Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, AS-444-450-12

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-07-27
Bylos Nr.: AS-444-450-12
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Romanas Klišauskas (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
Pareiškėjas: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Atsakovas: S. S., valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui
Trečiasis asmuo: B. S., V. S., M. S.

Kategorijos

70.6pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. AS444–450/2012Teisminio proceso Nr. 2-21-02167-2011-8Procesinio sprendimo kategorija 70.6 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2012 m. liepos 27 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos skundą atsakovams S. S., valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims B. S., V. S., M. S., dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą ir teisinės registracijos panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

pareiškėjas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Inspekcija) kreipėsi į teismą ir patikslintu skundu prašė panaikinti 2011 m. kovo 17 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą ir jos pagrindu atliktą gyvenamojo namo 1A1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, Kauno rajone (toliau – ir Deklaracija), kadastro duomenų tikslinimą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau – ir Inspekcijos Kauno skyrius) 2011 m. liepos 11 d. gavo B. S. ir V. S. skundą, kuriame nurodyta, jog S. S., nebūdama statytoja, 2011 m. kovo 17 d. užpildė Deklaraciją ir ją užregistravo valstybės įmonėje Registrų centro Kauno filiale. Susipažinus su Deklaracija, nustatyta, jog ji pasirašyta S. S. ir joje nurodyta, kad pagal teisės aktų reikalavimus ir statinio projekto sprendinius sklype yra pabaigta gyvenamojo namo 1A1p priestato 1a1p – I grupės nesudėtingo statinio statyba – ir nurodyti statinio bendrieji rodikliai; užstatymo plotas – 4 kv.m., tūris – 8 kub.m., aukštis 2,05 m, sienų medžiaga plytos. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 20 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad ypatingo ar neypatingo statinio rekonstravimui, taip pat kai nesudėtingas statinys rekonstruojamas į neypatingą ar ypatingą statinį, yra rengiamas rekonstravimo projektas. Gyvenamojo namo 1A1p, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Kauno rajone, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad minėtas gyvenamasis namas yra gyvenamosios paskirties vieno buto pastatas, priskiriamas neypatingų statinių kategorijai. Gyvenamojo namo priestato statybai, įtraukiant priestato 1a1p bendrą plotą į gyvenamojo namo 1A1p bendrą plotą, pagal teisės aktų reikalavimus yra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Statybos įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, jog užbaigus statinio kapitalinį remontą, pakeitus statinio (patalpų) paskirtį, pastačius, rekonstravus ar atnaujinus (modernizavus) vieno ar dviejų butų namą, Inspekcijai pateikiama statytojo (užsakovo) Aplinkos ministerijos nustatyto turinio deklaracija apie statybos užbaigimą. Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. Dl-828 (toliau – ir Reglamentas) III skyriaus 8.3 punkte nurodyta, kad deklaracija apie statybos užbaigimą – tai statytojo (užsakovo, savininko, valdytojo, paveldėtojo) ir kitų statybos dalyvių pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai užbaigti ar statinio (patalpų) paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas. Reglamento VI skyriaus 34 punkte nurodyta, kad statytojas, šiame skyriuje nustatytais atvejais užbaigęs statybos darbus ar pakeitęs statinio (patalpos) paskirtį, surašo ir Inspekcijos padaliniui pateikia deklaraciją apie statybos užbaigimą. Deklaraciją bendruoju atveju pasirašo statytojas, statinio projekto vadovas, statinio statybos vadovas ir statinio statybos techninis prižiūrėtojas. O Reglamento 36.1 punkte nurodyta, kad Inspekcijos padalinys tvirtina Deklaraciją ir ją įregistruoja pastačius naują ar rekonstravus priskiriamą neypatingiems ar ypatingiems statiniams vieno ar dviejų butų namą. Atsakovė S. S. nepateikė Inspekcijos padaliniui Deklaracijos su prašymu ją užregistruoti. Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filiale susipažinęs su anksčiau minėto gyvenamojo namo kadastrinių duomenų byla bei Deklaracijos kompiuterine laikmena, pareiškėjas padarė išvadą, kad 2011 m. kovo 17 d. Deklaracija surašyta neturint statybą leidžiančio dokumento, nebuvo pateikta ir tvirtinama Inspekcijoje teisės aktų nustatyta tvarka, todėl yra neteisėta ir naikintina. Deklaracijos 2 punkte duomenų apie statybą leidžiantį dokumentą taip pat nėra nurodyta.

Atsakovė S. S. su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad 2010 m. gruodžio 3 d. gyvenamojo namo trys bendrasavininkės – S. S., V. S., B. S. – valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui pateiktame prašyme prašė valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini) kaime, Kauno rajone, atlikti kadastrinius matavimus. Visos trys sutiko, kad po atliktų kadastrinių matavimų būtų keičiami duomenys Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje. 2011 m. kovo 17 d. S. S. atvykus į registrų įmonę dėl kadastrinių duomenų pakeitimo bei naujo registro išrašo išdavimo, buvo nurodyta užpildyti Deklaraciją, kurią ir užpildė. Atsakovė S. S. nurodė, kad Deklaraciją ji užpildė kaip gyvenamojo namo ir priestato valdytoja, bet ne kaip savininkė. Iš pareiškėjo 2011 m. rugpjūčio 31 d. pateikto registro išrašo ir anksčiau turimo registro išrašo (2008 m. liepos 8 d.) matyti, kad nuosavybės teisės į priestatą niekam neįregistruotos. Minėtas priestatas yra namo dalis. Priestate joks plotas neužfiksuotas ir jis neįeina į gyvenamojo namo bendrąjį plotą. Šiuo priestatu, plane pažymėtu 1a1p, patenkama į rūsio patalpas po gyvenamuoju namu bei į pirmo aukšto patalpą (koridorių). Plotai skiriasi tik dėl kitų gyvenamajame name patalpų kadastrinių duomenų patikslinimo, kas nesusiję su ginčo priestatu. Atsakovė S. S. Deklaraciją pildė registrų įmonės darbuotojo nurodymu. Prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Atsiliepimas

Atsakovas valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas atsiliepime nurodė, jog 2011 m. kovo 17 d. S. S. kreipėsi į valstybės įmonę Registrų centro Kauno filialą su prašymu pakeisti nekilnojamųjų daiktų registro kadastro duomenis. Kartu su prašymu S. S. pateikė ir ginčijamą Deklaraciją apie statybos užbaigimą ir parengtą kadastro duomenų bylą. Atsakovė S. S., pasinaudodama Statybos įstatymo suteikta teise įteisinti statybą supaprastinta tvarka, valstybės įmonei Registrų centro Kauno filialui pateikė užpildytą bei pasirašytą Deklaraciją apie statybos užbaigimą. Pateikta Deklaracija atitiko statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 5 priede nustatytą privalomą deklaracijos formą. Kadangi atsakovė S. S. pateikė visus teisės aktuose numatytus dokumentus, be to, nagrinėjant jos prašymą ir pateiktus dokumentus nebuvo nustatyta nei viena Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje numatyta aplinkybė, kuri būtų buvusi pagrindas kadastro tvarkytojui atsisakyti pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, todėl pateiktų dokumentų pagrindu buvo pakeisti gyvenamojo namo ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) kaime, Kauno rajone, kadastro duomenys. Pažymėjo, jog pareiškėjas neteisingai nurodė, kad į gyvenamojo namo bendrąjį plotą buvo įtrauktas priestato 1a1p bendras plotas, kadangi susipažinus su gyvenamojo namo ir kitų statinių kadastro duomenų byla matyti, kad priestate 1a1p nebuvo įrengta nei viena patalpa, kurios plotas galėjo būti įtraukiamas į gyvenamojo namo bendrą plotą. Šio priestato plotas buvo įtrauktas tik į užstatytą plotą, o ne į namo bendrą plotą. 2010 m. gruodžio 3 d. S. S. kartu su gyvenamojo namo bendraturtėmis B. S. ir V. S. pateikė prašymą valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo direktoriui ne tik atlikti gyvenamojo namo ir kiemo statinių kadastrinius matavimus, bet ir visos sutiko, kad po atliktų kadastrinių matavimų būtų keičiami duomenys nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje. Pažymėjo, jog valstybės įmonė Registrų centras neturėjo teisės vertinti pateikto dokumento teisėtumo, kadangi statytoja B. S., pasirašydama Deklaraciją apie statybos užbaigimą, prisiėmė atsakomybę už Deklaracijoje pateiktų duomenų atitiktį tikrovei bei už tai, kad statinys pastatytas pagal teisės aktų reikalavimus. Prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 14 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė.

Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, nustatė, kad Inspekcija 2011 m. rugsėjo 23 d. pateikė Kauno miesto apylinkės teismui ieškinį, o Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. teismo nutartimi bylą pagal teismingumą perdavus nagrinėti Kauno apygardos administraciniam teismui, 2012 m. sausio 20 d. Kauno apygardos administraciniam teismui pateikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimus atitinkantį patikslintą skundą atsakovei S. S. ir valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui, prašydama panaikinti Deklaraciją ir jos pagrindu atliktą kadastro duomenų tikslinimą.

Teismui suabejojus dėl galimai praleisto šio skundo padavimo termino, 2012 m. kovo 15 d. nutartimi, vadovaujantis ABTĮ 10 straipsniu, pareiškėjui buvo išaiškinta jo procesinė teisė arba paduoti prašymą dėl termino atnaujinimo, įvardijant svarbias termino praleidimo priežastis, arba nurodyti, jog terminas nepraleistas. 2012 m. kovo 30 d. teismui pateiktame rašte pareiškėjas nurodė, kad kreipimuisi į teismą taikytinas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas, kuris, jo nuomone, skaičiuotinas nuo tada, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų apie ginčijamo akto neteisėtumą. Tokius duomenis pareiškėjas gavo 2012 m. rugpjūčio 24 d., t. y. kai Inspekcijos specialistė valstybės įmonės Registrų centro Kauno filiale susipažino su Deklaracija. Todėl teigia, jog termino pateikti skundą dėl Deklaracijos panaikinimo pradžia laikytina būtent ši diena, t. y. 2012 m. rugpjūčio 24 d. Kadangi Inspekcija į Kauno miesto apylinkės teismą dėl Deklaracijos galiojimo ir teisinės registracijos panaikinimo kreipėsi 2012 m. rugsėjo 22 d., ABTĮ nustatytų kreipimosi terminų nepraleido.

Teismas nurodė, kad ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punktas nustato, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal prokuroro, administravimo subjektų, valstybės kontrolės pareigūnų, kitų valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų kreipimąsi įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo. Pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija nurodė, jog Statybos įstatymo 24 straipsnio 6 dalis, Reglamento 49 punkto nuostatos numato, kad kreiptis į teismą dėl statybos užbaigimo akto ar deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo panaikinimo turi teisę suinteresuotieji asmenys, šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva – Inspekcija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, saugomų teritorijų direkcijos ar statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją.

Spręsdamas skundo padavimo termino klausimą teismas pažymėjo, jog byla Kauno apygardos administraciniam teismui buvo persiųsta pagal teismingumą iš bendrosios kompetencijos teismo, todėl teismas vertino, ar skundo padavimo terminas nepraleistas kreipiantis į Kauno rajono apylinkės teismą.

