- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-05-20
- Bylos Nr.
- I-5527-815/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03278-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Egidija Puzinskaitė, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- D. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai
- Trečiasis asmuo
- Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. G. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus apygardos administracinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. lapkričio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS525-950/2014 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03278-2014-0), kurioje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartis, kurioje pareiškėjo D. G. (toliau – ir pareiškėjas) skundą atsisakyta priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktų pagrindu (b. l. 26–29), panaikinta, pareiškėjui atnaujintas skundo padavimo terminas ir skundo priėmimo klausimas perduotas Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 47–52), 2014 m. gruodžio 2 d. nutartyje (b. l. 54–55) priėmė pareiškėjo 2014 m. birželio 23 d. skundą, kuriame pareiškėjas prašo: panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2014 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. 1D-4149(11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ (toliau – sprendimas Nr. 1D-4149(11)); priteisti pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaraujančio Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 5 straipsnio taikymo nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (toliau – ir valstybinė pensija) dalį, t. y. 3 636,87 Lt (b. l. 16–24).
Pareiškėjas skundą iš esmės grindžia nesutikimu su Laikinuoju įstatymu, jo 5 straipsniu, pagal kurį pareiškėjo valstybinė pensija mažinta nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d., remiasi Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniais, 48 straipsnio 1 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu, Konstitucinio Teismo jurisprudencija (2000 m. vasario 10 d., 2000 m. vasario 23 d., 2002 m. balandžio 23 d., 2001 m. liepos 12 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. kovo 17 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. spalio 22 d., 2012 m. vasario 6 d. baigiamaisiais aktais), Konstitucinio Teismo doktrina dėl sprendimo įvykdymo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme (2011 m. spalio 25 d. nutarimu), taip pat remiasi LVAT praktika (administracine byla Nr. A552-519/2013), Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 7 straipsniu, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2013 m. balandžio 23 d. pažyma Nr. (12)-SN-03 dėl skundų tyrimo, skundą grindžia ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, jos Pirmojo protokolo 1 straipsnio 1 dalimi, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija (byla Gaygusz prieš Austriją, byla Wessels-Bergervoet prieš Nyderlandus). Pareiškėjas 2015 m. kovo 30 d. prašyme patvirtino, kad prašo tenkinti skundą dėl valstybinės pensijos priteisimo (b. l. 73).
Atsiliepimas
2. Atsakovės Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, be kita ko, nurodo, kad: Ministerija sprendimo priėmimo metu pagal galiojančius tiesės aktus neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką; pareiškėjo valstybinės pensijos perskaičiavimas yra jau įvykdytas; Ministerija veikia pagal įstatymus ir nėra teisės normos (taisyklės), pagal kurią Ministerija galėtų ir turėtų kompensuoti pareiškėjui šį perskaičiavimą; pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą nėra, kadangi pareiškėjas neįrodo, jog Ministerija ar jos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal galiojusius ar galiojančius įstatymus Ministerija ar jos darbuotojai privalėjo / privalo veikti (b. l. 64).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
1.1. Pareiškėjui nuo 2001 m. gegužės 11 d. neterminuotai paskirta valstybinė pensija (Ministerijos 2001 m. gegužės 29 d. išvada skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą Nr. 17199 (b. l. 59)), kuri 2010 m. sausio mėn. sudarė 345,24 Lt ir nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. (imtinai) buvo mažinama pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį (Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014 m. birželio 2 d. pažyma Nr. 11DP(P)-2959 „Apie 2010–2013 m. pensijos dydį“ (b. l. 11–12, 62–63)).
1.2. Ministerija, atsakydama į pareiškėjo 2014 m. gegužės 16 d. prašymą dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies išmokėjimo (b. l. 61), 2014 m. birželio 2 d. sprendime Nr. 1D-4149(11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“, vadovaudamasi LVAT administracine byla Nr. A444-2232/2013, pagal analogiją – ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalimi, nusprendė nenagrinėti pareiškėjo prašymo, kadangi praėjo daugiau kaip 6 mėn. nuo paaiškėjimo apie valstybinės pensijos nepriemokos neteisėtumą dienos, nurodė, kad Ministerija neturi teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjui valstybinės pensijos nepriemoką (b. l. 10, 60).
1.3. Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis, pareiškėjas laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 71).
2. Pareiškėjas D. G. prašo teismą priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, t. y. 3 636, 87 Lt. Pabrėžtina, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažino, jog Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai. Todėl šis pareiškėjo reikalavimas, ypač atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-950/2014 (b. l. 47-52), kurioje pareiškėjui buvo atnaujintas terminas skundui paduoti, tenkintinas: pareiškėjui D. G. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. priteistina valstybinės pensijos dalis, t. y. 3 636,87 Lt/ 1 053,31 eurų (žr. pažymos 9 stulpelį, b. l. 62-63). Dėl tų pačių argumentų, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-950/2014 (b. l. 47-52), naikintinas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014 m. birželio 2 d. sprendimas Nr. 1D-4149(11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ (b. l. 10, 60) ta apimtimi, kuria atsisakyta pareiškėjui išmokėti valstybinę pensiją pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. G. skundą tenkinti.
Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. 1D-4149(11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ ta apimtimi, kuria atsisakyta pareiškėjui išmokėti valstybinę pensiją pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį.
Priteisti pareiškėjui D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. neišmokėtą valstybinės pensijos dalį, t. y. 1 053,31 eurų.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.