Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2010-05-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-18-76/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-05-28
Bylos Nr.
1-18-76/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Petras Simėnas
Kaltinamasis
G. D.
Nukentėjusysis
J. S., P. A., A. J., E. S.
Advokatai
Silva Balčiūnienė, Vytautas Blažaitis
Baudžiamoji byla Nr.1-18-76/10Procesinio sprendimo kategorija : 1.1.7.2.7.; 1.1.10.1.; 1.2.25.4.6., 2.3.6.4.5. (S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 28 d.Šiauliai
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Simėnas,sekretoriaujant Indrei Šukienei,dalyvaujant prokurorei Aurelijai Rakštienei,gynėjui advokatui Vytautui Blažaičiui ,nukentėjusiosios atstovei advokatei Silvai Balčiūnienei,kaltinamajam G. D.,nukentėjusiesiems J. S., P. A., A. J., E. S.,civilinio atsakovo atstovei L. N.,

išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. D. 2008 metų rugpjūčio 25 dieną, apie 10.43 valandą, Šiaulių mieste, J. Basanavičiaus gatvėje, ties namu Nr. 164, vairuodamas kelių transporto priemonę - krovininį automobilį SCANIA R12LB, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį uždarajai akcinei bendrovei „Agrokoncernas", pažeidė kelių eismo saugumo taisyklių 53, 68, 162,164,172, 174 punktų reikalavimus, (patvirtintų LR Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr.1950) tai yra būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nustatytas lengvas girtumo laipsnis (kraujyje rasta 0,55 promilės etilo alkoholio), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, neatsižvelgdamas į transporto priemonės ypatumus, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešpriešai tiesiai atvažiuojančiu automobiliu FORD GALAXY, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamu F. S., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio FORD GALAXY vairuotojas F. S. nuo širdiplėvės ir širdies plyšimo, išsivysčius kraujavimui į kairę pleuros ertmę, trauminiam šokui, mirė.

Kaltinamasis G. D. teisme kaltu neprisipažino padaręs nusikaltimą ir parodė, kad 2008 m. rugpjūčio 25 d. 8 val. atvažiavo į UAB „Agrokoncernas“, įsipylė į automobilį kuro ir išvažiavo į Bridus, ten pasikrovė rapso, ir nuvažiavo į UAB „Šiaulių grūdai“ elevatorių, o iš jo vėl važiavo į Bridus. Važiuojant Basnavičiaus gatve, kur įvyko autoįvykis važiavo apie 50 km/h greičiu, t. y. važiavo neviršydamas leistino greičio, be to, toje vietoje yra neįmanoma įsibėgėti greitam važiavimui. Prieš posūkį jam pradėjo slysti automobilis, jis jį stabdė, tačiau automobilis nesustojo ir jis išvažiavo į priešingą eismo juostą, kur susidūrė su automobiliu „Ford Galaxy“, t.y. automobilio priekiu kairės pusės šonu kliudė priešais važiavusį automobilį, po ko sustojo kairėje kelio pusėje, kelkraštyje. Abu automobiliai po susidūrimo buvo vienoje kelio pusėje. Jis iškarto išlipo iš automobilio ir nubėgo prie automobilio, su kuriuo susidūrė, bandė atidaryti automobilio variklio dangtį. Tą dieną prieš įvykį važiuojant į UAB „Šiaulių grūdai“ elevatorių įvykio vietoje kelias buvo sausas, o už 15-20 min., važiuojant atgal prasidėjo dulksna. Jis negalvojo, kad vasaros metu automobilis gali slysti. Įvykio dieną alkoholio gėręs nebuvo, tačiau jį gėrė tos dienos išvakarėse. Rugpjūčio 25 d. atvykęs į darbą ir sėsdamas už automobilio vairo girtas nesijautė, negalvojo, kad po vakar dienos išgėrimo, kitą dieną gali būti girtas. Išvažiuojant jo blaivumas nebuvo patikrintas – darbe blaivumą tikrina ne visuomet. Važiuojant, ties posūkiu, jam pradėjo slysti automobilio priekis, jis suko vairą į dešinę pusę, tačiau automobilis neklausė ir slydo tiesiai, taip išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą link geležinkelio pusės. Dešinėje pusėje buvo griovys. Tai buvo šoninis slydimas. Automobilis, kuriuo važiavo įvykio dieną, nepakrautas svėrė apie 10 tonų, o pakrautas pasunkėja maždaug 8 tonomis, t.y. iš viso pakrautas sveria apie 18 tonų. Artėdamas prie posūkio, kur įvyko avarija, nematė, tik pajuto, kad kažkas įtartina ir staiga pajuto automobilio slydimą. Kada pradėjo slysti automobilio galas, jis nežino, tačiau vėliau pamatė savo automobilio galinę padangą prapjauta, vadinasi, automobilio galas taip pat trenkėsi. Posūkyje, kur buvo autoįvykis, važiavo apie 40 km/h greičiu. Savaitę prieš įvykį tuo keliu važinėjo dažnai – važiavo ir lyjant lietui, tačiau įvykio dieną, toje vietoje balų ar aplieto kelio nepastebėjo. Neprisimena, kiek laiko praėjo po susidūrimo, kai buvo patikrintas blaivumas, kadangi tuo metu buvo šoke. Jis vairuoja nuo 1986 m.. Susidūrimas įvyko dėl slidaus kelio. Jei tuo metu būtų buvusi žiema, jis būtų į tai atsižvelgęs ir būtų pagalvojęs, kad kelio danga gali būti slidi, tačiau, kad kelio danga gali būti slidi vasarą, nepagalvojo. Girtumas įvykiui įtakos neturėjo. Žinojo, kad vakarykščiai gėrus vairuoti negalima, tačiau įvykio dieną pradėdamas darbą nesijautė girtas. Kaltės dėl įvykio nepripažįsta, nes jo nuomone avarija įvyko dėl slidaus kelio. Pas nukentėjusiąją J. S. nėjo, kadangi jos sūnus jam sakė „nelįsti į akis“. Su nukentėjusiosios sūnumi buvo susitikęs, prieš tai su juo susiskambinus. F. S. laidotuvėse nedalyvavo, kadangi nukentėjusieji nepriėmė pinigų, kuriuos siūlė UAB „Agrokoncernas“, todėl jis ir nedrįso važiuoti į laidotuves. Žino, kad reikia nukentėjusiesiems atlyginti moralinę žalą. Jo nuomone 0,55 promilių girtumas neturėjo įtakos vairavimui. „Tachografo lapą“ kiekvieną rytą įsideda patys, ryte jį išima, užpildo ir vėl įsideda. Šeštadieniui ir sekmadieniui deda naują „tachografo lapą“. Kai po autoįvykio jis buvo išimtas, jis jo nematė. Po įvykio vieną kitą automobilį praleido tuo keliu važiuoti, o gaisrininkams pradėjus plauti kelią, kelias buvo uždarytas. Susiradus darbą, žalą nukentėjusiesiems atlygins. Sutinka nukentėjusiajai J. S. atlyginti 10 000 Lt moralinę žalą, žuvusiojo motinai – 10 000 Lt, o sūnums – po 5 000 Lt. Turi žmoną ir du vaikus, kurių vienas yra 18 m. amžiaus, o kitas – 19 m. amžiaus. Vienas vaikas atlieka praktiką, kitas mokosi, žmona ir jis nedirba.

Nukentėjusioji J. S. teisme parodė, kad 2008 m. rugpjūčio 25-osios rytą apie 8 val. ji išvažiavau į darbą, vyrą F. S. palikusi namie. Vyras prekiavo automobiliais. Kadangi ji iš namų išvažiavo anksčiau už vyrą, tai kada jis išvažiavo iš namų, nežino. Nuo 9.30 val. iki 11 val. ji darbe turėjo pertrauką, todėl grįžo į namus. Važiuojant namo lynojo. Namuose vyro nerado, tačiau žinodama, kad jis turi įvairių planų, nesijaudino. Apie 11 val. ji išvažiavo iš namų į darbą, o važiuojant Pramonės gatve apie 11.15 val. jai paskambino vyro draugas ir liepė vykti į ligoninę. Bendrų vaikų su F. S. neturėjo, tačiau jis užaugino jos vaikus. Ji kartu su vyru pragyveno 18 m., 15 m. santuokoje, o 3 m. nesusituokusi. Dėl vyro žūties jai padarytas neįvardijamas nuostolis - jai yra sugriautas gyvenimas. Be to, jos pirmasis vyras taip pat žuvo tame pačiame kelyje avarijoje dėl kito girto vairuotojo kaltės. Draudimo bendrovė jai atlygino turtinę žalą pagal jos pateiktus čekius. Byloje reiškia civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, t.y. 250 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui ir 8841,80 Lt turtinei žalai atlyginti, iš kurios dalį t.y. 6963,80 Lt jai atlygino UAB „If draudimas“. Liko neatlyginta 2019 Lt turtinė žala už vyro metines. Kaltinamasis jų neatsiprašė, pirmą kartą kaltinamąjį pamatė teisme. Ji 11 m. dirba vairavimo instruktore P. K. vairavimo mokykloje. Tuo posūkiu, kur įvyko avarija, ji yra važiavusi daug kartų. Tuo posūkiu saugiai važiuoti galima važiuojant 40 km/h greičiu, ten visada sumažina automobilio greitį, nors yra leistinas 60 km/h. 60 km/h greičiu toje kelio atkarpoje įmanoma važiuoti tik esant sausam keliui ir važiuojant kelyje visai vienam. Įvykio vietoje skiriamoji juosta yra, tačiau ji nusitrynusi. Posūkyje prasilenkiant dviem sunkvežimiams gal reiktų vienam kitą praleisti, bet prasilenkti sunkvežimiui ir lengvajam automobiliui vietos yra. Prieš 3 d. iki įvykio ji važiavo tuo keliu ir nebuvo išlieto jokio skysčio, kelias nebuvo nei slidus, nei lipnus. Jos vyras automobilius vairavo 23 m., jis važinėjosi Ukrainoje blogais keliais, Šveicarijoje po kalnus ir jam nėra buvę jokio įvykio. Jis buvo labai geras vairuotojas. Ir šiuo atveju, jei toje vietoje nebūtų buvę pylimo ir geležinkelio, šio eismo įvykio nebūtų buvę – vyras būtų kaip nors išsisukęs, išvengęs susidūrimo. F. S. užaugino jos vaikus, džiaugėsi anūku, jaunesniajam sūnui suteikė sąlygas mokytis, palaikė ją ir moraliai, ir materialiai. Vyras padėdavo ir vienišai savo mamai. Po įvykio lankėsi pas gydytojus, buvo skirti vaistai, ir dabar sunku gyventi bei dirbti.

Nukentėjusioji A. J. teismui parodė, kad žuvusysis F. S. yra jos sūnus. Nors sūnus pas ją negyveno, tačiau dažnai ateidavo, padarė remontus, padėdavo atlikti darbus ūkyje, remdavo pinigais, paveždavo. Prašo atlyginti 100 000 Lt neturtinės žalos. Draudimo bendrovė jai neatlygino nieko. Po įvykio teko gerti raminamuosius vaistus, kuriuos dar ir dabar geria. Turi problemų su širdimi, kepenimis. Turi dukrą, gyvenančia Anykščių rajone, todėl dukra pas ją atvyksta retai. Gyvena vieno aukšto daugiabučiame name be patogumų. Be sūnau dabar jai niekas nebepadeda.

Nukentėjusysis E. S. teisme parodė, kad F. S. buvo jo tėvas, augino jį iki 7 m. amžiaus. Prašo atlyginti 150 000 Lt neturtinę žalą dėl patirtų išgyvenimų, atsiradusios baimės dėl darbo, bijo būti namie, nesusikaupia darbe, atsirado nervingumas. Su tėvu kartu negyveno 18 m., bet tėvas jam mokėjo alimentus, gyveno netoliese vienas kito, palaikė su tėvu ryšį, tėvas jam padėdavo. Šiuo metu jis dirba geležinkelio Šiaulių stoties budėtoju, įvykio metu dirbo tą patį darbą, tik kitoje stotyje. Po įvykio į gydytojus nesikreipė.

Nukentėjusysis P. A. teismui parodė, kad F. S. nebuvo jo tikras tėvas, tačiau kartu su juo gyveno 18 metų. Šiuo metu jis mokosi studijuoja Šiaulių universitete 3 kurse, stipendijos negauna, už mokslą per metus moka apie 2000 Lt. Prašo priteisti 50 000 Lt neturtinės žalos, kadangi po įvykio tenka praleisti daug laiko su mama ir turi mažiau laiko sau, įvykis pakenkė jo mokslams, nes sumažėjo pažangumas, dabar vienas tvarkosi ūkyje. Be to, po įvykio teko palikti apsaugos darbuotojo darbą, kadangi šis darbas buvo naktimis, o negalėjo palikti mamos vienos, reikėjo ja pasirūpinti. Pas psichologus kreiptis nereikėjo.

