Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Kristina Imbrasienė, sekretoriaujant Agnei Juškaitei, dalyvaujant ieškovės M. K. atstovui advokatui Antanui Danieliui, atsakovui R. K., nedalyvaujant ieškovei M. K., trečiajam asmeniui S. K., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. K. ieškinį atsakovui R. K. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo S. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Į teismo posėdį ieškovė M. K. neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta, jos interesams atstovauja jos atstovas advokatas Antanas Danielius (13 b. l.).

Atsakovas R. K. su sumažintais ieškinio reikalavimais, t. y. su 500 Lt išlaikymo suma nuo ieškinio padavimo dienos iki ieškovė įgis vidurinį išsilavinimą, t. y. iki 2014-06-30, sutiko visiškai ir pasirašė standartinę ieškinio pripažinimo formą. Atsakovas tik nesutiko su reikalavimu priteisti iš jo 1 700 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies (CPK 268 str. 5 d.).

Dėl išlaikymo priteisimo.

Nustatyta, jog ieškovė M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) yra atsakovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir trečiojo asmens S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pilnametė duktė (85 b. l.). Ieškovė ieškinio padavimo metu mokėsi ir šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje 12 klasėje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, numatoma vidurinio išsilavinimo įgijimo data – 2014 m. birželio mėn. (11, 12 b. l. ). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad savo vardu neturi jokio registruotino turto, gyvena kartu su motina Jungtinėse Amerikos Valstijose. Kauno miesto apylinkės teismo 1999-01-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5696/1999 iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas vaikams po 1/3 dalį visų rūšių jo uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 1 MGL kas mėnesį kiekvienam vaikui iki sūnaus R. pilnametystės, o po to po 1/4 dalį visų rūšių jo uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 1 MGL kas mėnesį iki dukters M. pilnametystės (16, 40-41 b. l.). Priteistas išlaikymas vaikams buvo mokamas, įsiskolinimo nėra (47-56 b. l.). (duomenys neskelbtini) ieškovei suėjo 18 metų (85 b. l.). Ieškovei tapus pilnamete tėvas pastovaus išlaikymo jai neteikia. Į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo priteisimo ieškovė kreipėsi 2013-11-11 (3 b. l.).

Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta CK 3.192¹ straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni nei 24 metų amžiaus ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl tėvų pareigos išlaikyti besimokančius pilnamečius vaikus konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto; išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t.y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu vaikas mokosi vidurinėje mokykloje ir jam tuo tikslu yra reikalinga parama. Vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, tačiau negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, privalomai lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalės ateityje siekti aukštesnio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2007). Tai reiškia, kad būtent tuo tikslu, jog būtų užtikrinta moksleiviui įstatymuose suteikta teisė turėti pakankamai laiko siekti išsilavinimo pagal jo poreikius ir galimybes, valstybė įtvirtintu reguliavimu siekia padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, todėl abu tėvai privalo taip pat padėti moksleiviui ir(ar) studentui įgyvendinti šią teisę, labiau atsižvelgiant į aplinkybę, kad pilnametis vaikas dar neįgijo iš esmės šiuolaikinėje valstybėje būtino ir pagrindinio išsilavinimo, kuris vėliau taptų pamatu siekiant aukštesnio išsilavinimo ar profesijos.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad nepilnamečių vaikų išlaikymo institutas ir paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių atitinkamų mokyklų dieniniuose skyriuose, paramos teikimo (išlaikymo) institutas nėra tapatūs, todėl, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Išlaikymas pilnamečiam vaikui, kuris mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje, priteisiamas esant visoms sąlygoms: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti. Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, todėl apie tai teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turimą turtą, pajamas (stipendiją, pašalpas ir pan.), poreikius (mokestį už mokslą, gyvenamosios vietos nuomos mokestį, išlaidas už komunalinius patarnavimus, mokslo priemonių įsigijimui reikalingas lėšas, maisto, aprangos įsigijimo ir kitokias būtinąsias išlaidas). Nustatydamas paramos būtinumą ir vaiko išlaikymo dydį, teismas privalo atsižvelgti ir įvertinti tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2007).

