Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. J., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), nedirbančio, skundą administracinio nusižengimo byloje dėl Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos m. PK Šiaurinės policijos nuovados 2017-02-13 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos m. PK Šiaurinės policijos nuovados (toliau – Klaipėdos AVPK) 2017-02-13 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) R. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 2 dalį 200 Eurų bauda dėl to, kad iškvietė policijos pareigūnus, žinodamas, kad pagalba nereikalinga.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas R. J. palaikė skundą, paaiškindamas, jog brolis šventė gimtadienį, bet jis negėrė, buvo blaivus. Brolis, būdamas girtas, pradėjo jį mušti. Iškvietė policiją. Atvykus policijai, į butą jų šeimininkė neįleido, nes kažkur pametė raktus nuo laukinių durų. Buto šeimininkė su policijos pareigūnais bendravo per langą. Pastaroji policijos pareigūnams pasakė, kad G. J. nusiramino. Nors ir pasirašė skundžiamą nutarimą, tačiau nesutinka su nurodyta aplinkybe, kad iškvietė policijos pareigūnus be reikalo.

Kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas G. M. parodė, kad patruliuojant gavo pranešimą apie vykstantį konfliktą. Įvykis buvo priskirtas B kategorijai, į kurį reikia suareguoti per 15 minučių. Tą dieną dirbo kartu su kolege A. G.. Atvykus, į butą nepateko, nes durys buvo užrakintos. Bendravo per buto langą su neblaivia piliete, kuri nurodė pareiškėjo, kvietusio policiją, vardą, pavardę. Durų neatidarė, nes nerado raktų. Paaiškino, jog vyko gimtadienis, tarp brolių įvyko konfliktas, tačiau jie nusiramino. Nurodė, jog pranešėjas negali prieiti prie lango, nes yra labai neblaivus. Pasakė, kad jokios pagalbos nebereikia. Su pranešėju nebendravo. Buvo surašyti tarnybiniai pranešimai.

Kaip liudytoja apklausta policijos pareigūnė A. G. parodė, kad atvykus į vietą, bendravo su pranešėju, kuris nurodė, jog jokios pagalbos nereikia, aiškinti aplinkybes atsisakė. Aplink jokio triukšmo nebuvo. Moteris pro buto langą sakė, kad turi raktus, bet durų neatidarys.

Kaip liudytojas apklaustas G. J. parodė, kad buvo jo gimtadienis. Atvyko jo brolis R. J.. Tarp jų kilo kivirčas, kurio metu šiek tiek buvo panaudota fizinė jėga. Dėl ko R. J. iškvietė policiją.

Iš 2017-01-16 tarnybinio pranešimo matyti, kad atvykus į įvykio vietą buvo nustatyta, jog policiją kvietė R. J., kuris dėl savo girtumo paaiškinti, kodėl kvietė policiją negalėjo, buto durų neatidarė, nes teigė, kad neranda durų raktų, visi asmenys bute buvo neblaivūs, policijos pareigūnų pagalba nebuvo reikalinga. (b. l. 8)

Iš 2017-02-13 R. J. rašytinio paaiškinimo matyti, jog šventė brolio G. J. gimtadienį. Buvo vartojamas alkoholis. Brolis pradėjo muštis. Dėl to jis iškvietė policiją. Po to brolis nusiramino, jam nebekilo grėsmė. Atvykus pareigūnams, nerado rakto nuo laukinių durų, todėl negalėjo jų įsileisti į butą. Tuo metu policijos pareigūnų pagalbos jau nebereikėjo. Nežinojo, jog apie tai reikėjo pranešti. (b. l. 9)

Iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2017-01-16 21.45 val. Užfiksuotas įvykis dėl smurto artimoje aplinkoje, kuris priskirtas B kategorijai. Pranešėjas nurodė, kad jo brolis užrakino duris, yra agresyvus, jo neišleidžia, pokalbio metu atėmė iš jo telefoną. Po patikrinimo nurodyta, kad smurtas nepasitvirtino, surašytas tarnybinis pranešimas dėl melagingo iškvietimo. (b. l. 10)

Iš 2017-02-06 melagingo specialiųjų tarnybų iškvietimo išlaidų pažymos matyti, kad dėl melagingo specialiųjų tarnybų iškvietimo padaryta 2,94 Eur žala (b. l. 14).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

išanalizavus ir įvertinus teismui pateiktus ir teismo proceso metu ištirtus įrodymus, jų visumą, R. J. skundas tenkintinas.

ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas ar neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis). Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ANK 563, 567, 569 straipsniai). Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Administracinę atsakomybę pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį užtraukia priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio pažeidimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus (specialiųjų tarnybų iškvietimą). ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas atitinka iki 2017-01-01 galiojusio ATPK (patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449) 186 straipsnio sudėtį. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog ATPK 186 straipsnio dispozicijoje esantis terminas „žinomai melagingas“ apibūdina būtinąjį šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Minėti išaiškinimai aktualūs sprendžiant dėl asmens patraukimo atsakomybėn pagal ANK 793 straipsnio 2 dalį. Taigi, administracinei atsakomybei pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį kilti, yra reikšmingas asmens suvokimas, jos specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakomybę nustatančios teisės normos, visgi, negali būti aiškinamos plečiamai, todėl ANK 493 straipsnio 2 dalyje pateikta formuluotė „iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga“ negali būti išplečiama ir aiškinama kaip tikrovės neatitinkantis pranešimas, melagingas pranešimas. Jeigu asmuo klaidingai suvokia ar vertina realiai egzistuojančias aplinkybes ir praneša apie jas specialiosioms tarnyboms, jo veiksmai nėra tyčiniai, taigi atsakomybė pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį negalima.

Administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, kad R. J. 2017-01-16 apie 21.45 val., būdamas svečiuose, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su broliu G. J., šventė pastarojo gimtadienį. Tarp jų kilo konfliktas, R. J. brolis pradėjo jį mušti, todėl pastarasis paskambino telefonu 112. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. J.. Be to, R. J. analogiškas aplinkybes nurodė ir skambinęs bendruoju pagalbos numeriu. Atvykę pareigūnai į butą neįėjo, kadangi buvo savininkė L. Š. nerado raktų, tačiau per buto langą pareigūnams nurodė, kad tarp brolių buvo kilęs konfliktas, tačiau jų pagalbos jau nebereikia, kadangi jie nusiramino. Nurodytas aplinkybes patvirtino liudytoju apklaustas policijos pareigūnas G. M..

Iš tarnybinio pranešimo matyti, jog į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai G. M. ir A. G. į butą nepateko, pareiškėjas (R. J.) dėl savo girtumo paaiškinti, kodėl kvietė policiją negalėjo, jų pagalbos nereikėjo, todėl pareigūnai nusprendė, jog R. J. melagingai iškvietė policijos pareigūnus. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu liudytojas, policijos pareigūnas, G. M. nurodė, kad atvykęs kartu su kolege į įvykio vietą per buto langą bendravo tik su L. Š..

Taigi nors konflikto pareigūnai nenustatė, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad R. J. kviesdamas pareigūnus elgėsi piktybiškai, t. y. žinodamas, kad iš tiesų jokio konflikto, kurio metu butų panaudotas smurtas, nėra, tyčia kvietė policijos pajėgas.

Administracinio nusižengimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Taigi, nagrinėjamu atveju, R. J. įsitikinimas pranešimo teisingumu nėra paneigtas, tai reiškia byloje neįrodyta administracinio nusižengimo sudėties subjektyvioji pusė – tyčia, kuri yra būtinas nusižengimo, numatyto ANK 493 straipsnyje, požymis. Nesant pažeidimo, numatyto ANK 493 straipsnio 2 dalyje sudėties, administracinio nusižengimo byla nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, jog R. J. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, ANK 493 straipsnio 2 dalyje, sudėties, todėl Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos m. PK Šiaurinės policijos nuovados 2017-02-13 nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) naikintinas ir administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos m. PK Šiaurinės policijos nuovados 2017-02-13 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalį R. J. atžvilgiu nutraukti, nes nėra administracinio nusižengimo sudėties.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.