodytas nustatytas faktines aplinkybes, tarp šalių susidariusiam teisinim santykiui, taikytinos materialinės teisės normos, nustatančios atsakomybę didesnio pavojaus šaltiniu padarytai žalai atlyginti, kaip nustato CK 6.270 straipsnis. CK 6.270 straipsnio 1 d., 2 d. nustato, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t.t), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Atsakovas, kaip nustato CK 6.270 straipsnio 2 d., yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, kuris šiuo atveju vykdė automobilio „Audi coupe“, stovėjusio gatvėje (jį ten policijos sustabdytas ir policijos nurodymu turėjo palikti ir paliko to automobilio valdytojas liudytojas S. P.) su nuosavybės teise jam priklausančiu specialiai tam pritaikytu automobiliu — autovežiu Mercedes Benz 1117 pagal policijos organų patvarkymą, krovos darbus ir jį keliant (kraunant) į autovežį, (b.l.24, 29, 30, 119-120, 121-122, 129, 127-128,151-154), trūkus keliamo automobilio kilpai, automobilis pariedėjo atgal (žemyn) ir atsitrenkė į arti prieš tai anksčiau pastatytą netoli stovėjusį ieškovo automobilį „Audi 80” (ieškovo automobilis buvo pastatytas nepažeidus KET reikalavimų ir anksčiau negu atvyko atsakovo valdomas autovežis vykdyti krovos darbus) ir jį apgadino. Tuo įrodyta ir nustatyta, kad ieškovo automobilį apgadino ir padarė žalą (nuostolius) atsakovas, vykdydamas savo veiklą, tai yra tiesiogiai eksploatuodamas jam nuosavybės teise priklausantį didesnio pavojaus šaltinį — autovežį Mercedes Benz 1117 ir dėl to tik jis privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą. Tuo yra nustatytas faktas, jog būtent atsakovo, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo, nurodyta veikla ir buvo pagrindinė žalos atsiradimo priežastis (priežastinis ryšys tarp didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veiklos ir atsiradusios žalos yra tuomet, kai didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veikla buvo pagrindinė žalos atsiradimo priežastis, arba sudarė sąlygas jai padidėti ). Didesnio pavojaus šaltinio valdytojo civilinė atsakomybė be kaltės ir yra nustatyta CK 6.270 straipsnio 1 dalyje. Šiuo atveju vienintelės aplinkybės, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas - atsakovas galėtų būti atleistas nuo civilinės atsakomybės yra nenugalima jėga arba paties nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas (CK 6.270 straipsnio 1 d.). Tačiau atsakovas tokių aplinkybių neįrodė (atsakovui tokią pareigą nustato įstatymas) ir tokių įrodymų byloje nėra. Dėl nurodyto teisinio reglamentavimo, nustatančio didesnio pavojaus šaltinio civilinę atsakomybę be kaltės teisiškai nėra reikšmingi veiksmai ieškovo ir liudytojo S. P. , kurie gatvėje pastatė (paliko) jų valdomus automobilius (kokiu atstumu jie stovėjo vienas nuo kito, buvo ar nebuvo techniškai tvarkingi) iki atsakovui pradedant vykdyti automobilio „Audi coupe“ nuvežimo — krovos darbus (tokius ieškovo paaiškinimuus patvirtino liudytojai S. P. ir I. V.). Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinį nesivadovavo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika tokio pobūdžio bylose, kur išaiškinta, kad civilinė atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą atsiranda tada, kai žala yra didesnio pavojaus šaltinio veiklos rezultatas, nesiejant jo su teisinės pareigos pažeidimu ir žalą padariusio asmens kalte. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojas atsako, nustačius šias sąlygas: didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veiklą, žalos faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veiklos ir atsiradusios žalos. Priežastinis ryšys tarp didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veiklos ir atsiradusios žalos yra tuomet, kai didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veikla buvo pagrindinė žalos atsiradimo priežastis, arba sudarė sąlygas jai padidėti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 2 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-1125/2002) išaiškinta, kad didelis nukentėjusiojo neatsargumas yra tuomet, kai nukentėjusysis numatė ar privalėjo numatyti žalingas pasekmes, kurias jam gali padaryti didesnio pavojaus šaltinis ir savo elgesiu leido šioms pasekmėms atsirasti. Tarptautinėje tesimų praktikoje pripažįstama, jog dideliu neatsargumu laikomas asmens elgesys, pasireiškiantis veiksmais, kurių asmuo, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų, nebūtų padaręs. Nukentėjusiojo didelį neatsargumą turi įrodyti atsakingas už žalą asmuo, tačiau kolegija konstatuoja, kad šioje byloje atsakovas tokių įrodymų nepateikė ir ieškovo didelio neatsargumo neįrodė. Atsakovo, kaip didesnio pavojaus šaltino valdytojo nurodyta veikla, padaryti veiksmai, kuriais buvo sugadintas ieškovo automobilis ir padaryta žala (nuostoliai) jam užtraukia atsakomybę ir pareigą atlyginti padarytą žalą. Vadovaujantis tuo kas pasakyta, pirmosios instancijos teismo priešingi argumentai, atsižvelgiant į nurodytas nustatytas faktines bylos aplinkybes dėl netinkamai išaiškintų ir taikytų materialinės teisės normų, nurodytų sprendime (CPK 330 str.) atmesti ieškinį, yra nepagrįsti, skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Be to, apylinkės teismas, kaip matyti iš sprendime ištirtų įrodymų ir nustatytų aplinkybių, teisingai nustatė, kad ieškovo sugadintą automobilį apžiūrėjo nepranešus atsakovui (b.l.31) ir jam nedalyaujant UAB „Darsna". Ji sudarė kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. 