Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2021-08-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1451-548/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-08-10
Bylos Nr.
1-1451-548/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-39314-2020-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ričardas Juodis
Kaltinamasis
A. G., V. P.
Nukentėjusysis
D. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1451-548/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39314-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.1.8.10.3; 1.2.14.1.2.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 10 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis,sekretoriaujant Vilmai Janonienei,dalyvaujant prokurorei S. B., J. Č.,kaltinamajam A. G., jo gynėjai advokatei L. L.,kaltinamajam V. P.,nukentėjusiajam D. J.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teismo teistas:

1. 2016 m. vasario 8 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį - 4 mėnesiams laisvės apribojimo. 2016 m. birželio 23 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi teismo nuosprendžiu paskirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 parų arešto bausmę, bausmę atlikęs;

2. 2017 m. gegužės 15 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį 1 metams laisvės apribojimo, įpareigojant per bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val.;

3. 2017 m. gegužės 25 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį 1 metams 4 mėnesiams laisvės atėmimo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 2017 m. liepos 11 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi nustatyta bausmių vykdymo tvarka, galutinę subendrintą bausmę paskiriant 1 metus 8 mėnesiui laisvės atėmimo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio pagrindu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

4. 2017 m. spalio 17 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams;

5. 2017 m. spalio 26 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį, 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktą 1 metų laisvės atėmimo bausme;

6. 2017 m. lapkričio 14 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį - 10 mėnesių laisvės apribojimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta šiuo nuosprendžiu paskirta bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metų laikotarpiui, įpareigojant per visą laisvės atėmimo bausmės atidėjimo vykdymo laiką būti namuose nuo 21.00 val. iki 7.00 val., išskyrus atvejus, kai reikia būti darbe; 2018 m. kovo 28 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartimi vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrintos Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės, jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai ir 9 mėnesiai laisvės atėmimo;

7. 2018 m. liepos 2 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį – 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. kovo 28 d. nutartimi subendrinta laisvės atėmimo bausme ir skirta 3 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo;

8. 2021 m. vasario 24 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį - 4 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, bausmės neatlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.

V. P., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teismo teistas:

1. 2006 m. gegužės 18 d. Šilutės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 2 metams;

2. 2010 m. gruodžio 15 d. Tauragės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 7 mėnesiams;

3. 2011 m. sausio 14 d. Tauragės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

4. 2011 m. kovo 25 d. Tauragės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (du epizodai), 178 straipsnio 2 dalį (6 epizodai), 189 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 4 dalį - laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, bausmę subendrinus su 2011 m. sausio 14 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams;

5. 2011 m. balandžio 27 d. Tauragės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį - laisvės atėmimu 1 metams 1 mėnesiui, bausmę subendrinus su 2011 m. kovo 25 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 metams. 2011 m. birželio 3 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nutartimi prie 2011 m. balandžio 27 d. Tauragės rajono apylinkės teismo paskirtos bausmės iš dalies pridėta 2010 m. gruodžio 15 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 metams 2 mėnesiams;

6. 2019 m. gegužės 10 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 d. - 33 (trisdešimt trijų) parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 22 (dvidešimt dviejų) parų arešto bausmė;

7. 2019 m. lapkričio 28 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 d. - 60 MGL, t. y. 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 40 MGL, t. y. 2000 (dviejų tūkstančių eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaičiuotas laikas, išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2019 m. birželio 12 d. 10.50 val. iki 2019 m. birželio 12 d. 15.45 val. (viena para) ir laikyta, kad V. P. sumokėjęs 2 MGL t. y. 100 Eur baudos, neatlikta bausmės dalis - 38 MGL, t. y. 1900 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų) eurų bauda,

8. 2021 m. kovo 10 d. Vilniaus regiono teismo Trakų rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1, 4 dalis, 64 (1) straipsnį - laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. lapkričio 28 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme - 38 MGL (1900 Eur) bauda, bausmes visiškai sudedant, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta - laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių ir 38 MGL (1900 Eur) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams;

9. 2021 m. balandžio 1 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso178 straipsnio 2 dalį – 1 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7, 8 punktų pagrindu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

