Šiaulių apygardos teismo nutartis

2010-05-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-4-309-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-04
Bylos Nr.
1A-4-309-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Zigmas Kavaliauskas (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Virginija Žindulienė
Nuteistasis
E. K., E. M.
Nukentėjusysis
A. M.
Civilinis ieškovas
A. M.
Advokatai
Romualdas Šeporaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-4-309/2010 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.2., 1.2.14.1.2.5., 1.1.4.2., 2.4.6.1.1., 2.4.7.
(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 4 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Virginijos Žindulienės,sekretoriaujant Renatai Guruškinienei,dalyvaujant prokurorei Ninai Raugienei,gynėjams advokatams Romualdui Šeporaičiui, Vytautui Juozelaičiui,nuteistiesiems E. K., E. M.,nukentėjusiajam A. M.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. M. ir nuteistojo E. K. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-06-11 nuosprendžio, kuriuo:

E. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės 2006 m. liepos mėn.) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės 2006 m. rugpjūčio mėn.) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės 2006 m. lapkričio mėn.) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės 2007 m. vasario mėn.) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės 2006-09-09) išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, E. K. skirtas terminuotas laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-12-11 nuosprendžiu paskirta bausme ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-01-31 nuosprendžiu paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė E. K. skirta 5 (penkeri) metai 6 (šeši) mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., 65 str., 66 str. į bausmės laiką įskaitytas E. K. sulaikymo laikotarpis, visiškai atlikta bausmė pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-12-11 nuosprendį ir iš dalies atlikta bausmė pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-01-31 nuosprendį: nuo 2006-12-19 iki 2007-01-18, nuo 2007-02-19 iki 2007-02-21, nuo 2007-11-03 iki 2009-06-11.

E. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, E. K. skirta bausmė terminuotas laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str., 66 str. į bausmės laiką įskaitytas E. M. sulaikymo laikotarpis nuo 2007-02-19 iki 2007-02-21.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant jį per 6 (šešis) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą turtinę žalą ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Priteista iš E. K. A. M. 14 298 Lt (keturiolika tūkstančių du šimtai devyniasdešimt aštuoni litai) turtinės žalos atlyginimo.

Priteista iš E. K. ir E. M. solidariai A. M. 600 Lt (šeši šimtai litų) turtinės žalos ir 4 000 Lt (keturi tūkstančiai litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. nuteistas už tai, kad jis 2006 m. liepos mėnesį, tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini) , išlauždamas buvusių fermų patalpų medines įėjimo duris bei išlauždamas vidinių durų spyną, slapta įsibrovė į E. M. priklausančias patalpas ir iš ten pagrobė svetimą A. M. priklausantį turtą: 120 Lt vertės elektrinį grąžtą, 150 Lt vertės elektrinį grąžtą, 180 Lt vertės elektrinį oblių, 230 Lt vertės elektrinį šlifavimo įrankį, 130 Lt vertės elektrinį šlifavimo įrankį, 18 Lt vertės kirvį, 12 Lt vertės pakabinamą spyną, 5 vnt. spynų durims, kurių vienos vertė 14 Lt, bendra vertė 70 Lt, 30 metrų suvirinimo aparato pajungimo kabelio 4x16, kurio 1 metro kaina 25 Lt, bendra vertė 750 Lt, 2 vnt. po 20 metrų suvirinimo aparato kabelio, kurio 1 metro vertė 6,10 Lt, bendra vertė 244 Lt, buitines užgalandimo stakles 100 Lt vertės, elektrinį grąžtą 120 Lt vertės, skardos žirkles 10 Lt vertės, elektrinį šlifavimo įrankį 230 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. M. 2364 Lt turtinę žalą.

Be to, E. K. 2006 m. rugpjūčio mėnesį, tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), nukirpdamas buvusių fermų patalpų durų metalinius-vielinius fiksavimo įtaisus, slapta įsibrovė į E. M. priklausančias patalpas ir iš ten pagrobė svetimą A. M. priklausantį turtą: 216 kg plieno R18 markės ruošinių (18 vnt.), diametras 160 mm x 65 mm, 1 kg vertė 20 Lt, bendra vertė 4320 Lt, 290 Lt vertės traktoriaus T-40A tepalo paskirstytoją, 7 vnt. traktoriaus T-40A variklio cilindrų ir stūmoklių komplektų, vieno komplekto vertė 92 Lt, bendra vertė 644 Lt, 4 vnt. traktoriaus T-40A variklio cilindro galvučių, vienos vertė 240 Lt, bendra vertė 960 Lt, 4 vnt. traktoriaus T-40A variklio kuro purkštukų, vieno vertė 45 Lt, bendra vertė 180 Lt, 90 Lt vertės vienfazį suvirinimo aparatą, elektros generatorių 15 kw 380 V 3000 Lt vertės, 2 vnt. propano balionų, vieno vertė 70 Lt, bendra vertė 140 Lt, dujinį metalo pjovimo įrenginį su priedais 250 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. M. 9874 Lt turtinę žalą.

Be to, E. K. 2006 m. lapkričio mėnesį, tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), atkabindamas buvusių fermos patalpų durų rakinimo kablį iš vidaus, slapta įsibrovė į E. M. priklausančias patalpas ir iš ten pagrobė svetimą A. M. priklausantį turtą: 400 litų vertės elektros variklį (5 kw.), 4 vnt. rąstų pjovimo staklių vežimėlių, vieno vertė 500 Lt, bendra vertė 2000 Lt, elektros prailginimo laidą 20 Lt vertės, elektrinį rankinį oblių 300 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. M. 2720 Lt turtinę žalą.

E. K. ir E. M. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje 2007-02-12 ir 2007-02-14 (duomenys neskelbtini), sulaužę buvusių fermų patalpų durų tvirtinimo lentą, slapta įsibrovė į E. M. priklausančias patalpas ir tęstinės veikos būdu iš ten pagrobė svetimą A. M. priklausantį turtą: 6 vnt. deguonies balionų, vieno vertė 100 Lt, bendra vertė 600 Lt, lagaminėlį su pneumatiniu pistoletu ir jo rinkiniu 400 Lt vertės, vulkanizatorių 10 Lt vertės, guminę žarną 10 Lt vertės, akumuliatoriaus srovės padavimo laidus 10 Lt vertės, alyvos pompą 8 Lt vertės, kaltą 8 Lt vertės, metalines reples 5 Lt vertės, 2 vnt. atsuktuvų su rankenomis po 1 Lt, bendra vertė 2 Lt, statybinį plaktuką 6 Lt vertės, 4 vnt. diskinių pjūklų, vieno vertė 20 Lt, bendra vertė 80 Lt, elektros variklį 80 Lt vertės, 2 vnt. replių, vieno vieneto vertė 5 Lt, bendra vertė 10 Lt, šešiakampį vamzdinį raktą 10 Lt vertės, šlifavimo diską 6,54 Lt vertės, šlifavimo juostą 20 Lt vertės, A. T. priklausančių metalo tekinimo staklių dalis ir kitus tiksliai nenustatytus metalinius daiktus, tuo padarydami A. M. nustatytą 1265,54 Lt turtinę žalą bei A. T. 3200 Lt turtinę žalą.

Be to, E. K. ir E. M., nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje 2007-02-19 apie 10 val. (duomenys neskelbtini), išlaužę buvusių fermų medinių durų kairės pusės lentas, slapta įsibrovė į E. M. priklausančias patalpas - lentpjūvę, ir iš ten kėsinosi pagrobti 300 kg metalo laužo, priklausančio A. M., 135 Lt vertės, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių.

