Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Ignas Totilas, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės J. M. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas: Panevėžio apylinkės teismo 1996 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį (redakcija iki 2003-05-01) - 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; Panevėžio miesto apylinkės teismo 1996 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį (redakcija iki 2003-05-01) – 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; Panevėžio apygardos teismo 1998 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 104 straipsnį (redakcija iki 2003-05-01) – 9 metų laisvės atėmimo bausme (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. D. 2020 m. rugsėjo 30 d., apie 15.52 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę L. T., tai yra kumščiu suduodamas vieną smūgį į nukentėjusiosios kairį žastą bei vieną smūgį į kairę šlaunį, sukėlė L. T. fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. D. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis, su L. T. yra sugyventiniai 14 metų, gyvena kartu jos dukrai priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Su L. mėgsta išgerti. 2020 m. rugsėjo 30 d. dienos metu su L. namuose girtavo, gėrė alų ir degtinę. Į svečius buvo atėjęs kažkoks L. klasiokas, visi trys girtavo. Pamena, kad išėjus tam draugui, su .L susipyko, nes jis pradėjo pavydėti. Kivirčo metu išdaužė verandos stiklą. Pamena, kad apkumščiavo L. namuose kambaryje, tačiau tiksliai į kurias vietas sudavė smūgius, nepamena, bet tikrai jai sudavė smūgius dešinės rankos kumščiu. Nuo smūgių jai galėjo skaudėti. Dėl siautėjimo namuose L. iškvietė policiją. Įvykio metu buvo girtas, alkoholis padarė įtaką jo elgesiui, blaivus nebūtų taip pasielgęs. Labai gailisi dėl savo elgesio, anksčiau niekada nesmurtavo prieš L.. L. atsiprašys, nori gyventi kartu. Sutinka su laisvės apribojimo bausmė (b.l.61-62).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Įvykio vietos apžiūros protokolais, iš kurių matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Namas medinis, vieno aukšto su mansarda, dažytas geltonai. Namas stovi vakarinėje gatvės pusėje. Įėjimas į namą iš vakarų pusės. Namo durys medinės, atidarytos, be išorinių mechaninio poveikio pėdsakų. Namas trijų kambarių ir virtuvės. Pietvakariniame namo kampe yra svetainė, kurioje kambario viduryje prie stalo stovi fotelis. Ant fotelio ir aplink jį nusikalstamos veikos pėdsakų neaptikta. Kambario rytinėje sienoje yra medinės durys į verandą, kurių viršus yra stiklinis. Matyti, kad stiklai rėmuose sudaužyti, matyti stiklo likučiai duryse. Įvykio vieta yra lauke, šalia gyvenamojo namo. Namas medinis, geltonos spalvos, vieno aukšto su mansarda, įvažiavimas į teritoriją neaptvertas, įėjimas į namą iš vakarų pusės, dalinai aptvertas, įvažiavimas į namo teritoriją apželdintas žalia veja. Apžiūrėjus įvykio vietą nusikalstamos veikos požymių nepastebėta, niekas nepaimta (b. l. 10,17).

Panevėžio apskrities VPK vyr. patrulio L. P. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, iš kurio matyti, kad apie įvykį pranešęs ir smurtą patyręs asmuo – L. T.. Smurtą patyrusio asmens sužalojimai neužfiksuoti (pranešime pažymėtos vietos, nurodytos nukentėjusiosios). Smurtą patyręs asmuo akivaizdžiai neblaivus. Smurtu įtariamas asmuo – R. D., akivaizdžiai neblaivus (2.05 % promilės), matyti kūno sužalojimai. Ryšys, siejantis smurtą patyrusį asmenį su smurtautoju – sugyventiniai. Nepilnamečių vaikų šeimoje nėra. Įvykio aplinkybes galinčių paaiškinti asmenų nėra. Gauti paaiškinimai: L. T. paaiškino, kad sugyventinis R. D., būdamas neblaivus, jos namuose daužė baldus bei įvairius namų apyvokos daiktus, kumščiu sudavė vieną smūgį į dešinę ranką bei šonkaulius, taip sukeldamas fizinį skausmą. Įvykio aplinka netvarkinga, išmėtyti daiktai, sulaužyti ir sugadinti buities objektai, matosi girtavimo pėdsakai. Smurtu įtariamas asmuo sulaikytas 2020 m. rugsėjo 30 d., 17.00 val. (b. l. 24-25).

