- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-05-08
- Bylos Nr.
- I-151-386/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Jokubauskaitė (pran.), Eglė Kiaurakytė, Vida Stonkuvienė
- Pareiškėjas
- Klaipėdos rajono apylinkės vyriausiojo
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities viršininko administracijos
- Trečiasis asmuo
- M. A.
- Advokatai
- Laimonas Strauka
- Kategorijos
- 11.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Laimutės Jokubauskaitės, teisėjų Eglės Kiaurakytės ir Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Ingai Navickienei, dalyvaujant pareiškėjo Klaipėdos rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro atstovui prokurorui Mantui Ūsui, atsakovės Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovui Tadui Būdvyčiui, trečiojo suinteresuoto asmens M. A. atstovui advokatui Laimonui Straukai, 2009-04-30 viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro prašymą atsakovei Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui M. A. dėl administracinių aktų dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Klaipėdos rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, prašymu kreipėsi į teismą prašydamas:
Pripažinti Klaipėdos apskrities viršininkės 2001-06-12 įsakymo Nr. 1456 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką), perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius turėtiesiems žemės sklypus, Klaipėdos rajone“ dalį, tai yra dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. A. , Kalnuvėnų k., Klaipėdos r. į 48,68 ha žemės sklypą, iš kurio 1,00 ha patenka į valstybės išperkamą žemę, negaliojančia nuo jo priėmimo.Pripažinti Klaipėdos apskrities viršininkės 2001-06-12 sprendimo Nr. 55/7327 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pil. M. A. “ dalį, tai yra dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. A. , Kalnuvėnų k., Klaipėdos r. į 48,68 ha žemės sklypą iš kurio 1,00 ha patenka į valstybės išperkamą žemę, negaliojančią nuo jo priėmimo.Pripažinti 1999-12-28 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo Nr. 2731, „Dėl Klaipėdos rajono Tauralaukio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalį, tai yra dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. A. , Kalnuvėnų k., Klaipėdos r. į 48,68 ha žemės sklypą iš kurio 1,00 ha patenka į valstybės išperkamą žemę, negaliojančia nuo jo priėmimo;Bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašyme nurodo, kad 1998-10-14 Šiaulių apskrities viršininkas priėmė išvadą, kuri konstatuoja, kad M. A. turi teisę atkurti nuosavybės teises į M. R. iki nacionalizacijos turėtą 50,00 ha žemės sklypą (94481 Lt vertės), Šiaulių apskrityje, Šiaulių rajone, Medvalakės kaime. Išvada persiųsta į Klaipėdos apskritį. 1999-12-28 Klaipėdos apskrities viršininkas priėmė įsakymą Nr. 2731, kurio pagrindu buvo patvirtintas Klaipėdos rajono, Sendvario seniūnijos, Tauralaukio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas. 2001-06-12 Klaipėdos apskrities viršininkė priėmė įsakymą Nr. 1456 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką), perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius turėtiesiems žemės sklypus, Klaipėdos rajone“. 2001-06-12 Klaipėdos apskrities viršininkė priėmė sprendimą Nr. 55/7327 dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pil. M. A. . Šių administracinių teisės aktų pagrindu buvo atkurtos nuosavybės teisės į dalį, tai yra tik į 12,81 ha M. R. iki nacionalizacijos turėtą žemės sklypą, Šiaulių apskrityje, Šiaulių rajone, Medvalakės kaime, perduodant M. A. neatlygintinai 52,30 ha žemės, 24.214 Lt vertės. M. A. ausčiau nurodytų administracinių teisės aktų pagrindu buvo įregistruotos nuosavybės teisės į du žemės sklypus: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 48,68 ha ploto bei unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3,6200 ha ploto.