Be to, E. K. buvo kaltinamas tuo, kad 2006-09-09 apie 9 val. (duomenys neskelbtini), nupjaudamas buvusių fermų patalpų durų medinius skersinius, slapta įsibrovė į E. M. priklausančias patalpas ir iš ten pagrobė svetimą, A. M. priklausantį, turtą, t.y. 850 kitų vertės uosines dvigubas filingines duris, 2 vnt. uosinių filinginių viengubų durų, 1 vnt. vertė 450 Lt, bendra vertė 900 Lt, 700 Lt vertės suvirinimo aparatą, 400 Lt vertės elektros variklį (5 kw), 1400 Lt vertės elektros variklį (15 kw), 2 vnt. tepalo siurblių NŠ-50, vieno vertė 120 Lt, bendra vertė 240 Lt, 200 Lt vertės reduktorių su varikliu, plastmasinę dėžę įrankiams 5 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. M. 5045 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. M. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 11 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-18-716/2009 ir priimti naują nuosprendį.

Skunde nurodo, kad jam kelia abejonių ikiteisminio tyrimo pareigūnų neatlikti arba netinkamai atlikti veiksmai:

1.1. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atliktos akistatos tarp kaltinamųjų E. M., E. K. ir liudytojų H. I., A. P.;

1.2. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nuslėptas faktas apie tai, kad vagysčių metu buvo išlaužti keturi seifai;

1.3. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai nepatikrino galimybės parduoti UAB (duomenys neskelbtini) metalo laužą be dokumento, t. y. ar nėra daromi pažeidimai superkant metalo laužą;

1.4. Taip pat ikiteisminio tyrimo nėra patikrinta ar prie metalo supirktuvės UAB (duomenys neskelbtini) dirba metalo perpardavimo „tarpininkai", kuriuos kaltinamieji įvardino „pijokais";

1.5. Ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje nėra apžiūrėtas ir aprašytas automobilis „Audi 80" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis kaltinamajam E. M., su kuriuo buvo atliekamas nusikaltimas; Abejonių kelia minėto automobilio galimybė traukti priekabą nes automobilis neturėjo „kablio", o sulaikius kaltinamuosius automobilis „Audi 80" valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip priemonė panaudota nusikaltimui atlikti, nebuvo tinkamai apžiūrėta ir aprašyta.

1.6. Nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą Šiaulių miesto apylinkės teisme yra nustatyta, kad kaltinamasis E. K., atlikdamas nusikaltimus naudojosi automobiliu „Opel Vectra", kurio valst. Nr. gali būti (duomenys neskelbtini) tačiau byloje nėra tiksliai nustatytas valst. Nr., nėra jis ieškotas ir surastas, nors LR BPK 151 str. numato panaudoto nusikaltimui atlikti automobilio konfiskaciją arba jo skirimą civiliniam ieškiniui padengti.

1.7. nurodo, kad baudžiamojoje byloje nėra surasta ir aprašyta automobilio priekaba (pagal kaltinamojo E. M. parodymus) priklausanti asmeniui pravarde (duomenys neskelbtini), kuria kaltinamieji tariamai naudojosi vagysčių metu 2007-02-12 ir 2007-02-14 d., o LR BPK 151 str. numato konfiskaciją priemonės su kuria buvo atlikta nusikalstama veika.

1.8. Baudžiamojoje byloje nėra nustatyta asmenybė asmens pravarde (duomenys neskelbtini) ir nėra jis apklaustas.

1.9. Baudžiamojoje byloje nėra areštuotas ir nėra apribota nuosavybės teisė į automobilį „Pontiac" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo šiuo metu pastoviai naudojasi kaltinamasis E. M., kurį pats yra nusipirkęs, prieš pirkdamas juo domėjosi ir už jį pats sumokėjo pinigus, todėl nekelia jokių abejonių, kad automobilis priklauso kaltinamajam E. M..

1.10. Baudžiamojoje byloje nėra apribota nuosavybės teisė, areštuotas ir aprašytas kaltinamajam E. M. priklausantis automobilis „Audi V8" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Byloje nėra pateikta duomenų (pirkimo-pardavimo sutarčių), kad kaltinamasis E. M. minėtą automobilį yra pardavęs.

1.11 Baudžiamojoje byloje jo civiliniam ieškiniui užtikrinti nėra surastas, areštuotas ir aprašytas kaltinamųjų E. K. ir E. M. turtas, kuris nėra registruojamas valstybės įmonėje Registrų centras, t. y. kitas turtas, materialinės vertybės, namų ūkio poreikiams naudojami mažaverčiai daiktai (LR CPK 675 str., LR CPK 677 str.).

Nurodo, jog nagrinėjant baudžiamąją bylą Šiaulių miesto apylinkės teisme dėl šiame skunde pateiktų pastabų Nr. 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 teikė prašymus, tačiau teismas jų netenkino, todėl mano, manau, buvo pažeistos jo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. ir Lietuvos Respublikos BPK 6 str. nuostatose, kuriose įtvirtintas principas, kad įstatymui ir teismui visi asmenys lygūs. Baudžiamojoje byloje atsirado naujas I tomas 2009 m. kuris, nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme nebuvo pagarsintas. Naujai atsiradusį I tomą 2009 m. pateikė Šiaulių rajono apylinkės prokuratūra. Minėta prokuratūra tariamai grąžino laiką dviem metams atgal ir tariamai atliko veiksmus, kurie turėjo būti atlikti prieš dvejus metus. Dabar, atbuline data, atlikti tyrimo veiksmų neįmanoma, jie yra pavėluoti, proceso dalyviams jie yra žinomi ir jiems buvo pasiruošta, todėl atlikus pavėluotus veiksmus nebuvo rastas nei vienas automobilis, kuris priklauso kaltinamajam E. M., nes tyrimo veiksmus atlikinėjo ta pati ikiteisminio tyrimo tyrėja J. J., kuri atliko ir kitus šioje byloje ikiteisminio tyrimo veiksmus, kaip pvz., surašė įtariamųjų apklausos protokolus pažodžiui, idealiai vienodai ir t. t. Taip pat ir naujame I tome 2009 m. (b.l. 112) 2009-03-04 liudytojų apklausos protokole nenurodo protokolo surašiusio asmens pavardės ir ar galima šiuo protokolu tikėti.

Ikiteisminio tyrimo metu 2007-02-21 buvo atlikta krata kaltinamojo E. K. deklaruojamosios gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), kratos metu dalyvavo ir jis, kaip nukentėjusysis. Atlikta krata patvirtino, kad E. K. dalyvavo vagystėse jo įmonėje, tačiau nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme paaiškėjo, kad krata buvo neteisėta, nes Šiaulių rajono apylinkės teismas 2007-02-28 nutartimi netenkino Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro prašymo dėl nutarimo daryti kratą patvirtinimo (b.l. 174-1 tomas). Todėl, A. M. nuomone, šiuo atveju yra padarytas pažeidimas į kurį įtrauktas jis, jam to nenorint.

Šalies argumentai

1.13. Ikiteisminio tyrimo metu 2007-03-13 buvo atlikta krata kaltinamojo E. M. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), atliekant kratą dalyvavo jis, kaip nukentėjusysis. Mano, kad krata padaryta sąmoningai ne laiku, kadangi kaltinamasis E. M. turėjo pakankamai laiko viską paslėpti, nes žinojo, kad jau buvo padaryta krata kaltinamojo E. K. deklaruojamojoje gyvenamojoje vietoje, todėl kaltinamojo E. M. gyvenamojoje vietoje kratos metu nieko nerasta. Mano, kad krata buvo tik suvaidinta.

Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikta krata kaltinamojo E. K. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), nurodo, jog ten galėjo būti paslėpti pavogti iš mano įmonės daiktai.Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikta krata kaltinamojo E. K. gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., tuo adresu taip pat galėjo būti paslėpti pavogti iš jo įmonės daiktai. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikta krata kaltinamojo E. M. deklaruojamosios gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Nors kaltinamasis dabar teigia, kad namas tuo adresu yra nugriautas, tačiau ar prieš daugiau kaip dvejus metus jis buvo nugriautas, dabar sunku įrodyti.Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. M. buvo apklaustas kaip įtariamasis (b. l. 195-196, 199-200 - I tomas, 71-73, 76-77, 83-85, 91-93 - II tomas). Minėtų apklausų metu kaltinamojo E. M. parodymai yra pažodžiui idealiai vienodi. Teisiamojo posėdžio vykusio 2009-04-14 metu kaltinamajam E. M. buvo pateiktas klausimas „<...> ar jis galėtų pažodžiui pakartoti jam teismo salėje perskaitytus jo anksčiau duotus parodymus <...>". Kaltinamasis atsakė, kad to padaryti negali. Todėl duoti parodymai įtariamojo apklausos protokoluose (b. l. 195-196, 199-200 - I tomas, 71-73, 76-77, 83-85, 91-93 - II tomas) yra kopijuoti vienas nuo kito, to negalėjo atlikti kaltinamasis E. M., tą galėjo atlikti tik ikiteisminio tyrimo tyrėja J. J., todėl minėti parodymai kaltinamojo E. M. negali būti vertinami, ir mano, kad teismas negalėjo jais remtis priimant nuosprendį.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. K. buvo apklaustas kaip įtariamasis (b. l. 139-141, 152-154, 161-164 - II tomas). Minėtų apklausų metu kaltinamojo E. K. parodymai yra pažodžiui idealiai vienodi. Teisiamojo posėdžio vykusio 2009-04-14 metu kaltinamajam E. K. buvo pateiktas klausimas „ <...> ar jis galėtų pažodžiui pakartoti jam teismo salėje perskaitytus jo anksčiau duotus parodymus <...>". Kaltinamasis atsakė, kad to padaryti negali, todėl, A. M. nuomone, duoti parodymai įtariamojo apklausos protokoluose (b. l. 139-141, 152-154, 16-1-164 - II tomas) yra kopijuoti vienas nuo kito, to negalėjo atlikti kaltinamasis E. K., tą galėjo atlikti tik ikiteisminio tyrimo tyrėja J. J., todėl minėti parodymai kaltinamojo E. K. negali būti vertinami, ir mano, kad teismas negali jais remtis priimant nuosprendį.

Šalies argumentai

Nurodo, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą Šiaulių miesto apylinkės teisme pateikė 2009-03-25 civilinį ieškinį dėl jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Kad įrodyti jam padarytą turtinę žalą teisiamojo posėdžio vykusio 2009-04-14 metu pateikė prašymą, kad būtų iškviesti sekantys liudytojai: 1) V. L., gyv. (duomenys neskelbtini).; 2) P. Š., gyv. (duomenys neskelbtini).; 3) K. R., gyv. (duomenys neskelbtini).; 4) K. P., gyv. (duomenys neskelbtini) Minėti liudytojai būtų galėję paliudyti, kad jam yra padaryta turtinė ir neturtinė žala. Lietuvos Respublikos BPK 28 str. 2 d. numato: „<...> Nukentėjusysis ir jo atstovas turi teisę: teikti įrodymus, pateikti prašymus, pareikšti nušalinimus, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme susipažinti su byla, dalyvauti bylą nagrinėjant teisme, apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ir teismo veiksmus, taip pat apskųsti teismo nuosprendį ar nutartį, pasakyti baigiamąją kalbą". Lietuvos Respublikos BPK 110 str. 2 d. numato: „Civilinis ieškovas turi teisę: 1) duoti paaiškinimus dėl civilinio ieškinio esmės; 2) teikti įrodymus...". Taigi teigia, kad teismas atmesdamas jo 2009-04-14 prašymą, atėmė teisę pateikti įrodymus dėl jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos, tuo teismas pažeidė jo teises numatytas LR Konstitucijos 29 str. ir LR BPK 6 str. nuostatuose, kuriose įtvirtintas principas, kad įstatymui ir teismui visi asmenys lygūs.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. M. nesutinka su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-06-11 priimtu 2008 m. birželio 11 d. nuosprendžiu, nes jis priimtas atbuline data. Jo manymu, tai nėra techninė arba spausdinimo klaida, tai yra teismas sąmoningai nuosprendyje nurodydamas 2008 m. birželio 11 d. datą dar sumažino laisvės atėmimo terminus kaltinamiesiems. Mano, kad teismo nuosprendžio įžanginėje nuosprendžio dalyje nurodyta priėmimo data 2008 m. birželio 11d. nėra klaida patvirtina ir baudžiamosios bylos Nr., kuris yra nurodytas Nr. 1-18-716/2008 nuosprendžio įžanginėje dalyje, tai kad byla yra 2008 metų, nors bylą nagrinėjantis teisėjas Mindaugas Striaukas ir taip pat teisiamojo posėdžio sekretorė I. Š. gerai žino baudžiamosios bylos Nr. ir iki nuosprendžio paskelbimo tokių tariamų klaidų, nagrinėjant šią baudžiamąją bylą nebuvo.

Taip pat nurodo, jog yra pagrindas manyti, kad teisėjas M. Striaukas yra įtakotas kaltinamojo E. M., ką, pasak A. M. patvirtina 2008-06-11 nuosprendžio a rezoliucinėje dalyje tekstas „<...> Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, E. K. skirti terminuotą laisvės atėmimą 3 m. (trims metams) <...>" (b. l. 84 - VI tomas), nors toje nuosprendžio rezoliucinėje dalyje aukščiau ir žemiau tekste nurodomas teismo nuosprendžio pagrindas dėl kaltinamojo E. M. pripažinimo kaltu, tačiau šioje rezoliucinėje nuosprendžio dalyje formaliai 3 m. (trijų metų) terminuotą laisvės atėmimo bausmė yra paskirta kaltinamajam E. K., tuo metu kaltinamajam E. M. nėra paskirta bausmė, nors teismo nuosprendyje yra pripažintas kaltu. Taip pat iš nuosprendžio galima suprasti, kad kaltinamajam E. K. yra paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė ne 5 m. 6 mėn. (penki metai ir šeši mėnesiai), o 3 m. (trys metai). Tiek tariamų klaidų teismo nuosprendyje teismas padaryti per aplaidumą negalėjo.

Dėl turto pagrobimo 2006 m. liepos mėn.

