- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-22
- Bylos Nr.
- 2YT-9589-504/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00968-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ledina Šinkūnienė
- Pareiškėjas
- S. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- A. Š.
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Ledina Šinkūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo S. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo – nustatymo, suinteresuotas asmuo A. Š.,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
S. Š. pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo sutuoktinė R. Š., nepalikusi testamento. Jos paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Jie turėjo du sūnus, iš kurių vienas mirė dar esant žmonai gyvai, (duomenys neskelbtini). Dabar likęs tik sūnus A. Š., kurį į bylą įtraukė suinteresuotu asmeniu, nors jis į motinos palikimą nepretenduoja. Tuoj pat, nepraleidęs trijų mėnesių termino po žmonos mirties jis pradėjo naudotis ir tvarkyti kaip savu visu jos palikimu, nes santuokoje užgyvento turto 1/2 dalis priklausė palikėjai, o po jos mirties visu turtu, iš ko jis besusidėtų, naudojosi jau jis vienas. Manydamas, kad žmonos vardu nėra registruota jokio nekilnojamojo turto, galvojo, kad nėra jokio reikalo tvarkytis palikimo priėmimą per notarinę kontorą. Tik prireikus paimti indėlį iš banko sužinojo, kad privalėjo palikimo priėmimą susitvarkyti pas notarą. Tačiau savo faktiniais veiksmais iškart po jos mirties, nepraleidęs įstatymu nustatyto trijų mėnesių termino jis priėmė žmonos palikimą, nes toliau rūpinosi visu jų užgyventu santuokos metu turtu. Faktinio palikimo priėmimą rodo visų komunalinių mokesčių už butą, už sunaudotą elektrą, dujas, turimus telefonus mokėjimai (mokėjimo kvitų dalį prideda), kuriuos savalaikiai atliko ne už pusę, o už visą užgyventą turtą. Jis taip pat naudojasi visais paliktais jos asmeniniais daiktais – nuotraukomis, maldaknyge ir visais kitais jos turėtais daiktais. Kad tikrai liko gyventi (ir iki šiol tebegyvena) jų nusipirktame bute, kad naudojasi po jos mirties visais likusiais daiktais patvirtinti gali jo kaimynė G. D., gyvenanti (duomenys neskelbtini) ir sūnaus A. žmona R. Š. Jo ir palikėjos vaikas – suinteresuotas asmuo A. Š. į palikimą nepretenduoja ir neprieštarauja, kad tik jis vienas paveldėtų motinai priklausiusią 1/2 santuokinio turto dalį, visus jos asmeninius daiktus ir santaupas. Tam, kad galėtų įteisinti palikimą yra reikalingas palikimo priėmimą įrodantis dokumentas. Kadangi dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nustatytu terminu į notarą nesikreipė, kitos galimybės gauti šį dokumentą, kaip tik nustatyti teisminiu keliu paveldėjimo priėmimo juridinį faktą, jis neturi.
Vadovaudamasis LR CPK 444 str. 2 d. 8 p., LR CK 5.51 str. 1p., 5.11 str. 1 d. 1 p., 5.50 str. 2d. teismo prašo :
nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikėjos – savo žmonos R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) paskutinė jos gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdamas juo naudotis, jį valdyti ir tvarkyti.
Suinteresuotas asmuo A. Š. nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo S. Š. sutuoktinė R. Š., su kuria jis gyveno (duomenys neskelbtini) iki jos mirties, ką patvirtina byloje pateiktas medicininis mirties liudijimas, (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), Gyvenamojo namo bendrijos „Draugystė“ pažyma. Pareiškime nurodoma ir iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas su palikėja turėjo du sūnus, iš kurių vienas mirė dar esant palikėjai gyvai, (duomenys neskelbtini). Kitas sūnus yra suinteresuotas asmuo A. Š..
Byloje pateikti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad po palikėjos R. Š. mirties liko palikėjai su pareiškėju bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančios ½ dalys nekilnojamojo turto – garažo boksas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastatas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei automobilis Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Iš VĮ „Registrų centro“ Testamentų registro išrašo matyti, kad po R. Š. mirties jos palikimo niekas nepriėmė, testamentų palikėja sudariusi bei įregistravusi nebuvo.
Pareiškėjas nurodo, kad savo faktiniais veiksmais iškart po palikėjos mirties, nepraleidęs įstatymu nustatyto trijų mėnesių termino, jis priėmė žmonos palikimą, nes toliau rūpinosi visu jų užgyventu santuokos metu turtu.
Byloje pateiki rašytiniai įrodymai patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis po savo žmonos mirties (duomenys neskelbtini) nepraleisdamas trijų mėnesių termino (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), priėmė žmonos palikimą, nes toliau rūpinosi visu jų užgyventu santuokos metu turtu – liko gyventi jiems abiem su palikėja priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius bei naudojosi visais palikėjos daiktais, rūpinosi visu turtu. Nurodytas aplinkybes patvirtina byloje pateikti mokėjimų už sunaudotą vandenį ir elektrą, dujas bute esančiame (duomenys neskelbtini), kvitai, bei mokėjimo kvitas už atliekų tvarkymą, iš kurių matyti, kad jiems su palikėja priklausančiu turtu jis rūpinosi iš karto po jos mirties, mokėdamas už buto komunalines paslaugas.
Pareiškėjas nurodo, kad suinteresuotas asmuo, jo ir palikėjos sūnus A. Š. į palikimą nepretenduoja ir neprieštarauja, kad tik jis vienas paveldėtų motinai priklausiusią 1/2 santuokinio turto dalį, visus jos asmeninius daiktus ir santaupas. Suinteresuotas asmuo A. Š. atsiliepimo nepateikė, todėl spręstina, kad jis prieštaravimų dėl pareiškėjo pareiškimo dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo neturi.
Teismas sprendžia, kad pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, nes pareiškėjas negali ne teisminiu keliu gauti palikimo priėmimą patvirtinančių dokumentų. Šis faktas nustatytinas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 445 straipsnis).
Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 4,48 Eur, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 5 Eur, todėl nepriteistinos (Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikėjos – savo sutuoktinės R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskutinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) palikimą po jos mirties (duomenys neskelbtini) pradėdamas turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmams.