Kauno apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Jurgita Mastauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje

M. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigos ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant ne mažiau 10 valandų per mėnesį. Bausmę atlikęs, 2022 m. vasario 9 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. P. 2024 m. spalio 16 d. apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) žiedinėje sankryžoje, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0144, nustatytas 2,36 promilių neblaivumas.

Šiais savo veiksmais M. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, faktines veikos padarymo aplinkybes ir kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai.

Liudytojas A. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad yra M. P. tėvas. Sūnus informavo, kad 2024 m. spalio 16 d. būdamas neblaivus sukėlė eismo įvykį, t. y. įvažiavo į priešais buvusį automobilį. Taip pat sakė, kad policijos pareigūnai alkotesteriu nustatė 2.36 promilių neblaivumą, todėl sutuoktinei J. P. priklausantį automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežė į automobilių saugojimo aikštelę. J. P. (duomenys neskelbtini) mirė, tačiau teisėta automobilio savininkė vis dar yra ji. Sutuoktinei mirus, visą palikimą perėmė tik jis (liudytojas), sūnus M. P. palikimo neperėmė. Dėl to faktinis automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra jis (liudytojas). Iki (duomenys neskelbtini), t. y. iki mirties, J. P. leido sūnui laikinai naudotis automobiliu, o po sutuoktinės mirties, jis (liudytojas) taip pat leido laikinai naudotis automobiliu. Kadangi atstumas nuo sūnaus iki jo (liudytojo) gyvenamosios vietos yra gana didelis, nežinojo, kad įvykio dieną sūnus vairuos automobilį būdamas neblaivus. Informaciją žino tik iš M. P., kuris įvykio dieną iškart paskambino. Sūnui jokių pretenzijų neturi. Kiek žino, neturi automobilio pirkimo – pardavimo sutarties, nes pirko automobilį prieš du ar tris metus. Už kokią kainą J. P. pirko automobilį, nepamena, mano, kad automobilio vertė buvo apie 1 000 Eur. Žino, kad sūnus piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, tačiau nežino dėl kokių priežasčių. Taip pat žino, kad anksčiau sūnus vairavo kitą automobilį būdamas neblaivus, apie tai M. P. informavo, kai sūnų sustabdė policijos pareigūnai. Prašo grąžinti priklausantį automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2024 m. spalio 16 d. 16.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), ties įvažiavimu į (duomenys neskelbtini) žiedinę sankryžą, automobilio Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas M. P., būdamas neblaivus (pirmu tikrinimu 2024 m. spalio 16 d. 16.28 val. nustatytas 2,37 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 2024 m. spalio 16 d. 16.48 val. nustatytas 2,36 promilių neblaivumas) automobilio priekiu atsitrenkė į priešais važiavusio automobilio Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo blaivios A. S., galinę dalį. Automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nutransportuotas į UAB „Augenas“, adresu Technikos g. 18A, Kaunas.

Iš tarnybinio pranešimo dėl gauto pranešimo matyti, kad 2024 m. spalio 16 d. prie žiedo, netoli (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), susidūrė pranešėjos vairuojamas automobilis Nissan, valst Nr. (duomenys neskelbtini), ir M. P. vairuojamas automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Bendraujant su Toyota vairuotoju, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, asmuo kalbėjo nerišliai, stipriai svirduliavo. Vairuotojas nurodė, kad neturi teisės vairuoti transporto priemonės, taip pat kad neseniai vartojo alkoholinius gėrimus, yra neblaivus. M. P. pirmu tikrinimu nustatytas 2,37 promilių neblaivumas, antru tikrinimu – 2,36 promilių neblaivumas.

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad M. P. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest ARKB – 0144“, patikros sertifikatas Nr. 2070596, pirmu tikrinimu 2024 m. spalio 16 d. 16.28 val. nustatytas 2,37 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 2024 m. spalio 16 d. 16.48 val. – 2,36 promilių neblaivumas. Nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Vairuotojas eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) šalia pastato (duomenys neskelbtini), žiedinė sankryža. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima, sudaryta fotolentelė.

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas savininkės J. P. automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio valdytojas yra M. P.. Paimtas M. P. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu. Sudaryta fotolentelė.

Iš 2024 m. lapkričio 20 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro skambučio įrašas, sudaryta stenograma. A. S. pranešė, kad į jos vairuojamo automobilio „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinę dalį atsitrenkė neblaivaus vairuotojo vairuojamas automobilis „Toyota Corolla“, (duomenys neskelbtini).

Iš 2024 m. lapkričio 21 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti į įvykį reagavusių policijos pareigūnų kūno kameros vaizdo ir garso įrašai. Užfiksuota, kad alkotesteriu M. P. pirmu tikrinimu nustatytas 2,37 promilių neblaivumas, antru tikrinimu nustatytas 2,36 promilių neblaivumas. M. P. nurodė, kad 2024 m. sausio 6 d. taip pat vairavo automobilį, būdamas neblaivus. Sudaryta fotolentelė.