Pareiškėjas paaiškina, kad prašymu neginčijama trečiojo suinteresuoto asmens M. A. teisė atkurti nuosavybės teises į M. R. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 50,00 ha žemės sklypą, Šiaulių apskrityje, Šiaulių rajone, Medvalakės kaime. M. A. neturėjo teisės bei šiuo metu neturi teisės atkurti nuosavybės teisių į žemės sklypo dalį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 48,68 ha ploto, esančio Kalnuvėnų k., Klaipėdos r., nes dalis žemės sklypo (1,00 ha žemės) patenka į valstybės išperkamą žemės plotą. Šioje žemės dalyje, dar prieš M. A. 2001-06-12 įgyjant asmenines nuosavybės teises, 1999-03-25 Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu buvo numatyta, ginčijamą 1,00 ha žemės sklypo plotą prie upės naudoti vandens turistų stovyklavietėms, tai yra žemę naudoti visuomenės poreikiams. 1999-03-25 Klaipėdos rajono savivaldybės taryba patvirtino sprendimą „Dėl teritorijų, naudojamų visuomenės poreikiams, plotų ir jų ribų patvirtinimo“ Nr. 150, kurio priede Nr. 1, 20 eilutėje, konstatuojama, kad Klaipėdos rajono, Sendvario sen., Radailių k. 1,00 ha plote, planuojama įrengti vandens turistų stovyklavietę. Be to, šiame dokumente konstatuojama, kad 1,00 ha žemės sklypas įtraukiamas į negrąžintinų bei neprivatizuojamų žemės sklypų sąrašą. 2008-01-15 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-01-08 Nr. A6-25 sudarytos komisijos protokolas konstatuoja, kad nustatyta, jog projektuojama kasdieninio poilsio teritorija Eketės tvenkinio pakrantėse faktiškai atitinka esamą teritoriją prie Eketės upelio, skirtą visuomenės poreikiams. Tuo pačiu nustatyta, jog Radailių k., projektuojama vandens turistų stovyklavietė, skirta visuomenės poreikiams privatizuota. Atsižvelgiant į tai, kad 2001-06-12 Klaipėdos apskrities viršininkės įsakymo bei sprendimo pagrindu buvo suformuotas žemės sklypas, kuris patenka į 1,00 ha žemės sklypą, priskirtą visuomenės poreikiams, į kurį negali būti atkuriamos nuosavybės teisės ar kitaip privatizuojamas, todėl yra grubiai pažeistas LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusįjį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (Valst. Žin. 1997 Nr.65-1558) 12 str. 1 d. 2 p., kuris draudžia atkūrinėti nuosavybės teises į valstybės išperkamą žemę, kuri priskirta visuomenės poreikiams. Atsižvelgiant į nustatytus grubius įstatymo pažeidimus, būtina pripažinti Klaipėdos apskrities viršininkės 2001-06-12 įsakymo bei sprendimo dalis, tai yra dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. A. , Kalnuvėnų k., Klaipėdos r. į 48,68 ha žemės sklypą iš kurio 1,00 ha patenka į valstybės išperkamą žemę, negaliojančiais nuo jų priėmimo.
Prašyme nurodoma, kad 2008-11-20 Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūroje buvo gautas LR Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos pranešimas apie galimus teisės pažeidimus nuosavybės teisių atkūrimo procese M. A. įgyjant žemės sklypo dalį, patenkančią į valstybės išperkamą žemę. Šiame rašte konstatuojama, kad buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-223-08. 2008-12-05 ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje buvo nutrauktas, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui.