Nurodė, kad ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. liepos 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-335/2008 taip pat išaiškino, kad už viešojo intereso apsaugą valstybėje yra atsakingi ne vien prokurorai, bet ir kitos valstybės (savivaldybių) institucijos. Tačiau teisės aktuose nėra numatytas specialus terminas, per kurį nurodyti subjektai, ginčo atveju, valstybinę statybos priežiūrą vykdanti institucija, gali paduoti skundą teismui dėl viešojo intereso gynimo ir statybos leidimo panaikinimo. Todėl kreipiantis į administracinį teismą dėl viešojo intereso gynimo turi būti laikomasi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės bei nustatytų terminų skundui (prašymui) paduoti (2009 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-191/2009).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai administracinis aktas suinteresuotam subjektui neturėjo būti įteiktas, tokio subjekto skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo jo sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Skundžiamas aktas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies prasme laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-31/2010). Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ar nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti ir kai viešąjį interesą ginančiam subjektui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą, atsižvelgiant į tai, kuris momentas atsiranda anksčiau (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, 2011 m. liepos 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-673/2011). Pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šia taisykle reikia vadovautis ir nagrinėjamu atveju, sprendžiant skundo padavimo teismui termino pradžią. Tai fakto klausimas, nustatinėtinas ir vertintinas kiekvienoje byloje individualiai. Nustatant termino kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo eigos pradžią kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama visuma reikšmingų aplinkybių: pirminės informacijos apie galimai pažeistą viešąjį interesą gavimo data, informacijos pobūdis ir apimtis; ar ši informacija buvo pakankama kreiptis į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo ginant viešąjį interesą, ar buvo būtina rinkti papildomus duomenis ir kokia jų apimtis; kokių veiksmų pareiškėjas papildomai ėmėsi, siekdamas surinkti duomenis, reikalingus kreipimuisi į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo ir viešojo intereso gynimo; ar pareiškėjas nedelsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, ar papildomus duomenis apie galimą viešojo intereso pažeidimą surinko per pagrįstą ir protingą terminą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1164/2009 ir kt.). Duomenų, jog pažeistas viešasis interesas, pakankamumą apsprendžia tokie faktiniai duomenys (įrodymai), kuriais pateikiant teismui skundą (prašymą) gali būti grindžiamas reikalavimas dėl atitinkamo administracinio akto, galimai pažeidžiančio viešąjį interesą, panaikinimo (ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7, 8 punktai, 24 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjui paduoto trečiųjų suinteresuotų asmenų B. S. ir V. S. skundo dėl Deklaracijos panaikinimo, registruoto institucijoje 2011 m. liepos 11 d., teismas nustatė, kad jame nurodyta ne tik Deklaracija, bet ir įvardinta galima pažeidėja, jos padaryto pažeidimo esmė, taip pat kiti reikšmingi duomenys, t. y. įvardintas ginčo pastatas, žemės sklypo, kuriame yra ginčo pastatas, adresas, nurodyti unikalūs numeriai, žymėjimai kadastrinių matavimų byloje, registro numeris, aplinkybė, kad S. S. neturėjo jų, kaip bendrasavininkių, sutikimų. Taigi jau šių asmenų rašytinio kreipimosi į viešojo administravimo subjektą, kuriame buvo nurodoma, kad yra pažeistos jų teisės ar teisėti interesai ir prašoma juos apginti, gavimo metu pareiškėjas turėjo pakankamai pirminės informacijos ir duomenų apie galimai padarytus pažeidimus. Teismas pabrėžė, jog pareiškėjas pagrindiniu argumentu, kuriuo grindžia Deklaracijos panaikinimą nurodo aplinkybę, jog S. S., pažeisdama teisės aktų reikalavimus, nepateikė Deklaracijos Inspekcijos padaliniui su prašymu jos užregistruoti ir kad ši Deklaracija nebuvo užregistruota. Teismui akivaizdu akivaizdu, jog jau skundo gavimo momentu Institucija pagal savo duomenų bazę turėjo galimybę šiuos faktinius duomenis iš karto operatyviai patikrinti. Teismas sutiko su pareiškėjo pozicija, kad jam buvo būtina papildomai betarpiškai susipažinti su pačia Deklaracija, tačiau konstatavo, jog ši susipažinimo procedūra, nereikalaujanti jokių didelių darbo sąnaudų, laiko požiūriu buvo atliekama nepateisinamai ilgai ir tai gali būti vertinama kaip akivaizdus delsimas įgyvendinti pagal kompetenciją priskirtus veiksmus.

Pažymėjo, kad Inspekcija, gavusi trečiųjų suinteresuotų asmenų skundą, privalėjo jį nagrinėti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas), kuris ir reglamentuoja viešojo administravimo subjektų vykdomą asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą, nuostatomis. Pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šių nuostatų laikymasis sudaro galimybę vertinti ir Inspekcijos veiksmus, sprendžiant skundo padavimo teismui termino klausimą. Minėto įstatymo 21 straipsnyje nustatyta, kad vienas iš pagrindų pradėti administracinę procedūrą – asmens skundas. Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje nustatyta, kad administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinė procedūra negali būti baigta, administracinę procedūrą pradėjęs viešojo administravimo subjektas gali ją pratęsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie administracinės procedūros termino pratęsimą pranešama raštu arba elektroniniu paštu (kai skundas gautas elektroniniu paštu) ir nurodomos pratęsimo priežastys. Asmeniui, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu pranešama apie priimtą administracinės procedūros sprendimą ir nurodomos faktinės aplinkybės, nustatytos skundo nagrinėjimo metu, teisės aktai, kuriais vadovaujantis priimtas administracinės procedūros sprendimas, ir sprendimo apskundimo tvarka. Pažymėjo, kad tokie patys asmenų prašymų išnagrinėjimo terminai – per 20 darbo dienų nuo jų gavimo institucijoje – nustatyti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 30 punkte. Byloje nenustatęs jokių duomenų apie tai, kad B. S. ir V. S. skundas buvo išnagrinėtas laiku, kad joms buvo atsakyta, teismas konstatavo, kad skundo nagrinėjimo procedūros ir terminai pažeisti.

Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad tik 2011 m. rugpjūčio 22 d., t. y. jau akivaizdžiai pasibaigus administracinės procedūros terminams, pareiškėjas raštu kreipėsi į valstybės įmonės registrų centro Kauno filialą dėl sudarymo sąlygų skyriaus specialistei susipažinti su Deklaracija bei kadastro ir registro duomenų byla. Prašymas dėl leidimo susipažinti su nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos dokumentais bei susipažinti pateiktų nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylų registravimo žurnalas patvirtina, kad 2011 m. rugpjūčio 24 d. 9 val. specialistė Sabina Blažienė su minėtais dokumentais susipažino. Teismas atkreipė dėmesį, kad susipažinimas su dokumentais tetruko 10 minučių. Byloje nėra jokių kitų duomenų, jog pareiškėjas, be šio paminėto veiksmo – susipažinimo su Deklaracija bei kadastro ir registro byla – iki pat ieškinio apylinkės teismui padavimo dienos būtų papildomai ar vertinęs kitus duomenis, tuo tarpu ieškinį teismui padavė tik 2011 m. rugsėjo 23 d.

Įvertinęs minėtas aplinkybes skundo padavimo termino aspektu, pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad tam administravimo subjektui, kuriam įstatymas suteikia teisę ginti viešąjį interesą (ginčo atveju Inspekcijai), dėl jo kompetencijai priskirtų ir tiesiogiai atliekamų funkcijų, skirtingai nei privatiems subjektams, ginantiems savo pažeistas subjektines teises, ar prokurorui, inicijuojančiam teisminę gynybą, kuriam ne visais atvejais užtenka specialiųjų žinių ir pažeidimui nustatyti reikia aktyviai rinkti papildomus duomenis bei imtis papildomų veiksmų, yra žymiai lengviau identifikuoti pažeidimą, todėl jam tiek dėl tinkamo pirminės informacijos apie galimą pažeidimą įvertinimo, tiek laiko požiūriu keltini didesni reikalavimai.

