- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-23
- Bylos Nr.
- 2A-1096-567/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė (pirm.), Romualda Janovičienė, Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- V. D., S. D., L. D.
- Ieškovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- VšĮ „Vilniaus butai“
- Advokatai
- Jadvyga Janukevičienė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. liepos 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3653-465/2008 pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovėms V. D. , S. D. ir L. D. , trečiajam asmeniui VšĮ „Vilniaus butai“ dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė 2008-01-25 pateikė ieškinį, prašydamas:
1) Nutraukti 2003-12-08 gyvenamosios patalpos bendrabutyje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomos sutartį Nr. 10;
2) Iškeldinti atsakoves V. D. , S. D. ir L. D. su visu joms priklausančiu turtu iš gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nurodė, kad gyvenamoji patalpa (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybe Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2004-07-14 ir yra bendrabučio kambarys su bendro naudojimo patalpomis, kurios bendras plotas 26,39 m². Su atsakove V. D. 2003-12-08 buvo sudaryta ginčo patalpos nuomos sutartis. Gyvenamąją vietą ginčo patalpoje deklaravo atsakovės V. D. ir S. D. . 2007-10-30 VšĮ „Vilniaus butai“ darbuotojai patikrino ginčo gyvenamąją patalpą ir nustatė, kad joje gyvena ne nuomininkė V. D. su dukra S. D. , o pašalinis asmuo L. D. , t.y. ši gyvenamoji patalpa buvo neteisėtai jai subnuomota. L. D. buvo įspėta, kad per 12 d. atlaisvintų neteisėtai užimamą patalpą, perduotų ją pagal aktą ir grąžintų raktus, tačiau ji šių reikalavimų neįvykdė. Bendrabučiuose gyvenantys nuomininkai neturi teisės subnuomoti savo gyvenamosios patalpos bei apgyvendinti laikinus gyventojus. Šiuo atveju ieškovas nedavė rašytinio sutikimo, kad ginčo patalpa būtų subnuomojama kitam asmeniui. Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 2.1 p. atsakovė V. D. įsipareigojo gyvenamąsias ir pagalbines patalpas naudoti tik pagal paskirtį. Apgyvendindama šiose patalpose L. D. bei jai subnuomodama nuomojamą patalpą, naudojo ją ne pagal paskirtį. Minėtos gyvenamosios patalpos subnuoma yra esminis sutarties pažeidimas ir tai yra pagrindas nutraukti nuomos sutartį su V. D. ir iškeldinti atsakoves V. D. ir S. D. iš ginčo patalpos. Kadangi atsakovė L. D. neįvykdė VšĮ „Vilniaus butai“ įpareigojimo atlaisvinti neteisėtai užimtas patalpas, ji turi būti iškeldinta teismo tvarka (CK 6.611 str., 6.612 str., 6.217 str. 1 d., 6.624 str.).
Atsiliepimas
Atsakovė V. D. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad šiuo metu dukra yra nėštumo ir gimdymo atostogose, jokio kito būsto ji neturi. 2007 m. pabaigoje dėl susiklosčiusių šeimyninių aplinkybių, V. D. teko išeiti iš darbo bei išvykti rūpintis ir prižiūrėti sergančią motiną. Tuo metu dukra darbo reikalais buvo išvykusi iš Vilniaus. V. D. , bijodama palikti ginčo patalpas bendrabutyje be priežiūros, paprašė bendradarbės L. D. jas prižiūrėti. 2007-10-08 patikrinimo metu L. D. teisingai paaiškino VšĮ „Vilniaus butai“ atstovams, kad tik prižiūri ginčo patalpas. 2007-10-30 po antro patikrinimo L. D. jau nebegyveno ginčo patalpoje. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad ginčo patalpos buvo subnuomotos. V. D. nepažeidė nuomos sutarties sąlygų ir įsipareigojimų ir gyvenamąsias patalpas naudojo pagal paskirtį. L. D. teikė paslaugą – prižiūrėjo ir saugojo gyvenamąsias patalpas ir jame esantį turtą, kol atsakovė V. D. buvo išvykusi prižiūrėti motinos.
Atsakovė S. D. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2007 m. pabaigoje ji 2 mėnesiams buvo išvykusi į Kauną, o po kiek laiko susirgo jos senelė. Jai buvo reikalinga pastovi priežiūra, todėl V. D. paliko darbą ir išvyko pas senelę. Bijodama, kad ginčo patalpų neapvogtų ar jų nesuniokotų įsibrovę asmenys, atsakovės mama paprašė savo bendradarbės L. D. prižiūrėti patalpas. S. D. visą laiką gyveno ir gyvena Vilniuje, kito būsto neturi, šiuo metu yra nėštumo ir gimdymo atostogose. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad patalpos buvo subnuomotos.