A. M. nesutinka su nuosprendžio aprašomojoje dalyje tariamai teismo nustatytomis aplinkybėmis: „<...> E. K. 2006 m. liepos mėnesį, tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini) išlauždamas buvusių fermų patalpų medines įėjimo duris, bei išlauždamas vidinių durų spyną slapta įsibrovė į E. M. priklausančias patalpas ir iš ten pagrobė svetimą A. M. priklausantį turtą: 120 litų vertės elektrinį grąžtą, <...> 230 litų vertės elektrinį šlifavimo įrankį, <...> elektrinį grąžtą 120 litų vertės, <...> elektrinį šlifavimo įrankį 230 litų vertės <...>" (b. l. 72- VI tomas). Šioje nuosprendžio dalyje tie patys pavogti daiktai nurodomi du kartus, kurie 2007-02-21 kratos metu (b. l. 172-173 - I tomas), kurioje jis dalyvavo, jo buvo surasti ir yra jam sugrąžinti. Ši aplinkybė, nukentėjusiojo nuomone, patvirtina, kad teismas priėmė nuosprendį neatsakingai, tačiau teismas minėtus įrankius du kartus priskaičiuoja prie jam padarytos turtinės žalos, kurie jam yra sugražinti. Ikiteisminio tyrimo metu, tiksliau po vagystės 2006-08-02 jis pateikė tyrimą atliekantiems pareigūnams pranešimą (b. l. 13-1 tomas) kuriame nurodė, kokie daiktai buvo pavogti ir jų kainas, tačiau teismas šioje nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatydamas 2006 m. liepos mėn. vagystės aplinkybes nepagrįstai atrinko pačius pigiausius pagal jo pateiktą 2006-08-02 pranešimą (b. l. 13, I tomas) pavogtus daiktus. Toliau nuosprendyje teismas vertindamas įrodymus konstatuoja, kad „<...> teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, atkreipdamas dėmesį į kaltinamojo E. K. prisipažinimą ir iš esmės nuoseklius parodymus teisme, bei tyrimo metu apie tikrai negrobtus daiktus (t. 2, b. l. 144-145, 152-154, 161-164) šalina kaip byloje neįrodymą aplinkybę, jog vagystės metu jis pagrobė: 270 litų vertės elektrinį siaurapjuklį <...> bendra vertė 351 litas <...> - nes vien nukentėjusiojo pareiškimo apie tai, kad jam yra dingę šie daiktai, padarytai veikai įrodyti ir E. K. kaltei nepakanka, tuo tarpu jokių kitų įrodymų neginčijamai patvirtinančių, kad šiuos daiktus E. K. pagrobė, byloje nėra. Pašalinęs nurodytus daiktus, teismas tikslina bendrą nukentėjusiajam šiuo nusikaltimu padarytą žalą. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad E. K. pagrobė kaltavimo staklių varžtą, kuris prokuroro kaltinamajam inkriminuotoje veikloje nurodomas kaip bevertis, nes beverčių daiktų pasisavinimas baudžiamosios teisės teorijoje nėra pripažįstamas turto grobimu <...>" (b. l. 77 - VI tomas). Mano, kad teismas neteisingai vertino vagystes 2006 m. liepos mėn. aplinkybes, nes vagystės metu buvo pagrobta elektrinės kaltavimo staklės 2 vnt. po 380 litų vertės (b. l. 13-1 tomas). Kratos metu rastas kaltavimo staklių varžtas yra būtent nuo pagrobtų staklių ir tai yra įrodymas, kad kaltinamasis E. K. yra pagrobęs šias stakles. Taigi, pasak apelianto, teismas nepagrįstai pašalino iš kaltinimo nurodytas elektrines kaltavimo stakles ir kitus pagrobtus daiktus, pagal teismo nuosprendyje tariamai kaltinamojo E. K. prisipažinimą ir esmės nuoseklius parodymus teisme bei tyrimo metu. Teismas tariamai nuosekliais parodymais vertino kaltinamojo E. K. parodymus duotus įtariamojo apklausos metu 2007-02-21 (b.l. 206-207 -1 tomas), 2007-03-27 (b.l. 210-211-1 tomas), 2007-04-16 (b.l. 139-141 - II tomas), 2007-06-13 (b.l. 152-154 - II tomas), 2007-08-29 (b.l. 161-164 - II tomas). Jo manymu, tai yra priešingai, ikiteisminį tyrimą klaidinantys melagingi parodymai, kuriuos pats kaltinamasis E. K. pripažino nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme nurodydamas „<...> Tačiau tokių dalykų iš tikrųjų nebuvo - tai buvo pirminė melaginga mano versija <...>" (b. l. 164 - V tomas). Kaltinamasis E. K. klaidino ikiteisminio tyrimo pareigūnus, kad išvengtų atsakomybės dėl padarytų nusikaltimų, tačiau byloje yra pakankamai nenuginčijamų įrodymų, kad jis kartu su kaltinamuoju E. M. atliko jo turto grobstymus, todėl kaltinamajam beliko vienas kelias - neigti tai, kad jie tariamai negrobė tų daiktų, kurių kainos mano pateiktuose pranešimuose (b. l. 13, 52, 84, 109, 137-138, 139 - I tomas) yra didžiausios. Tai akivaizdu, kad yra jau kita kaltinamųjų melaginga „versija" - kiek įmanoma sumažinti jų padarytą turtinės žalos dydį, pasinaudojant tuo, kad jų sulaikymo metu 2007-02-19/21 ir vėliau nebuvo tinkamai apklausti ir tas matyti iš byloje esančių įrodymu (b. l. 195-196, 206-207, 210-211 - I tomas). Mano, kad teismas neteisingai įvertino kaltinamojo E. K. jam padarytą turtinę žalą 2006 m. liepos mėn. vagystės metu.

Dėl turto pagrobimo 2006 m. rugpjūčio mėn. teismo nuosprendyje teismo vertinimų.

Nurodo, jog teismas taip pat nepagrįstai rėmėsi parodymais (b. l. 144-145, 152-154, 161-164 - II tomas), kurie buvo duoti jau susitarus tarpusavyje ir su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, ir tas matyti iš byloje esančių įrodymų (b. l. 144-145, 152-154, 161-164 - II tomas), kuriais rėmėsi teismas ir kurie yra vienas nuo kito kopijuoti dokumentai, nes kaltinamasis E. K. negalėjo tokios apimties teksto pažodžiui atkartoti praėjus tarp apklausų daugiau nei dviem mėnesiams. Tą kaltinamasis patvirtino ir apklausiamas teisme (b. l. 164 - V tomas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis E. K. apklausiamas teisme nenurodė, kad jis nepagrobė: 6800 litų vertės traktoriaus T-40A priekinį tiltą, 2171 litų vertės kompresorių, 2 vnt. elektros variklių 15 kw 1460 aps./min., kurių vieno vertė 1652 litai, bendra vertė 3304 litų, todėl teismas nuosprendyje (b. l. 78 - VI tomas) nepagrįstai pašalino kaip byloje neįrodančią aplinkybę, jog vagystės metu kaltinamasis pagrobė anksčiau minėtus daiktus. Taip pat nurodo, jog teismas nustatė, kad kaltinamasis E. K. 2006 m. rugpjūčio mėn. pagrobė elektros generatorių 15 kw 380 V 3000 litų vertės (b. l. 73 - VI tomas), tačiau teismas neįvertino to, kad minėtas generatorius sveria apie 260 kg, taigi, kaip E. K. vienas galėjo pakrauti į automobilio bagažinę daiktą sveriantį 260 kg, ir kas tas bendrininkas kurį kaltinamasis slepia.

Dėl turto pagrobimo 2006-09-09 teismo nuosprendyje teismo vertinimų.