Liudytoja V. S. teisme parodė, kad formino šį autoįvykį, kuriame žuvo žmogus. Į įvykio vietą važiavo viena. Įvykio vietoje ant kelio buvo pripilta kažkokio skysčio – skystis buvo išlietas per visą kelio plotį, o ilgis : 12,5 m plius automobilio ilgis. Kelias buvo gan slidus. Atvykusi pamatė, kad lengvojo automobilio vairuotoją iš automobilio traukia gaisrininkai, taip pat įvykio vietoje buvo ir autoįvykyje dalyvavęs sunkvežimio vairuotojas. Nežino, ar juto sklindantį alkoholio kvapą nuo sunkvežimio vairuotojo, tačiau prisimena, kad jam buvo nustatytas girtumas. Ji neprisimena kur buvo nustatinėjamas girtumas, ar įvykio vietoje, ar ne. Kelias šlapias buvo ne ištisai, atrodė, lyg visą kelią būtų kas nors laistęs. Kuo kelias buvo aplaistytas, ji nežino: gal tepalu, gal benzinu ar kitu skysčiu, tačiau kelias buvo slidus, skystis dar nebuvo išdžiuvęs ar sukietėjęs. Nežino, ar skystis buvo išpiltas neseniai, nežino, per kiek laiko išpiltas skystis stingsta. Ant kelio išsiliejusio skysčio ji nečiupinėjo – ekspertas ėmė pavyzdžius. Negalėjo pasakyti, ar iš automobilių dalyvavusių autoįvykyje buvo išsiliejęs skystis. Neprisimena, kiek tiksliai laiko formino šį autoįvykį, gal apie 15 min. laiko, kadangi tai seniai buvo. Kol ji formino įvykį, buvo iškviesti į pagalbą patruliai, jie uždarė kelią kitiems automobiliams, kad netrukdytų forminti. Neprisimena, ar kelias buvo visiškai uždarytas, ar buvo leista važiuoti tik viena eismo juosta. Ji nežino, kada kelias kitiems automobiliams buvo atidarytas, kadangi ji išvažiavo iš įvykio vietos, jos kolegos ten dar pasiliko, nes reikėjo pašalinti automobilius. Nežino, kas po įvykio valė kelią – turėjo valyti gaisrininkai. Nežino, kas plovė kelią po autoįvykio – turėjo plauti gaisrininkai. Ji suprato, kad skystis, kuris buvo išlietas ant kelio, kur buvo autoįvykis, buvo išsiliejęs ne iš įvykyje dalyvavusių automobilių, kadangi automobiliai buvo viduryje, o skystis dar buvo ir už automobilių apie 50 m. Automobilių „Ford Galaxy“ bei „Scania“ susidūrimas įvyko posūkio lanke. Posūkis turi pasvirimą, tačiau nežino, ar susidūrimas įvyko būtent jame. Sunkvežimio vairuotojas jai sakė, kad jis nesuvaldė vairuojamo automobilio dėl slidaus kelio ir išvažiavo į kitą eismo juostą.

Liudytojas V. B. teisme parodė, kad dirba gaisrinėje, 2008 m. rugpjūčio 25 d. budėjo ir į įvykio vietą atvežė Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 1-ojo skyriaus pareigūnus, tarp kurių buvo A. R. ir V. Š.. Eismo įvykio vietoje buvo išsiliejęs kažkoks skystis per visą eismo juostą, važiuojant link Sutkūnų k. ir išvažinėtas kitų automobilių, todėl skysčiu pasidengusi kelio danga tęsėsi dar toliau. Jie kelio dangą plauna po kiekvieno autoįvykio. Kelias įvykio vietoje buvo slidus, tačiau nežino koks skystis buvo išsiliejęs. Atvažiuojant į įvykio vietą, jis vairavo automobilį, automobilio „nemėtė“, kadangi jis važiavo lėtai. Išlipus iš mašinos pajuto, kad eiti yra slidu. Iš automobilio „Ford Galaxy“ reikėjo ištraukti vairuotoją. Kol jie laisvino automobilio „Ford Galaxy“ vairuotoją, kitiems automobiliams buvo leista važiuoti viena eismo juosta, ja važiuodami automobiliai ant kelio išlietą skystį „išnešiojo“ dideliu plotu. Tuo metu, kiek atsimena, buvo dulksna. Įvykio vietoje jie plovė kelio dangą specialiu skysčiu. Prisimena, kad reikėjo plauti didelį kelio plotą ir tam reikėjo atsivežti papildomą agregatą ir daugiau skysčio. Nežino, ar ant kelio prieš autoįvykį buvo išlietas kažkoks skystis, ar jis buvo ištekėjęs iš eismo įvykyje apgadintų automobilių. Koks tiksliai buvo nuplautas kelio plotas bei koks buvo naudotas skystis kelio plovimui, užrašo skyriaus vadas. Susidūrimas įvyko apie 200-300 m atstumu nuo posūkio. Gal ir galėjo autoįvykiui turėti įtakos ant kelio išsiliejęs skystis.

Liudytoja G. M. teisme parodė, kad 2008 m. rugpjūčio 25 d. su E. L. važiavo nuo Sutkūnų kaimo link Šiaulių. Automobilį vairavo E. L., važiuojant automobilį pristabdė, kad praleistu automobilį „Ford Galaxy“, ir toliau važiavo paskui jį, apie 15 m atstumu. Vienu metu pamatė, kad priešais atvažiuoja sunkvežimis „išlindęs“ į priešingą jam eismo juostą, o priekyje juos važiuojantis automobilis „Ford Galaxy“ nebeturi kur važiuoti, dėl priešais atvažiuojančio sunkvežimio ir užvažiavo ant šalikelėje esančio kalniuko, o sunkvežimis trenkėsi į šį automobilį. Susidūrimo metu buvo dulksna. Susidūrus automobiliams, ji su E. L. išlipo iš savo automobilio, matė, kad sunkvežimio vairuotojas bando užgesinti savo automobilį. Ant kelio ištekėjusio tepalo nebuvo, kelio danga nebuvo slidi, kadangi ji buvo su sportiniais bateliais ir tai būtų pajutusi. Posūkyje buvo didelė bala, nežino, ar įvykio vietoje yra skiriamoji linija. Tuo keliu, kur įvyko avarija, ji važiuoja gana dažnai – važiuoja kasdien į darbą, tačiau nei tą dieną, nei anksčiau ant kelio išpiltų skysčių nematė, juo važiuoja lengvieji automobiliai ir autobusai. Darbe nėra girdėjusi, kad toje kelio atkarpoje kam nors būtų atsitikę, kokie nors incidentai. 2008 m. rugpjūčio 25-osios rytą ji važiavo į darbą, o vėliau iš darbo vyko pas gydytojus. Automobilis „Ford Galaxy“ juos aplenkė, kadangi jie stabtelėjo ir davė jam kelią. Matė, kaip sunkvežimis išvažiavo į jų eismo juostą, kuris važiavo gana greitai, tačiau kokiu greičiu negali pasakyti. Sunkvežimio vairuotoją matė po susidūrimo, E. L. sakė, kad jis yra arba girtas, arba pagiringas. Įvykio vietoje nebuvo iki galo, tik iškvietė greitąją medicininę pagalbą, ir jai atvykus, išvažiavo. Kai išvažiavo iš įvykio vietos, automobilio „Ford Galaxy“ vairuotojas dar nebuvo išlaisvintas. Atstumas nuo automobilio „Ford Galaxy“ buvo apie 15 m.. E. L. toje vietoje smarkiai sumažino automobilio greitį, t.y. jį sumažino iki 30-40 km/h greitį, o koks toje kelio atkarpoje yra leistinas greitis, ji nežino. Matė, kaip sunkvežimis prieš posūkį išvažiavo į priešingą eismo juostą. Nežino, kodėl taip atsitiko : gal sunkvežimio greitis buvo per didelis, gal vairuotojas nesuvaldė automobilio. Kad buvo plauta kelio danga jai sakė ikiteisminio tyrimo metu duodant parodymus. Būnant įvykio vietoje iš lengvojo automobilio „Ford Galaxy“ joks skystis nebėgo. Matė, kad automobilis „Scania“ suko į kitą eismo juostą, tačiau kad sunkvežimis slystų ar čiuožtų, ji nematė. Posūkyje buvo didelė bala, gal dėl jos „užmetė“ sunkvežimį. Tuo keliu, kur buvo autoįvykis važiuoja 29 autobusas maždaug kas 15 min.