10. 2021 m. gegužės 25 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartimi vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės pridėta dalį bausmės paskirtos pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. kovo 10 d. nuosprendį ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams ir 38 MGL (1900 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7, 8 punktų pagrindu (galiojusio iki 2020 m. liepos 1 d.), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant V. P. per bausmės atidėjimo laiką: 1) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val. jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bausmės neatlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamieji A. G. ir V. P. laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 30 d. 21.00 val. iki 2020 m. spalio 1 d. 8.00 val., iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, atvyko kaltinamajam V. P. priklausančiu automobiliu „Chrysler Voyager“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į nukentėjusiajam D. J. priklausančią sodybą, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Po to kaltinamasis A. G. išlipęs iš automobilio stovėjo prie garažo ir stebėjo aplinką, kol kaltinamasis V. P., laužtuvu atlupęs medinės garažo sienos lentas, įsibrovė į nukentėjusiajam D. J. priklausančią sodybos patalpą – garažą, ir iš ten pagrobė svetimą nukentėjusiajam D. J. priklausantį turtą - dvi 20 litrų talpos plastmasines talpas su ūkininkams skirtu dyzeliniu kuru, dvi 30 litrų plastmasines talpas su ūkininkams skirtu dyzeliniu kuru, iš viso 100 litrų dyzelinio kuro, kurio bendra su plastmasinėmis talpomis vertė 72,57 eurų. Po to kaltinamasis V. P. tęsdamas nusikalstamą veiką, iš prie garažo stovėjusio traktoriaus pagrobė akumuliatorių „Monbat“ 113 eurų vertės, bei įsilauždamas į garažą sugadino garažo sieną, 10 eurų vertės. Šias bendrais veiksmais kaltinamieji A. G. ir V. P. pagrobė nukentėjusiajam D. J. priklausančio turto už 185,57 eurų ir padarė 195,57 eurų turtinę žalą.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamais A. G. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. vakare jis su V. P. automobiliu Crysler Voyager nuvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą. Ten nuėjo prie sodybos. Jis liko stebėti aplinką, o V. P. laužtuvu išlupo ūkinio pastato lentas ir patekęs į pastato vidų, iš ten pagrobė plastmasinius kanistrus su dyzeliniu kuru ir akumuliatorių. Dyzelinį kurą V. P. susipylė į automobilį, o kur padėjo akumuliatorių nežino. Iš vagystės jis neturėjo jokios naudos. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, sutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamais V. P. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. vakare jis su A. G., pastarojo prašymu, automobiliu Crysler Voyager nuvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą. Ten sustojo prie sodybos. Po to jis pasiėmė automobilyje buvusį laužtuvą ir kartu su A. G. nuėjo prie sodybos. A. G. liko netoliese prie sodybos ir stebėjo, kad niekas neateitų, o jis nuėjęs prie ūkinio pastato laužtuvu išlaužė ūkinio pasato sienos lentas ir patekęs į pastato vidų iš ten pagrobė bakus su dyzeliniu kuru ir akumuliatorių. Pavogtą kurą susipylė į automobilį, o pavogtą akumuliatorių pridavė į metalo supirktuvę. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, sutinka su nukentėjusiojo pareikštu civiliniu ieškiniu.