Teismas pažymėjo, kad efektyvumo (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1, 5, 6 punktai) ir kiti gero administravimo principai reikalauja, kad pareiškėjo institucijoje gavus informaciją apie galimą viešojo intereso pažeidimą atitinkamoje srityje, turi būti nedelsiant imamasi priemonių pažeidimui nustatyti, atsakyti tokią informaciją pateikusiems asmenims ir, esant reikalui, imtis priemonių viešajam interesui ginti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos faktinę medžiagą, nuo to momento, kai gauta pakankamai išsami informacija apie galimai padarytą pažeidimą, konstatavo, kad negali būti pripažįstama, jog papildomiems bei pakankamiems duomenims surinkti buvo reikalingi du mėnesiai, nes tokiu atveju nepateisinamai ilgas viešojo administravimo subjektų delsimas dėl galimų viešojo intereso pažeidimo įvertinimo diskredituotų valstybines institucijas, nulemtų, kad tokių subjektų galimybė kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą galėtų tapti neribota laiko požiūriu, tuo tarpu tokia situacija teisinėje valstybėje negalima. Be kita ko, pastebėjo, kad taip būtų toleruojamas teisės aktuose nustatytų terminų atsakymams į skundus pateikti pažeidinėjimas, o pripažinus pareiškėjo prašyme išsakytus argumentus dėl termino skundui paduoti nepraleidimo pagrįstais, teismo nuomone, būtų visiškai nepagrįstai iškelti administravimo subjektai privačių asmenų atžvilgiu, tai neleistų užtikrinti teisinių santykių stabilumo ir prieštarautų proceso įstatymų sistemai. Pabrėžė, jog pareiškėjas, kaip statybos priežiūrą vykdanti institucija, turi specialiųjų žinių, kad galėtų operatyviai, nedelsiant patikrinti ir konstatuoti padarytus pažeidimus. Taigi vertino, kad ginčo atveju pareiškėjas, gavęs informaciją, jokių papildomų duomenų apie galimą viešojo intereso pažeidimą nerinko, o susipažinimo su Deklaracija bei jos teisėtumo patikrinimo per pagrįstą ir protingą terminą neatliko.

Apibendrindama aukščiau išdėstytus argumentus, įvertinusi tai, kad viešąjį interesą ginantis subjektas – Inspekcija – gavo pakankamai išsamią pirminę informaciją ir jai tapo suvokiama apie padarytą pažeidimą 2011 m. liepos 11 d., užregistravus Institucijoje gautas trečiųjų suinteresuotų asmenų B. S. ir V. S. skundą, pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija padarė išvadą, kad papildomi duomenys, kurie buvo reikalingi sprendžiant apie Deklaracijos ir kadastro duomenų tikslinimo neteisėtumą (ginčo atveju susipažinimas su Deklaracija ir kadastro registro byla Registrų centre), įvertinus šių duomenų apimtį ir darbo sąnaudas (susipažinimas su šiais duomenimis tetruko 10 min.), turėjo ir galėjo būti surinkti ne vėliau kaip per aukščiau minėtuose teisės aktuose nustatytus administracinės procedūros terminus – 20 darbo dienų, t. y. iki 2011 m. rugpjūčio 8 d. Tokiu būdu termino skundui paduoti eigos pradžia pradėtina skaičiuoti vėliausiai nuo šio momento. Tuo tarpu ieškinys teismui pateiktas tik 2011 rugsėjo 23 d., neveikiant racionaliai, apdairiai, rūpestingai, efektyviai, nepateisinamai ilgai nuo to momento, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, dėl Inspekcijos nerūpestingumo delsiant atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus (neatsakant pareiškėjoms) bei kreipiantis į teismą, dėl viešojo intereso gynimo, nesant jokių svarbių priežasčių, pateisinančių delsimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir taip, be abejo, pažeidžiant ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytus skundo padavimo terminus. Kadangi skundas priimtas praleidus nustatytus jo padavimo terminus, pareiškėjas neprašo šio termino atnaujinti, nors tokia teisė teismo jam buvo išaiškinta, teismas bylą nutraukė.

III.

Atskiruoju skundu Inspekcija prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde nurodo:

1. ABTĮ 57 straipsnyje reglamentuota, kad jei teismas nagrinėdamas bylą nustato, kad skundas (prašymas) paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba netinkamam atsakovui, tai turi teisę pareiškėjo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareiškėju arba atsakovu. Jeigu pareiškėjas nesutinka, teismas nagrinėja bylą iš esmės, o teismo iškviesti asmenys dalyvauja bylos procese trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis. Atkreipia dėmesį, kad Inspekcija su 2011 m. rugsėjo 22 d. ieškiniu „Dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo ir teisinės registracijos panaikinimo“ Nr. (15.24)-2D-12136 kreipėsi į Kauno rajono apylinkės teismą. Ieškinyje atsakovu Inspekcija nurodė S. S.. Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 12 d. nutartimi bylą perdavė nagrinėti Kauno apygardos administraciniam teismui. Inspekcija vykdydama Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį pateikė teismui 2012 m. sausio 12 d. patikslintą skundą administracinėje byloje. Patikslintame skunde atsakovu taip pat buvo nurodyta S. S.. 2012 m. kovo 6 d. vykusio teismo posėdžio metu teisėjų kolegija pasiūlė Inspekcijos atstovei atsakovu patraukti ir valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialą, ieškovo atstovei nesutikus su teismo siūlymu, teismas protokoline nutartimi pats atsakovu patraukė valstybės įmonės Registrų centras Kauno filialą, šiais savo veiksmais pažeisdamas ABTĮ 57 straipsnį.

2. Ginčas kilo ne dėl to, ar laiku buvo atsakyta į skundą jį padavusiems asmenims, o dėl Deklaracijos teisėtumo ir momento, nuo kurio Inspekcija gavo pakankamai duomenų, iš kurių tapo aišku, kad Deklaracija yra neteisėta ir, kad yra pagrindas kreiptis į teismą dėl Deklaracijos galiojimo panaikinimo. Viešojo administravimo įstatyme numatyti administracinės procedūros terminai yra nustatyti siekiant užtikrinti operatyvų ir savalaikį reagavimą nustatant pažeidimus ir šalinant jų padarinius, bet ne pažeidėjo interesų gynybai, todėl nustatytų terminų nesilaikymas nešalina atitinkamų subjektų pareigos atlikti atitinkamus veiksmus ir jokiu būdu neatima tokios teisės bei nedaro tų veiksmų neteisėtais. Toks normų aiškinimas, kuriuo remiasi Kauno apygardos administracinis teismas skundžiamoje nutartyje, pareiškėjo įsitikinimu, prieštarauja įstatymo leidėjo siekiui sureguliuoti statybos teisinius santykius bei sudaro galimybę iš neteisės atsirasti teisei. Nuostata ex iniuria ius non oritur įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ir atsispindi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas) 1.136 straipsnyje, kuriame nustatyti civilinių teisių atsiradimo pagrindai. Neteisėta statyba yra pažeidžiamas Civilinio kodekso 4.253 straipsnio 1 dalies reikalavimas, nustatantis, kad nekilnojamasis daiktas privalo būti suformuotas įstatymų nustatyta tvarka. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis nustato, jog tuo atveju, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Statybos įstatymas nenustato specialaus termino dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo panaikinimo paduoti, todėl šiuo atveju taikytinas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje (pvz., 2010 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje AS146-31/2010) nurodė, kad kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią. Šioje byloje termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią pirmosios instancijos teismas siejo su B. S. ir V. S. skundo gavimo momentu, t. y. 2011 m. liepos 11 d. Inspekcijos vertinimu, tokiomis savo išvadomis pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo LVAT formuojamos praktikos. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad, jei aktas neturėjo būti įteiktas, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo arba turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė aktą, koks yra jo turinys (2007 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-550/2007). Asmuo sužino apie aktą (ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme), kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusį subjektą, priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ir pareigas (2006 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-8/2006). Kadangi valstybės intereso gynimas glaudžiai susijęs su viešuoju interesu ir su juo persipynęs, šioje byloje taikytinos taisyklės, kurias LVAT suformavo bylose, kuriose ginamas viešasis interesas. Pažymi, kad LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (LVAT 2009 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-180/2009, 2007 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-585/2005). Kitaip tariant, termino kreiptis į teismą eigos pradžia prasideda tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ir kai pareiškėjui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą. Nustatant termino skaičiavimo pradžią svarbu, ar subjektas, kuris kreipiasi į teismą, yra materialinių santykių dalyvis. LVAT yra pažymėjęs, kad, pvz., prokuroras, ginantis viešąjį interesą, nėra materialinių santykių dalyvis, todėl termino paduoti prašymą pradžia laikytinas momentas, kai jis surinko pakankamai duomenų apie viešo intereso gynimą (LVAT 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008). Inspekcija Deklaracijos užpildymo metu nebuvo šių materialinių santykių dalyvė, kadangi Deklaracija, kaip tai numato teisės aktai, Inspekcijoje nebuvo nei tvirtinta, nei registruota. Šiuo atveju Inspekcija pagal įstatymo suteiktą teisę besikreipdama į teismą ir nebūdama materialinių santykių dalyve, kaip statybos valstybinę priežiūrą atliekantis subjektas, pakankamai duomenų apie Deklaracijos neteisėtumą gavo ne gavusi trečiųjų asmenų skundą 2011 m. liepos 11 d., o tada, kai Inspekcijos Kauno skyriaus specialistė Sabina Blažienė susipažino su Deklaracija, nuvykusi į valstybės įmonės Registrų centrą 2011 m. rugpjūčio 24 d. Termino skundui paduoti skaičiavimo pradžia laikant trečiųjų asmenų skundo gavimo laiką, t. y. 2011 m. liepos 11 d., šios bylos faktinių aplinkybių kontekste iš esmės būtų paneigti protingumo ir teisingumo principai, būtų prieštaraujama pačiai statybos valstybinės priežiūros esmei. Atsižvelgusi į ypatingą statybos valstybinės priežiūros svarbą, remdamasi teisingumo ir protingumo principais, Inspekcija daro išvadą, jog termino Deklaracijai apskųsti eigos pradžia turėjo būti skaičiuojama nuo to momento, kai Inspekcijai tapo tiesiogiai žinoma apie Deklaraciją ir jos turinį, t. y. 2011 m. rugpjūčio 24 d. Inspekcija negalėjo vertinti Deklaracijos neteisėtumo vien vadovaudamasi trečiųjų asmenų skunde pateiktais duomenimis ir patikrinusi, ar Deklaracija nėra registruota informacinėje sistemoje „Infostatyba“, negalėjo daryti prielaidų, tiesiogiai nesusipažinusi su Deklaracija, ir kreiptis į teismą dėl Deklaracijos panaikinimo. Teismas pats pripažino, kad Inspekcijai 2011 m. liepos 11 d. Deklaracijos turinys netapo žinomas. Nuo pirminės informacijos gavimo nepraėjus vieno mėnesio terminui Inspekcija kreipėsi į teismą dėl Deklaracijos panaikinimo, t. y. ji nepraleido termino kreiptis į teismą.