Liudytojas E. L. teisme parodė, kad 2008 m. rugpjūčio 25 d. su G. M. automobiliu „BMW 318“ važiavo iš darbo į Šiaulius. Kelio danga buvo normalaus stovio, oro sąlygos neblogos, tačiau iš anksčiau buvo palyta, todėl kelias buvo šlapias. Prieš įvykį jis važiavo tuo pačiu keliu maždaug prieš 10 min. pasiimti G. M., nuvažiuojant į darbą kelias nebuvo slidus, ant kelio išlieta nebuvo nieko, tačiau kelyje yra daug duobių, o kai buvo paliję ir duobės pilnos vandens, važiuojant per jas, jo automobilį „sumėtė“. Taip atsitiko nuvažiuojant į darbą, todėl važiuodamas atgal važiavo atsargiau. Nežino, ar ir sunkvežimį galėjo „sumėtyti“ važiuojant per balą. Posūkyje kelio plotis nėra didelis, todėl ten prasilenkti dviem automobiliams yra sunku, o prasilenkiant reikia važiuoti kuo arčiau kelkraščio. Įvykio dieną jis atostogavo, tačiau vyko į darbą, kadangi draugė G. M. jo buvo prašiusi pavežti su reikalais. Netoli įvykio vietos jis davė kelią automobiliui „Ford Galaxy“ ir važiavo paskui jį apie 60 km/h greičiu. Pavažiavus J. Basanavičiaus gatve apie 100 m, pamatė, kaip priešais atvažiuojantis sunkvežimis kairiuoju šonu kliudė priešais jį ta pačia kryptimi važiuojančio lengvojo automobilio kairįjį šoną. Matė, kaip sunkvežimis „išlindo“ iš savo eismo juostos, tačiau negali pasakyti, ar vairuotojas jį stabdė, nematė kad prieš susidūrimą sunkvežimis būtų slydęs ar jį būtų „sumėtę“. Stabdė lengvojo automobilio vairuotojas. Jis privažiavo prie automobilio „Ford Galaxy“, nes norėjo padėti vairuotojui. Tuo metu iš šio automobilio išbėgusių tepalų nebuvo, einant nesijautė, kad kelias būtų slidus. Ties susidūrimo vieta skiriamoji juosta nelabai matosi. Į įvykio vietą jie iškvietė pagalbą. Tame posūkyje važiuoti 60 km/h greičiu yra įmanoma, tačiau jis važiavo lėčiau. Matė, kad po susidūrimo sunkvežimio vairuotojui buvo šokas, jis atrodė blaivus, tačiau į jį nekreipė daug dėmesio, nes bandė padėti nukentėjusiam automobilio „Ford Galaxy“ vairuotojui. Tačiau G. M. jam pasakė, kad sunkvežimio vairuotojas išgėręs. Jis dar paprieštaravo, sakė, kad vairuotojui šokas. Paprastai į darbą jis važiuoja automobiliu, tačiau yra tekę važiuoti ir autobusu. Toje atkarpoje, kurioje buvo šis autoįvykis, 29 autobusas važiuoja maždaug kas 1 val., nors tiksliai pasakyti negali. Apie tai, kad įvykio vietoje buvo plauta kelio danga girdėjo per televiziją bei ikiteisminio tyrimo metu prokuratūroje. Tą dieną, kai įvyko autoįvykis, jokių dėmių ant kelio nebuvo, kad įvykio vietoje būtų buvę slidu, jis nepajuto.

Liudytojas V. P. teisme parodė, kad dirba maršrutinio autobuso vairuotoju ir 2008 m. rugpjūčio 25 d. vairavo 29 maršrutinį autobusą, apie 9 val. važiuojant link Sutkūnų matė susidūrusį „autobusiuką“ ir sunkvežimį, sunkvežimis stovėjo ant geležinkelio sankasos. Ar tuo metu ant kelio buvo išlieta tepalų, nepastebėjo. Taip pat nepastebėjo ant kelio besimėtančių automobilių detalių. Posūkį, ties kuriuo įvyko autoįvykis jis žino, sąlygos jį pravažiuoti yra normalios, nors dideliu greičiau ten negalima važiuoti, vairuodamas autobusą jis toje vietoje važiuoja maždaug 45 km/h greičiu. Jam yra tekę tame posūkyje prasilenkti su kita transporto priemone. Posūkyje išvažiuoti į kitą eismo juostą nereikia. Autoįvykio dieną išsiliejusių tepalų nepastebėjo. Tuo keliu važiuoja ne kiekvieną dieną – retai tenka ten važiuoti. Važiuojant posūkyje kur įvyko avarija, autobusas neslydo – tuo keliu pravažiavo kaip eilinį kartą ir nepastebėjo, kad kelio danga būtų slidi. Neįsidėmėjo, kokia kelio danga buvo važiuojant pro automobilių susidūrimo vietą. Vairuoja 11 metrų ilgio autobusą. Kai važiavo pro įvykio vietą, automobiliai buvo ką tik susidūrę. Toje vietoje uždarė kelią, tačiau jam buvo leista pravažiuoti, todėl iš kairės pusės apvažiavo sunkvežimį ir nuvažiavo link Sutkūnų. Tiksliai neprisimena, ar sunkvežimį aplenkiant teko važiuoti asfaltu, ar šalikele.

Liudytojas V. Š. teisme parodė, kad dirba priešgaisrinės gelbėjimo valdybos skyrininku. 2008 m. rugpjūčio 25 d. gavo iškvietimą vykti į autoįvykį, kur buvo prispaustas žmogus. Nuvažiavęs į įvykio vietą, pamatė kairėje kelio pusėje stovintį „Ford Galaxy“ ir už 20-30 m nuo jo – sunkvežimį. Pirmiausia ištraukė prispaustą žmogų, o paskui plovė kelio dangą, tačiau dėl per mažo turėto keliui plauti skysčio kiekio, buvo atvežta jo daugiau. Tuo metu, kai atvyko į įvykio vietą, nelijo, iš automobilių nebuvo išbėgusio jokio skysčio, kadangi automobiliai nebuvo judinti. Reikėjo nuplauti apie 60-80 m. kelio dangos, kuri buvo aplieta bei išvažinėta automobilių. Didesnė kelio dangos dalis buvo plauta nuo susidūrimo į miesto pusę, t. y. nuo susidūrimo link miesto pusės buvo plauta gal apie 60 m. kelio dangos, o į Sutkūnų pusę – apie 20 m. Ar plauti kelio dangą, sprendžia pamainos vadas. Atvykus į autoįvykio vietą ir išlipus iš automobilio, neslidinėjo. Kelias buvo išvažinėtas, kadangi nebuvo užtvertas. Nežino, ar ant kelio dangos įvykio vietoje kažkas buvo išsilieję būtent tą dieną, ar prieš kelias dienas, kadangi išsiliejus ant kelio skysčiui, jis neįsigeria į jį. Vykstant į įvykio vietą, automobilio jis nevairavo. Pamainos vadas yra A. R.. Kelio danga įvykio vietoje buvo slidoka, tačiau ne kaip ledas. Plauti kelio dangą nusprendė A. R., pasitaręs su dispečerine. Kelias buvo neužtvertas, automobiliai stovėjo šalikelėje, todėl plauti kelio netrukdė.