Nurodo, jog šioje nuosprendžio dalyje teismas neteisingai vertino kaltinamojo E. K. parodymus konstatuodamas, kad „<...> Teismas įvertinęs kaltinamojo E. K. prisipažinimą ir iš esmės vienodus parodymus teisme ir tyrimo metu (t. 2. b. l. 144-145, 152-154, 161-164) <...>". Kaltinamasis E. K. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas pripažino savo kaltę tik dalinai (b. l. 206-207, 210-211 - I tomas; 139-141, 152-154, 161-164 - II tomas), tačiau byloje esantys įrodymai, faktinės aplinkybės, t. y. (jo sulaikymas 2007-02-19 atliekant nusikalstamą veiką, kratos metu rasti ankstesnių vagysčių metu pavogti daiktai, palikti jo avalinės pėdsakai vagysčių metu), neginčijamai įrodo jo kaltę. Kaltinamajam lieka tik viena galimybė išvengti griežtesnės bausmės klaidinant ikiteisminį tyrimą ir teismą, kad jis tariamai grobstė metalo laužą, ir tariamai kai kurių daiktų nevogė. Teismas nuosprendyje patį prisipažinimo faktą vertino neteisingai, nes kaltinamasis prisipažino tik dalinai. Taip pat nurodo, kad byloje yra kiti kaltinamojo E. K. parodymai (b. l. 206-207, 210-211 - I tomas), kuriais kaltinamasis E. K. klaidina ikiteisminį tyrimą, tačiau teismas apie tai nuosprendyje nepasisako ir nutyli konstatuodamas netgi priešingai, kad kaltinamasis E. K. davė „<...> iš esmės vienodus parodymus teisme ir tyrimo metu <...>". Nurodo, jog teisiamajame 2009-04-14 posėdyje liudytojai H. I. ir A. P. paliudijo, kad kaltinamieji E. K. ir E. M. į metalo supirktuvę UAB (duomenys neskelbtini) buvo atvykę ir atvežę metalo laužo apie 300-500 kg vieną kartą (b. l. 157-159- V tomas), tačiau nenuginčijamas faktas byloje yra tai, kad byloje nėra įrodymų, kad kaltinamieji būtų pardavę arba UAB (duomenys neskelbtini) iš jų nupirkę metalo laužą, nes kaltinamųjų pavardžių nėra įregistruotų UAB (duomenys neskelbtini) metalo laužo pirkimo dokumentuose, tai paliudijo teisme liudytojas H. I. (b. l. 157 - V tomas), todėl teismas privalėjo byloje paaiškėjus naujoms aplinkybėms, t. y. dėl nusikalstamų požymių pagal LR BK 222 str. dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo UAB (duomenys neskelbtini), vadovaujantis LR BPK 257 str. nutartimi apie tai pranešti prokurorui. Teismas to neatliko ir teismo nuosprendyje tas nuslėpta.

Taip pat nurodo, kad byloje ikiteisminio tyrimo metu nėra atliktos akistatos tarp kaltinamojo E. K. ir liudytojų H. I. ir A. P., nėra pašalinti prieštaravimai dėl iš jo pagrobtų 6 deguonies balionų ir kurie, pagal kaltinamųjų parodymus, tariamai kaltinamųjų parduoti UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 211-1 tomas, 141, 145, 154, 163 - II tomas). Nors liudytojai H. I. ir A. P. apklausti teisiamajame posėdyje nurodė, kad „<...> Mes neturime teisės priimti atvežto parduoti deguonies baliono -jo ir nebuvo pristatyta <...>" (b. l. 158 - V tomas), „<...> Negalėjo būti atvežto deguonies baliono <...>" (b. l. 158 - V tomas). Teigia, kad nuteistieji padedant ikiteisminio tyrimo pareigūnams, prokurorams ir teismui pasinaudojant tuo, kad vagysčių metu buvo pagrobtas metalo laužas, visus kitus pavogtus daiktus bando paversti metalo laužu. Nukentėjusysis nesutinku su teismo nuosprendžio šioje dalyje nustatytu faktu, kad E. K. siekdamas užvaldyti daiktus, kaip metalo laužą, tokiu būdu savo tyčia nukreipdamas į metalinius daiktus <...>" (b. l. 78 - VI tomas). Ikiteisminio tyrimo metu atlikus kratą buvo rasti ir jam grąžinti daiktai (b. l. 50, 52 - II tomas, b. l. 58 - VI tomas). Akivaizdu, kad kaltinamieji grobė viską, kas jiems patiko, viską ką galima parduoti. Mano, kad teismas šioje nuosprendžio dalyje „Dėl turto pagrobimo 2006-09-09 (b. l. 78 - VI tomas) neteisingai vertino kaltinamojo E. K. veiksmus konstatuodamas „<...> kad E. K. siekdamas užvaldyti daiktus kaip metalo laužą, tokiu būdu savo tyčia nukreipdamas į metalinius daiktus.

Dėl turto pagrobimo 2006-09-09.

Nurodo, kad teismo konstatuojama aplinkybė, kad kaltinamasis E. K. teisiamajame posėdyje minėtus ir kitus savo parodymus apie vyrą su „šiaudų spalvos" plaukais paneigė, nurodydamas „<...> Tačiau tokių dalykų iš tikrųjų nebuvo - tai buvo pirminė melaginga mano versija <...>" (b.l. 164 - V tomas). Tačiau ši melaginga pirminė „versija" tęsiasi visą ikiteisminį tyrimą, todėl neatmetama galimybė (versija), kad visų atliktų kaltinamojo E. K. vagysčių metu galėjo būti panaudotas ir kitas automobilis arba automobilis su priekaba, nes ikiteisminio tyrimo pareigūnai to netyrė ir tikėjo kaltinamojo klaidingais parodymais kaip ir tikėjo ir netyrė (versijos) dėl vyro su „šiaudų spalvos" plaukais.

Taip pat nurodo teismo klaidinančią (versija), kad „<...> vežė lengvuoju automobiliu, į kurį pakrauti medines duris praktiškai neįmanoma <...>" (b. l. 78 - VI tomas) yra nepagrįsta, nes į vidutinės klasės lengvąjį automobilį, kurio užpakalinių sėdimų vietų sėdinės susilanksto, galima pakrauti standartinio dydžio duris ir ne vienas, tą yra daręs ir žino, tačiau teismas nuosprendyje konstatavo atvirkščiai „<...> kad pakrauti praktiškai neįmanoma <...>". Toliau šioje teismo nuosprendžio dalyje teismas konstatuoja „<...>E. K. tiek tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai nurodė, kad vienas pats vagystės už buvusių fermų pastatų jis įvykdė tris kartus, tačiau tokio pobūdžio vagystės jam dėl teismui nežinomu priežasčių inkriminuotos keturi kartus <...>" (b. l. 78 - VI tomas). Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis apklaustas nurodė, kad „<...> Man atrodo, kad vasarą apleistose fermose buvau tris kartus <...>" (b. l. 140, 153, 162 - II tomas), „<...> Šiame kaime buvau gal 3-4 kartus <...>" (b. l. 211-1 tomas, 140, 153, 162 - II tomas). Dar daugiau kaltinamasis E. K. apklausiamas 2007-03-27 nurodė, kad „<...> Susitikome prie (duomenys neskelbtini) degalinės, esančios ties (duomenys neskelbtini). Kartu važiavome į (duomenys neskelbtini) kaimą, į apleistas fermas. Taip buvo du kartus. Dar du kartus aš nuvažiuodavau į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur fermose tas pats vyras manęs laukdavo <...>" (b. l. 211-1 tomas). Kaltinamasis apklausiamas nurodė, kad vasarą tariamai apleistose fermose buvo tris kartus, o kadangi tiriama vagystė atlikta 2006-09-06/09 laiku, kurio aplinkos sąlygos yra tokios pat arba artimos vasaros laikotarpiui ir tuo kaltinamasis patvirtino byloje jam pateiktus kaltinimus dėl nusikalstamos veikos atliktos 2006-09-06/09, nes ši vagystė buvo trečioji, o ketvirtoji vagystė buvo atlikta 2006-11-08/09 ir tai yra tikrai ne vasara. Duodamas parodymus kaltinamasis negalėjo tiksliai nurodyti kiek kartų dalyvavo vagystėse, tačiau nurodė „<...> Siame kaime buvau gal 3-4 kartus <...>" (b. l. 140, 153, 162 - II tomas). Todėl teismas nuosprendžio šioje dalyje nepagrįstai konstatuoja išvadą, kad „<...> E. K. tiek tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai nurodė, kad vienas pats vagystes iš buvusių fermų pastatų jis įvykdė tris kartus <...>". Tuo pačiu teismas nuosprendžio šioje dalyje vertindamas neteisingai įrodymus, kaltinamojo parodymus (versijas) priėmė galutinį neteisingą sprendimą išteisindamas šiame epizode kaltinamąjį E. K. kaip neįrodžius kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Su šiuo suinteresuoto teismo sprendimu nesutinku ir pateikė pagrįstus motyvus.