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą. Tokia tėvų pareiga kildintina ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos.

Vidurinio ugdymo, kurio paskirtis padėti asmeniui įgyti bendrąjį dalykinį, sociokultūrinį, technologinį raštingumą, dorinę, tautinę ir pilietinę brandą, profesinės kompetencijos pradmenis ir (ar) kvalifikaciją, programą vykdo gimnazijos, vidurinės, profesinės ir kitos mokyklos (Švietimo įstatymo 11 straipsnis).

Įtvirtintas teisinis reglamentavimas sudaro teisines prielaidas moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, kaip visaverčio savarankiško gyvenimo pagrindo, o tėvų pareiga padėti moksleiviui skiriamu išlaikymu mokytis reiškia bendrųjų atsakomybės ir solidarumo šeimos santykiuose principų įgyvendinimą (CK 3.3, 3.5 straipsniai). Kita vertus, įgyvendindami šeimos teises ir vykdydami šeimos pareigas, asmenys privalo veikti sąžiningai (CK 3.5 straipsnio 2 dalis). Draudžiama piktnaudžiauti šeimos teisėmis, t. y. draudžiama jas įgyvendinti tokiu būdu ir priemonėmis, kurios pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims (CK 3.5 straipsnio 3 dalis). Šie šeimos santykių įgyvendinimo principai suponuoja, kad nesuderinami su išsilavinimo ar profesijos siekimo tikslais pilnamečio moksleivio veiksmai (neveikimas) turi būti vertinami kaip pažeidžiantys tėvų, vykdančių pareigą teikti išlaikymą pilnamečiam moksleiviui, teises ir neatitinkantys šeimos teisių įgyvendinimo sąžiningumo imperatyvą.

Mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo mokantis sąlygomis negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo pilnamečiam vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui, negalima nepaisyti tėvų galimybių, jų pareigų kitiems asmenims ( inter alia nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams, išlaikytiniams). Dėl tokios įstatymo nustatytos tėvų pareigos vykdymo negali būti sukurta tokia situacija, kad iš esmės pablogėtų tėvų ar kitų asmenų padėtis ar dėl to tėvai, nepadarydami esminės žalos savo ar kitų asmenų teisėms, apskritai negalėtų šios pareigos vykdyti. Pabrėžtina, kad teisingumo ir protingumo šeimos teisiniuose santykiuose principus pažeistų išlaikymo pilnamečiam moksleiviui priteisimas iš tėvų, kuriems patiems reikia paramos, globos ir pan.

Išlaikymo pilnamečiam vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui dydis turi būti proporcingas pilnamečio moksleivio poreikiui bei tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas viduriniam išsilavinimui įgyti. Pažymėtina, kad pilnamečio moksleivio išlaikymas, kuriuo užtikrinamos būtinos sąlygos viduriniam išsilavinimui įgyti, negali būti suprastas siaurai, tik kaip garantijų pažangumui pasiekti suteikimas. Toks išlaikymas apima platų būtinų sąlygų išsilavinimui gauti spektrą.

Kaip jau minėta, išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas kai yra visuma įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje, vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė, būdama pilnamete, ieškinio padavimo metu mokėsi ir šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje 12 klasėje, Jungtinėse Amerikos Valstijose (11, 12 b. l. ). Todėl ieškovė pirmąją sąlygą su kuria siejamas išlaikymo priteisimas pilnamečiam vaikui, yra įvykdžiusi.

Antroji sąlyga su kuria siejamas išlaikymo priteisimas pilnamečiam vaikui – vaiko sąžiningas ir pažangus mokymasis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pažangiu mokymusi vidurinėje mokykloje (CK 3.194 str. 3 d.) laikytinas mokinio perkėlimas į aukštesnę klasę turint patenkinamus metinius įvertinimus ar leidimas laikyti brandos egzaminus ir jų išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Kadangi ieškovė ieškinio padavimo metu mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje baigiamojoje klasėje, vadinasi ji buvo perkelta iš žemesnės klasės į aukštesnę klasę, o tai savaime reiškia, kad ji mokėsi pažangiai, kadangi perkėlimas į aukštesnę klasę neįmanomas esant neigiamiems įvertinimams. Todėl akivaizdu, kad ieškovė ir antrąją sąlygą su kuria siejamas išlaikymo priteisimas pilnamečiam vaikui taip pat yra įvykdžiusi.

Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, todėl apie tai teismas sprendžia įvertinęs surinktus įrodymus apie vaiko turtą ir pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2007). Bylos duomenys ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai patvirtina, kad ieškovė savo vardu neturi jokio registruotino turto, besimokydama niekur nedirba ir neturi galimybių tą daryti, kadangi mokosi vidurinėje mokykloje. Ieškovė yra 12 klasės mokinė, todėl suprantama, kad būdama abituriente savo jėgas ir laiką turi skirti mokslo rezultatams pasiekti, kurie turės esminę įtaką jos tolimesniam savarankiškam gyvenimui, todėl neturi galimybių dirbti ir užsidirbti sau pragyvenimui. Ji, besimokydama vidurinės paskutinėje klasėje, nors ir įgijusi visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo sąlygomis negali savęs visapusiškai išlaikyti, kadangi didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, pamokų lankymui, žinių tobulinimui, savarankiškų darbų atlikimui siekiant įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio negalėtų ateityje siekti karjeros ir materialiai save, o prireikus – ir tėvus, išlaikyti. Be to, jai reikalingas ir laikas poilsiui. Ieškovei, besimokančiai vidurinėje mokykloje, neabejotinai reikalingos lėšos knygų, sąsiuvinių, kitų rašymo priemonių įsigijimui, maistui ir aprangai. Reikalingas ir kompiuteris, internetas rašant darbus ir kitaip ruošiantis pamokoms, taip pat lėšos sveikatai, higienai ir pan. Be to, ieškovei tenka ir dalis komunalinių mokesčių. Ieškovę pilnai išlaiko jos motina S. K.: ji moka mokesčius už gyvenamajam būstui teikiamas komunalines paslaugas, aprūpina maistu, drabužiais ir apavu, suteikia gyvenamąjį būstą, ir kitaip finansiškai padeda. Teismo nuomone nesąžininga ir neteisinga pareigą materialiai išlaikyti pilnametę dukrą perkelti vien vaiko motinai. Teismo vertinimu užtikrinant ieškovės teisę į normalų fizinį, protinį, dorovinį, socialinį vystymąsi, teisę į mokslą, sveikatą besimokant vidurinėje mokykloje jai būtina finansinė parama ne tik iš motinos, bet ir iš tėvo pusės, kadangi pareiga išlaikyti savo vaiką tenka abiems tėvams.

Tačiau įstatymo leidėjui įtvirtinus tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, kai jie mokosi mokyklos dieniniame skyriuje ir yra ne vyresni kaip 24 metai, negalima nepaisyti tėvų galimybių. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančio tėvo (motinos) ar kitų šeimos narių padėties, nustatyti paramos teikimą tais atvejais, kai ji daro esminę žalą tėvui (motinai), teikiančiam paramą, taip pat tais atvejais, kai dėl tėvo (motinos) turtinės padėties nustatyta parama apskritai negalėtų būti įvykdyta. Tėvų turtinė padėtis paprastai yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti , gauti pajamas vaikų išlaikymui, t. y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu.

Kaip jau minėta, ieškovės motina pilnametei dukrai teikia visapusišką paramą, atsakovas dukrai tapus pilnamete pastovios paramos neteikia, nors teismas pripažino, kad ji būtina. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu, po atsakovo duotų paaiškinimų, įvertinęs atsakovo turtinę padėtį, ieškinio reikalavimus sumažino iki 500 Lt. Atsakovas su tokais sumažintais ieškinio reikalavimais visiškai sutiko. Todėl nustačius, kad ieškovė sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje, jai būtina parama, ieškovei sumažinus reikalavimus iki 500 Lt, o atsakovui sutinkant su 500 Lt paramos suma kas mėnesį, laikytina, kad ieškovei yra būtina iš tėvo 500 Lt parama kas mėnesį iki ji įgis vidurinį išsilavinimą, o atsakovas yra pajėgus savo dukrai teikti tokio dydžio materialinę paramą. Teismo vertinimu tai protingo dydžio paramos suma, įvertinant tai, kad išlaikymas reikalingas baigiamojoje mokyklos klasėje, kuomet atsiranda daug papildomų išlaidų. Įstatymas numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Iš teismo spaudo matyti, kad ieškinys teisme pateiktas 2013-11-11. Vadinasi, nuo 2013-11-11 ieškovė turi teisę prašyti priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis. Atsakovas išlaikymą ieškovei iki jos pilnametystės teikė, tai patvirtina bylos medžiaga. Kaip jau nustatyta, ieškovė ieškinio padavimo metu mokėsi pažangiai, jai yra būtina abiejų tėvų materialinė parama, todėl teismas sprendžia, jog yra pagrindas priteisti ieškovei išlaikymą iš atsakovo po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-11-11 (ieškinio padavimo dienos) iki kol ieškovė mokysis vidurinėje mokykloje, bet ne ilgiau kaip ieškovei sukaks 24 metai (CPK 178, 197, 185, CK 3.156 str., 3.192¹ str., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str.).

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 str., 3.192¹ str., 3.200 str., 3.208 str.).

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus ieškovės poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai, galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo (CK 3.201 str.).

Sprendimą dalyje dėl periodinių išmokų mokėjimo vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė M. K. pateikė teismui prašymą priteisti iš atsakovo 1 700 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas su tokia bylinėjimosi išlaidų suma nesutinka, nurodė, kad ieškovei gyvenant Lietuvoje ji būtų galėjusi gauti nemokamą teisinę pagalbą ir bylinėjimosi išlaidos nebūtų tokios didelės. Teismo vertinimu, tai, kad ieškovė gyvena užsienyje, nėra pagrindas nepriteisti jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, kadangi kiekvieno asmens teisė pasirinkti gyvenamąją vietą. Byloje nustatyta, kad materialinė parama ieškovei tapus pilnamete būtina, atsakovas pajėgus ją teikti, tačiau pastovi parama ieškovei gera valia nebuvo teikiama, todėl teismas vertina, kad ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tačiau įvertinus tai, kad atsakovas iki pilnametystės nebuvo nusišalinęs nuo išlaikymo dukrai teikimo, taip pat tai, kad teikė materialinę paramą savo pilnamečiam sūnui R. K., nevilkino bylos nagrinėjimo, nuo pat pradžių pripažino savo pareigą teikti pilnametei dukrai paramą ir siekė ginčą baigti taikiai, taip pat tai, kad byloje nėra jokių įrodymų apie advokato atliktą įrodymų rinkimą, užklausimų darymą, byloje yra tik keletas nedidelės apimties dokumentų su kuriais reikėjo advokatui susipažinti, o ir pats ieškinys dviejų puslapių, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str., CK 1.5 str.) ieškovei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina pusiau – iš atsakovo ieškovei priteistina 850 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d.).

Iš atsakovo R. K. valstybės naudai priteistina 180 Lt žyminio mokesčio nuo kurio ieškovė buvo atleista paduodant ieškinį bei 12 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš viso 192 Lt (CPK 92 str., 96 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškovės M. K. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. K., a k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą ieškovei M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po 500 Lt (penkis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-11-11 (ieškinio pateikimo teismui dienos) iki kol ieškovė mokysis vidurinėje mokykloje, bet ne ilgiau kaip M. K. sueis 24 metai.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo R. K., a k. (duomenys neskelbtini) ieškovei M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 850 Lt (aštuonis šimtus penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo R. K., a k. (duomenys neskelbtini) valstybei 192 Lt (vieną šimtą devyniasdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.