Kadangi kaltinamieji A. G. ir V. P. teisiamojo posėdžio metu kaltais prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, bei teismui išaiškinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio nuostatas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, proceso dalyviai neprieštaravo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 291 straipsniu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų A. G. ir V. P. visiško prisipažinimo, jų kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje numatyta tvarka, sutrumpinus įrodymų tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnį.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. J. paaiškino, kad 2020-10-01 apie 8.00 val. jis atėjęs prie jam priklausančio garažo esančio jo sodybos kieme, adresu (duomenys neskelbtini)., pastebėjo, kad atluptos jo garažo medinės sienos lentos esančios nuo sklypo išorinės pusės, nuo laukų pusės. Pro minėtas atluptas lentas sienoje patekta į garažo vidų ir iš garažo pavogtos dvi (20 l talpos) plastmasinės talpos ir dvi (30 l talpos) plastmasinės talpos su dyzeliniu kuru (viso 100 l dyzelinio kuro). Mano, kad vagystę galėjo įvykdyti laikotarpiu nuo 2020-09-30 21.00 val. iki 2020-10-01 8.00 val., nes paskutinį kartą garaže jis lankėsi 2020-09-30 21.00 val. ir viskas buvo savo vietose. Dėl lentų atlupimo jam padaryta 10 eurų turtinė žala. Vėliau, po vagystės iš jam priklausančio garažo, dar pasigedo traktoriaus akumuliatoriaus „Monbat“. Šį akumuliatorių įsigijo 2019-08-30 iš UAB „Litagros“. Šio akumuliatoriaus vertė - 113 eurų. Patikslina, kad iš jo buvo iš viso pavogta - dvi plastmasinės talpos 20 l talpos ir dvi plastmasinės talpos 30 l talpos su jose buvusiu dyzeliniu kuru, kurio buvo 100 l. Taip pat buvo padaryta žala dėl atluptų lentų - 10 eurų. Pavogto kuro vertė - 120 eurų, plastmasinių talpų vertė - 20 eurų, akumuliatoriaus vertė - 113 eurų. Viso jam padaryta turtinė žala - 263 eurai. D. J. sūnus E. J. yra ūkininkas, turi ūkininko pažymėjimą. Sūnus jam yra parašęs įgaliojimą tvarkyti visą ūkį, tame tarpe ir pirkti ūkininko dyzelinį kurą. Tikslios datos nepamena, tačiau tai galėjo būti 2-3 dienos prieš vagystę, jis su įgaliojimu ir leidimu pirkti ūkininkams reikalingą dyzelinį kurą, nuvyko į (duomenys neskelbtini) kaime esančią „Kistijos“ degalinę, kurioje įsigijo ūkininkams skirto dyzelinio kuro, dvi plastikines talpas po 20 l ir dvi plastikines talpas po 30 l iš viso 100 l. dyzelinio kuro. 1 l dyzelinio kuro kaina buvo 0,52 eur, todėl dyzelinį kurą, skirtą ūkininkams, tada sumokėjo apie 52 eurus. Visas jo pirktas dyzelinis kuras 2020-10-01 buvo pavogtas iš jam priklausančio garažo. Kaip ir minėjo ankstesnėse apklausose, jam padaryta žala ir dėl atluptų lentų - 10 eurų, dėl pavogtų plastikinių talpų - 20 eurų, ir dėl pavogto akumuliatoriaus - 113 eurų. Viso jam padaryta 195 eurų turtinė žala. Patikslino, kad traktorių visada laikydavo garaže, tačiau 2020-09-30 kartu su pažįstamu G. L. remontavo lauke prie garažo minėtą traktorių, sutemus traktorių paliko lauke prie garažo vartų. Traktoriuje buvo įdėtas akumuliatorius, ir traktorius tikrai veikė. 2020-10-01 jam atsikėlus ryte ir pamačius, kad yra įsilaužta į jam priklausantį garažą, iš karto apie įvykdytą vagystę pranešė pagalbos telefonu 112. Atvykus pareigūnams ir apžiūrėjus įvykio vietą pastebėjo, kad iš garažo yra pavogtos talpos su dyzeliniu kuru, kurį buvau pirkęs prieš 2-3 dienas. Talpos buvo pilnos dyzelinio kuro, kadangi tvarkėsi traktorių ir ruošėsi ūkio darbams, kuras dar nebuvo sunaudotas. Taip pat pastebėjo, kad iš traktoriaus yra išimtas akumuliatorius, kurį buvo įsigijęs 2019 m. už 113 eurų (1 t., b. l. 35-37).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). pagrindinio kelio dešinėje pusėje matoma sodyba. Ant pagrindinio kelio ties sodyba, netoli įvažiavimo aptikti automobilio ratų protektoriaus palikti pėdsakai, kurie nufotografuoti. Garažo pastatas medinis, vieno aukšto. Pastato galinėje dalyje matosi dvi skylės, išėmus lentas, sienoje. Lentos atremtos šalia skylių. Nuo skylės, padarytos sienos dešinėje, kraštų ant lipnios juostelės paimti mikroobjektai, kurie supakuoti į supakuoti paketą Nr. (duomenys neskelbtini). Garažo pastato priekinėje dalyje įrengtos dvejos durys. Pastato dešinėje pusėje, esančios garažo durys, dviejų pusių, metalinės dažytos rudos spalvos dažais, rakinamos viena pakabinama spyna, kuri tvarkingoje būklėje, nepažeista. Atrakinus ją patenkama į vidų, kuriame iš abiejų pusių prie sienų stovi elektros įrengimai skirti remontui, įrankiai, žemės ūkio technikos dalys, raktų komplektai. Apžiūrėjus vidų pėdsakų reikšmingų nusikalstamai veikai tirti nerasta. Pastato kairėje pusėje, esančios garažo durys medinės, dviejų dalių, rakinamos pakabinama spyna, kuri tvarkingoje būklėje, nepažeista. Atrakinus, jos viduje stovi automobilis Opel markės, dešinėje prie sienos pastatyta spinta, šaldytuvas, metalo lakšto rulonas, kairėje prie sienos ir priekyje sumestos kartoninės dėžės (1 t., b. l. 19-24).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad kaltinamais V. P. parodė kur, kada ir kaip kartu su kaltinamuoju A. G. įvykdė vagystę iš nukentėjusiajam D. J. priklausančio ūkinio pastato (2 t., b. l. 24 -32).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

Šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia būtent svetimo turto pagrobimu įsibrovus į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba automobilio pagrobimu, arba svetimo turto iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio pagrobimu. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia – t. y. asmuo supranta, kad kėsinasi pagrobti svetimą turtą vienu iš pirmiau nurodytų būdų ir to nori. Tyčia pagrobti svetimą turtą gali būti tiek apibrėžta, tiek ir neapibrėžta – asmuo gali kėsintis į konkretų arba neindividualizuotą svetimą turtą.

Šiuo atveju kaltinimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir yra grindžiamas kvalifikuojančiu požymiu – įsibrovimu į patalpą.

Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamieji A. G. ir V. P. veikdami bendrininkų grupėje, pagrobė nukentėjusiajam D. J. priklausantį turtą įsibraudami į patalpą, veikdami tiesiogine tyčia.

Todėl ištirti įrodymai (kaltinamųjų A. G., V. P. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusiojo D. J., liudytųjų V. G., M. G. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos bei kaltinamojo V. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolai, kita rašytinė bylos medžiaga) patvirtina, kad kaltinamieji A. G. ir V. P. vagystės iš nukentėjusiajam D. J. priklausančio pastato metu siekė iš ten pagrobti svetimą turtą, nes iš anksto žinojo apie ten esančius daiktus, kas patvirtina juos veikus tiesiogine tyčia. Šiuo atveju nustačius kvalifikuojantį įsibrovimo požymį, reikšmės veikos kvalifikacijai neturi pagrobto iš pastato turto vertė, nors ir buvo nustatyta, kad iš nukentėjusiajam D. J. priklausančio pastato buvo pagrobtas 185,57 eurų vertės nukentėjusiajam D. J. priklausantis turtas. Ta aplinkybė, kad vėliau pagrobtus daiktus pasiėmė kaltinamieji A. G. ir V. P. patvirtina, kad pagrobę turtą kaltinamieji galėjo juo disponuoti laisvai savo nuožiūra, todėl tokia jų nusikalstama veika kvalifikuotina kaip baigtas nusikaltimas, atitinkantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių visumą. Kaip buvo pasielgta su pagrobtu turtu – daiktais, kuru, kurie ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surasti ir grąžinti nukentėjusiajam D. J., kvalifikacijai taip pat reikšmės neturi, nes veika laikoma baigta nuo kaltinamųjų svetimo turto užvaldymo momento.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, kad kaltinamieji A. G. ir V. P. laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 30 d. 21.00 val. iki 2020 m. spalio 1 d. 8.00 val., iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, atvyko kaltinamajam V. P. priklausančiu automobiliu „Chrysler Voyager“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į nukentėjusiajam D. J. priklausančią sodybą, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Po to kaltinamasis A. G. išlipęs iš automobilio stovėjo prie garažo ir stebėjo aplinką, kol kaltinamasis V. P., laužtuvu atlupęs medinės garažo sienos lentas, įsibrovė į nukentėjusiajam D. J. priklausančią sodybos patalpą – garažą, ir iš ten pagrobė svetimą nukentėjusiajam D. J. priklausantį turtą - dvi 20 litrų talpos plastmasines talpas su ūkininkams skirtu dyzeliniu kuru, dvi 30 litrų plastmasines talpas su ūkininkams skirtu dyzeliniu kuru, iš viso 100 litrų dyzelinio kuro, kurio bendra su plastmasinėmis talpomis vertė 72,57 eurų. Po to kaltinamasis V. P. tęsdamas nusikalstamą veiką, iš prie garažo stovėjusio traktoriaus pagrobė akumuliatorių „Monbat“ 113 eurų vertės, bei įsilauždamas į garažą sugadino garažo sieną, 10 eurų vertės. Šias bendrais veiksmais kaltinamieji A. G. ir V. P. pagrobė nukentėjusiajam D. J. priklausančio turto už 185,57 eurų, tuo padarydami nukentėjusiajam D. J. bendrą turtinę 195,57 eurų turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais kaltinamieji A. G. ir V. P. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. J. pareiškė civilinį ieškinį 195,57 eurų turtinės ir 300 eurų žalos atlyginimui. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas nurodė, kad turtinę žalą sudaro pagrobtų daiktų vertė. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad prašomas priteisti turtinės žalos dydis yra realus ir pagrįstas, todėl priteistinas iš kaltinamųjų A. G. ir V. P. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. J. naudai, nes turtinė žala atsirado dėl nusikalstamų kaltinamųjų A. G. ir V. P. veiksmų.