Dėl turto pagrobimo 2006 m. lapkričio mėn.

Teigia, kad šioje dalyje teismas nepagrįstai vertino E. K. prisipažinimą ir iš esmės nuoseklius parodymus teisme ir tyrimo metu apie tikrai nevogtus daiktus. Nurodo, kad kaltinamojo E. K. parodymai dėl turto pagrobimo nebuvo nuoseklūs (b. l. 206-207, 210-211 - I tomas). Teismas remiasi apklausų protokolais, kurios buvo atliktos beveik po dviejų mėn., o sekančios - dar vėliau - po kaltinamojo sulaikymo, todėl kaltinamasis turėjo pakankamai laiko pasiruošti apklausoms, paruošti jam palankias „versijas". Kaltinamasis E. K. duodamas parodymus klaidina ikiteisminį tyrimą nurodydamas, kad „ <...> Tai apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, šiaudų spalvos, vidutinio ilgio plaukų, apie 30 metų amžiaus <...>. Iš minėto vyro, kuris man nurodė apleistas fermas, aš nieko nepirkau, pinigų nemokėjau, tik pasinaudojau jo pasiūlymu <...>". Kaltinamasis E. K. apklausiamas teisme nurodė„ <...> Tačiau tokių dalykų iš tikrųjų nebuvo, tai buvo pirminė melaginga mano versija <...>". Teismo vertinimas dėl kaltinamojo E. K. prisipažinimo ir tariamus nuoseklius parodymus yra neobjektyvus. Tuo labiau, kad ir „įtariamojo apklausos protokolai" yra surašyti kopijuojant ir papildant vieną kitu pažodžiui vienodai (b. l. 139-141, 152-154, 161-164 - II tomas). Minėtais protokolais nuosprendyje teismas remtis neturėjo, nes jie yra surašyti pažeidžiant LR BPK 179 str., 188 str. reikalavimus. Dėl to teismas nepagrįstai pašalino, kaip byloje neįrodytą aplinkybę, jog vagystės metu kaltinamasis E. K. pagrobė: „<...> 3 vnt. elektros variklių (3 kw), vieno vertė 300 litų, bendra vertė - 900 litų <...> 2 vnt. rąstų pjovimo staklių pavarų dėžių, vieno vertė 300 litų, bendra vertė - 600 litų <...>" remdamasis vien kaltinamojo tariamais iš esmės nuosekliais parodymais kurie yra paneigiami. A. M. atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nuosprendyje ėmėsi vertinti pavogtų daiktų svorį, kuris jam, jų savininkui, tik apytiksliai žinomas. Teismas neįvertino kaltinamojo E. K. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu „ <...> Iš viso iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) kaime, išvežiau apie 5 tonas metalo laužo, neskaitant spalvotojo metalo, kurio buvo išvežta apie 200 kg <...>" (b. l. 163 - V tomas). Teismui nekilo klausimas iš kur toks svoris, ar galėjo kaltinamieji lengvuoju automobiliu 5 t 200 kg sveriančius daiktus išvežti, taipogi nurodo, jog neaišku, kokią transporto priemonę naudojo nuteistieji.

Dėl turto pagrobimo 2007-02-12/14 .

Nurodo, jog šioje nuosprendžio dalyje teismas neteisingai vertino įrodymus, nebuvo iškviesti jo prašomi liudytojai, teismo nuosprendyje nuslėptas ikiteisminio tyrimo pareigūnų netinkamai atliktas ikiteisminis tyrimas. Teigia, kad iš teismo išvados nesuprantama, kaip teismas nustatė, kad kaltinamasis E. K. davė „nuoširdžius" parodymus. Taip pat nurodo, kad teismas nuosprendyje neįvertino to, kad kaltinamasis E. K. neturi techninio išsilavinimo, ką jis pats patvirtino (b. l. 163 - V tomas), neturėjo ir neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl ką vogė jis negalėjo suprasti, tuo labiau negali suprasti pateikus jam techninius pavadinimus. Jam viskas atrodė metalo laužu, tuo labiau, kad tokia padėtis jam yra palanki byloje. Bendrininkas, kaltinamasis E. M. dalyvavęs šiame grobstymų epizode ir taip pat tik 9 klasių išsilavinimo, kuris neturi supratimo apie mechaniką, nes taip pat neturi techninio išsilavinimo. Jam visi grobiami daiktai atrodė „strypais" ir „vamzdžiais" ir tai sudaro 5 tonas (pagal kaltinamojo E. K. parodymus, b. l. 163 - V tomas). Nurodo, kad jo įmonėje tokių kaip „strypų" iš viso nebuvo, o vamzdžiai tebėra neliesti, taigi teigia, jog teismas vėlgi ir šiame epizode įrodinėja, kad kitas asmuo galėjo užvaldyti jo nurodytus. Be kita ko nukentėjusysis ir civilinis ieškovas nurodo, kad teismas nepagrįstai jį apkaltino tariamai piktnaudžiaujančiu baudžiamojo proceso įstatymo garantuotomis teisėmis užduodant klausimus kaltinamiesiems (b. l. 80 - VI tomas). Nurodo, kad baudžiamojoje byloje kaltinamųjų apklausos atliktos netinkamai, pažeidžiant LR BPK 179 str., 188 str., t. y. kaltinamųjų parodymai protokoluose yra surašyti kopijuojant ir papildant vieną kitu pažodžiui vienodai (b. l. 139-141, 152-154, 161-164 -II tomas), nes tokios apimties teksto kaltinamieji negalėjo pažodžiui pakartoti, tą patvirtino patys kaltinamieji (b. l.. 163-164, 165-166 - V tomas). Įvertinus tai, kad ir kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai yra neatlikti jo nurodyti skundo 1 dalyje, jam, kaip nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui, kuriam ikiteisminio tyrimo metu buvo trukdoma, buvau klaidinamas ir nebuvo leista susipažinti su atliekamu ikiteisminiu tyrimu, tas matyti iš bylos medžiagos (b. l. 16, 18, 34-1 tomas) ir dėl šių priežasčių aš turėjau kaltinamiesiems klausimų. Tačiau juos pateikti jam trukdė pats teismas (b.l. - V tomas), dar daugiau, teismas nesėmė priemonių, kai kaltinamasis E. M. atvirai šaipėsi į jo pateiktus klausimus tuo bandydamas išvengti atsakymų į nepatogius klausimus (b. l. - V tomas), todėl mano, jog teismo kaltinimas jam, kaip piktnaudžiavusiam baudžiamojo proceso įstatymo garantuotomis teisėmis užduodant klausimus kaltinamiesiems yra nepagrįstas ir keliantis abejonių dėl teismo nešališkumo. Teismas šiame epizode nepagrįstai padarytą nusikalstamą veiką kaltinamųjų E. K. ir E. M. 2007-02-12 ir 2007-02-14 dienomis perkvalifikavo iš Lietuvos Respublikos BL 178 str. 3 d. į 178 str. 2 d.