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad vidutinė transporto priemonės – automobilio „Toyota Corolla“, 2004 m., vidutinė kaina Lietuvoje 1 810,00 Eur su PVM.

Kaltinamasis M. P. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojo įstatymo normoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas 1) vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdami neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba 2) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba 3) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi aptariamo straipsnio dispozicijoje numatyti keli alternatyvūs nusikalstamos veikos požymiai, kurių bent vieno pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinimas M. P. dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pasitvirtino. Pats kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad 2024 m. spalio 16 d. vartojo alkoholinius gėrimus (3 buteliukus po 0,2 l degtinės), ir sugalvojo nuvažiuoti pasiimti užsakyto kompiuterio iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini). Grįžtant namo, pajuto, kad lėtėja koordinacija, reakcijos laikas, tarpais nemato kelio, tačiau buvo netoli namų, todėl tęsė kelionę. Važiuojant (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) žiedinėje sankryžoje, priekiu įvažiavo į automobilio Nissan galinę dalį. Kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojų A. S. ir A. P. parodymai, iš kurių matyti, kad M. P. automobilį vairavo būdamas neblaivus. Kaltinamojo ir liudytojų parodymai sutampa su tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotais duomenimis, kad 2024 m. spalio 16 d. 16.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), ties įvažiavimu į (duomenys neskelbtini) žiedinę sankryžą, automobilio Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas M. P., būdamas neblaivus automobilio priekiu atsitrenkė į priešais važiavusio automobilio Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo blaivios A. S., galinę dalį. Bendraujant su Toyota vairuotoju, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, asmuo kalbėjo nerišliai, stipriai svirduliavo. Kaltinamojo neblaivumas, be kita ko, užfiksuotas ir neblaivumo nustatymo akte, kuriame nurodyta, kad M. P. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest ARKB – 0144“, patikros sertifikatas Nr. 2070596, pirmu tikrinimu 2024 m. spalio 16 d. 16.28 val. nustatytas 2,37 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 2024 m. spalio 16 d. 16.48 val. – 2,36 promilių neblaivumas. Neblaivumo nustatymo akte taip pat nurodyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. M. P. neblaivumas patikrintas laikantis nustatytos tvarkos, tarp dviejų patikrinimų buvo praėjęs ilgesnis nei 15 minučių laikas. Aplinkybės, kad vairavo neblaivus, neginčijo ir kaltinamasis. Įvertinus kaltinamojo parodymus, kad tą pačią dieną, prieš vairuodamas automobilį, jis vartojo alkoholinius gėrimus, suprato, kad yra neblaivus, lėtėja koordinacija, reakcijos laikas, nematė kelio, tačiau vis tiek vairavo automobilį, nes, kaip nurodė, jau buvo netoli namų, daroma išvada, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Įvertinus ištirtų įrodymų visumą, kurie gauti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka, yra neprieštaringi ir vieni kitus papildo, daroma išvada, kad M. P. pareikštas kaltinimas pasitvirtino, jo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai. Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai yra pakankami konstatuoti, kad M. P. veikoje yra nustatyti visi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai.

Kaltinamasis M. P. suprato galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 41 straipsnyje apibrėžtą bausmės paskirtį ir tikslus, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės individualizavimui. Kaltinamasis M. P., veikdamas tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės šioje byloje nenustatytos.

Iš byloje pateikto Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo, Teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad M. P. BK 97 straipsnio prasme laikomas neteistu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 3 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus, matyti, kad jis už KET pažeidimus baustas 4 kartus (transporto priemonės vairavimas, esant neblaiviam, kelio ženklo reikalavimo nesilaikymas, greičio viršijimas, draudimo lenkti pažeidimas). Už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirta bauda nesumokėta, taip pat skirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 2024 m. spalio 6 d. iki 2025 m. balandžio 5 d. M. P. VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikoje nesilankė, nesigydė, į Respublikinį priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį dėl konsultacijos ir gydymo nesikreipė, todėl abejoti kaltinamojo pakaltinamumu teismas neturi pagrindo. Iš Sodros išrašo matyti, kad M. P. nedirba, nuo 2024 m. rugpjūčio 8 d. iki 2024 m. spalio 11 d. vykdė individualią veiklą, taip pat nuo 2024 m. vasario 24 d. iki 2024 m. lapkričio 4 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš Darbo biržos sistemos išrašo matyti, kad kaltinamasis Užimtumo tarnyboje registruotas nuo 2024 m. lapkričio 5 d.

