Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Arvydo Martinavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijaus Stankevičiaus,

dalyvaujant atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato atstovei Linai Mituzienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. individuali įmonė skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariatui dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. gegužės 15 d. per Elektroninių paslaugų portalą pareiškėjas V. M. individuali įmonė (toliau – ir pareiškėjas) įteikė Šiaulių apygardos administraciniam teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti 2017 m. balandžio 13 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato nutarimą Nr. 40-IL-5845 (toliau – ir Nutarimas) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo V. M. individuali įmonė skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato 2017 m. kovo 13 d. Nutarimu Nr. 40-IL-5845 paskirtos sankcijos už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostatų pažeidimus teisėtumo ir pagrįstumo.

Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtintas draudimas Lietuvos Respublikoje parduoti alaus, fermentuotų gėrimų, alkoholinių kokteilių grupėms priklausančius alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 7,5 procento, išpilstytus į didesnę negu 0,5 litro tarą, išskyrus atvejus, kai šie gėrimai išpilstyti į stiklinę, keraminę, medinę ar metalinę tarą.

Skundžiamame Nutarime nurodoma, kad 2017 m. vasario 23 d. (duomenys neskelbtini) esančioje parduotuvėje, priklausančioje V. M. individualiai įmonei, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buvo prekiaujama gazuotu alkoholiniu gėrimu „Velnio kraujas“, 8,3% ir 8,5% stiprumo, 2 l talpos plastikiniuose induose. Tyrimo metu nustatyta, kad „prekiaujamas gazuotas alkoholinis gėrimas „Velnio kraujas“, 8,3% ir 8,5% stiprumo, 2 l talpos plastikiniuose induose, pagal muitinės laboratorijos 2017 m. kovo 14 d. tyrimo protokolus Nr. 17 MLT 0353 ir Nr. 17 MLT 0354 yra alus, kuris priskiriamas KN2203 pozicijai ir kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 7,5 %. Tuo V. M. individuali įmonėje, atstovaujamoje savininko V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pažeistas reikalavimas Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 4 punktas, t. y. alaus, fermentuotų gėrimų, alkoholinių kokteilių grupėms priklausančius alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 7,5 procento, išpilstytus į didesnę negu 0,5 litro tarą, išskyrus atvejus, kai šie gėrimai išpilstyti į stiklinę, keraminę, medinę ar metalinę tarą.“ Atsakomybę už padarytą Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nutarime nurodoma, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 34, 39 straipsniais nutaria pareiškėjui V. M. individuali įmonė, atstovaujamai savininko V. M., skirti 500 eurų baudą.

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog priimdamas skundžiamą Nutarimą vadovavosi Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 4 punktu ir muitinės laboratorijos 2017 m. kovo 14 d. tyrimo protokolais Nr. 17 MLT 0353 ir Nr. 17 MLT 0354, kuriuose konstatuota, jog alkoholinis gėrimas „Velnio kraujas“ yra alus. Pažymėjo, jog muitinės laboratorijos vienas iš uždavinių yra atlikti prekių (daiktų) pavyzdžių ir mėginių tyrimus ir teikti tyrimo išvadas. Nurodė, jog nevertino pareiškėjo pateiktų atitikties deklaracijų, taip pat Žemės ūkio ministerijos raštų, mano, jog tai yra tik informacinio pobūdžio raštai. Atskiro tyrimo neatliko.

Pareiškėjo atstovė ginčijamo Nutarimo neteisėtumą iš esmės grindė tuo, kad Muitinės laboratorija nustato prekės kodą pagal kombinuotą nomenklatūrą (KN), su nustatomu prekės kodu pagal KN susiję akcizo mokesčiai, tačiau į muitinės laboratorijos funkcijas neįeina alkoholinių gėrimų priskyrimas alkoholinių gėrimų grupėms pagal žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 30 d. įsakymą dėl alkoholinių gėrimų klasifikavimo Nr. 329. Taip pat buvo pateiktos gėrimo „Velnio kraujas“ gamintojo UAB „Kauen craft“ atitikties deklaracijos, kuriose nurodoma, kad alkoholio produktas „Velnio kraujas“ – gazuotas alkoholinis gėrimas pagal žemės ūkio ministro 2014 m. liepos 23 d. įsakymą Nr. 3D-431 priskiriamas – kitas alkoholinis gėrimas. Be to, pareiškėjui pateikta alkoholinio gėrimo „Velnio kraujas“ pakuotė buvo paženklinta banderole, tai taip pat leido manyti, jog alkoholinis gėrimas negali būti priskiriamas alaus alkoholinių gėrimų grupei.

Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2011 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 1B-668 patvirtinti Muitinės laboratorijos nuostatai (toliau – ir Muitinės laboratorijos nuostatai). Muitinės laboratorijos nuostatų 9.1. punkte nurodyta, kad laboratorijos uždaviniai – atlikti prekių (daiktų) pavyzdžių ir mėginių tyrimus ir teikti tyrimo išvadas muitinės įstaigoms, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms dėl prekių klasifikavimo pagal Kombinuotąją nomenklatūrą, Europos Bendrijos integruotą tarifą (TARIC), Žemės ūkio produktų, už kuriuos skiriamos eksporto grąžinamosios išmokos, nomenklatūrą ir kitas muitinės naudojamas nomenklatūras (toliau – muitinės naudojamos nomenklatūros). Laboratorija, vykdydama jai pavestus uždavinius, atlieka šias funkcijas: „<...> 10.1. tiria prekių (daiktų) pavyzdžius ir mėginius, nustato prekių klasifikavimą pagal muitinės naudojamas nomenklatūras ir teisės aktų nustatyta tvarka teikia tyrimo dokumentus; <...> 10.6. renka, kaupia, sistemina ir analizuoja informaciją, susijusią su prekių klasifikavimu; <...> 10.7. analizuoja prekių klasifikavimo klaidas, teikia informaciją centriniam rizikos valdymo padaliniui, teikia siūlymus Muitinės departamentui ir centriniam rizikos valdymo padaliniui dėl šių klaidų prevencijos <...>“.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1120 patvirtino Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatus (toliau – ir ŽŪM Nuostatai). ŽŪM Nuostatų 9.42 punkte nurodyta, jog Žemės ūkio ministerija, siekdama jai nustatytų veiklos tikslų, atlieka šias funkcijas – nustato alkoholinių gėrimų, išskyrus tuos, kurių klasifikavimas nustatytas tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės aktuose, grupes, pogrupius ir (ar) kategorijas. Be to, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 26 d. nutarimo Nr. 473 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymą“ 4.3. punktą, Žemės ūkio ministerija yra įgaliota institucija, kuriai pavesta nustatyti alkoholinių gėrimų, išskyrus tuos, kurių klasifikavimas nustatytas tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės aktuose, grupes, pogrupius ir (ar) kategorijas.

Žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 30 d. įsakyme „Dėl alkoholinių gėrimų klasifikavimo“ Nr. 329 (ginčijamo Nutarimo priėmimo metu galiojusi teisės akto redakcija nuo 2016-09-09 iki 2017-05-01) nurodyta, jog vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo Nr. 1023 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymą“ 4.3 punktą: 1. Tvirtina Alkoholinių gėrimų grupes, pogrupius ir (ar) kategorijas; 2. Nustato, kad alkoholiniai gėrimai, kurių etilo alkoholio koncentracija didesnė kaip 1,2 tūrio proc. ir ne didesnė kaip 22 tūrio proc. ir jie neatitinka 1, 3 ar 5 grupėse nurodytų gėrimų kategorijoms nustatytų reikalavimų, priskiriami prie kitų alkoholinių gėrimų. Pateikta alkoholinių gėrimų grupės, pogrupių ir (ar) kategorijų lentelė, alkoholiniai gėrimai suskirstyti į šias grupes: 1. Alus (kodas pagal KN 2203); 2. Vynas (kodas pagal KN 2204, 2205); 3. Fermentuoti gėrimai (kodas pagal KN 2206); 4. Spiritiniai gėrimai (kodas pagal KN 2208); 5. Alkoholiniai kokteiliai (kodas pagal KN 2206, 2208); 6. Kiti alkoholiniai gėrimai (kodas pagal KN 2203, 2206).

