Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Vaisių sultys“ direktoriaus A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 22 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti uždarosios akcinės bendrovės ,,Vaisių sultys“ restruktūrizavimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas UAB ,,Vaisių sultys“ direktorius A. B. prašė iškelti atsakovei UAB ,,Vaisių sultys“ restruktūrizavimo bylą. Nurodė, kad įmonė yra įsteigta 1993 m., įmonės pagrindinės veiklos sritys yra sulčių, nektarų, konditerinių, vaisinių įdarų, natūralių ir koncentruotų sulčių ir sidro gamyba bei pardavimas. Nurodė, kad priežastys, dėl kurių bendrovė patiria finansinius sunkumus, yra tai, kad bankrutavus didžiausiems įmonės debitoriams, 135 847,67 Eur nepavyko atgauti, dėl gamintojo nekokybiškų pakuočių įmonei teko palikti Lietuvos prekybos tinklus, todėl tai padarė didelę neigiamą įtaką įmonės apyvartinėms lėšoms, bendram mokumui, buvo patirti didžiuliai nuostoliai, teko atleisti darbuotojus, į rinką pateikta įmonės nauja produkcijos linija nepasiteisino, buvo prarasti vartotojai tiek vietinėje, tiek užsienio rinkose. Įmonė mėgino produkciją eksportuoti, buvo patirtos papildomos išlaidos, tačiau tai nepasiteisino. Dėl šios netikslingos bendrovės veiklos krypties vystymo Lietuvoje susidarė 426 182,7 Eur dydžio akcizo skola Lietuvos Respublikai, kurią įmonė bando grąžinti iki šiol.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 22 d. nutartimi atsisakė iškelti UAB ,,Vaisių sultys“ restruktūrizavimo bylą.Teismas restruktūrizavimo bylą iškelti atsisakė dviem savarankiškais pagrindais: 1) restruktūrizavimo plano metmenys yra nerealūs ir nebus įmanoma apmokėti skolų ir atkurti normalią įmonės veiklą, 2) įmonė yra nemoki. Iš restruktūrizavimo plano metmenų teismas nustatė, kad įmonė susidariusius finansinius sunkumus ketina išspręsti eksportuojant spirituotą vyną tik į rinkas, kur yra geriausia kaina; įmonė planuoja didinti eksporto apimtis, įeiti į naujas rinkas, didinti plėtrą Lenkijoje; pakoregavus prekių pardavimo kainas bei kai kurių nepelningų produktų savikainas, atsisakius nepelningų produktų, bus vystomos ir plečiamos išimtinai pelningų ir pasisekusių produktų linijos; įmonė didelį dėmesį skirs sezoniškumui, priklausomai nuo metų laiko bus keičiamos produktų pardavimų apimtys, stebimi vartotojų poreikiai, rinkos pokyčiai; alternatyvūs ir inovatyvūs produktai, jų pakuočių diegimas ir vystymas bus vykdomi tik pagal išbandytus pilotinius planus; įmonės partnerių ir eksporto dėka per kelerius metus tikimasi apyvartą padidinti nuo 15 iki 40 proc.; 2017 m. antroje pusėje - obuolių supirkimo sezono metu, numatoma efektyviai išnaudoti turimus įrenginius, šviežiai spaustas sultis pradėti pilstyti į minkštą maišo tipo pakuotę su dozatoriumi ir pristatyti produktą Lietuvos ir užsienio pirkėjams; taip pat numatomi nauji segmentai: energetiniai vandenys, mažai kaloringi ir natūralios kilmės ingridientais prisotinti gėrimai bei vitaminų vandenys.Įvertinęs priemones, nurodytas šios nutarties 4 punkte, bei aplinkybę, kad restruktūrizavimo plano metmenyse nėra nurodyta, ar bendrovė planuoja keisti ūkinės veiklos rūšį, modernizuoti veiklą, įgyvendinti kitas priemones mokumui atkurti, teismas sprendė, kad įmonė iš esmės siekia tęsti to paties verslo modelį, vykdyti tą pačią veiklą, kurią vykdė iki šiol, kurios veiklos modelis sąlygojo įmonės finansinius sunkumus. Pažymėjo, kad jokių įrodymų apie įmonės gautus užsakymus ir gaunamas pajamas, galimų potencialių kontrahentų, su kuriais būtų sudaromos naujos sutartys, vystomi nauji projektai, realiai pateikta nėra. Metmenyse nėra nurodyta, kokiomis realiomis priemonėmis bendrovė planuoja minėtas iki šiol egzistuojančias priežastis pašalinti, taip pat iš kokių finansavimo šaltinių bendrovė kiekvieniems restruktūrizavimo metams planuoja gauti apyvartinių lėšų restruktūrizavimo procesui įgyvendintiPagal įmonės balansą už 2015 m. teismas nustatė, kad įmonės turtas sudarė 1 449 909 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 891 244 Eur, įmonė patyrė 161 843 Eur nuostolių. Pagal 2017-01-13 balansą įmonės turtas sudarė 1 311 809 Eur o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 924 077 Eur; pagal 2017-02-02 balansą įmonės turtas sudarė 1 277 179 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 933 943 Eur. Teismas nustatė, kad įmonės debitoriniai įsiskolinimai sudaro 315 605,95 Eur, o kreditoriniai įsiskolinimai – 905 073,90 Eur. Nekilnojamojo turto registro duomenimis įmonė kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ yra įkeitusi administracinį-gamybinį pastatą; gamybinio cecho 1/10 daliai taikomas areštas. Įvertinęs šiuos finansinius duomenis, teismas sprendė, kad įmonė yra nemoki.