Dėl teismo nuosprendyje paskirtos bausmės.

A. M. nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam E. K. tinkamai neįvertino jo veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos jam, o kadangi žala padaryta ir jo įmonei, kurios veikla po grobstymų neįmanoma, nes yra iškomplektuoti įrengimai, iškomplektuotos darbo vietos, todėl padaryta žala ir valstybei, nes įmonė nedirba ir nemokami valstybei mokesčiai. Taip pat nurodo, jog byloje nustatyta, kad kaltinamasis E. K. yra teistas 3 kartus, paskutinį kratą 2008-01-31 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn., bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs. Atkreiptinas dėmesys, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 31d. nuosprendyje (b. l. 7 - VI tomas) jau yra pripažintas recidyvistu, tačiau teismas, skirdamas bausmę, to neįvertino. Teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodo dvi galutines laisvės atėmimo bausmes, kas jam, kaip proceso dalyviui yra nesuprantama. 1. „<...> E. K. skirti 5 m. 6 mėn. (penkis metus ir šešis mėnesius) terminuotą laisvės atėmimą, bausmę atliekant pataisos namuose <...>" (b. l. 83 - VI tomas) ir 2. „<...> Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. , 4 d. paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu,

prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, E. K. skirti terminuotą laisvės atėmimą 3 m. (trims metams) <...>" (b. l. 84 - VI tomas). Iš nuosprendžio nesuprantama kokia iš tikrųjų kaltinamajam yra skirta bausmė.

Taip pat nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam E. M. tinkamai neįvertino jo veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos jam ir jo įmonei, kurios veikla po grobstymų neįmanoma, nes yra iškomplektuoti įrengimai, iškomplektuotos darbo vietos, todėl padaryta ir valstybei, nes įmonė nedirba ir nemokami valstybei mokesčiai. Nurodo, jog byloje nustatyta, kad kaltinamasis E. M. teisiamas 4 kartus, iš jų 3 kartus už vagystes, teistumas neišnykęs, įvykių metų buvo baustas administracine tvarka ir turėjo galiojančių nuobaudų. Taigi, pasak nukentėjusiojo, teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam E. M. turėjo įvertinti minėtas aplinkybes ir sutinkamai su LR BK 27 str. 1 d. reikalavimais jis turėjo būti pripažintas recidyvu, nes neišnykus teistumui padarė naujus tyčinius nusikaltimus, o pagal LR BK 56 str. 1 d. reikalavimus recidyvistui paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė, žemiau bausmės vidurkio. Tuo klausimu yra ne kartą pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis teismas, kaip, pvz., 2007 m. balandžio 19 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-318/2007. Tačiau Šiaulių miesto apylinkės teismas to neįvertino ir rezoliucinėje nuosprendžio dalyje nepaskiria jokios bausmės kaltinamajam E. M. (b. l. 84 - VI tomas).

Taipogi nurodo, kad nesutinka su teismo nuosprendyje jam priteista iš kaltinamųjų turtine ir neturtine žala, nes ji neatitinka jam padarytos faktinės žalos.

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. K. prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 birželio 11 dienos nuosprendį ir sutrumpinti jam paskirtos galutinės 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės terminą.

Skunde nurodo, jog sutinka su nusikalstamų veikų padarymu, už kurias yra nuteistas, savo kaltę visiškai pripažįsta, sutinka su šių veikų kvalifikacija su priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžiu ir jos neginčija, tačiau mano, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Taip pat nurodo, kad

jau ilgą laiką yra suimtas, atlieka bausmę ir teigia, jog atlikęs bausmę pradėtų gyventi kitaip, atlygintų padarytą žalą ir ateityje daugiau nebenusikalstų. Apeliantas nurodo, jog šias nusikalstamas veikas padaryti jį pastūmėjo tuo metu buvusi labai sunki materialinė padėtis, buvo sukūręs šeimą, gimė vaikas, stengėsi šeima pasirūpinti, vertėsi atsitiktiniais darbais. Teigia, kad policijos pareigūnams davė išsamius parodymus ne tik apie tą įvykį dėl kurio buvau sulaikytas, tačiau išsamiai paaiškino ir ankstesnių vagysčių detales. Taip pat nurodo, jog turi mažametį sūnų, kurį kaip tėvas privalo išlaikyti, juo rūpintis, taip pat nurodo, kad jo mama yra silpnos sveikatos, po insulto ji tapo neįgali, yra tik 40 procentų darbinga, jai reikalinga nuolatinė pagalba bei rūpestis, mamos vyras, jo patėvis, A. U., taip pat yra neįgalus, negali savarankiškai judėti. Taigi teigia, jog jis reikalingas savo šeimos nariams, kadangi abu yra silpnos sveikatos, reikalinga nuolatinė priežiūra ir pagalba, dėl esamų sveikatos problemų ir jų neįgalumo. Be kita ko apeliantas nurodo, kad atlikęs bausmę stengsis kuo greičiau susirasti darbą ir atlyginti teismo priteistą žalą nukentėjusiajam A. M., o tai padaryti ir padengti civilinį ieškinį galės tik būdamas laisvėje. Nurodo, jog spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas turi nuodugniai išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, o vertindamas padarytą nusikalstamą veiką, teismas turi atkreipti dėmesį į jos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltininko vaidmenį darant tyčinę nusikalstamą veiką, tačiau, pasak apelianto ne mažiau svarbu įvertinti kaltininko elgesį po nusikaltimo padarymo tai yra, ar jis kritiškai vertina savo elgesį, nuoširdžiai gailisi. Apelianto nuomone, vertinant byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingas dėmesys turi būti atkreiptas į tai, kaip laisvės atėmimo bausmės vykdymas paveiks teigiamus socialinius kaltininko ryšius, šiuo atveju, pasak nuteistojo, jis gali prarasti per tokį ilgą laiko tarpą šeimą, artimuosius, nuo jo visiškai atitols ir gal net nebepažins jo sūnus, neteksi savo socialinių ryšių su artimaisiais ir bus labai sunku grįžti ir integruotis į visuomenę.

Teismo posėdžio metu nuteistasis E. K. ir jo gynėjas prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. M. prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo E. K. apeliacinį skundą atmesti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusiojo A. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. M. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuteistojo E. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Išnagrinėjusi apeliacinių skundų argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą teismo nuosprendį teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę į nešališką teismą ir BPK 44 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kur nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Todėl skundžiamas nuosprendis naikintinas ir baudžiamoji byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (BPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. M. apeliaciniame skunde nurodytų įrodymų vertinimo ir teismo šališkumo.

Aukštesnės instancijos teismas sutinka su nukentėjusiojo A. M. apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas.