Teisėjų kolegija, konstatuoja, jog iš paminėtų teisės aktų analizės darytina išvada, jog būtent Žemės ūkio ministerijos funkcijos yra nustatyti alkoholinių gėrimų grupes, pogrupius ir (ar) kategorijas. O muitinės laboratorijos viena iš funkcijų yra tirti prekių (daiktų) pavyzdžius ir mėginius, nustatyti prekių klasifikavimą pagal muitinės naudojamas nomenklatūras ir teisės aktų nustatyta tvarka teikti tyrimo dokumentus. Į muitinės laboratorijos funkcijas neįeina alkoholinių gėrimų grupių, pogrupių ir (ar) kategorijų nustatymas.

Byloje pateikta 2016 m. vasario 08 d. atitikties deklaracija Nr. 17/204, kurioje nurodyta, jog alkoholio produktas „Velnio kraujas“, alk. 8,3 tūrio procento, yra gazuotas alkoholinis gėrimas pagal žemės ūkio ministro 2014 m. liepos 23 d. įsakymą Nr. 3D-431 priskiriamas – kitas alkoholinis gėrimas; pagal muitinės laboratorijos raštą Nr. (1.5)2B-24 priskiriamas alui ir klasifikuotinas KN 2203 00 subpozicijoje, ir 2016 m. kovo 01 d. atitikties deklaracija Nr. 16/349, 2016 m. gegužės 02 d. atitikties deklaracija Nr. 16/791, 2016 m. liepos 19 d. atitikties deklaracija Nr. 16/1304, kuriose nurodyta, jog alkoholio produktas „Velnio kraujas“, alk. 8,5 tūrio procento, yra gazuotas alkoholinis gėrimas pagal žemės ūkio ministro 2014 m. liepos 23 d. įsakymą Nr. 3D-431 priskiriamas – kitas alkoholinis gėrimas; pagal muitinės laboratorijos raštą Nr. (1.5)2B-24 priskiriamas alui ir klasifikuotinas KN 2203 00 subpozicijoje

Be to, iš minėtų atitikties deklaracijų matyti, jog pareiškėjui pateikta alkoholinio gėrimo „Velnio kraujas“ pakuotė buvo paženklinta banderole. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo nuomone, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-09 nutarimu Nr. 408 patvirtintas Apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiaisiais ženklais – banderolėmis taisykles, alaus pakuotės banderolėmis nėra ženklinamos.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, jog 2016 m. birželio 23 d. Žemės ūkio ministerija raštu Nr. 2D-2937-(11.56) alkoholinį gėrimą „Velnio kraujas“ priskyrė kitų alkoholinių gėrimų grupei. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas 2016 m. liepos 7 d. nutarime nutraukti bylą Nr. ATK2-77/16 nurodė, kad „2016 m. birželio 27 d. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas gavo Žemės ūkio ministerijos 2016 m. birželio 23 d. raštą Nr. 2D-2937, kuriame nurodoma, kad alus „Velnio kraujas“ alk. 8,5% tūrio, 2 litro talpos plastikiniuose buteliuose, neatitinka Alaus reglamento reikalavimų, nes jo gamyboje panaudota didesnė nesalyklinių cukrinių žaliavų dalis, nei leidžia Reglamentas. Žemės ūkio ministerija pripažįsta, kad ankstesnė išvada, nurodyta 2016 m. balandžio 28 d. rašte Nr. 2D-1852, kad gėrimas priskirtinas alaus kategorijai, buvo klaidinga, kadangi vadovavosi Muitinės laboratorijos išvada, tačiau nesigilino į gėrimo receptūrą“.

Teismas atkreipia dėmesį, jog muitinės laboratorijos 2017 m. kovo 14 d. tyrimo protokole Nr. 17 MLT 0353 nustatyta, kad tyrimui pateiktas alkoholinis gėrimas „Velnio kraujas“ yra alus, kuris priskiriamas KN2203 pozicijai ir kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 7,5 %, ir šis sprendimas yra grįstas muitinės laboratorijos tyrimo rezultatais ir juslinėmis savybėmis. Laboratorijoje buvo nustatytas pateikto mėginio tūris – 2 l, ir etilo alkoholio koncentracija, 7,82 ± 0,2 % tūrio, nustatytas glicerolio kiekis, 2,30 g/l, 2,3- butandiolio kiekis, 0,16 g/l ir glicerolio faktorius, 3,5, likęs tyrimas atliktas juslinėmis savybėmis. Muitinės laboratorijos 2017 m. kovo 14 d. tyrimo protokole Nr. 17 MLT 0354 nustatyta, kad tyrimui pateiktas alkoholinis gėrimas „Velnio kraujas“ yra alus, kuris priskiriamas KN2203 pozicijai ir kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 7,5 %, ir šis sprendimas yra grįstas muitinės laboratorijos tyrimo rezultatais ir juslinėmis savybėmis. Laboratorijoje buvo nustatytas pateikto mėginio tūris – 2 l, ir etilo alkoholio koncentracija, 7,83 ± 0,2 % tūrio, nustatytas glicerolio kiekis, 2,31 g/l, 2,3- butandiolio kiekis, 0,23 g/l ir glicerolio faktorius, 3,4, likęs tyrimas atliktas juslinėmis savybėmis.

