Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo bankrutavusios akcinės bendrovės bankas SNORAS atstovei bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Valnetas“ įgaliotam asmeniui V. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pradėtą pagal ieškovo bankrutavusios akcinės bendrovės bankas SNORAS ieškinį dėl skolos pagal vartojimo paskolos sutartį priteisimo iš atsakovo M. L..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus, esminių papildymų neturėjo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Bylos aplinkybės, teismo argumentai, išaiškinimai ir išvados

Byloje nustatyta, kad akcinė bendrovė (toliau – AB) bankas SNORAS ir M. L. 2007-09-18 sudarė vartojimo paskolos su užstatu sutartį Nr. 031-02943 (b.l.3-10), pagal kurią atsakovui M. L. buvo suteikta 1 000 000 Lt paskola apmokėti už UAB „Prentas“ įsigyjamą 12,0000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.18). Šalių pasirašytu 2009-12-11 papildomu susitarimu Nr. 1 (prie 2007-09-18 paskolos sutarties Nr. 031-02943) paskolos suma buvo padidinta iki 1 084 254,769 Lt, paskolos sugrąžinimo terminas nustatytas 2010-04-30 (b.l.11-12). Prievolių, prisiimtų paskolos sutartimi, įvykdymui užtikrinti UAB „Prentas“ įkeitė hipotekos lakštu ID Nr. (duomenys neskelbtini), jam nuosavybės teise priklausiantį nekilnojamąjį turtą – 12,0000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.13-15).

Dėl sutarties teisinio kvalifikavimo

Vartojimo sąvoka yra nevienareikšmė. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 punkte nustatyta, kad vartojimo sutartis – prekių ar paslaugų įsigijimo sutartis, su pardavėju ar paslaugų teikėju sudaroma su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Taigi, vienas iš esminių vartojimo sutarties požymių yra prekių ir paslaugų įsigijimo tikslas – savo asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012-04-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012).

Ginčo atveju vartojimo paskolos su užstatu sutarties pagrindu paskola buvo suteikta apmokėti už UAB „Prentas“ įsigyjamą žemės sklypą, kuris buvo įkeistas ieškovui. Ši aplinkybė įrodo, jog ieškovas, fizinis asmuo, paskolos lėšas naudojo UAB „Prentas“ komercinėje veikloje, todėl ieškovas nelaikytinas vartotoju, t.y. atsakovas neįsigijo turto su tikslu savo asmeninius, šeimos, namų ūkio poreikius tenkinti, tačiau paėmė paskolą UAB „Prentas“ poreikius patenkinti.

Dėl negrąžintos paskolos

2007-09-18 vartojimo paskolos su užstatu sutarties Nr. 031-02943 įvykdymo užtikrinimui tarp AB banko SNORAS ir UAB „Prentas“ buvo sudaryta 2007-09-18 laidavimo sutartis (b.l.65-66) bei 2009-12-11 papildomas susitarimas Nr. 1 prie 2007-09-18 laidavimo sutarties Nr. L031-02943 (b.l.67). Vilniaus apygardos teismo 2014-05-20 nutartimi UAB „Prentas“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „SBS Legale“ (b.l.68-70). Lietuvos apeliacinis teismas 2014-08-29 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1412/2014, paliko Vilniaus apygardos teismo 2014-05-20 nutartį nepakeistą (b.l.71-73). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2014-12-29 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-3209-450/2015, patvirtino BUAB „Prentas“ bankroto byloje kreditoriaus BAB bankas SNORAS, kurio reikalavimai užtikrinti hipoteka, 1 929 937,70 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą

CK 6.81 straipsnis nustato laiduotojo solidarią atsakomybę, todėl kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų abu (skolininkas ir laiduotojas) kartu arba skyrium. Ieškovas šioje byloje reikalavimo BUAB „Prentas“ nereiškia, tačiau reikalauja skolos priteisimo iš skolininko. Pagal CK 6.12 straipsnio 1 dalį, jeigu skolą pripažįsta vienas iš bendraskolių, toks pripažinimas taikomas ir kitiems bendraskoliams. Pagal 2009-12-11 papildomo susitarimo Nr. 1 (prie 2007-09-18 paskolos sutarties Nr. 031-02943) 2.7 punktą paskola turėjo būti sugrąžinta ir visiškai su ieškovu atsiskaityta 2010-04-30 (b.l.11). CK 6.38 straipsnio nuostatos įpareigoja šalis prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus ir savo pareigas atlikti kuo ekonomiškiau bei bendradarbiaujant su kita šalimi. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, jog ginčo dėl 314 021,88 € negrąžintos paskolos byloje nėra, atsakovas sutartyje nustatytu terminu prievolių nevykdė, ieškovo reikalavimas laiduotojui pavirtintas BUAB „Prentas“ bankroto byloje, todėl spręstina, jog teismas turi teisinį pagrindą tenkinti ieškovo reikalavimą dėl 314 021,88 € negrąžintos paskolos priteisimo, kaip pagrįstą ir įrodytą (CPK 178 straipsnis).

Dėl palūkanų už naudojimąsi suteikta paskola

Bendra pinigų suma, kurią privalo grąžinti paskolos gavėjas, tais atvejais, kai paskola laiku negrąžinta, susideda iš šių sumų: 1) paskolos negrąžinta dalis, 2) palūkanos kaip atlyginimas už naudojimąsi pinigais, 3) palūkanos, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. Ieškovas reikalauja iš atsakovo 210 398,91 € nesumokėtų palūkanų, paskaičiuotų už naudojimąsi suteikta paskola, t.y. reikalauja mokėjimo ar pelno palūkanų priteisimo. Atsakovas įrodinėja, jog ieškovas nepagrįstai vietoj 5 proc. dydžio palūkanų paskaičiavo 13,5 proc. dydžio palūkanas, kadangi sutartyje nebuvo nustatyta, jog suėjus prievolės įvykdymo terminui (2011-05-01) bus skaičiuojamos 13,5 proc. dydžio palūkanos.

Pagal CK 6.156 straipsnio 1 dalį, šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Pagal 2007-09-18 vartojimo paskolos su užstatu sutarties Nr. 031-02943, 2.7 punktą, sutartis įsigaliojo nuo jos abipusio pasirašymo datos ir galioja tol, kol paskolos gavėjas (atsakovas) grąžina visą paskolos sumą ir sumoka visas mokėtinas pagal sutartį sumas. 2009-12-11 papildomo susitarimo Nr. 1 (prie 2007-09-18 paskolos sutarties Nr. 031-02943) 2.7 punktas įtvirtino, kad paskola turi būti sugrąžinta ir visiškai atsiskaityta 2010-04-30. Atsakovas likusių priskaičiuotų palūkanų dalies, sutartyje nustatytu terminu nesumokėjo (paskolos sutarties 2.4.2 punktas). Iš 2009-12-11 papildomo susitarimo Nr. 1 (prie 2007-09-18 paskolos sutarties Nr. 031-02943) nustatyta, jog metų palūkanų norma, šalių susitarimu, buvo fiksuota (papildomo susitarimo 2.3 punktas). Pagal papildomo susitarimo 2.3.1 punktą, metų palūkanų norma sudaro 13,5 proc.; esama palūkanų norma didinama 1 procentiniu punktu iki kitos palūkanų mokėjimo dienos paskolos gavėjui nevykdant įsipareigojimų pagal sutartį ilgiau nei 30 kalendorinių dienų. Ieškovas pateikė teismui 2015-03-09 pažymą Dėl skolinio įsipareigojimo Nr. C-05-00935/15 (b.l.107) bei 2014-11-12 palūkanų už naudojimąsi paskola lentelę, iš kurios matyti, kad laikotarpiu nuo 2009-12-11 iki 2014-10-27 ieškovas skaičiavo 13,5 proc. dydžio palūkanų normą, viso nesumokėta palūkanų suma, laikotarpiu nuo 2009-12-11 iki 2014-10-27, sudaro 210 398,91 € (726 465,37 Lt) (b.l.108-109).

CK 6.872 straipsnio 1 dalis nustato, jog palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Palūkanos, kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-357/2007; 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).