Liudytojas R. B. teisme parodė, kad dirba vyresniuoju ugniagesiu – gelbėtoju. 2008 m. rugpjūčio 25 d. atvyko į autoįvykio vietą, kur buvo prispaustas žmogus, jį ištraukė, perdavė medikams, plovė kelią ir išvyko. Įvykio vietoje eiti nebuvo slidu, o be to, nekreipė į tai dėmesio. Kelio dangą įvykio vietoje plovė pamainos vado įsakymu. Nuo susidūrimo vietos link Sutkūnų buvo plauta apie 80 m kelio dangos, o į kitą pusę – apie 10-15 m. Gavo iškvietimą vykti į autoįvykį. Įvykio vietoje apie 100 m kelio dangos buvo drėgna, šlapia lyg po lietaus. Neprisimena, ar kelio danga drėgna buvo ištisai, ar ruožais. Kelias autoįvykio vietoje būna plaunamas, jei tokį įsakymą duoda pamainos vadas. Jei kelio dangą plovė, vadinasi, ant jos kažkas buvo išlieta. Iš pradžių slidumo nejauto, nes pirmiausia skubėjo prie nukentėjusiojo. Didesnis šlapios kelio dangos ruožas buvo nuo sunkvežimio link Sutkūnų, o iki automobilių buvo apie 10 m šlapios kelio dangos ruožas. Atvykęs į įvykio vietą ir išlipęs iš automobilio, nežiūrėjo, kokia yra kelio danga, tačiau tiek slidu nebuvo, kad reiktų kur nors įsikibti.

Liudytojas A. R. teisme parodė, kad dirba priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pamainos vadu. 2008 m. rugpjūčio 25 d. dispečerinė pranešė, jog reikia vykti į autoįvykį. Ten nuvykus pamatė susidūrusius krovininį automobilį ir „autobusiuką“, kurio vairuotojas buvo prispaustas. Išlipęs iš automobilio juto, jog kelio danga yra slidi, jautėsi dyzelino, kuro kvapas. Buvo apžiūrėtas sunkvežimis, tačiau nematė, kad išbėgtų koks nors skystis. Buvo priimtas sprendimas plauti kelio dangą, kad toje vietoje nebūtų daugiau avarijų. Neprisimena, koks kelio ruožas buvo šlapias iki susidūrimo vietos. Įvykio vietoje kelio danga buvo slidesnė nei įprastai. Atvykus, truputį lynojo, todėl kelio danga buvo visa šlapia, tačiau įvykio vietoje kelias buvo slidesnis nei visur, nors čiuožinėti ir nereikėjo. Atvykstant į įvykio vietą ir artėjant prie jos, visuomet mažinamas greitis, todėl negali pasakyti, ar įvykio vietoje buvo įmanoma važiuoti nemažinant greičio. Automobilį vairuoja ir ne tarnybos metu ir yra tekę važiuoti tuo keliu, kur įvyko avarija. Tame kelio ruože yra kelio ženklai, nurodantys važiavimo greitį, tačiau dabar tiksliai neprisimenu, koks tame kelio ruože yra leistinas greitis – gal 50 km/h. Įmanoma važiuojant 50 km/h greičiu lengvuoju automobiliu pravažiuoti tą kelio ruožą, kur buvo autoįvykis, neišvažiuojant į priešingą eismo juostą. Tokia kelio danga, kokia buvo įvykio metu, galėjo turėti įtakos automobiliui važiuojant tuo posūkiu. Tuo metu buvo nepalankios oro sąlygos, beveik visa kelio danga buvo slidi.

Ekspertas E. G. teisme parodė, kad „Tachografo lape“ nesutampa laikas, t. y. skiriasi per 12 valandų, tačiau minutės sutampa, todėl gali būti, kad jo laikas yra reguliuojamas ir buvo netiksliai nustatytas. „Tachografo lape“ užfiksuotas „suvirpėjimas“, kuris rodo buvusį smūgį, o kreivė rodo, kad prieš susidūrimą automobilis važiavo 60 km/h greičiu, po to jis buvo stabdomas, susidūrus važiuota apie 50 km/h greičiu, o nuo susidūrimo iki visiško sustojimo automobilis buvo stabdomas. „Tachografo lape“ sekundės nebuvo nustatytos. Išklausius kaltinamojo parodymus, specialisto išvadoje susidūrimo mechanizmas nesikeičia. Automobilis „Scania“ slydo ir priekiniu kairės pusės kampu kliudė automobilio „Ford Galaxy“ priekinės kairės pusės šoną. Automobilis „Scania“ slydo šonu, todėl ir nubraukė automobilio „Ford Galaxy“ šoną. Posūkis yra toliau nuo susidūrimo vietos. Automobilis „Scania“ atsitrenkė į „Ford Galaxy“ ir jam braukė per šoną, todėl automobilis „Ford Galaxy“ išsitiesino, o susidūrimo kampas būtų, jei automobiliai būtų tik susidūrę. Teikiant pirmąją išvadą buvo duotos prielaidos, kad ant kelio galėjo būti išsiliejęs skystis. Jei buvo išpiltas ant kelio koks nors skystis, tai reikia žinoti jo sukibimą, o kadangi apie sukibimą duomenų nebuvo pateikta, tai išvada buvo duota slidumą prilyginant ledui ir važiuojant nepakrautu automobiliu. Nustatydamas automobilių susidūrimo mechanizmą įvertino kelio dangą. Be to, susidūrimo mechanizmas parodo, kaip kontaktuoja automobiliai susidūrimo metu. Šiuo atveju automobilio „Scania“ vairuotojas išvažiavo į kitą kelio pusę ir susidūrė su automobiliu „Ford Galaxy“. Automobilio vairuotojas važiuodamas turėjo įvertinti kelio dangą, t. y. ar ji slidi, ar šlapia, kadangi šis automobilis išvažiavo į priešingą eismo juostą, vadinasi jis važiavo nepriimtinu greičiu. Patikslinta išvada neprieštarauja pirmajai išvadai. Patikslinta išvada apima platesnį tyrimo diapazoną, kai buvo patikslinti duomenys apie slidžią kelio dangą, didesnį leistiną greitį nei buvo laikyta teikiant pirmą išvadą. Jei tam tikram kelio ruože yra leistinas tam tikras važiavimo greitis, tai nereiškia, kad būtent tokiu greičiu ir privaloma važiuoti – reikia pasirinkti tokį greitį, kad vairuotojas galėtų suvaldyti automobilį. Posūkyje, kur buvo autoįvykis, reiktų važiuojant mažinti greitį. Abejais aktais galima remtis. Antra išvada buvo pateikta paaiškėjus naujoms aplinkybės, kad įvykio vietoje leistinas greitis yra 60 km/h. Antroji išvada apima būtent šią aplinkybę. Jose veiksmų vertinimai skiriasi dėl skirtingų greičių: pirmą išvadą teikiant buvo laikyta, jog leistinas greitis 50/h, o antroje – 60 km/h. Fotografijoje matosi, jog automobilio „Scania“ ratai yra ištiesinti. „Tachografo lapas“ rodo, jog automobilis „Scania“ važiavo 60 km/h greičiu iki susidūrimo. Teikiant išvadas abejais atvejais buvo įvertintas kelio slidumas. Jei važiuojant leistinu greičiu tam tikrame kelio ruože, automobilis neslysta, nėra išvažiuojama į priešingą eismo juostą, tai reiškia, kad važiuojant tokiu greičiu eismas galimas. Vairuotojas važiuodamas turi įvertinti kelio konfigūraciją, oro sąlygas ir kitas aplinkybes, kad neišvažiuotų į priešingą eismo juostą. Jei kelio ženklas yra nurodantis, jog leistinas greitis yra 60 km/h, tai nereiškia, kad pablogėjus oro sąlygom ar atsiradus kitom nepalankiom aplinkybėm, turi važiuoti būtent 60 km/h greičiu. Vairuotojas turi pasirinkti saugų greitį, kad automobilis neprarastų stabilumo.