Byloje nustačius, kad Žemės ūkio ministerija yra įgaliota institucija, kuriai pavesta nustatyti alkoholinių gėrimų, išskyrus tuos, kurių klasifikavimas nustatytas tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės aktuose, grupes, pogrupius ir (ar) kategorijas, atsakovas vadovaudamasis tik 2017 m. sausio 24 d. tyrimo protokolu Nr. 17MLT0105, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą Nutarimą. Teisėjų kolegija remdamasi tuo, kas išdėstyta, visapusiškai ištyrusi byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad atsakovas visapusiškai bei objektyviai neįvertino V. M. individuali įmonė veiksmų, ginčijamu atsakovo nutarimu nepagrįstai konstatuotas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 4 punkto pažeidimas.

Taip pat pareiškėjas prašė kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą siekiant išsiaiškinti: 1) ar LR alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 4 punktas, numatantis, kad Lietuvoje draudžiama parduoti alaus, fermentuotų gėrimų, alkoholinių kokteilių grupėms priklausančius alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 7,5 procento, išpilstytus į didesnę negu 0,5 litro tarą, išskyrus atvejus, kai šie gėrimai išpilstyti į stiklinę, keraminę, medinę ar metalinę tarą, taip pat šio straipsnio 4 dalies 5 punktas, numatantis, kad alaus, fermentuotų gėrimų, alkoholinių kokteilių grupėms priklausančius alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra ne didesnė kaip 7,5 procento, išpilstytus į didesnę negu vieno litro tarą, išskyrus atvejus, kai šie gėrimai išpilstyti į stiklinę, keraminę, medinę ar metalinę tarą, laikytini direktyvos 2007/45/EB, nustatančios taisykles dėl fasuotų produktų vardinių kiekių 2 straipsnio 1 dalies ir 3 straipsnio kartu su direktyvos 2007/45/EB priedo 1 punktu pažeidimu; 2) jei atsakymas į pirmąjį klausimą yra neigiamas, t. y. kad tai nelaikytina direktyvos 2007/45/EB pažeidimu, ar LR alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 4 ir 5 punkte numatyti prekybos suvaržymai nepažeidžia sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 straipsnio ir ar remiantis 36 straipsniu gali būti pateisinami nukrypimu nuo suderinto antrinės ES teisės akto – direktyvos 2007/45/EB, nustatančios taisykles dėl fasuotų produktų vardinių kiekių.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 40¹ straipsnyje nustatyta, kad teismas, kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, turi teisę kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti dėl to preliminarų nutarimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, taip pat teismas, kuris yra galutinė instancija nagrinėjamoje byloje (kai sprendimas negali būti toliau skundžiamas), šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju privalo prašyti kompetentingos Europos Sąjungos teisminės institucijos preliminaraus nutarimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu. Teismui nekilo abejonių dėl Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimo, todėl kreiptis į Teisingumo Teismą nėra pagrindo.

Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šiuo teismo sprendimu pareiškėjo skundas tenkintinas, todėl jis įgijo teisę į savo išlaidų atlyginimą.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas V. M. individuali įmonė sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį, atsižvelgiant į tai pareiškėjui iš atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato priteistina 23 Eur žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi, tuo kas išdėstyta, ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniais, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. M. individuali įmonė skundą tenkinti.

Panaikinti 2017 m. balandžio 14 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato nutarimą Nr. 40-IL-5845.

Priteisti pareiškėjui V. M. individuali įmonė iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 23 Eur (dvidešimt trys Eur) teismo išlaidų.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Šiaulių apygardos administracinį teismą.