Atskirojo skundo argumentai

Atskirajame skunde pareiškėjas UAB ,,Vaisių sultys“ direktorius A. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti UAB ,,Vaisių sultys“ restruktūrizavimo bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Tuo atveju, jei, teismo nuomone, apelianto pateikti duomenys, reikalingi restruktūrizavimo bylos iškėlimui, buvo neaiškūs, netikslūs ar jų trūko, teismas turėjo pareigą kreiptis į apeliantą ir pareikalauti juos pateikti, tačiau to nepadarė. Teismas nepagrįstai sprendė, kad restruktūrizavimo plano metmenys yra nerealūs. Metmenims nėra keliami tokie pat reikalavimai kaip restruktūrizavimo planui. Įstatymo reikalaujama informacija apelianto pateiktuose metmenyse buvo nurodyta. Metmenyse buvo nurodyta, kad bus atsisakoma spirituoto vyno veiklos, dėl kurios buvo patirta 426 182,70 Eur akcizo skola, o pelninga veikla bus vystoma; įmonė ketina didinti eksporto apimtis, eiti į naujas rinkas, didinti plėtrą Lenkijoje, planuoja naują veiklos rūšį - energetinius vandenis, kaloringus ir natūralios kilmės ingridientais prisotintus vandenis, taip pat planuoja teikti sulčių spaudimo ir pilstymo paslaugas, kartu su partneriu UAB ,,Vilniaus alus“ pradėti bendrą projektą, įmonė atnaujino savo prekinį ženklą, atliktas vyno gamybos užsakymas įmonei UAB ,,Sanitex“, kurio apyvarta net 112 000 Eur ir kt. Teismas visiškai neatsižvelgė į faktą, kad įmonė jau yra grąžinusi didžiąją dalį akcizo skolos (300 164,53 Eur iš 426 182,70 Eur), įmonė yra sudariusi mokestinės paskolos sutartį. 2017 m. įmonė gavo 24 483 Eur pelno, kai 2016 m. buvo patyrusi 215 429 Eur nuostolį. 2016-11-03 įmonė yra sudariusi preliminarią prikimo pardavimo sutartį ir ketina parduoti jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį Arimų g. 29, Vilniuje, vien gautinas avansinis mokėjimas pagal šią sutartį sudaro 160 000 Eur. Teismas nepagrįstai sprendė, kad įmonė yra nemoki. Teismas nevertino pradelstų įmonės įsipareigojimų dydžio, kuris niekada neviršijo pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Pagal 2017-01-13 įmonės balansą įmonės turtas sudarė 1 311 809 Eur, o pradelsti įmonės įsipareigojimai 530 789,22 Eur. Pagal 2017-02-02 įmonės balansą įmonės turtas sudarė 1 241 681 Eur, o pagal 2017-02-02 įmonės kreditorių sąrašą pradelsti įsiskolinimai – 426 048,46 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Dėl papildomų įrodymų prijungimo

Apeliantas Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė papildomus įrodymus (b. l. 199-209), prašydamas juos prijungti prie bylos. Šiais įrodymais apeliantas siekia pagrįsti atskirajame skunde dėstomas aplinkybes apie restruktūrizavimo plano metmenų realumą. Klausimui dėl UAB ,,Vaisų sultys“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo tinkamai išspręsti gali būti reikšmingi apelianto pateikti nauji įrodymai (preliminarioji pirkimo pardavimo sutartis, lentelė apie UAB ,,Vaisių sultys“ pardavimų progresą, mokėjimų nurodymai, sąskaitos), todėl jie prijungiami prie bylos ir vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 str.).