Civilinio ieškovo atstovė L. N. teisme parodė, kad įmonėje UAB „Agrokoncernas“ prieš pradedant darbą kartais būna patikrinamas darbuotojų blaivumas alkotesteriu, įmonė medicinos seselių neturi. Darbuotojai nebūna tikrinami kiekvieną kartą prieš išvažiuodami. 2008 m. rugpjūčio 25 d. prieš G. D. išvažiuojant automobiliu, jo blaivumas nebuvo patikrintas, nors yra jo sutikimas leidžiantis tikrinti jo blaivumą. G. D. nebuvo tikrinamas, kadangi iš jo koordinacijos, elgesio nesimatė, jog jis gali būti girtas. Be to, nuo jo nesklido alkoholio kvapas. Be to, darbdavys negali žinoti, ką veikia jo darbuotojas išvažiavęs iš įmonės, ar jis geria išvykęs, ar ne, ar vakare vartojo alkoholį, ar ne. G. D. įmonėje UAB „Agrokoncernas“ dirbo nuo 2007 m., dėl jo darbo nusiskundimų nebuvo, darbą atlikdavo laiku, todėl labai nustebo dėl šio įvykio. Darbdavys nėra visiškai atsakingas už savo darbuotojų veiksmus. Turtinės žalos teritorinei ligonių kasai bei nukentėjusiesiems buvo atlygintos ir apmokėtos pavedimu. Dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pasisakęs Aukščiausiasis teismas 2009-03-16 nutartimi bylos Nr. 3K-3-103/09, kur yra suformuluotas žalos atlyginimo klausimas. Kadangi G. D. neturtinę žalą įvardijo po 10 000 Lt žuvusiojo žmonai bei motinai ir po 5 000 Lt sūnums, tai tam pritarė, mano jog priteistos tokios sumos būtų teisingos nepažeidžiant interesų pusiausvyros. Neturtinės žalos atlyginimą prašo priteisti iš G. D., nes būtų neteisinga dėl ekonominės priežasties ją priteisti darbdaviui, kai pastarasis atlygino virš 40 000 Lt turtinę žalą. Darbuotojų blaivumas būna tikrinamas vieną kartą per dieną iš ryto tik atvykus į darbą, jei būna įtariama, kad darbuotojas gali būti neblaivus. Nepastebėjo, kad į darbą atvykęs G. D. būtų iš vakaro gėręs. Automobilis, kuriuo važiavo G. D., priklauso UAB „Agrokoncernas“. Aukščiausiojo teismo nutartis buvo dėl žalos dydžio nustatymo, o klausimą dėl darbdavio atsakomybės, palieka spręsti teismui, tačiau mano, darbdavys padarė viską, kas jam priklausė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvada, kad kaltinamasis G. D. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką numatytą LR BK 281 str. 6 d ir ši teismo išvada grindžiama šiais baudžiamosios bylos duomenimis:

2008-08-25 eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota eismo įvykio vieta esanti ties Basanavičiaus g. 164 namu, Šiauliuose. Eismo įvykis įvyko šviesu paros metu, apsiniaukus, lyjant. Važiuojamosios dalies kelio plotis 5,5 m. Automobilis SCANIA R124 LB, v/n. (duomenys neskelbtini) stovi priekiu link Sutkūnų 0 m nuo priekinės ašies ir 0,1 m (ant žalios vejos) nuo galinės ašies iki kairiojo važiuojamosios dalies krašto. Automobilis FORD GALAXY, v/n Nr. (duomenys neskelbtini), stovi priekiu Vaidoto g. link 0,1 m tiek nuo priekinės, tiek nuo galinės ašių (kelkraštyje) iki dešinio važiuojamosios dalies krašto. Tarp sunkvežimio SCANIA R124 LB galinės ašies ir automobilio FORD GALAXY galinės ašies - 52,5 m atstumas. Nuo priekinės SCANIA R124LB ašies iki kelio ženklo Nr. 551 „gyvenvietės pabaiga“ yra 52,5 m atstumas. Protokole nurodoma, kad iš įvykio vietos paimtos marlės skiautės su skysčio buvusio ant kelio pėdsakais (I tomas, 4-21 b.l.).

2009-07-23 papildomos įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vieta, esanti ties Basanavičiaus g. 164 namu, Šiauliuose. Įvykio vietoje užfiksuota, kad leidžiamas ne didesnis nei 60 km/h greitis (I tomas, 22-27 b.l.).

2008-08-25 transporto priemonės apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota automobilio, SCANIA R124LB, v/n (duomenys neskelbtini) priklausančio UAB „Agrokoncernas“ apžiūra. Išoriniai sugadinimo požymiai: priekinis bamperis, priekinis valstybinio numerio ženklas, priekinė apdaila, priekinės kairės pusės durys (stiklas), veidrodėlis, priekiniai kairės pusės žibintai, priekinė kairės pusės padanga (I tomas, 28-29 b.l.).

2008-08-25 transporto priemonės apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota automobilio FORD GALAXY, v/n. (duomenys neskelbtini), priklausančio IĮ „Šiaurys“ apžiūra. Išoriniai sugadinimo požymiai: priekinis bamperis, stogas, variklio dangtis, kairės pusės žibintai, sparnai, durys, ratai, radiatoriaus grotelės, priekinis stiklas, užpakalinis bamperis, dešinės pusės užpakalinis ratas, dešinės pusės užpakalinis stiklas, sparnai, užpakalinis žibintas ( I tomas, 34-35 b.l.).