342-M ir kitus dokumentus ir taip vienašališkai nustatė padarytos žalos dydį (b.l.7, 8-26, 27) - 3 436,20 Lt sumai. Todėl atsakovo argumentai, kad jis nesutinka su tokiu būdu nustatytu žalos dydžiu ir apylinkės teismo prašė, kaip nurodyta ir atsiliepime į apeliacinį skundą, atlikti pakartotinį padarytos žalos vertinimą, tačiau ieškovas su tokiu reikalavimu nesutiko, yra pagrįsti, kaip ir tai, kad vertinimo ataskaitoje užfiksuoti automobilio sugadinimai neatitinka sugadinimų, kurie buvo užfiksuoti policijos pareigūnų išduotoje pažymoje (dokumentuose) tuoj po įvykio (b.l. 9-15; 23; 122; 123; 147-148; 150). Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog teismui pats ieškovas patvirtino, kad po įvykio jis važinėjo automobiliu, todėl automobilis galėjo būti apgadintas ir kitomis aplinkybėmis. Iš šių atsakovo argumentų matyti, kad jis nesutinka ne tik su ieškovo pateiktu vienašališkai nustatytos žalos dydžiu, bet iš dalies ir dėl jos padarymo kitu laiku ir kitomis aplinkybėmis. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad apylinkės teismas bandė papildomai tirti aplinkybes dėl automobilio įvertinimo ir žalos dydžio nustatymo ir tam tikslui buvo kviečiamas į posėdį UAB „Darsna" darbuotojas V. G. (b.l.175-179), bet jam neatvykus bylą išnagrinėjo jo neapklausęs ir faktiškai liko pilnai neištirtos atsakovo nurodytos aplinkybės bei liko nepašalintos abejonės dėl visų žalos padarymo aplinkybių, jos įvertinmo ir jos dydžio nustatymo, nors teismas tokią pareigą turi (CPK 176, 179, 185 str.). Pats apeliantas (ieškovas) irgi prašo skundžiamą sprendimą naikinti ne tik dėl materialinės teisės normų pažeidimo, bet ir dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo civilinio proceso kodekso 177, 178, 183, 185 straipsnių taisyklėmis dėl įrodymų visumos, įrodymų ištyrimo ir įvertinimo bei aplinkybių, kurios buvo įrodinėjmos proceso metu, neišnagrinėjimu, ir kitomis CPK taisyklėmis, kurių tinkamai netaikęs, neištyrė ir nenustatė reikšmingų bylos aplinkybių, o dėl to neatskleidė bylos esmės bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Teisėjų kolegija sutinka su šiuo paties apelianto argumentu ir kartu su atsakovo argumentais atsiliepime į apeliacinį skundą, kad neatskleista bylos esmė dėl nurodytų procesinės teisės normų pažeidimo ( CPK 329 str. 1 d.). Pats apylinkės teismas sprendime tiesiogiai nurodė, kad nėra aiškiai nustatytas žalos dydis ir visos jos padarymo aplinkybės, bet jų galutinai niekaip neįvertino sprendime, todėl taip ir liko nenustatytas faktinis žalos dydis, visos jos padarymo aplinkybės. Apylinkės teismas ieškovo ieškinį atmetė ne vien dėl to, kaip nurodyta sprendime, kad nenustatė sąlygų, užtraukiančių atsakovo atsakomybę dėl padarytos ieškovui žalos atlyginimo, bet ir dėl įrodymų padarytos žalos dydžiui nustatyti nepakankamumo, nors tokius įrodymus siūlėsi pateikti atsakovas, o ir pats teismas ketino nurodytas aplinkybes ištirti kviesdamas į teismo posėdį liudytoją V. G., bet to irgi neįvykdė. Byloje nurodytų faktinių aplinkybių ištyrimas ir nustatymas gali turėti įtakos padarytos žalos tikrajam dydžiui nustatyti ir kartu lemti sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 263str.). Iš to darytina išvada, kad pagal pateiktus įrodymus negalima tinkamai išnagrinėti bylos apeliacinės instancijos teisme ( CPK 327 str. 1 d. 2 d.) turint omenyje, kad apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo ir teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, o ne pakartotinis bylos nagrinėjimas. CPK 314 straipsnis numato naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui atitinkamą draudimą, o šios kategorijos bylose teismas savo iniciatyva rinkti įrodymų negali. Vadovaujantis tuo kas pasakyta, apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies - Pasvalio rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 29 d. sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p, CPK 329 str. 1d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, kuriuos ieškovas nurodė apeliaciniame skunde, nenustatyta, nes pirmosios instancijos teismas nenusprendė dėl trečiųjų asmenų, neįtrauktų į bylą teisių ir pareigų ir nėra teisinio pagrindo į bylą įtraukti trečiuoju asmeniu liudytoją S. P..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 4 p.

nutaria:

Panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 26 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Birutė JonaitienėRamunė ČeknienėBirutė Valiulienė