Dėl atsakovės nemokumo

Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktą įmonės nemokumas yra pagrindas atsisakyti iškelti jos restruktūrizavimo bylą. Įmonės nemokumą apibrėžia ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, numatanti, kad tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.Apeliantas pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas įmonės nemokumą, nevertino įmonės turimo turto ir pradelstų įsipareigojimų santykio, nors būtent šis santykis yra reikšmingas nustatant, ar įmonė yra nemoki ĮBĮ prasme. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, teismas vertino ne pradelstus įmonės įsiskolinimus, o visus jos skolinius įsipareigojimus, nors šios sąvokos nėra tapačios. Toks vertinimas yra neteisingas, nes sprendžiant, ar įmonė yra nemoki ĮBĮ prasme, esminę reikšmę turi įmonės pradelstų, o ne visų įsiskolinimų santykis su įmonės balanse įrašyto turto verte. Pagal UAB ,,Vaisių sultys“ balaną įmonė 2016-12-31 datai turėjo turto už 1 311 806 Eur, o pradelsti įmonės įsiskolinimai 2017-01-13 datai pagal pradelstų skolų suvestinę sudarė 530 789,22 Eur, t. y. įmonės pradelsti įsiskolinimai neviršijo pusės jos balanse nurodyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo įmonės nemokumą ĮBĮ prasme, kaip pagrindą atsisakyti iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą. Dėl atsakovo restruktūrizavimo tikslų pasiekimo realumoPirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad, sprendžiant dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, reikia įsitikinti, ar restruktūrizavimo plano metmenyse numatytos priemonės gali atkurti normalią įmonės veiklą. Jei iš metmenų yra akivaizdu, kad pagal siūlomas priemones tokia veikla negali būti atkurta, tai yra pagrindas atsisakyti iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 str. 5 d. 2 p.). Priešingai nei teigia apeliantas, vien tai, kad restruktūrizavimo metmenys formaliai atitinka įstatymo reikalavimus, savaime nereiškia, kad įmonei turi būti keliama restruktūrizavimo byla, kadangi reikia įvertinti ir tai, ar metmenyse numatytos preliminarios priemonės yra realios ir gali pasiekti restruktūrizavimo tikslus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad kokybės ir tikslumo aspektu restruktūrizavimo plano metmenys negali būti prilyginti pačiam restruktūrizavimo planui, tai patvirtina ir ĮRĮ nustatytas teisinis reglamentavimas (ĮRĮ 5 str. 1, 2 d., 12 str. 1, 2 d.). Tačiau metmenys neturi būti tik deklaracijų apie būsimą įmonės veiklą rinkinys, visiškai nesiejamas su objektyviomis aplinkybėmis.Nagrinėjamu atveju UAB ,,Vaisių sultys“ restruktūrizavimo metmenys grindžiami optimistinėmis prognozėmis apie veiklos optimizavimą: nuostolingos veiklos atsisakymą, planuojamą naujų perspektyvių paslaugų teikimą, užsakymų ir prekybos apimčių didėjimą, naujų projektų sudarymą, finansavimo šaltinių gavimą pardavus įmonei priklausantį nekilnojamąjį turtą ir kt. Tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų apeliantas, prašydamas iškelti restruktūrizavimo bylą, pirmosios instancijos teismui nepateikė. Restruktūrizavimo bylos, nors jose yra viešo intereso, taip pat grindžiamos dispozityvumo principu, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad jam nepateikus šių įrodymų, teismas privalėjo juos išsireikalauti. Pats apeliantas turėjo būti aktyvus proceso dalyvis ir pats pateikti teismui visus galimus įrodymus, patvirtinančius bylos nagrinėjimui svarbias aplinkybes (CPK 12, 