Asmens teisė į nešališką teismą numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 6 straipsnio 1 dalyje.

Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad, nors nešališkumas paprastai reiškia išankstinio nusistatymo, tendencingumo nebuvimą, pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį jis gali būti tikrinamas dviem aspektais, kurie yra glaudžiai tarpusavyje susiję (Piersack v. Belgium, no. 8692/79, judgement of 1 October 1982; Micallef v. Malta, no. 17056/06, judgement of 15 October 2009).

Taigi, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo principas reiškia, jog teismas turi būti nešališkas tiek subjektyviai, tiek ir objektyviai. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendime byloje Daktaras prieš Lietuvą (Daktaras v. Lithuania, no. 42095/98, judgement of 10 October 2000) yra teigiama: „Teismas primena, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teismo narys neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę <...>. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir, visų pirma, bylos šalims <...>”. Analogiškai nešališkumo principas aiškintas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje Nr. 2K-202/2005.

Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė pirmosios instancijos teismo teisėjo išankstinio nusistatymo ar tendencingumo, tačiau nustatė objektyvaus šališkumo apraiškas.

Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, jog teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos, iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolų ir nuosprendžio turinio matyti, jog nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. M. pagrįstai kilo abejonės dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 28 straipsnio antroje dalyje numatyta, kad nukentėjusysis turi teisę teikti įrodymus, pateikti prašymus.

Nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme 2009 m. balandžio 14 d. nukentėjusysis A. M. teismui pateikė prašymą į teismo posėdį iškviesti ir kaip liudytojus apklausti V. L., P. Š., K. R., K. P. (5 t., b. l. 146). Teismas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. M. prašymą atmetė, nurodydamas, jog minėti asmenys negali paaiškinti įvykio aplinkybių, tiesiogiai nematė įvykio dėl ko neturi galimybės pateikti reikšmingų faktų tiesos nustatymui (5 t., b. l. 168), t. y. teismas net neapklausęs minėtų asmenų liudytojais padarė išankstinę nuomonę, nors nukentėjusysis ir civilinis ieškovas prašė minėtus asmenis apklausti tikslu nustatyti ar buvo jo įmonėje kaltinamajame akte nurodyti daiktai, kurių buvimą kaltinamieji neigia. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas užkerta kelią nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui naudotis įstatymo jam suteiktomis teisėmis apginti savo interesus, o tai sukelia teisėtą ir pagrįstą apelianto nepasitikėjimą teismo nešališkumu.

Atsižvelgiant į pamėtą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas, atsisakydamas iškviesti apelianto prašomus liudytojus pažeidė nešališkumo principą.

Be to, apeliantui visiškai pagrįstai sukėlė abejonių ir teismo nuosprendžio priėmimo data bei jo rezoliucinė dalis.

Apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas ir paskelbtas 2009 m. birželio 11 d., tačiau nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodyta, kad nuosprendis priimtas 2008 m. birželio 11 d., (6 t., b. l. 72), kuom buvo grubiai pažeistas Lietuvos Respublikos BPK 304 str. 1 d. 2 p.

Be kita ko, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad E. K., Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 m. 6 mėn., bausmę atliekant pataisos namuose. Toliau rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, E. K. skirti terminuotą laisvės atėmimą 3 m. (trims metams) <...>" (6 t., b. l. 83-84), nors toje nuosprendžio rezoliucinėje dalyje aukščiau ir žemiau tekste nurodomas teismo nuosprendžio pagrindas dėl kaltinamojo E. M. pripažinimo kaltu, tačiau šioje rezoliucinėje nuosprendžio dalyje formaliai 3 m. (trijų metų) terminuotą laisvės atėmimo bausmė yra paskirta kaltinamajam E. K., tuo tarpu kaltinamajam E. M. nėra paskirta bausmė, nors teismo nuosprendyje yra pripažintas kaltu. Taip pat iš nuosprendžio galima suprasti, kad kaltinamajam E. K. yra paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė ne 5 m. 6 mėn. (penki metai ir šeši mėnesiai), o 3 m. (trys metai), kuom taipogi buvo pažeista Lietuvos Respublikos BPK 307 str.1 d.

Paminėtina ir tai, kad aukščiau išvardintų aplinkybių negalima laikyti technine klaida, nes apylinkės teismo išduotoje pažymoje –„Apie nukentėjusiojo pageidavimą pranešti jam apie būsimą nuteistojo paleidimą į laisvę“ , t. y. apie nuteistojo E. K. paleidimą (6 t., b. l. 107) nurodyta data taip pat 2008 m. birželio 11 d.

Taipogi apylinkės teismas visiškai nepagrįstai antrame vagystės epizode 2008 m. rugpjūčio mėn., spręsdamas klausimą dėl pagrobtų daiktų kiekio, vertės padarė nepagrįstą išvadą dėl traktoriaus T-40A atsarginių dalių vagystės ir priteisė tik dalį tų daiktų, kurie nurodyti nukentėjusiojo pakvitavimo pranešime 2006-08-22, o būtent iš kaltinimo pašalino aplinkybę, jog vagystės metu buvo pagrobtas traktoriaus T-40A priekinis tiltas nors pripažino, kad buvo pagrobta 290 Lt vertės traktoriaus T-40A tepalo paskirstytojas, 7 vnt. traktoriaus T-40A variklio cilindrai ir stūmoklių komplektai, vieno komplekto vertė 92 Lt, bendra vertė 644 Lt, 4 vnt. traktoriaus T-40A variklio cilindro galvučių, vienos vertė 240 Lt, bendra vertė 960 Lt, 4 vnt. traktoriaus T-40A variklio kuro purkštukų, t. y. teismas dėl nesuprantamų priežasčių nesirėmė A. M. parodymais dalyje dėl traktoriaus T-40A priekinio tilto 6800 Lt ir šios sumos nepriteisė, nors minėta detalė priklauso būtent tam traktoriui ir nukentėjusysis buvo pateikęs tai patvirtinantį dokumentą.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo užtikrinta nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo teisė į nešališką teismą. Padarytas pažeidimas yra esminis, nes sutrukdė pirmosios instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Teismo nešališkumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Tai vienas iš fundamentalių teisinės valstybės principų. Šio principo pažeidimas nagrinėjant bylą teisme – besąlygiška vada panaikinti priimtą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-243/2009). Todėl skundžiamas nuosprendis naikintinas ir baudžiamoji byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (BPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Kolegija nepasisako dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo apeliacinio skundo motyvų apie ikiteisminio tyrimo veiksmus, nes visi šie trūkumai turi būti apsvarstyti priimant nuosprendį.

Dėl nuteistojo E. K. apeliacinio skundo.

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. K. prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 birželio 11 dienos nuosprendį ir sutrumpinti jam paskirtos galutinės 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės terminą.

Iš bylos medžiagos, iš apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad E. K., Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 m. 6 mėn., bausmę atliekant pataisos namuose. Toliau rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, E. K. skirti terminuotą laisvės atėmimą 3 m. (trims metams) <...>" (6 t., b. l. 83-84). Taigi, iš paminėto nėra aišku, kokią galutinę bausmę nuteistajam paskyrė pirmosios instancijos teismas, dėl ko nuteistojo apeliacinis skundas negali būti išnagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 4 p.,

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 11 d. nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą perduoti iš naujo nagrinėti Šiaulių miesto apylinkės teismui.

Kolegijos pirmininkas Zigmas KavaliauskasTeisėjai Nijolė MatuzevičienėVirginija Žindulienė