Taip pat nukentėjusysis reiškia 300,00 eurų dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, nes jam reikėjo keletą kartų važiuoti į apklausoms į policijos komisariatą, teismą, taip pat pačiam tvarkyti išlaužto garažo sieną.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. J. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilnai.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. J. argumentai dėl neturtinės žalos atlyginimo laikytini pagrįstais, kadangi dėl nusikalstamos veikos jo atžvilgiu padarymo D. J. patyrė nepatogumų, kurie turi būti kompensuojami. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą sudaro nukentėjusiojo D. J. laiko ir pinigų sąnaudos, susijusios su nusikalstama veika ir jos tyrimu, tai yra keleto kartų vykimas į policijos komisariatą apklausai bei aplinkybė, kad jis turėjo pats tvarkyti ir tvarkė kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais išlaužtą garažo sieną, dėl ko jis jautė nepatogumus, diskomfortą. Šių aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad nukentėjusiajam turi būti atlyginta ne tik iki šiol neatlyginta 195,57 eurų turtinė žala, tačiau ir priteistina nukentėjusiojo prašoma neturtinė žala – 300,00 eurų.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje nustatyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skiriant bausmę kaltinamiesiems A. G. ir V. P., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininkų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalis).

Skiriant bausmę kaltinamajam A. G. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą prie apysunkių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 4 dalis). Jo padaryta nusikalstama veika yra baigta, darydamas nusikalstamą veiką kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, jog jis pasipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus A. G. asmenybę charakterizuojančius duomenis: ankščiau teistas aštuonis kartus, baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 190-192), nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos ir emocijų grupei ir asmenų, stebimų dėl priklausomybių grupei (1 t., b. l. 186), registruotas Užimtumo tarnyboje. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, jog atlikus bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdžio ir už šias veikas numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra, kaltinamajam A. G. skirtina mažesnės už vidutinę laisvės atėmimo bausmė, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje.

Remiantis aplinkybe, kad byla yra išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis A. G. savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažino, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu, jam paskirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies ir 9 dalies pagrindu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2021 m. vasario 24 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme.

Paskyrus laisvės atėmimo bausmę kaltinamajam A. G. taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas didesniam už minimalų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalyje numatytam terminui – 1 metams ir 6 mėnesiams, nes atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo, jo elgesį koreguojant paskirtais įpareigojimais. Bausmės vykdymo atidėjimas vienų metų ir šešių mėnesių laikotarpiui su dviem suderintomis pareigomis ne tik jį nubaus, bet ir paskatins maksimaliai keisti savo elgesį teigiama linkme, taip pat maksimaliai užtikrins, kad A. G. toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Šiuo atveju nuteistajam skirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 7 ir 8 punktuose numatytos pareigos, atitinkančios padaryto nusikaltimo pobūdį.