3. Reglamento III skyriaus 8.3 punkte yra nurodyta, kad deklaracija apie statybos užbaigimą – tai statytojo (užsakovo, savininko, valdytojo, paveldėtojo) ir kitų statybos dalyvių pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai užbaigti ar statinio (patalpų) paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas. Inspekcijos viršininko įgalioti Inspekcijos padalinių pareigūnai, gavę prašymą patvirtinti deklaraciją, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas jį registruoja ir kartu su pridėtais dokumentais paskelbia informacinėje sistemoje „Infostatyba“ arba Inspekcijos dokumentų valdymo informacinėje sistemoje, jei nėra galimybės ją paskelbti informacinėje sistemoje „Infostatyba“, įregistravus prašymą patvirtinti deklaraciją. Padalinio vedėjas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas deklaraciją patvirtina, deklaracijos kiekvieno lapo viršutiniame dešiniajame kampe įrašydamas „Patvirtinta“, po šiuo žodžiu uždeda asmens spaudą, pasirašo ir įrašo datą. Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje yra reglamentuota, kad administracinis aktas – tai viešojo administravimo 1 subjekto išleistas nustatytos formos teisės aktas. Nagrinėjamu atveju Deklaracija nebuvo patvirtinta įgalioto pareigūno, o tik pateikta įregistruoti Nekilnojamojo turto registrui. Taigi, tarp statytojo ir viešojo administravimo subjekto (Inspekcijos) nėra susiklosčiusių teisinių santykių, susijusių su statybos užbaigimu, Inspekcija dėl to nėra priėmusi sprendimų ar atlikusi kitų viešojo administravimo veiksmų. Šioje byloje vertinamas tik statytojo pateiktos Deklaracijos teisėtumas. Vadovaujantis ABTĮ 115 straipsnio 1 dalies, 118 straipsnio 2 dalies, Civilinio kodekso 1.63 straipsnio 1 dalies, 1.63 straipsnio 3 dalies nuostatomis Deklaracija pripažintina vienašaliu statytojo sandoriu, kadangi ji nebuvo nei tvirtinama, nei registruojama Inspekcijoje, o ginčai dėl jos panaikinimo – civilinio teisinio pobūdžio ginčais. Ginčijama gyvenamojo namo teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre turės tiesioginės įtakos atsakovės daiktinėms teisėms (t. y. civilinėms teisėms), todėl nuosavybės teisiniai santykiai šiuo atveju turėtų būti vertinami civiliniu teisiniu požiūriu, o būtent bendrosios kompetencijos teismas gali tinkamai įvertinti šiuos teisinius santykius ir priimti teisingą sprendimą, kadangi administracinis teismas specializuojasi administracinio teisinio pobūdžio ginčuose. Atsižvelgiant į tai, kad skunde yra keliamas nuosavybės teisių registravimo Nekilnojamojo turto registre teisėtumo klausimas, Inspekcijos vertinimu, byla yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spęsti 2011 m. vasario 17 d. nutartyje yra pasisakiusi, kad byloje reiškiant reikalavimus dėl individualaus pobūdžio administracinių aktų, kurie buvo pagrindas nuosavybės teisėms atsirasti, turi būti taikomas absorbcijos principas ir byla turi būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme, kurio kompetencija yra platesnė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 26 straipsnio 2 dalis). Taip pat atkreipia teismo dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl analogiškos nagrinėjamai bylai bylos rūšinio teismingumo 2012 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2012 nutarė kreiptis į Specialią teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spęsti (šioje byloje ieškovas Inspekcija prašė teismo panaikinti deklaraciją apie statybos užbaigimą ir jos pagrindu atliktą teisinę registraciją).

Atsiliepimas

Inspekcijos Kauno skyrius atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutinka. Mano, jog Kauno apygardos administracinis teismas išsamiai, visapusiškai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį. Atsiliepimą grindžia 2012 m. gegužės 14 d. nutartyje išdėstytais motyvais. Papildomai nurodo, kad nesutinka su Inspekcijos argumentu, kad galimai šioje byloje buvo pažeistos rūšinio teismingumo taisyklės, ir tai vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 1 punkto yra pagrindas ginčijamą nutartį pripažinti negaliojančia, nes ginčijama Deklaracija pasirašyta tik statytojo fizinio asmens, be to, ginčijama gyvenamojo namo teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre turės tiesioginės įtakos atsakovės daiktinėms teisėms (taip nurodyta atskirajame skunde). Pažymi, kad šioje byloje nebuvo sprendžiamas nuosavybės teisių registravimo teisėtumo klausimas, kaip nurodo pareiškėjas. Šioje byloje buvo ginčijamas kadastro tvarkytojo sprendimas, kuriuo buvo pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenys, t. y. ginčijamos Deklaracijos pagrindu neatsirado atsakovei S. S. nei nuosavybės teisės, nei pasikeitė nuosavybės teise valdomo turto dalys, tačiau buvo tik pakeisti kadastro duomenys. Be to, akivaizdu, jog pareiškėjas piktnaudžiauja teise keldamas rūšinio teismingumo klausimą apeliacinės instancijos teisme, kadangi pats pareiškėjas Kauno apygardos administraciniame teisme šio klausimo nekėlė. Be to, Inspekcija kreipėsi į Kauno rajono apylinkės teismą su analogiškais reikalavimais, kuris 2011 m. gruodžio 12 d. nutartimi šią bylą pagal rūšinį teismingumą ir perdavė Kauno apygardos administraciniam teismui. Šios nutarties atskiruoju skundu pareiškėjas neskundė, ji yra įsiteisėjusi, todėl nesuprantami apelianto motyvai vėl kelti rūšinio teismingumo klausimą, kai jis yra šioje byloje išspręstas. Akcentuoja, kad analogiškoje byloje pagal to paties pareiškėjo ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Pilainiai“ (buvo nagrinėjami reikalavimai panaikinti deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimą bei jos pagrindu atliktų nekilnojamojo daikto kadastro duomenų tikslinimą) Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spęsti 2011 m. liepos 13 d. priėmė nutartį ir joje konstatavo, kad pastaroji byla teisminga administraciniam teismui.

Atsakovė S. S. atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo:

1. ABTĮ 54 straipsnis reglamentuoja situaciją, kuomet yra pakeičiamas atsakovas (tuomet reikia pareiškėjo sutikimo), o ne įtraukiamas į bylą papildomas atsakovas. Teismas nepakeitė atsakovės (S. S.) kitu atsakovu – valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialu, bet įtraukė valstybės įmonę Registrų centro Kauno filialą kaip atsakovą byloje. Todėl, nors pareiškėjas prieštaravo tam, kad valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas būtų įtrauktas atsakovu byloje, ABTĮ nuostatos nedraudė teismui patraukti valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo atsakovu byloje. Teismo sprendimas patraukti valstybės įmonę Registrų centro Kauno filialą atsakovu yra teisėtas dar ir todėl, kad Inspekcija prašė panaikinti ne tik Deklaraciją, bet ir valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo atliktą veiksmą/aktą – kadastro duomenų tikslinimą, t. y. viešojo administravimo subjekto atliktas veiksmą, kurį Inspekcija ginčija. Todėl akivaizdu, kad pagal ABTĮ būtų neteisėta svarstyti viešojo administravimo subjekto veiksmo/akto teisėtumo, o ypač panaikinti tą aktą, neįtraukiant viešojo administravimo subjekto, kurio veiksmas/aktas ginčijamas, atsakovu byloje. Pažymi, kad pareiškėjas turi teisę ginčyti tik 2012 m. gegužės 14 d. nutartį dėl bylos nutraukimo. Tačiau įstatymai nenumato jam teisės atskiruoju skundu ginčyti teismo protokolinio sprendimo patraukti valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialą atsakovu.