178 str.). Pažymėtina, kad tokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie objektyvias galimybes apelianto nurodytoms optimistinėmis prognozėms įgyvendinti, nepateikta ir apeliacinės instancijos teismui. Apeliantas nurodo, kad įmonė kartu su UAB ,,Vilniaus alus“ ketina vykdyti bendrą projektą, atliko gamybos užsakymą UAB ,,Sanitex“, kurio apyvarta buvo 112 000 Eur, vykdys kitus projektus. Apeliantas, nurodydamas konkrečias įmones, su kuriomis vykdys projektus, arba, kurioms teiks produkciją ar paslaugas pagal jų užsakymus, nepateikia įrodymų, patvirtinančių, kad tokie užsakymai su minėtomis įmonėmis sudaryti, kad UAB ,,Vilniaus alus“ vykdys su UAB ,,Vaisių sultys“ bendrą projektą, kad atliko gamybos užsakymą UAB ,,Sanitex“ ir iš šio užsakymo gautas lėšas. Apeliacinės instancijos teismui apeliantas pateikė sąskaitas ir mokėjimo pavedimus, pagal kuriuos UAB ,,Vilniaus alus“ atliko mokėjimus UAB ,,Munava“. Vien šie mokėjimo pavedimai, UAB ,,Vilniaus alus“ atlikti trečiojo asmens naudai, nepatvirtina ketinamo vykdyti bendro projekto tarp UAB ,,Vilniaus alus“ ir UAB ,,Vaisų sultys“. Taip pat byloje nėra jokių duomenų apie trečiųjų asmenų užsakymus įmonei UAB ,,Vaisių sultys“. Paties apelianto sudaryta lentelė, kurioje išvardinti nauji klientai, nepateikiant su jais sudarytų sutarčių, ar kitokių įrodymų, iš kurių matytųsi, kad jiems parduodama įmonės produkcija, nėra įrodymas, patvirtinantis apie tai, kad įmonė susitarė dėl produkcijos teikimo ir tieks produkciją šiems klientams. Apeliantas nurodo apie įmonės veiklos perspektyvas, gaunamus užsakymus, planuojamus vykdyti projektus, tačiau įrodymų, kurie pagrįstų nurodomas aplinkybes, nepateikta. Tuo tarpu iki šiol įmonės vykdyta veikla, priešingai nei teigia apeliantas, yra ne pelninga, o nuostolinga. Tai patvirtina byloje pateiktos įmonės pelno (nuostolių) ataskaitos: 2014 m. įmonės grynasis nuostolis buvo 280 301 Eur, 2015 m. – 161 843, 2016 m. – 170 933 Eur (2017-02-02 preliminarioje ataskaitoje už 2016 m. nurodyta, kad grynasis nuostolis už 2016 m. buvo 215 429 Eur), 2017 m. sausio mėn. – 4 145 Eur (b. l. 74, 91, 164, 176). Gaunamoms pajamos patvirtinti apeliantas pateikė preliminariąją sutartį, pagal kurią pirkėjas UAB ,,Vilniaus alus“ įsipareigojo iki 2018-05-15 sudaryti pagrindinę pirkimo pardavimo sutartį dėl ieškovei priklausančių patalpų pirkimo už 300 000 Eur kainą. Pagal preliminariąją sutartį pirkėjas iki 2017-01-15 turėjo sumokėti 160 000 Eur avansą, tačiau apeliantas nepateikė įrodymų, kad avansas būtų sumokėtas. Kita vertus, tuo atveju, jei minėtas pastatas būtų parduotas, įmonė turėtų skirti papildomų lėšų kitų patalpų įsigijimui ar jų nuomai, nes kaip matyti iš nekilnojamojo turto registro išrašo (b. l. 52-62), įmonė neturi daugiau nekilnojamojo turto, kuriame galėtų būti vykdoma jos veikla. Visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė iškelti bendrovės restruktūrizavimo bylą dėl to, kad nėra pagrindo spręsti apie restruktūrizavimo perspektyvumą. Kiti atskirajam skunde nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi, jie nepatvirtina restruktūrizavimo perspektyvumo, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog atsakovė yra nemoki ĮBĮ prasme, tačiau teisingai sprendė, jog pagal restruktūrizavimo metmenyse nurodytas priemones pasiekti restruktūrizavimo tikslus yra nerealu, todėl nutartis atsisakyti iškelti atsakovės restruktūrizavimo bylą paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.