Kaltinamajam A. G. iki įsiteisės teismo nuosprendis kardomąją priemonę suėmimą pakeisti į rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir palikti galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

A. G. nuo 2021 m. liepos 20 d. iki 2021 m. rugpjūčio 10 d. buvo suimtas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio pagrindu šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

Skiriant bausmę kaltinamajam V. P. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą prie apysunkių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 4 dalis). Jo padaryta nusikalstama veika yra baigta, darydamas nusikalstamą veiką kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo V. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, jog jis pasipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus V. P. asmenybę charakterizuojančius duomenis: ankščiau teistas devynis kartus, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 77-81), nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos ir emocijų grupei ir asmenų, stebimų dėl priklausomybių grupei (2 t., b. l. 72), vykdo individualią veiklą. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, jog atlikus bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdžio ir už šias veikas numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra, kaltinamajam V. P. skirtina mažesnės už vidutinę laisvės atėmimo bausmė, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje.

Remiantis aplinkybe, kad byla yra išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis V. P. savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažino, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu, jam paskirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies ir 9 dalies pagrindu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2021 m. gegužės 25 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartimi subendrinta ir neatlikta bausme.

Paskyrus laisvės atėmimo bausmę kaltinamajam V. P. taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas didesniam už minimalų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalyje numatytam terminui – 2 metams, nes atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo, jo elgesį koreguojant paskirtais įpareigojimais. Bausmės vykdymo atidėjimas dviejų metų laikotarpiui su dviem suderintomis pareigomis ne tik jį nubaus, bet ir paskatins maksimaliai keisti savo elgesį teigiama linkme, taip pat maksimaliai užtikrins, kad V. P. toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Šiuo atveju nuteistajam skirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 7 ir 8 punktuose numatytos pareigos, atitinkančios padaryto nusikaltimo pobūdį.

Kaltinamajam V. P. iki įsiteisės teismo nuosprendis kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: paketas su mikroobjektais, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Pagal nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Todėl, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismui nustatytas imperatyvas priimti sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimant tokį sprendimą galima atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, jog gynėjo dalyvavimas būtinas <...> nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas. Tai imperatyvi įstatymo nuostata, reiškianti, kad valstybė garantuoja suimtam kaltinamajam gynėją nagrinėjant jo bylą teisme.

Nustatyta, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam A. G. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosios bylose koordinatoriaus parinktas gynėjas teismui pripažinus, jog šioje baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, yra būtinas.

Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis A. G. baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo suimtas, kas tik patvirtina, kad efektyviai nuteistojo teisinei gynybai užtikrinti buvo būtinas gynėjo dalyvavimas, šiuo metu nuteistasis taip pat yra suimtas, duomenų apie nuteistojo turimą turtą ar pajamas byloje nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad dėl A. G. buvimo tardymo izoliatoriuje bei nesant duomenų, jog nuteistasis šiuo metu gauna pajamas, ar turi turto, spręstina, kad jo turtinė padėtis nėra gera, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Dėl to, teismas sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamo jo A. G. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5, dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,

nusprendė:

A. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti 2021 m. vasario 24 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį - 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 7 punkto, 8 punkto pagrindu paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės atidėjimo laiką: 1) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val. jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kaltinamajam A. G. iki įsiteisės teismo nuosprendis kardomąją priemonę suėmimą pakeisti į rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir palikti galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio pagrindu A. G. į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą suėmime nuo 2021 m. liepos 20 d. iki 2021 m. rugpjūčio 10 d.

V. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi subendrintos 1 (vienų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės bei 38 MGL (1900 Eur) baudos iš dalies pridėti šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 2 (dviem) metams ir 38 MGL (1900 Eur) dydžio baudą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 7 punkto, 8 punkto pagrindu paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės atidėjimo laiką: 1) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val. jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kaltinamajam V. P. iki įsiteisės teismo nuosprendis kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. J. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai. Priteisti iš A. G. ir V. P. solidariai 195,57 (vieną šimtą devyniasdešimt penkis) eurus 57 ct turtinės žalos ir 300 (tris šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimui D. J. naudai.

Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: paketą su mikroobjektais, saugomą Kauno apskrities VPK turto valdymo poskyryje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti įstatymų nustatyta tvarka.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo A. G. priteisimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam A. G. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Ričardas Juodis