2. Atkreipia dėmesį, kad LVAT teisėjų kolegija 2009 m. spalio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1164/2009, įvertinusi bylos aplinkybes, nusprendė, kad toje byloje konkrečiu atveju termino paduoti skundą dėl viešojo intereso gynimo eigos pradžios nustatymo prasme pirmiau atsirado momentas, per kurį pareiškėjas turėjo ir galėjo surinkti duomenis, pakankamus nustatymui, ar yra pažeistas viešasis interesas, o ne pareiškėjo nurodytas pakankamų duomenų apie viešojo intereso pažeidimą gavimo momentas. LVAT minėtoje byloje konstatavo, kad pareiškėjas sužinojo apie viešojo intereso pažeidimą iš apskrities viršininko rašto, nors nuosavybės teisės atkūrimo medžiaga nebuvo pridėta prie rašto. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtoje byloje apskrities viršininko administracijos 2008 m. sausio 25 d. rašte pateikta informacija pareiškėjui buvo pakankama suvokti galimai pažeisto viešojo intereso gynimo apimtį, ribas ir nedelsiant nurodyti atsakovui pateikti su pateikta informacija susijusią medžiagą, tačiau pareiškėjas užklausą atsakovui dėl nuosavybės teisės į žemę atkūrimo dokumentų pateikimo parengė tik 2008 m. vasario 21 d., t. y. praėjus beveik mėnesiui po to, kai gavo apskrities viršininko raštą dėl viešojo intereso gynimo. Todėl LVAT minėtoje byloje konstatavo, kad vieno mėnesio terminas skundui paduoti turėjo būti skaičiuojamas ne nuo susipažinimo su medžiaga, bet nuo rašto gavimo dienos. Situacija, kad atsakovė užpildė Deklaraciją viešojo administravimo subjekto (valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo) nurodymu 2011 m. kovo 17 d., o Inspekcija manydama, kad atsakovė pažeidė teisės aktus, nesikreipė į teismą tokį ilgą laiką, pažeidžia Viešojo administravimo įstatyme numatytą tarnybinės pagalbos ir efektyvumo principų ir mano teisėtus lūkesčius. Atsakovė S. S. sutinka su teismo išvada, kad Inspekcija nepateisinamai delsė susipažinti su Deklaracija. Pažymi, kad efektyvumo (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1, 5, 6 punktai) ir kiti gero administravimo principai reikalauja, kad pareiškėjas, gavęs informaciją apie galimą viešojo intereso pažeidimą atitinkamoje srityje, turi nedelsiant imtis priemonių pažeidimui nustatyti, atsakyti tokią informaciją pateikusiems asmenims ir, esant reikalui, imtis priemonių viešajam interesui ginti. 20 darbo dienų terminas ir parodo tą protingą terminą, atitinkantį gerojo administravimo ir efektyvumo principus, per kurį vėliausiai pareiškėjas turėjo nustatyti duomenis viešajam interesui ginti, t. y. nuvykti į valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialą susipažinti su Deklaracija. Pareiškėjo teiginiai, kad yra galimybė pratęsti administracinę procedūrą 10 darbo dienų, taip pat neįrodo, kad pareiškėjas nepavėlavo paduoti skundą, nes nepateikta įrodymų, kad administracinė procedūra buvo pratęsta, bei neįrodyta, kad buvo objektyvios priežastys, dėl kurių reikėjo pratęsti administracinę procedūrą (tačiau bylos faktinės aplinkybės parodo, kad Inspekcijai reikėjo tik 10 minučių susipažinti su Deklaracija, kad ji laikytų, kad turi pakankamai duomenų, ir tą galėjo padaryti iš karto 2011 m. liepos 11 d. gavusi skundą), be to, Inspekcija net nepateikė tretiesiems asmenims atsakymo į jų skundą. Viešojo administravimo subjektas negali vadovautis principu, kad iš neteisės negali gimti teisė, ginčydamas asmenų veiksmus, jeigu pats viešojo administravimo subjektas pažeidinėja teisę ir gero administravimo principus. Be to, pagal proporcingumo principą (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktas) administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Šiuo atveju kadastriniai matavimai įvyko dalyvaujant atsakovei S. S., V. S. bei B. S., kurios teisme pasižadėjo (sudarydamos taikos sutartį) S. S. leisti atlikti kadastrinių duomenų tikslinimą, bei pačios nurodė, kada priestatas 1A1p buvo statytas, tačiau tretieji asmenys, siekdami sustabdyti gyvenamojo namo 1A1p atidalinimą ir nevykdydami teisme sudarytos taikos sutarties, apskundė S. S. užpildytą Deklaraciją ir duomenų tikslinimą valstybės įmonės Registrų centre. Tokiu būdu tretieji asmenys Inspekcijos pagalba siekia vilkinti minėto namo atidalinimo procesą. Inspekcijos veiksmai nepateisinamai delsiant ir netgi vengiant laiku ir tinkamai įvertinti trečiųjų asmenų skundo pagrįstumą ir būtinybę kreiptis į teismą, yra atliekami neproporcingomis priemonėmis. Pažymi, kad Inspekcija nenurodė teisės akto, kurio pagrindu dėl Deklaracijos pripažinimo neteisėta turėtų būti panaikintas gyvenamojo namo 1A1p duomenų tikslinimas valstybės įmonėje Registrų centre (Nekilnojamo turto kadastro 14 straipsnyje nėra nurodyta, kad dėl deklaracijos neteisėtumo arba jos nepateikimo turi būti panaikinti nekilnojamo daikto kadastro duomenys). Todėl pareiškėjo skundo padavimas dėl Deklaracijos ir valstybės įmonės Registrų centro duomenų tikslinimo panaikinimo yra neproporcingas siekiamiems tikslams. Pati Inspekcija savo skundo tikslu nurodė tai, kad Deklaracija nebuvo užregistruota, kaip tai turėjo būti padaryta pagal teisės aktus, bet vien tas faktas, kad Deklaracija buvo tiesiog neužregistruota, neįrodo, kad Inspekcija privalo kreiptis į teismą (ir dar praleidus terminus) dėl Deklaracijos naikinimo ir kadastrinių duomenų tikslinimo naikinimo.