Lietuvos teismo ekspertizių centro specialisto išvada 2008-10-27 d. Nr. 11-2478 (08), kurioje užfiksuota, kad ant tirti pateiktų keturių marlės skiaučių yra pusiau sintetinės alyvos pėdsakų (I tomas, 48-50 b.l.).

UAB „Agrokoncernas“ pateiktos kelionės lapų kopijos, kuriose užfiksuota, kad vairuotojas G. D. automobiliu SCANIA R124LB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) maršrutu „Bridų ŽŪB- Šiaulių elevatorius“ vyko 2008-08-25, 2008-08-22, 2008-08-18 su tokiais pat kroviniais ir turėjo žinoti apie apie tinkamą greitį nurodytu maršrutu. ( II tomas, 23, 24, 28 b.l.). Pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie AM Šiaulių meteorologijos stoties pranešimą, meteorologinės sąlygos nuo 2008-08-10 iki 2008-08-25 šiomis dienomis buvo užfiksuoti krituliai, tai yra važiavimo sąlygos buvo panašios, todėl jis turėjo galimybę įvertinti važiavimo sąlygas bei kelio dangą. (I tomas, 59, 61 b.l.).

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos teismo ekspertizių centro Šiaulių skyriaus vyr. eksperto E. G. paaiškinimas, kuriame specialistas parodo, kad slidžiame kelyje stabilesnis yra krovininis automobilis. Tai priklauso nuo važiavimo greičio, transporto priemonės pakrovimo (I tomas, 71 b.l.).

2009-03-04 daiktų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad UAB „Agrokoncernas“ darbuotojas V. B. pateikia tyrimui tachogramos kortelę (I tomas, 76-77 b.l.).

Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje 2009-03-20 Nr. 11Š-257 (08), kurioje užfiksuoti tachogramos parodymai, užfiksuotas transporto priemonių susidūrimo mechanizmas, kuriame nurodoma, kad susidūrimo momentu automobilis FORD GALAXY buvo pasisukęs į kairę pusę automobilio SCANIA R124 LB ašies atžvilgiu (žiūrint. nuo SCANIA R124 LB galo). Automobilių tarpusavio padėtys susidūrimo momentu parodytos 4 paveiksle. Susidūrimo eigoje automobilio SCANIA R124 LB priekinio buferio kairysis kampas paliko per visa automobilio FORD GALAXY šoną išsidėsčiusią deformacijos liniją, kuri yra išsidėsčiusi virš kairės pusės ratų per visą kairįjį šoną. Tuo pačiu susidūrimo eigoje G. D. automobilio SCANIA R124 LB kabinos kairiu kampu deformavo visą kairįjį automobilio FORD GALAXY šoną virš aukščiau minėtos deformacijų linijos bei kairįjį stogo kraštą. Ties automobilio FORD GALAXY kairės pusės šono galine dalimi (prieš galinį kairės pusės žibintą) transporto priemonės atsiskyrė. Automobilis FORD GALAXY nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ribų į dešinę pusę (žiūrint link miesto centro), ir užvažiavo ant geležinkelio sankasos, o automobilis SCANIA R124 LB sustojo kairėje kelio važiuojamosios dalies pusėje (žiūrint link Sutkūnų) (I tomas 80-84 b.l.).

Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus specialisto specialisto išvadoje 2009-09-24 d. Nr. 11Š-158 (09) nurodyta, kad nustatytomis eismo įvykio aplinkybėmis automobilio SCANIA R124 LB vairuotojas G. D. privalėjo važiuoti ne didesniu nei leistinu 60 km/h greičiu, taip pat atsižvelgiant į važiavimo sąlygas, kelio būklę, meteorologines sąlygas, pasirinkti mažesnį priimtiną važiavimo greitį, kad galėtų suvaldyti vairuojamą automobilį, neišvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą. Šioje eismo situacijoje automobilio SCANIA R124 LB vairuotojas G. D. važiuodamas pasirinktu greičiu, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą bei susidūrė su priešpriešais atvažiuojančiu automobiliu FORD GALAXY ir tai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti.(I tomas, 88-90 b.l.).

Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. T-A 1522/08(04) užfiksuota, kad G. D. karaujyje rasta 0,55 promilės etilo alkoholio (I tomas, 96 b.l.).

Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 602/08(04) užfiksuoti F. S. kūne rasti sužalojimai. Duota išvada, kad F. S. mirtis įvyko nuo širdiplėvės ir širdies plyšimo, išsivysčius kraujavimui į kairę pleuros ertmę, trauminiam šokui. F. S. kraujyje etilo alkofolio, narkotinių medžiagų, nuodingų, stipriai veikiančių medžiagų nerasta (I tomas, 158-161 b.l.).

G. D. ikiteisminio tyrimo metu jo nusikalstama veika pagal LR BK 286 str kvalifikuota tinkamai. Vairuotojas turi būti ypač atidus bei apdairus ir elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams: pasirinkti tinkamą greitį atsižvelgiant į kelio, eismo ir oro sąlygas. Asmuo vairuodamas automobilį turi būti ypač atidus bei apdairus ir elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams: pasirinkti tinkamą greitį atsižvelgiant į kelio, eismo ir oro sąlygas. Kelių eismo taisyklių keliamas imperatyvus reikalavimas draudžiantis vairuoti automobilį apsvaigus nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Transporto priemonės vairavimas būnant apsvaigus nuo alkoholio rodo asmens itin didelį neatsargumą ir abejingumą ne tik įstatymų reikalavimams, bet ir kitiems eismo dalyviams. Juk būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir sėsdamas už automobilio vairo asmuo suvokia, kad dėl alkoholio vartojimo jo dėmesys ir orientacija susilpnėjusi ir tai padidina eismo įvykio kilimo tikimybę. Todėl veika, kurios metu asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidžia Kelių eismo taisykles ir dėl ko žūva ar sužalojami žmonės, yra daug pavojingesnė už veiką, kada analogiškas pasekmes pažeisdamas šia taisykles sukelia blaivus vairuotojas. Į tai atsižvelgdamas įstatymų leidėjas BK 281 straipsnyje numatė griežtesnes bausmės, jei eismo įvykį sukelia apsvaigęs nuo alkoholio asmuo, esant tokioms aplinkybėms. padaryta nusikalstama veika yra pavojinga. Dėl G. D. šiurkščiai Kelių eismo taisyklių keletos reikalavimų, pažeidimų savo nusikalstama veika sukėlė sunkius padarinius žuvo E. S..

BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d. nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją kiekvienoje byloje dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1, 2 d.). Teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus.. Teisingumas reikalauja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau kartu būtina atsižvelgti ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

Neturtinės žalos asmeniui nustatymas baudžiamojoje byloje nėra saistomas Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nustatytos neturtinės žalos privalomojo draudimo suma. Kai asmuo (draudėjas) yra sudaręs sutartį dėl civilinės atsakomybės draudimo, žalą atlygina draudimo įmonė (draudikas), neviršydama draudimo sumos, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kita žalos atlyginimo tvarka. Autoįvykio kaltininkas privalo atlyginti žalą, kuri viršija nukentėjusiajam išmokėtas draudimo sumas. Lietuvos Respublikos CK 6.270 straipsnis numato prievolę atlyginti didesnio pavojaus šaltinio (transporto priemonių) padarytą žalą, jei neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiųjų tyčios ar didelio neatsargumo. Dėl tokios žalos padarymo atsakovu traukiamas didesnio pavojaus šaltinio valdytojas. Netekę artimo asmens, žuvusiojo sutuoktinė J. S., jo motina A. J. bei sūnūs E. S. , posūnis P. A. kreipėsi į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo, J. S. ir turtinės žalos priteisimo atsiradusių dėl gyvybės atėmimo E. S.. Prašymuose nurodė, kad jie patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus bei skausmą; jie neteko galimybės visiems bendrauti. Artimo ir brangaus žmogaus netikėta mirtis, neabejotinai kiekvienam asmeniui sukelia emocinį sukrėtimą, dvasines kančias ir išgyvenimus, todėl iš atsakovo, ieškovų naudai priteistinas neturtinės žalos atlyginimas, bei neatlygintos turtinės žalos dalis. Dėl atsiradusios žalos yra kaltas tiek automobilį vairavęs G. D.. Nusikaltimas buvo padarytas naudojant atsakovui priklausančią transporto priemonę, nusikaltimo metu G. D. atliko darbo funkcijas, todėl, atsakovas, kaip kaltinamojo darbdavys, privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo, ėjusio savo darbines pareigas, kaltės (CK 6.264 straipsnis 1 dalis), vertindamas atsakovo kaltę, byloje nebuvo objektyvių duomenų, patvirtinusių atsakovo darbuotojo būklę, išvykstant į reisą, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad atsakovas, organizuodamas darbą, neužtikrino saugių darbo sąlygų ir leido dirbti neblaiviam vairuotojui. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad atsakovas savo veiksmais objektyviai negalėjo kontroliuoti savo darbuotojo veiksmų, jam nesant įmonės teritorijoje. Teismas, vertindamas už žalos padarymą atsakingo asmens turtinę padėtį, sprendžia, kad įmonės turtinė padėtis yra pakankamai stabili, tačiau tai nėra lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį. Ieškovai, prašo teismo priteisti iš atsakovo, nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. S. prašo priteisti . 250 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, bei 2019,92 litus turtinei žalai atlyginti ir bylos vedimo išlaidas, nes žuvus vyrui neteko moralinės ir turtinės paramos ateityje, palaidojusi artimą žmogų susirgo depresija, „IF“ draudimas iš dalies atlygino moralinę žalą išmokėdamas 3452 litų sumą. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. J. prašo priteisti . 100.000 Lt neturtinei žalai atlyginti (T.2b.l. 162-163), nes žuvus sūnui patyrė dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą, neteko savo sūnaus moralinės ir turtinės paramos ateityje. Nukentėjęs ir civilinis ieškovas P. A. prašo priteisti 50 000 neturtinės žalos, nes neteko visapusiškos paramos,. patyrė dvasinius išgyvenimus, neteko patėvio auginusio jį nuo 5 metų. (T.1.b.l.184-185). Nukentėjęs ir civilis ieškovas E. S. prašo 150 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nes po tėvo žūties patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą ir emocinę depresiją, neteko mylimo tėvo, tuo pačiu neteko moralinės ir turtinės paramos ateityje, asmeniniame gyvenime neliko džiaugsmo ir saugumo

Teismas spręsdamas šiuos civilinius ieškinius atsižvelgia ir vertina įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žalos atlyginimą, neturtinės žalos nustatymui ir įvertinimui reikšmingas aplinkybes, esamą ir formuojamą teismų praktiką ginant asmens teises šios kategorijos bylose. Teismo nuomone J. S. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo 2019,62 litų sumai pilnai tenkintinas. Iš G. D. priteistina 2050 litų suma išleista advokato paslaugoms. Dėl neturinės žalos atlyginimo pareikštas civilinis ieškinys mažintinas iki 45.000 litų, Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į tai, kad nuketėjusioji ir civilinė ieškovė A. J. yra pensijinio mažiaus, nedarbinga, viena gyvena kaime, esant šioms aplinkybėms pareikštas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti mažintinas ik 30 000 litų. E. S. pareikštas 150 000 litų civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti mažintinas iki 7000 litų. P. A. pareikštas 50.000 litų civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti netenkintinas, nes baudžiamojoje byloje nėra pateikta dokumentų liudijančių apie pastarojo įsisūnijimą.

Skirdamas bausmę G. D., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, jo kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę. G. D. neteistas pirmą kartą padarė neatsargų nusikaltimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 1999-12-23 nutarimo Nr. 23 Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis 5 punkte nurodyta, kad kaltininko pavojingumą nulemia požymiai, charakterizuojantys jį iki nusikaltimo padarymo, nusikaltimo padarymo metu ir po nusikaltimo padarymo. Tokiu būdu vertindamas požymių visumą teismas atsižvelgia į tai, kad G. D. iki įvykio nuo 2007 metų dirbo, UAB „Agrokoncernas“, darbe charakterizuojamas teigiamai šiuo metu nedirba, iki įvykio neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų, po įvykio padarė 1 administracinės teisės pažeidimą (t.3, b.l. 3;), gyvenamosios vietos seniūnijoje charakterizuojamas teigiamai, yra vedęs, augina du sūnus, iki nuosprendžio padarytos žalos nukentėjusiesiems bent iš dalies neatlygino, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai nesigaili. Įvertinęs visą tai teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 str., gali būti pasiekti už nusikalstamą veiką paskyrus tik terminuotą laisvės atėmimo bausmę, artimą, numatytam šios bausmės vidurkiui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. bausmės vykdymas jam atidėtinas, nes yra pakankamas pagrindas manyti, kad paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, skiriant įpareigojimus, kurie padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį. Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, sukeltas pasekmes G. D. atidėdamas bausmės vykdymą skiria baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, kurią naudodamasis jis ir padarė nusikalstamą veiką.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-303, straipsniais :

n u s prendė:

G. D. pripažinti kaltu pagal LR BK 281 str. 6 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 4 p. ir 7 p. bausmės vykdymą jam atidėti dviejų metų ir šešių mėnesių laikui, nes yra pakankamas pagrindas manyti, kad paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Vadovaujantis BK 68 str G. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams.

Iš atsakovo UAB „Agrokoncernas priteisti: J. S. 45 000 litų neturtinei žalai atlyginti, A. J. 30 000 litų neturtinei žalai atlyginti, E. S. 7000 litų neturtinei žalai atlyginti. P. A. pareikšto civilinio ieškinio netenkinti.

Iš G. D. J. S. priteisti 2019,62 litų sumą turtinei žalai atlyginti ir 2050 litų sumą proceso išlaidų( už suteiktas advokato paslaugas).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėjas Petras Simėnas