Nukentėjusiosios L. T. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad R. D. yra jos sugyventinis, su juo gyvena kartu jau keturiolika metų ir veda bendrą ūkį. Gyvena jos dukrai priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Abu mėgsta išgerti, dažnai kartu namuose girtuokliauja. 2020 m. rugsėjo 30 d. dienos metu abu su R. namuose vartojo alkoholį, vartojo alų ir degtinę. Į svečius atėjo jos klasiokas A. Ž., gyv. Raguvoj, adreso nežino. Su juo kartu vartojo alkoholį. Apie 16 val. A. išėjus, R. be pagrindo pradėjo kelti nebūtas pavydo scenas, neva A. yra jos kavalierius, nors su juo nesimatė iki tos dienos apie 30 metų. R. norėjo nuraminti, tačiau jis nenurimo. Namuose rankomis išdaužė verandos durų stikliuką ir jai, sėdinčiai ant fotelio, sudavė vieną smūgį kažkurios rankos kumščiu į kairės rankos žasto išorinę pusę ir vieną smūgį tos pačios rankos kumščiu į kairės šlaunies išorinę pusę. Jai skaudėjo nuo abiejų suduotų smūgi, tačiau jokių žymių neliko. Ji išsigandusi iškvietė policiją, atvykę pareigūnai jį sulaikė. R. rankos buvo kruvinos po išdaužyto stiklo, matyt susipjaustė. Po įvykio namus susitvarkė, atvykusiems pareigūnams pasakė, kad viskas vyko lauke, nes nenorėjo, kad eitų į namus ir jai trukdytų. Įvykio metu abu su R. buvo girti, todėl galėjo painiotis parodymuose. R. smurtauja pirmą kartą. Pas teismo medicinos ekspertus nesikreips, R. pretenzijų neturi, pareiškimo dėl jo veiksmų nerašys, civilinio ieškinio nereiškia. Pageidauja, kad R. grįžtų į namus ir ketina su juo toliau gyventi (b. l. 30-31).

Kaip matyti, kaltinamasis pripažįsta, kad kaltinime nurodytu laiku, nurodytoje vietoje nukentėjusiosios L. T. atžvilgiu vartojo fizinį smurtą. Šie jo parodymai sutampa su pačios nukentėjusiosios bei policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis, kitais bylos duomenimis. Aukščiau aptartų bylos įrodymų, kurie yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo, visuma patvirtina, kad kaltinamasis R. D. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios L. T. atžvilgiu, t. y. 2020 m. rugsėjo 30 d., apie 15.52 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę L. T. kumščiu suduodamas vieną smūgį į nukentėjusiosios kairį žastą bei vieną smūgį į kairę šlaunį bei sukėlė L. T. fizinį skausmą.

Kaltinamasis savo neteisėtais smurtiniais veiksmais sukėlė savo šeimos nariui – sugyventinei L. T. fizinį skausmą, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 88), civilinis ieškinys byloje nepareikštas, todėl teismas sprendžia, jog yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos BPK 418 straipsnyje.

Kaltinamojo R. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, asmenybę, į vieną jo atsakomybę lengvinančią ir į vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kitas byloje esančias bausmės skyrimui svarbias aplinkybes. R. D. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis anksčiau teistas, tačiau teistumai išnykę (b. l. 81-84), administracine tvarka baustas (b. l. 79-80), nedirbantis (b. l. 77), psichikos sveikatos centre nesilankė, tačiau buvo gydytas, diagnoze: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį (F10.0), skirti psichiatrinę ekspertizę netikslinga (b. l. 69, 70-71).

Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skiriant prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jo trukmę nustatant trumpesnę nei šios bausmės rūšies vidurkis, kartu skiriant BK 48 straipsnyje numatytus įpareigojimus: dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Įvertinus tai, kad byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu bei tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytinas R. D. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. rugsėjo 30 d., 17.00 val. iki 2020 m. spalio 1 d. 15.45 val. (1 para) (b. l. 50-51, 52-53).

Taip pat kaltinamajam, kartu su bausme skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui panaikintina (b. l. 54-55).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

R. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams įpareigojant jį bausmės atlikimo metu dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. D. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams įpareigojant jį bausmės atlikimo metu dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti R. D. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. rugsėjo 30 d., 17.00 val. iki 2020 m. spalio 1 d. 15.45 val., vieną sulaikymo parą prilyginant 2 (dvejoms) laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu R. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

R. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti R. D., kad jis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.