Tretysis asmuo VšĮ „Vilniaus butai“ atsiliepime į ieškinį prašė jį tenkinti. Ieškovas nėra davęs sutikimo sunuomoti patalpas, todėl V. D. , apgyvendindama L. D. , pažeidė nuomos sutartį (CK 6.595 str., 6.624 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008-07-25 sprendimu atmetė ieškinį. Teismas nustatė, kad kambarys bendrabutyje su bendro naudojimosi patalpomis atsakovei buvo suteiktas nustatyta tvarka savivaldybės administracijos direktoriaus 2003-11-27 įsakymu Nr. 01A-66-V-1170 ir sudaryta nuomos sutartis. Atsakovė su dukra deklaravo savo gyvenamąją vietą šiose patalpose. Teismas pažymėjo, kad bendrabučiuose gyvenantys nuomininkai neturi teisės subnuomoti savo nuomojamos gyvenamosios patalpos bei apgyvendinti laikinus gyventojus. Teismas konstatavo, kad 2007 m. spalio 8 ir 30 d. bute buvo rasta L. D. , kuri paaiškino, kad tik prižiūri butą. Teismas, įvertinęs išrašą iš medicininių dokumentų, nustatė, kad 1929 m. gimusios atsakovės motinos E. Ž. sunki būklė po kairio klubo sąnario endoprotezavimo operacijos. Atsakovės motina gydėsi Klaipėdos jūrininkų ligoninėje, 2007 metais gydyta Neringos slaugos skyriuje dėl lėtinės galvos smegenų išemijos. Teismas, atsižvelgęs į atsakovės motinos senyvą amžių ir sveikatos būklę, konstatavo, jog atsakovės V. D. , kaip dukters, slauga jai neabejotinai buvo reikalinga. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės V. D. išvykimas pas motiną buvo sąlygotas svarbios priežasties. Teismas nustatė, kad atsakovė S. D. kurį laiką dirbo Kaune, dabar ji motinystės atostogose. Teismas pažymėjo, kad atsakovės kito gyvenamojo ploto neturi. Teismo nuomone, gyvenamosios patalpos laikinas palikimas atsakovės V. D. bendradarbės L. D. priežiūrai, kuri gyvena Trakų rajone, (duomenys neskelbtini), nėra patalpų subnuoma. Teismas pažymėjo, jog aplinkybę, kad atsakovė L. D. gyvena (duomenys neskelbtini), o butą bendrabutyje (duomenys neskelbtini) tik prižiūrėjo, patvirtino teisme apklaustos liudytojos L. S. ir V. K. . Teismas pažymėjo, kad tuo adresu L. D. ir registruota. Teismas konstatavo, jog nėra pagrindo daryti išvadą apie patalpų subnuomą, todėl ieškinys netenkinamas (CK 6.623 str., 6.624 str.).
Šalies argumentai
Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė apeliacinį skundą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-07-25 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi priimtas, pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi vien tik atsakovės V. D. pateiktais įrodymais ir visiškai neįvertino ieškovo pateikto ginčo gyvenamosios patalpos 2007-10-30 patikrinimo akto bei įspėjimo, kurie įrodė, kad patalpa buvo subnuomojama atsakovei V. D. . Teismas atsakovės V. D. pateiktiems įrodymams suteikė išskirtinę reikšmę, tuo pažeisdamas CPK 185 str. 2 d. reikalavimus, jų neįvertino kritiškai kartu su ieškovo pateiktais įrodymais. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo išvada, kad gyvenamosios patalpos laikinas palikimas atsakovės V. D. bendradarbės L. D. priežiūrai, kuri gyvena Trakų rajone, (duomenys neskelbtini), nėra patalpų subnuoma, yra nepagrįsta, kadangi minėto 2007-10-30 ginčo patalpos patikrinimo dėl subnuomos metu buvo nustatyta, kad atsakovė D. D. gyvena šioje patalpoje. Ji pasirašė aktą, kuriame ši aplinkybė buvo nurodyta, taip pat pasirašė įspėjimą dėl neteisėtai užimtų ginčo patalpų atlaisvinimo. Tai įrodė, kad ginčo patalpa jai buvo subnuomojama. Pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad ginčo gyvenamoji patalpa yra bendrabutyje, kur draudžiama apgyvendinti net ir laikinus gyventojus (CK 6.624 str.). Gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2.1 p. atsakovė V. D. įsipareigojo gyvenamąsias ir pagalbines patalpas naudoti tik pagal paskirtį. Apgyvendindama šiose patalpose L. D. bei jai subnuomodama nuomojamą patalpą, atsakovė V. D. naudojo ją ne pagal paskirtį. Pagal CK 6.623 str. 2 d. bendrabučių gyventojai gali būti iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu jie gyvenamąją patalpą naudoja ne pagal paskirtį. Minėtos gyvenamosios patalpos subnuoma yra esminis sutarties pažeidimas ir tai yra pagrindas nutraukti nuomos sutartį su atsakove V. D. . Kadangi VšĮ „Vilniaus butai“ 2007-11-09 tarnybiniame pranešime buvo nurodyta, kad L. D. nors ir buvo įspėta dėl neteisėtai užimtos ginčo gyvenamosios patalpos atlaisvinimo bei raktų grąžinimo, tačiau raktų negrąžino. Tai įrodė, jog L. D. ginčo patalpų neatlaisvino, todėl turi būti iškeldinta teismo tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovė V. D. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti. Atsakovės S. D. ir L. D. , bei tretysis asmuo VšĮ „Vilniaus butai“ nepateikė atsiliepimų į apeliacinį skundą.
Apeliacinis skundas atmestinas. Įstatymų leidėjas nustatė, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis netinkamai vykdo sutartį ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Bendrabučių gyventojai gali būti iškeldinti, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jei jie naudoja ją ne pagal paskirtį. Bendrabučiuose gyvenantys nuomininkai neturi teisės sunuomoti savo nuomojamosios gyvenamosios patalpos bei apgyvendinti laikinus gyventojus.
Šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro teisinį pagrindą konstatuoti, kad Vilniaus miesto savivaldybės teisių neliečiamumas negali būti suabsoliutinamas, nes būtina apginti V. D. ir S. D. teises į gyvenamąją patalpą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, kad 2007-10-30 Buto patikrinimo aktas (b.l. 9), kuriame nurodyta, kad patikrinimo metu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyvena L. D. , registruota Trakų rajone, (duomenys neskelbtini), ir 2007-10-30 įspėjimas (b.l. 10) neįrodo ginčo patalpos subnuomos fakto, nes juose nėra tai patvirtinančių duomenų. 2007-12-18 tarnybiniame rašte (b.l. 25) nurodyta, kad 2007-10-08 patikrinimo metu ginčo gyvenamosiose patalpose rasta L. D. paaiškino, kad tik prižiūri butą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės V. D. laikinas išvykimas pas motiną buvo sąlygotas svarbios priežasties - būtinumo slaugyti. Tai, kad atsakovė V. D. , rūpindamasi gyvenamosios patalpos bendrabutyje ir jame esančio turto saugumu, paprašė L. D. prižiūrėti ginčo patalpas, parodo, kad atsakovė V. D. rūpinosi išnuomotomis gyvenamosiomis patalpomis, sudarydama su L. D. žodinę gyvenamosios patalpos pasaugos sutartį. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad gyvenamosios patalpos laikinas palikimas atsakovės L. D. priežiūrai, kuri gyvena Trakų rajone, (duomenys neskelbtini), nėra patalpų subnuoma.
Tai, kad D. D. pasirašė 2007-10-30 Buto patikrinimo aktą (b.l. 9) ir 2007-10-30 įspėjimą (b.l. 10), nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieškinį atsakovės D. D. atžvilgiu, nes ginčo gyvenamosios patalpos raktų grąžinimas savivaldybei neįeina į laikino gyventojo pareigas. Pažymėtina, kad po civilinės bylos iškėlimo gautame atsakovės V. D. atsiliepime į ieškinį buvo nurodyta, kad 2007-10-30 po antro patikrinimo L. D. nebegyveno ginčo patalpoje. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė L. D. iki šiol gyvena ginčo patalpose, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį atsakovės D. D. atžvilgiu. Teisėjų kolegija šalina iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies argumentus, kad L. D. yra atsakovės V. D. bendradarbė, nes V. D. ir L. D. kartu vienoje darbovietėje oficialiai nėra dirbusios (b.l. 37, 38, 108-110).
Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes laikino gyventojo apgyvendinimas 2008 m. spalio mėnesį nėra esminis gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pažeidimas ir nesudaro pagrindo nutraukti nuomos sutartį su V. D. ir iškeldinti atsakoves V. D. ir S. D. iš ginčo patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė S. D. yra nėščia (b.l. 69), neturinti kitos gyvenamosios patalpos (b.l. 67), ir negali būti laikoma savivaldybės teisių pažeidėja, nes tai prieštarautų geros moralės, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams.
Sprendžiant ginčą dėl asmens iškeldinimo iš būsto, būtina įvertinti ne tik reikalavimo iškeldinti teisėtumą, bet ir aplinkybes, ar tuo iškeldinimu yra siekiama teisėtų savivaldybės tikslų, ar to reikia demokratinės visuomenės interesams, įvertinant proporcingumą siekiamam teisėtam tikslui.
Tai, kad įstatyme (CK 6.611 str., 6.612 str.) numatyta galimybė iškeldinti asmenis, naudojančius gyvenamąją patalpą ne pagal paskirtį ar gyvenančius be sudarytos nuomos sutarties, nereiškia besąlyginio iškeldinimo formaliu pagrindu, nes teismas, įvertindamas konkrečią situaciją, privalo atsižvelgti į šalių interesų pusiausvyrą, kieno interesai yra svarbesni - savivaldybės, kaip institucijos, ar individo, viešasis ar bendrasis interesas.
Kolegijos nuomone, atsakovių V. D. ir S. D. iškeldinimas, nesuteikiant joms kitos tinkamos gyventi patalpos, iš esmės pažeistų S. D. , kaip nėščiosios, interesus, todėl būtent jos interesai tokioje situacijoje nusveria teisėtus savivaldybės tikslus, o iškeldinimas nėra būtinas demokratinės visuomenės interesams ir nėra proporcingas siekiamam teisėtam tikslui. Šiuo atveju yra viešasis interesas, nes būtina užtikrinti prioritetinius nėščios moters interesus.
Teisėjų kolegija kritiškai vertina ieškovo argumentą, kad atsakovė V. D. , apgyvendindama ginčo patalpose L. D. , naudojo ją ne pagal paskirtį. Ieškovas neteisingai aiškina gyvenamųjų patalpų naudojimą ne pagal paskirtį. Gyvenamųjų patalpų paskirtis yra tenkinti asmenų būsto poreikius, o gyvenamųjų patalpų naudojimas ne pagal paskirtį reiškia jų naudojimą pramonės, gamybos reikmėms, pažeidžiant kitose gyvenamosiose patalpose tame pačiame name gyvenančių asmenų būsto sąlygas. Tai, kad atsakovė V. D. apgyvendino laikinai ginčo patalpose L. D. , nereiškia gyvenamųjų patalpų naudojimo ne pagal paskirtį, nes ginčo patalpose nebuvo vykdoma jokia pramoninė ar gamybinė veikla.
Tai, ar šis būstas yra reikalingas kitiems įvairių socialinių grupių asmenims, ar gali būti pažeisti ir jų interesai, asmenų lygybės prieš įstatymus principai, nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieškinį, nes ieškovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nenurodė, kurie asmenys galėtų pretenduoti į ginčo gyvenamąją patalpą, iškeldinus atsakoves V. D. ir S. D. . Dėl to kolegija negali net palyginti tokių asmenų ir atsakovių V. D. ir S. D. interesų, kurio individo interesai nusveria. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas neprivalėjo atsižvelgti į kitų asmenų, kuriems nustatyta tvarka galėjo būti išnuomotos ginčo patalpos, interesus, nes nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme ieškovas neįvykdė procesinės pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis).
Akivaizdu, kad atsakovės V. D. ir S. D. nėra įkūrusios kitos gyvenamosios vietos, todėl savivaldybė, siekdama iškeldinti iš ginčo patalpų nėščią moterį, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, elgėsi formaliai ir nesivadovavo protingumo ir teisingumo kriterijais, nes neapsvarstė tokio veiksmo būtinumo demokratinėje visuomenėje. Kolegija daro išvadą, kad ieškinys buvo atmestas pagrįstai ir teisėtai, nes byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudarė teisinį pagrindą konstatuoti prioritetinį nėščiosios moters interesų gynimą.
Kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti pateikti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės. Kolegija nevertina kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis turėtų būti pakeista ar panaikinta apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str., LR Konstitucijos 24 str., CK 1.2 str. 1 d., 1.5 str., CPK 2 str., 7 str., 8 str., 12 str., 13 str., 176 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. liepos 25 d. sprendimą nepakeistą.