Nuosavybės teisės M. A. į valstybei priklausančią žemę atkurtos neteisėtai, tai yra pažeidžiant imperatyviąsias įstatymų normas, todėl yra pažeisti teisėti valstybės interesai. LR Seimas 2003-07-04 priėmė nutarimą Nr. IX-1701 „Dėl problemų, susijusių su nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimu, sprendimo“ ir 2 str. numatė, jog prokuratūra turi imtis priemonių, kad priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo bei jų pagrindu sudaryti sandoriai įstatymų nustatyta tvarka būtų panaikinti. LR Prokuratūros įstatymo 19 str. įtvirtina prokurorui teisę įstatymo nustatyta tvarka ginti viešąjį interesą, kai yra nustatomi asmens, visuomenės ir valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimai, todėl šiuo atveju prašymas pareiškiamas viešajam interesui ginti.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas prašo skundą tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovė Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsiliepime su prašymu nesutinka. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymu nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Pagal administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (administracinės bylos Nr. AS5-381/2004; AS11-511/2004; AS14-477/2004; A7-585/2005) prokurorui, siekiančiam apginti viešąjį interesą, kreipiantis į teismą nustatytas vieno mėnesio terminas administraciniams aktams ginčyti. Sis terminas skaičiuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą. Mano, kad vieno mėnesio termino pradžia turėtų būti skaičiuojama ne nuo 2008 m. lapkričio 20 dienos, kuomet Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūroje buvo gautas Specialiųjų tyrimų tarnybos raštas Nr. 4-08-904, o nuo ankstesnės datos. Susipažinus su prie skundo pateiktais dokumentais, matyti, kad 2008 m. spalio 29 d. Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdyboje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurį organizavo ir kontroliavo Klaipėdos apygardos prokuratūra. Tai patvirtina, kad pastaroji institucija duomenis apie galimai esančius pažeidimus atkuriant nuosavybės teises M. A. Klaipėdos apskrities viršininko 2001 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. 55/7327, buvo gavusi anksčiau nei Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūra. Šiuo atveju skaičiuojant vieno mėnesio skundo padavimo teismui terminą, turi būti atsižvelgta į tai, nuo kada Klaipėdos apygardos prokuratūra, o ne Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūra, turėjo pakankamai duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2001 m. birželio 12 d. sprendimas Nr. 55/7327 galimai pažeidžia viešąjį interesą. Tai, jog vienos teritorinės prokuratūros prokurorai žinojo apie galimus pažeidimus, o kitos - šiuo atveju Klaipėdos rajono, nežinojo, negali būti pagrindu daryti išvadą, kad prokuratūra kaip valstybės institucija ir jos prokurorai, anksčiau (iki 2008 m. lapkričio 20 d.) neturėjo pakankamai duomenų apie galimus pažeidimus. Tokia informacija buvo teikta ir 2008 m. liepos 9 d. Klaipėdos rajono savivaldybės mero V. D. raštu.
Atsakovė pažymi, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2001 m. birželio 12 d. sprendimas Nr. 55/7327 buvo priimtas atsižvelgiant į Tauralaukio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 2731. Tauralaukio žemėtvarkos projekte buvo nustatytos M. A. žemės sklypų ribos, plotas ir kita. Klaipėdos rajono savivaldybės meras derindamas projekto planą nepareiškė jokių pastabų, kad M. A. suformuoto 48,68 ha žemės sklypo dalis patenka į Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 1999 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. 150 visuomenės poreikiams priskirtą teritoriją ir planą suderino. Dėl to Klaipėdos apskrities viršininko administracijai atkuriant nuosavybės teises M. A. neiškilo abejonių dėl suformuoto žemės sklypo dalies galimo patekimo į visuomenės reikmėms skirtą teritoriją.
Atsakovės atstovas prašo skundą atmesti atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu. Teismo posėdžio metu nurodė, kad pagal Vyriausybės nutarimo 1998-04-01 Nr. 385 savivaldybei buvo skirtas terminas patvirtinti visuomenės poreikiams skirtą teritoriją iki 1998-05-01. Tačiau savivaldybės tarybos sprendimas buvo priimtas žymiai vėliau. Savivaldybė nepateikė tarybos sprendimo Klaipėdos apskrities viršininko administracijai.
Tretysis suinteresuotas asmuo M. A. atsiliepime su prašymu nesutinka. Nurodo, kad pareiškėja nepateikia jokių duomenų, kad 1999-03-25 Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimas „Dėl teritorijų, naudojamų visuomenės poreikiams, plotų ir jų ribų patvirtinimo“ Nr. 150, kurio priede Nr. 1, 20 eilutėje, konstatuojama, kad Klaipėdos rajono, Sendvario sen., Radailių k. 1,00 ha plote, planuojama įrengti vandens turistų stovyklavietę, savo laiku prieš žemėtvarkos projekto patvirtinimą buvo suderintas su Klaipėdos apskrities viršininko administracija, pareiškėjo pateiktos schemos taip nėra suderintos su Klaipėdos apskrities viršininko administracija, neaišku, kada ir kur buvo atlikti taisymai žemės sklypo schemoje, į ją rašant skaitmenis „19“ ir „20“. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad suinteresuotam asmeniui priklausantis 48,68 00 ha ploto žemės sklypas yra ne Klaipėdos rajono Radailių kaime, bet Klaipėdos rajono Kalnuvėnų kaime. Klaipėdos rajono Radailių kaime M. A. ginčijamų sprendimu buvo atkurta nuosavybės teisė į 3,62 ha ploto žemės sklypą, kuriame šiuo metu stovi gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais šiuo metu nuosavybės teise priklausantys A. A. ir V. A. . Šis skirtumas yra labai svarbus, nes suinteresuotas asmuo M. A. nurodo, kad 1999-03-25 Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos patvirtintame sprendime „Dėl teritorijų, naudojamu visuomenės poreikiams, plotų ir jų ribų patvirtinimo“ Nr. 150 nurodytas 1,00 ha žemės sklypas Klaipėdos rajono Radailių kaime negali būti tapatinamas su M. A. priklausančiu 48,68 00 ha ploto žemės sklypu esančiu Klaipėdos rajono Kalnuvėnų kaime. 1999-03-25 Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos patvirtintame sprendime „Dėl teritorijų, naudojamų visuomenės poreikiams, plotų ir jų ribų patvirtinimo“ Nr. 150 19 pozicijoje yra nurodyta, kad į teritorijų, naudojamų visuomenės poreikiams tenkinti sąrašą yra įtraukta projektuojama kasdienio poilsio teritorija, esanti Eketės tvenkinio pakrantėse, Klaipėdos rajono Radailių kaime, kurios plotas 13,5 ha, o 1999-03-25 Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos patvirtintame sprendime „Dėl teritorijų, naudojamų visuomenės poreikiams, plotų ir jų ribų patvirtinimo“ Nr. 150 20 pozicijoje yra nurodyta, kad į teritorijų, naudojamų visuomenės poreikiams tenkinti sąrašą yra įtraukta projektuojama vandens turistų stovyklavietė, esanti Klaipėdos rajono Radailių kaime, kurios plotas 1,0 ha, todėl šių teritorijų negalima tapatinti su M. A. priklausančiu žemės sklypu, esančiu adresu Klaipėdos rajono Kalnuvėnų kaime. Be to M. A. mano, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-01-08 įsakymu Nr. A6-25 sudaryta komisija nėra kompetetinga nustatinėti juridinę reikšmę turinčias aplinkybes, kad 1999-03-25 Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos patvirtintame sprendime „Dėl teritorijų, naudojamų visuomenės poreikiams, plotų ir jų ribų patvirtinimo“ Nr. 150 20 pozicijoje nurodytas visuomenės poreikiams paimamas 1,0 ha ploto žemės sklypas Klaipėdos rajono Radailių kaime yra M. A. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčiame 48,68 ha ploto, esančiame adresu Klaipėdos r. Kalnuvėnų kaimas.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovo nuomone, ginčijamų sprendimų ir įsakymo priėmimo metu galiojusi LR piliečių nuosavybės teisių išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 2 dalies redakcija numatė draudimą atkurti nuosavybės teises ne į bet kokią žemę, tačiau į tą kuri realiai, faktiškai yra naudojama visuomenės poreikiams. Kaip matosi iš 1999-03-25 Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos patvirtinto sprendimo Nr. 150 „Dėl teritorijų, naudojamų visuomenės poreikiams, plotų ir jų ribų patvirtinimo“ 20 pozicijos, 1,00 ha ploto teritorija nebuvo naudojama vandens turistų stovyklavietei, o ši stovyklavietė buvo tik projektuojama ir šiuo metu jokia vandens turistų stovyklavietė M. A. priklausančiame žemės sklype nėra įkurta.
Atsiliepimas
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdžio metu prašo skundą atmesti. Nurodo, kad nuo priimto potvarkio parėjo 10 metų, per tą laikotarpį nėra gauta nei vieno visuomenės nario skundo, kad minėtame sklype atkurta nuosavybė ir negalima nueiti prie paplūdimio, ar kitaip negalima pasinaudoti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja.
Šiaulių apskrities 1998-10-14 išvadoje Nr. 156 (b.l. 9) konstatuota, kad M. A. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 50 ha žemės (vertė 94481 Lt), kurią buvęs savininkas M. R. valdė nuosavybės teisėmis Šiaulių apskrities Šiaulių rajono Medvalakės kaime.
Klaipėdos apskrities viršininko 1999-12-28 įsakymu Nr. 2731 (b.l. 12) patvirtintas Klaipėdos rajono Sendvario seniūnijos Tauralaukio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas.
Klaipėdos apskrities viršininko 2001-06-12 įsakymu Nr. 1456 (b.l. 13) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką), perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius turėtiesiems žemės sklypus, Klaipėdos rajone“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, piliečių prašymais dėl nuosavybės teisių į turėtą žemę (mišką) atkūrimo bei kadastro vietovių žemės reformos žemėtvarkos projektais, įsakyta atkurti nuosavybės teises į žemę (mišką) priede įrašytiems piliečiams ir pasirašyti nuosavybės teisių atkūrimo klausimu nustatytos formos sprendimus. Šio įsakymo priede (b.l. 14) 4 pozicijoje nurodyta, kad M. A. perduodamas neatlygintinai 52,30 ha žemės sklypas, esantis Kalnuvėnų, Radailių k.
Klaipėdos apskrities viršininko 2001-06-12 sprendimu Nr. 55/7327 (b.l. 15-16) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui (-tei) M. A. “ pagal M. A. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jai tenkantį buvusio savininko M. R. nuosavybės teisėmis valdytą Šiaulių apskrities, Šiaulių rajono, Medvalakės kaime nekilnojamąjį turtą – 50,00 ha žemės (vertė – 94481 Lt) nuspręsta atkurti nuosavybės teises į M. A. tenkančią nekilnojamojo turto dalį 12,81 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 52,30 ha žemės (vertė 24214 Lt), esantį Klaipėdos rajone, Sendvario seniūnijoje, Kalnuvėnų, Radailių kaimuose.
Paminėtų administracinių aktų pagrindu M. A. vardu buvo įregistruotos nuosavybės teisės į du žemės sklypus: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 48,68 ha ploto (b.l. 17-18) bei unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3,62 ha ploto (b.l. 19-22).
Pareiškėjas neginčija trečiojo suinteresuoto asmens M. A. teisės atkurti nuosavybės teises į M. R. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 50,00 ha žemės sklypą Šiaulių apskrityje Šiaulių rajone Medvalakės kaime. Pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 1999-12-28 įsakymo Nr. 2731, Klaipėdos apskrities viršininko 2001-06-12 įsakymo Nr. 1456 bei Klaipėdos apskrities viršininko 2001-06-12 sprendimo Nr. 55/7327 dalis, kuriomis M. A. atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 48,68 ha ploto, 1,00 ha dalį, patenkančią į valstybės išperkamą žemę.
Dėl termino kreiptis prašymu į teismą.
Atsakovės pateiktame atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjas yra praleidęs prašymo padavimo terminą.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, jei į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS10 - 67/2005, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS10 - 27/2005, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8 – 660/2007 ir kt.). Taigi vieno mėnesio terminas, per kurį prokuroras, gindamas viešąjį interesą, gali kreiptis į teismą su pareiškimu ir prašyti panaikinti sprendimą, skaičiuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą (Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Vilniaus apskrities viršininko administracija, Utenos apskrities viršininko administracija, S.Z., Administracinių teismų praktika, Nr. 8, p. 206-230).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų išplėstinė kolegija 2008-07-25 nutartimi administracinėje byloje Nr. A146–335/2008 taip pat akcentavo, kad termino prokurorui kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą eigos pradžios ypatumas, lyginant su savo subjektinę teisę ginančiais asmenimis (t. y. ne nuo administracinio akto gavimo, o nuo duomenų apie viešojo intereso pažeidimą surinkimo ar turėjimo juos surinkti) yra ne privilegija viešąjį interesą ginančiam subjektui, o grindžiamas nuoseklia proceso įstatymų aiškinimo logika. Prokuroras nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių dalyvis. Privatūs subjektai yra tiesioginiai administracinio akto adresatai ar kitokiu būdu dalyvauja administraciniu aktu sukurtuose teisiniuose santykiuose, todėl jie, gavę administracinį aktą, suvokia, ar šis aktas turi įtakos jų teisėms ir pareigoms, ar jis pažeidžia jų teises ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą ginant savo teises. Skirtingai nei privatūs subjektai, prokuroras, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gavęs informaciją apie asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų pažeidimą, ne kiekvienu atveju turi pagrindą manyti, kad aktas pažeidžia viešąjį interesą ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Pirmiausia jis turi nustatyti, ar administracinis aktas yra priimtas srityje, susijusioje su viešuoju interesu, ar šis aktas pažeidžia viešąjį interesą. Tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą ir prasideda termino kreiptis į teismą eigos pradžia.
Nustatyta, kad Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūroje 2008-11-20 gautas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus 2008-11-14 raštas Nr. 4-08-904 (b.l. 29-30). Šiuo raštu prašoma įvertinti nuosavybės teisių atkūrimo aplinkybes ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 49 straipsniu, ginant viešą interesą, kreiptis į Klaipėdos rajono apylinkės teismą ar Klaipėdos apygardos administracinį teismą dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2001-06-12 sprendimo Nr. 55/7327 ar kitų dokumentų panaikinimo ar pakeitimo.
Teismas atmeta atsakovės argumentus, esą Klaipėdos apygardos prokuratūra jau anksčiau turėjo pakankamai duomenų, leidžiančių padaryti išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo.
Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje. Šio tyrimo objektas yra kitas – tyrimas buvo atliekamas dėl galimo piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo, t.y. dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad viso ikiteisminio tyrimo yra renkami duomenys, kurie leistų nustatyti, ar buvo padaryta nusikalstama veika. Ikiteisminio tyrimo institucija tik užbaigusi tyrimą galėjo apibendrintai įvertinti surinktus duomenis ir padaryti išvadą, kad galimai yra pažeistas dar ir viešasis interesas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba minėtame rašte nurodė tik vieną iš pareiškėjo skundžiamų sprendimų.
Teismas pasisako, kad nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad prokuratūra apie galimą viešojo interesų pažeidimą priimant ginčijamą sprendimą ir jo sukeltas teisines pasekmes sužinojo anksčiau, todėl terminas skaičiuotinas nuo 2008-11-20. Pareiškėjas prašymą teismui pateikė 2008-12-18. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras dėl viešojo intereso gynimo kreipėsi į teismą nepraleidęs įstatymu nustatyto termino.
Dėl viešojo intereso.
Prokuroro teisė ir pareiga ginti viešąjį interesą yra numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktą prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą turi įgaliojimus kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu.
Įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia teisę prokurorui spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti administracinę bylą, ar ne. Dėl to kreiptis į teismą administracinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis administracinę bylą, iškeltą pagal prokuroro prašymą. Tokioje byloje teismas kiekvieną kartą turi ad hoc nustatinėti viešojo intereso buvimo faktą, atsižvelgdamas į visas konkrečios bylos aplinkybes, joje nagrinėtinų klausimų pobūdį ir reikšmę.
Viešuoju interesu Konstitucinio Teismo praktikoje yra laikoma tai, kas yra objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei. Viešasis interesas pagal ABTĮ taip pat turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o prokuroro teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje traktuotina kaip įstatyme numatyta prokuroro teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai.
Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas - tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas). (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-859/2008 ir kt.)
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nurodo, kad M. A. neturėjo teisės bei šiuo metu, neturi teisės atkurti nuosavybės teisių į dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 48,68 ha ploto, esančio Kalnuvėnų k., Klaipėdos r., nes dalis žemės sklypo (1,00 ha žemės) patenka į valstybės išperkamą žemės plotą. Šioje žemės dalyje dar prieš M. A. 2001-06-12 įgyjant nuosavybės teises Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 1999-03-25 sprendimu buvo numatyta ginčijamą 1,00 ha žemės sklypo plotą prie upės naudoti vandens turistų stovyklavietėms, tai yra žemę naudoti visuomenės poreikiams.
Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės išperkamos žemės statusas pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnį yra suteikiamas žemei, kurios reikšmė valstybei, savivaldybei, visuomenei yra tokia, kad atkurti nuosavybės teisių į ją negalima. Ginčijama 1,00 ha žemės sklypo dalis turėjo būti naudojama rekreaciniams visuomenės poreikiams tenkinti, t.y. neapibrėžtos visuomenės dalies poreikių tenkinimui ir akivaizdžiai objektyviai reikšminga visuomenei. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad pareiškėjas pagrįstai konstatavo, jog atkūrus nuosavybės teises į valstybės išperkamą žemę šiuo atveju yra pažeistas viešasis interesas.
Be to, teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad žemės reformos tikslai: įgyvendinti asmenų teisę į žemės nuosavybę bei naudojimą įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis, grąžinti neteisėtai nusavintą žemę ir atkurti socialinį teisingumą privatizuojant valstybinę žemę. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į tai, kad ginčijamas sprendimas susijęs su nuosavybės teisių į žemę atkūrimu, kuriuo suinteresuota visuomenė, bei valstybės nuosavybės (žemės) praradimu dėl numanomai padarytų įstatymų pažeidimų, darytina išvada, kad reikalavimas panaikinti skundžiamą sprendimą siejamas ne tik su konkrečios valstybinės institucijos (apskrities viršininko ar administracijos) ar fizinių asmenų teisių ar teisėtų interesų pažeidimu, o su valstybės ir viešojo intereso gynimu. Todėl pareiškėjas turėjo teisę ir pareigą dėl to kreiptis į teismą (ABTĮ 56 str. 1 d.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-48/2007).
Dėl ginčijamų administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo
Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 1999-03-25 sprendimu Nr. 150 su priedais Nr. 1 ir Nr. 2 bei schemomis (b.l. 23-27, 59-62) patvirtintos teritorijų, naudojamų visuomenės poreikiams, plotai ir ribos. Priede Nr. 1 20 eilutėje, konstatuojama, kad Klaipėdos rajono, Sendvario sen., Radailių k. 1,00 ha plote, projektuojama vandens turistų stovyklavietė.
Tretysis suinteresuotas asmuo M. A. atsiliepime teigia, kad minimas 1 ha plotas yra Radailių kaime, o jai priklausantis 48,68 ha žemės sklypas yra Kalnuvėnų kaime, todėl šių teritorijų negalima tapatinti.
Iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-01-08 įsakymu Nr. A6-25 sudarytos komisijos 2008-01-15 pasitarimo protokolo Nr. A6-25 (b.l. 28) matyti, kad šio pasitarimo metu buvo svarstyta savivaldybės tarybos nario A. L. iškelta problema dėl faktiškai esamos teritorijos prie Eketės upelio, skirtos visuomenės poreikiams, nustatymo natūroje, jos dydžio. Šiuo klausimu išsiaiškinta, jog Radailių k. projektuojama vandens turistų stovyklavietė, skirta visuomenės poreikiams, yra privatizuota. Teismo posėdžio metu liudytoja R. P. , dirbanti Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja, nurodė, kad jos nuomone Radailių ir Kalnuvėnų kaimai ribojasi. Tai matyti iš Lietuvos Respublikos žemėlapių, bei byloje esančių schemų. Taip pat teismas pažymi, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2001-06-12 įsakyme Nr. 1456 bei Klaipėdos apskrities viršininko 2001-06-12 sprendime Nr. 55/7327 nurodant vietovę, kurioje atkuriamos nuosavybės teisės M. A. , yra įrašyti abu kaimai – Kalnuvėnų ir Radailių. Be to, M. A. nuosavybės teisės buvo atkurtos dviejuose sklypuose. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas sutinka su pareiškėjo argumentais, kad 1,00 ha ploto vandens turistų stovyklavietė, numatyta Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 1999-03-25 sprendime Nr. 150, patenka į M. A. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 48,68 ha ploto, esančio Kalnuvėnų k., Klaipėdos r., teritoriją.
Atsakovės atstovo teismo posėdžio metu išsakyti argumentai, kad apie Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 1999-03-25 sprendimą apskritis nebuvo tinkamai informuota, taip pat kad savivaldybė nebuvo kompetentinga nustatinėti valstybės išperkamos žemės, atmetami. Teisėjų kolegija pažymi, kad savivaldybės tarybos sprendimas yra galiojantis, jo teisėtumas ir pagrįstumas nėra nuginčytas. Nuosavybės teisės M. A. atkurtos, vadovaujantis Klaipėdos apskrities viršininko 1999-12-28 įsakymu Nr. 2731 (b.l. 12) patvirtintu Klaipėdos rajono Sendvario seniūnijos Tauralaukio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu. Teismas konstatuoja, kad tvirtinant žemėtvarkos projektą Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 1999-03-25 sprendimas jau buvo galiojantis, todėl atsakovė privalėjo juo remtis, priimdama ginčijamus sprendimus. Pažymėtina, jog atsakovė pati turėjo galimybę ir privalėjo aiškintis, ar žemė prie vandens telkinio - Eketės upelio nėra skirta visuomenės poreikiams.
Aplinkybės kad, kaip nurodė trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą ir jo atstovas teisme, šiuo metu 1,00 ha žemės nėra naudojama vandens turistų stovyklavietei, kad ši stovyklavietė buvo tik projektuojama ir šiuo metu jokia vandens turistų stovyklavietė M. A. priklausančiame žemės sklype nėra įkurta, kad nėra gauta nei vieno visuomenės nario skundo, jog minėtame sklype atkurta nuosavybė ir negalima nueiti prie paplūdimio, ar kitaip negalima pasinaudoti, nėra pagrindas atmesti pareiškėjo prašymą.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdžio metu prašo skundą atmesti. Nurodo, kad nuo priimto potvarkio parėjo 10 metų, per tą laikotarpį nėra gauta nei vieno visuomenės nario skundo, kad minėtame sklype atkurta nuosavybė ir negalima nueiti prie paplūdimio, ar kitaip negalima pasinaudoti.
Ginčijamų sprendimų priėmimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 2 punktas nustatė, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji kaimo vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje pagal įstatymus yra užimta: namų valdų (sodybų) sklypų; valstybinių įstaigų ir organizacijų bei visuomeninės paskirties pastatams ir įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų sklypų, išskyrus poilsiaviečių pastatų ir statinių užimtus žemės sklypus; kitų visuomenės poreikiams naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių, paplūdimių ir kt.); yra suteikta individualių gyvenamųjų namų statybai. Šių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi žemėtvarkos projektuose.
Teismas konstatuoja, kad Klaipėdos apskrities viršininko 1999-12-28 įsakymu Nr. 2731 (b.l. 12) patvirtintas Klaipėdos rajono Sendvario seniūnijos Tauralaukio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. A. , Kalnuvėnų k., Klaipėdos r. į 48,68 ha žemės sklypą, iš kurio 1,00 ha patenka į valstybės išperkamą žemę yra neteisėtas ir nepagrįstas. Atitinkamai yra neteisėti šio žemėtvarkos projekto pagrindu priimti Klaipėdos apskrities viršininkės 2001-06-12 įsakymo Nr. 1456 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką), perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius turėtiesiems žemės sklypus, Klaipėdos rajone“ bei Klaipėdos apskrities viršininkės 2001-06-12 sprendimo Nr. 55/7327 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pil. M. A. “ dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. A. , Kalnuvėnų k., Klaipėdos r., į 48,68 ha žemės sklypą iš kurio 1,00 ha patenka į valstybės išperkamą žemę.
Taigi visiškai akivaizdu, jog nuosavybės teisė trečiajam suinteresuotam asmeniui atkurta į 1 ha valstybės išperkamos žemės, todėl priimti sprendimai, nulėmę restituciją į valstybės išperkamą žemę šioje dalyje naikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,
nusprendė:
pareiškėjo Klaipėdos rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą patenkinti.
Panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 1999-12-28 įsakymo Nr. 2731 „Dėl Klaipėdos rajono Tauralaukio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalį, pagal kurią M. A. atkurtos nuosavybės teisės į 1 ha valstybės išperkamos žemės.
Panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2001-06-12 įsakymo Nr. 1456 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką), perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius turėtiesiems žemės sklypus, Klaipėdos rajone“ dalį, kuria M. A. atkurtos nuosavybės teisės į 1 ha valstybės išperkamos žemės.
Panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2001-06-12 sprendimo Nr. 55/7327 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui (-tei) M. A. “ dalį, kuria M. A. atkurtos nuosavybės teisės į 1 ha valstybės išperkamos žemės.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą, arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.