BK 281¹ straipsnyje numatytos trys alternatyvios bausmių rūšys, tai yra bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Taigi iš esmės vienintelė bausmės rūšis, kuri nėra susijusi su terminuotu ar trumpalaikiu laisvės atėmimu, baudžiamojo įstatymo sankcijoje nurodoma bauda. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą už nesunkaus nusikaltimo padarymą nustatytas baudos dydis yra nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio. Įvertinus tai, kad kaltinamasis BK 97 straipsnio prasme laikomas neteistu, vis tik yra baustas administracine tvarka dėl transporto priemonės vairavimo, esant neblaiviam, šiuo metu yra atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones, tačiau savo kaltę dėl nusikaltimo pripažino ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatytos, yra bedarbis, kaltinamajam M. P. skirtina baudos bausmė, kurios dydis artimas minimaliam. Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu. Kaltinamasis M. P. prašo leisti paskirtą baudą sumokėti per 12 mėnesių. Nors kaltinamasis duomenų apie sunkią finansinę padėtį nepateikė, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. P. šiuo metu nedirbantis, todėl įvertinus jam skirtinos baudos dydį, prašymas tenkinamas, nustatant ilgesnį – 12 mėnesių terminą baudai sumokėti.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė vairuodamas kelių transporto priemonę, siekiant užkirsti kelią tokio pobūdžio veikas daryti ateityje, įvertinus jau aptartas kaltinamąjį bei jo veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, tai, kad jam nustatytas neblaivumo laipsnis reikšmingai viršijo ribą, nuo kurios asmenims taikoma baudžiamoji atsakomybė, taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaujantis BK 68 straipsniu, kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 2 metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2024 m. spalio 18 d. Dėl jau pirmiau aptartų aplinkybių šiuo atveju specialiosios teisės atėmimas terminui, kuris atitinka BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatytą šios baudžiamojo poveikio priemonės artimą minimaliam laikotarpiui terminą, yra proporcinga ir būtina priemonė tam, kad užtikrintų ja siekiamų tikslų įgyvendinimą.

Nusikalstamą veiką kaltinamasis M. P. padarė naudodamasis transporto priemone – automobiliu „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Be transporto priemonės objektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai negalėtų būti realizuojami, todėl automobilis aptariamu atveju pripažįstamas nusikaltimo darymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, tačiau iš AB „Regitra“ išrašo matyti, kad automobilio savininkas yra J. P.. Tiek kaltinamasis, tiek liudytojas A. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad mirus J. P., palikimą priėmė A. P., todėl faktinis automobilio savininkas yra kaltinamojo tėvas A. P.. Aplinkybę, kad faktinis automobilio Toyota savininkas yra A. P., patvirtina ir byloje esantys duomenys. BK 72 straipsnio 4 dalies 1–5 punktuose įtvirtinti pagrindai, kuriems esant gali būti konfiskuotas ir ne nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas, tačiau šioje byloje nei vienas iš šių pagrindų nėra nustatytas (neįrodyta, kad A. P. buvo žinoma (turėjo būti žinoma), kad kaltinamasis jam priklausantį automobilį vairuos neblaivus), todėl spręstinas BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo klausimas.

BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktos informacinės pažymos apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad automobilio „Toyota Corolla“, 2004 m., vidutinė kaina Lietuvoje yra 1 810 Eur su PVM. Teismų praktikoje VšĮ „Emprekis“ informacinės pažymos apie transporto priemonės kainą pripažįstamos tinkama įrodinėjimo priemone, nustatant konfiskuotino turto vertę, jeigu byloje nėra kitų konkretaus automobilio, kuriuo naudojantis buvo padaryta nusikalstama veika, vertę objektyviai pagrindžiančių duomenų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto (automobilio „Toyota Corolla“) vertę atitinkanti pinigų suma – 1 810 Eur.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- M. P. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, perduotinas AB „Regitra“;

- Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, prisegtas prie kitų objektų apžiūros protokolo (IBPS-V-3210980-24), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, paliktinas saugoti prie kitų objektų apžiūros protokolo;

- Reagavusių policijos pareigūnų kūno kameros vaizdo ir garso įrašai, prisegti prie kitų objektų apžiūros protokolo (IBPS-V-3216824-24), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, paliktini saugoti prie kitų objektų apžiūros protokolo;

- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjos A. P. 2024 m. spalio 24 d. nutarimu transporto priemonė – automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo raktu, grąžinta savininkui A. P., baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktais, paliktina disponuoti turto savininkui – A. P..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

M. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 51 (penkiasdešimt vieno) MGL, t. y. 2 550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. P. skirti 34 (trisdešimt keturių) MGL, t. y. 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Įpareigoti M. P. paskirtą baudą sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Sumokėjus baudą, privaloma mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinei (Laisvės al. 103, Kaunas, arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt). Išaiškinti, kad nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, bauda išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1, 2 dalimis, M. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2024 m. spalio 18 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 5 dalimis, iš M. P. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 810 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus dešimt eurų).

M. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktais, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- M. P. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti AB „Regitra“;

- Bendrojo pagalbos centro garso įrašą, prisegtą prie kitų objektų apžiūros protokolo (IBPS-V-3210980-24), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti prie kitų objektų apžiūros protokolo;

- Reagavusių policijos pareigūnų kūno kameros vaizdo ir garso įrašus, prisegtus prie kitų objektų apžiūros protokolo (IBPS-V-3216824-24), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti prie kitų objektų apžiūros protokolo;

- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjos A. P. 2024 m. spalio 24 d. nutarimu transporto priemonę – automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo raktu, grąžintą savininkui A. P., baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti disponuoti turto savininkui – A. P..

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

2) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.