Atsižvelgiant į tai, kad šalys sutartimi susitarė dėl 13,5 proc. dydžio metinių palūkanų normos, atsakovas prievolės šalių sutartimi nustatytais terminais neįvykdė, spręstina, kad ieškovo reikalavimas sumokėti šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 210 398,91 € nesumokėtų palūkanų (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, CK 6.872 straipsnis).

Dėl priskaičiuotų delspinigių už laiku negrąžintą paskolą bei laiku nesumokėtas palūkanas

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymus ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis). CK 6.258 straipsnio 1 dalis numato, jog sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo mokėti netesybas (baudą, delspinigius).

Iš ieškovo pateiktų duomenų apie delspinigių apskaičiavimą matyti, nuo kokios palūkanų skolos sumos yra skaičiuojami delspinigiai, už kokį laikotarpį ir kokia delspinigių norma taikoma, t.y.: 1) ieškovas priskaičiavo 17 946,73 € (61 966,48 Lt) delspinigių sumą, nuo laiku nesumokėtų palūkanų, už laikotarpį nuo 2014-04-27 iki 2014-10-26, taikant 18 proc. delspinigių normą, 2) ieškovas priskaičiavo 28 261,97 € priskaičiuotų delspinigių už laiku negrąžintą paskolą laikotarpiu nuo 2014-05-16 iki 2014-11-12, taikant 18 proc. delspinigių normą (b.l.109). Viso 46 208,70 € delspinigių, priskaičiuotų nuo laiku negrąžintos paskolos bei laiku nesumokėtų palūkanų.

Reikalavimams dėl netesybų (baudų ir delspinigių), taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo prašomi priteisti delspinigiai už negrąžintą paskolą, taip pat delspinigiai už nesumokėtas palūkanas paskaičiuoti už 6 mėnesius, spręstina, kad ieškovo paskaičiuoti delspinigiai atitinka CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą reikalavimą.

Atsakovas įrodinėja, kad delspinigiai už negrąžintą paskolą ir nesumokėtas palūkanas turėjo būti apskaičiuoti taikant 5 proc. dydžio normą, todėl, pagal atsakovo paskaičiavimus, delspinigiai už laiku nesumokėtas palūkanas sudaro ne 17 946,73 €, o 6 646,94 € sumą, o delspinigiai už laiku negrąžintą paskolą sudaro ne 28 261,97 €, o 7 850,55 € sumą.

Nustatyta, jog 2007-09-18 vartojimo paskolos su užstatu sutarties Nr. 031-02943, 2.5. punktu šalys susitarė, kad delspinigių norma 0,05 proc. už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos (b.l.4B). Toks šalių susitarimas dėl atsakomybės už sutarties pažeidimą atitinka sutarčių laisvės principą (CK 6.156 straipsnis) ir neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms bei viešajai tvarkai. Ši sutarties sąlyga šalių nėra ginčijama. Taigi, šalys laisva valia susitarė, kad prievolės pažeidimo atveju skaičiuojami delspinigiai. Konstatuotina, jog 18 proc. metinių procesinių palūkanų dydis atitinka 0,05 % dienos delspinigių dydį. Kasacinis teismas savo praktikoje nuosekliai laikosi nuostatos, kad šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir, sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį.

Kadangi šalys 2007-09-18 vartojimo paskolos su užstatu sutartyje Nr. 031-02943 susitarė dėl 0,05 proc. netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas (atsakovas) negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).Teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Įstatyme įtvirtinti tik du netesybų mažinimo pagrindai: 1) mažinamos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) netesybos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, CK 6.258 straipsnio 3 dalis) arba 2) kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007). Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-866/2002).

Atsakovas teigia, kad prievolė pagal sutartį iš dalies yra įvykdyta, kadangi laikotarpiu nuo 2008-04-15 iki 2009-03-24 atliko ieškovui palūkanų ir delspinigių mokėjimus 125 026,399 Lt sumai (b.l.59-63). Pagal 2007-09-18 vartojimo paskolos su užstatu sutarties Nr. 031-02943, visa paskolos 1 000 000 Lt suma turėjo būti sugrąžinta 2009-09-12 (sutarties 2.7 punktas), o pagal 2009-12-11 papildomą susitarimą Nr. 1 (prie 2007-09-18 paskolos sutarties Nr. 031-02943) paskolos suma buvo padidinta iki 1 084 254,769 Lt bei pratęstas jos grąžinimo terminas iki 2010-04-30 (Susitarimo 2.2 ir 2.7 punktai). Iš atsakovo pateiktų „Swedbank“, AB banko sąskaitos išrašų matyti, kad laikotarpiu nuo 2008-04-15 iki 2009-03-24 atliko ieškovui palūkanų ir delspinigių mokėjimus 125 026,399 Lt sumai (b.l.59-63). Pažymėtina, jog atsakovo prievolė pagal 2007-09-18 vartojimo paskolos su užstatu sutartį Nr. 031-02943 (b.l.3-10) ir 2009-12-11 papildomą susitarimą Nr. 1 (prie 2007-09-18 paskolos sutarties Nr. 031-02943) galioja iki atsakovas įvykdys ieškovui visus savo įsipareigojimus pagal sutartį (sutarties 2.7 punktas), t.y. grąžins kreditą, sumokės palūkanas ir kitus sutartyse numatytus mokėjimus.

Vertinant netesybų dydį atsižvelgtina į tai, kad atsakovas laiku paskolos negrąžino, geruoju skolos nesumokėjo, todėl tokiais savo veiksmais iš esmės didino ieškovo nuostolius dėl sutartinės prievolės nevykdymo, dėl to toks jo elgesys negali būti pagrindu atleisti atsakovą nuo atsakomybės ar ją sumažinti. Teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai). Į bylą nėra pateikta įrodymų, jog atsakovas, sudarydamas sutartį, nesutiko ir (ar) prieštaravo dėl nustatytų netesybų dydžio (sutartinės netesybos 0,05 proc.). Taip pat byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų prašęs sumažinti netesybų dydį po sutarties sudarymo (CPK 2, 178 straipsniai). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.).

Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, netesybų dydį bei jų mažinimą nustatančias teisės normas, spręstina, jog pagrindo, mažinti netesybų dydį, nėra. Spręstina, jog 46 208,70 € delspinigių, priskaičiuotų nuo laiku negrąžintos paskolos ir laiku nesumokėtų palūkanų, yra kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę, todėl ši suma priteistina iš atsakovo.

Dėl komisinių mokesčių, paskaičiuotų už pranešimų apie įsiskolinimą siuntimą

Ieškovas 2009-10-19 pranešimu Nr. 13686­384924, 2009-12-07 pranešimu Nr. 14447_3454924, 2010-03-15 pranešimu Nr. 16005­5225494, 2010-05-03 pranešimu Nr. 16646­522497 informavo atsakovą dėl susidariusio įsiskolinimo pagal paskolos sutartį (b.l.39;38; 40;4). Ieškovas reiškia reikalavimą dėl 2,32 € komisinių mokesčių už pranešimų apie įsiskolinimą siuntimą, paskaičiuotų pagal patvirtintus ieškovo įkainius (b.l.42).

Atsižvelgiant į tai, kad ginčo dėl 2,32 € komisinių mokesčių už pranešimų apie įsiskolinimą siuntimą byloje nėra ir ši sumą paskaičiuota pagal ieškovo kainyne įtvirtintas kainas, spręstina tenkinti ieškovo reikalavimą dėl 2,32 € mokesčių už pranešimų apie įsiskolinimą siuntimą priteisimo (CK 6.249 straipsnis).

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino, jog yra įstatyme numatytas pagrindas ieškiniui tenkinti (CPK 178, 185 straipsniai), ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-11-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80-87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88-92, 97-99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).

Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina (2 027 € + 5 706,31 €) 7 733,31 € žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

priteisti iš atsakovo M. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo BAB bankas SNORAS (j.a.k.112025973) naudai 570 631,82 € skolos ir 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-11-17) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo M. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 7 733,31 € bylinėjimosi išlaidų (mokamos į sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Rūta Petkuvienė