3. Pažymi, kad Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje perdavė bylą pagal Inspekcijos ieškinį S. S. dėl Deklaracijos ir teisinės registracijos panaikinimo nagrinėti Kauno apygardos administraciniam teismui. Šios nutarties Inspekcija neginčijo, todėl dabar ginčyti administracinio teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutarties tuo pagrindu, kad bylą turėjo nagrinėti bendrosios kompetencijos teismas, Inspekcija neturi teisės. Pareiškėjo pateikti argumentai apie teismingumą nepagrįsti teisės aktais (pareiškėjo nurodyto ABTĮ 21 straipsnio 2 dalyje nėra tokių nuostatų, kurias nurodo pareiškėjas savo skunde). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis numato, kad bylos rūšinį bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju siekia nuginčyti nekilnojamo turto registre atliktą gyvenamojo namo kadastro duomenų tikslinimą, taigi ginčas kyla dėl nekilnojamojo turto registro tvarkytojo administracinio pobūdžio akto (veiksmo). Ginče keliami klausimai iš esmės yra susiję su nekilnojamojo turto registro tvarkytojo administracinio pobūdžio registravimo procedūrų vykdymu. Konkrečių civilinių teisinių klausimų, kurie tiesiogiai būtų siejami su asmenų civilinėmis teisėmis ar pareigomis, pareiškėjas nekelia ir jo skundas iš esmės yra nukreiptas į nekilnojamojo turto registro tvarkytojo viešojo administravimo veiklą. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojo veikla, atliekant registravimo veiksmus nekilnojamojo turto kadastre ir registre pagal savo pobūdį yra viešojo administravimo veikla (ABTĮ 2 straipsnio l dalis) Specialioji teisėjų kolegija 2009 m. gruodžio 28 d. nutartyje yra konstatavusi, kad reikalavimai dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktų panaikinimo yra susiję su statybos teisiniais santykiais, kuriuos reglamentuoja atitinkamos viešosios teisės normos, ir yra administracinio pobūdžio. Taigi ir Deklaracijos panaikinimo reikalavimas yra administracinio pobūdžio.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmetamas.

Pareiškėjas atskirajame skunde išreiškia nesutikimą su pirmosios instancijos teismo 2012 m. kovo 6 d. nutartimi, kuria atsakovu buvo patrauktas ir valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria buvo nutraukta administracinė byla, teisėtumą ir pagrįstumą. Šiuo atveju byloje išimtinai nagrinėjamas klausimas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė administracinę bylą motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą. Todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju pasisakys tik nurodytu aspektu ir nevertins Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 6 d. nutarties, kuria atsakovu buvo patrauktas ir valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas, teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo nutartimi nebuvo sprendžiamas klausimas (ir iki jos priėmimo toks klausimas nebuvo keliamas) dėl bylos rūšinio teismingumo ir priskirtinumo administracinių teismų kompetencijai, todėl, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl 2012 m. gegužės 14 d. nutarties, teisėjų kolegija šiuo klausimu nepasisakys ir pareiškėjo argumentų nevertins.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Administracinėse bylose Nr. AS6-80/2007 ir A556-838/2010 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija yra pabrėžusi, kad administracinis teismas net ir tuo atveju, kai prokuroras imasi ginti viešąjį interesą, negali nepaisyti proceso normų ir taisyklių. Konstatuota, kad įstatymas nesuteikia jokių esminių privilegijų, lengvatų ar išimčių tais atvejais, kai prokuroras imasi ginti viešąjį interesą, o net jei ir suteiktų, tai kiltų klausimas dėl tokių privilegijų, lengvatų ar išimčių atitikimo konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui. Nagrinėjamu atveju analogiškos nuostatos taikytinos Inspekcijai, ypač pažymint, kad šios įstaigos pareigūnai yra specialiųjų žinių turintys specialistai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ar nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti ir kai viešąjį interesą ginančiam subjektui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą, atsižvelgiant į tai, kuris momentas atsiranda anksčiau (LVAT 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1410/2009, 2009 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1164/20092011 m. liepos 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-673/2011).

Pareiškėjas momentą, nuo kurio turi būti skaičiuojamas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas terminas skundui paduoti, yra nurodęs 2011 m. rugpjūčio 24 d. (b. l. 127), t. y. datą, kai Inspekcijos Kauno skyriaus specialistė Sabina Blažienė susipažino su Deklaracija.

Nustatyta, kad B. S. ir V. S. 2011 m. liepos 11 d. Inspekcijai pateikė skundą dėl Deklaracijos panaikinimo (b. l. 5). Jame nurodyta ne tik pati ginčijama Deklaracija apie statybos užbaigimą, bet ir įvardinta tariama pažeidėja, jos padaryto pažeidimo esmė, taip pat kiti reikšmingi duomenys, t. y. įvardintas ginčo pastatas, žemės sklypo, kuriame yra ginčo pastatas, adresas, nurodyti unikalūs numeriai, žymėjimai kadastrinių matavimų byloje, registro numeris, aplinkybė, kad S. S. neturėjo jų, kaip bendrasavininkių, sutikimų. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jau šių asmenų rašytinio kreipimosi į viešojo administravimo subjektą, kuriame buvo nurodoma, kad yra pažeistos jų teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti, gavimo metu pareiškėjas turėjo pakankamai pirminės informacijos ir duomenų apie galimai padarytus pažeidimus. jei jau buvo reikalingi papildomi duomenys, prokuroras turėjo būti aktyvus, o faktinės bylos aplinkybės to neleidžia tvirtinti. Nustatyta, kad 2011 m. liepos 11 d. gavus skundą Inspekcijoje, su pačios Deklaracijos turiniu Inspekcijos Kauno skyriaus specialistė nuvyko susipažinti tik 2011 m. rugpjūčio 24 d. Įvertinus laikotarpį nuo 2011 m. liepos 11 d. iki 2011 m. rugpjūčio 24 d. konkrečiu atveju darytina išvada, kad Inspekcijos Kauno skyriaus darbuotojai delsė atlikti tyrimą dėl galimo pažeidimo, o tuo pačiu, nustačius pažeidimą, ir kreiptis į administracinį teismą. Išanalizavus byloje esančius dokumentus darytina išvada, jog yra pagrindas teigti, kad pareiškėjas delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus tiriant galimą pažeidimą ir kreipiantis į teismą, nes Inspekcijos pareigūnai nedelsiant, t. y. vieno mėnesio laikotarpiu, turėjo ir galėjo imtis veiksmų ir priemonių pradėti tyrimą, kad išsiaiškintų, ar šiuo atveju nėra pagrindo įgyvendinti Statybos įstatyme jiems priskirtas funkcijas kreipiantis į teismą su atitinkamais prašymais. Minėta išvada iš esmės atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuojamą praktiką (2009 m. lapkričio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1410/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje A556-838/2010, 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1151/2010).

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą, neprašė šio termino atnaujinti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nustatęs šias aplinkybes, administracinę bylą nutraukė. Todėl skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atskirąjį skundą atmesti. Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiRomanas KlišauskasRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius