Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo A. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. vasario 12 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-jame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. sausio 8 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. S. bausmę atlieka pagal Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 9 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šios bausmės pridėta dalis Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 20 d. nuosprendžiu A. S. paskirtos ir neatliktos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 10 metų laisvės atėmimo.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2015 m. lapkričio 19 d., jos pabaiga – 2025 m. lapkričio 17 d.

6. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. S. skundas tenkintinas.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. S. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (1/2 paskirtos bausmės). Ši aplinkybė sudarė pagrindą svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos. Tačiau, remiantis ankstesniame punkte nurodytu teisiniu reglamentavimu, sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, būtina įvertinti ne tik formalųjį, bet ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą – nuteistojo pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

9. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, žemesnės instancijos teismas atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. S., konstatavęs, jog šis nuteistasis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo pagrindo. Visų pirma, apylinkės teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, tačiau jo elgesyje vyrauja dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (turi skolų, ieškinių; buvo būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; buvo būdingas impulsyvus elgesys; buvo būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; stokojo tinkamų konflikto sprendimo įgūdžių). Taip pat teismas nurodė, jog nuteistasis per visą bausmės atlikimo laiką net šešis kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus. Apylinkės teismas įvertino turimus duomenis ne tik apie A. S. padarytus pažeidimus, tačiau ir apie jo paskatinimus, pažymėdamas, jog jis bausmės atlikimo metu buvo skatintas keturiolika kartų, tačiau nurodė, kad įvertinus tai nuo kada nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę bei tai, kad gaunami paskatinimai jo nesulaikė nuo įkalinimo įstaigos vidaus taisyklėms priešingo elgesio, net jam būnant struktūrizuotoje įstaigoje, toks pozityvus nuteistojo elgesio pokytis dar negali būti vertinamas kaip itin išimtinai teigiamai jį charakterizuojanti aplinkybė, kuri leistų daryti vienareikšmišką išvadą dėl akivaizdžios jo pozityvaus elgesio pažangos. Atsisakymą patvirtinti Komisijos nutarimą apylinkės teismas motyvavo ir tuo, kad A. S. turi itin didelius finansinius įsipareigojimus, o lėšų tvarkymo veiksnys sąveikauja su kitais dinaminiais kriminogeniniais veiksniais. Teismas nurodė, kad galimas finansinio stabilumo nebuvimas gali paskatinti nuteistąjį grįžti prie senų gyvenimo įpročių, kadangi nekontroliuojant savo emocinio stabilumo bei negalint tinkamai spręsti probleminių gyvenimo sričių ir konfliktinių situacijų šios aplinkybės gali paskatinti nuteistąjį vėl nusikalsti. Žemesnės instancijos teismas, spręsdamas A. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, atsižvelgė ir į jo neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį. Teismas vertino, jog A. S. neatliktos bausmės dalis (1 metai 10 mėnesių ir 13 dienų), atsižvelgiant į visą paskirtą laisvės atėmimo bausmę, dar laikytina didele, bei įvertinus ją aptartų aplinkybių kontekste neleidžiančia spręsti, jog nuteistojo pataisos procesas įkalinimo įstaigoje jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

10. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs teismui pateiktą teikimo medžiagą, Komisijos nutarime bei skundžiamoje nutartyje išdėstytus argumentus, konstatuoja, jog priešingai, nei nurodė žemesnės instancijos teismas, nuteistasis A. S. jau šioje bausmės vykdymo stadijoje atitinka tiek formalųjį, tiek materialųjį lygtinio paleidimo pagrindus. Apygardos teismo įsitikinimu, šiuo konkrečiu atveju būtent Komisija tinkamai įvertino A. S. asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją bei dedamas pastangas mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, dėl ko pagrįstai sprendė, jog jau šiuo metu galima jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taikant jam lygtinį paleidimą. Tuo tarpu žemesnės instancijos teismo nutartyje paminėtos ir šios nutarties 9 punkte dar kartą perrašytos aplinkybės buvo žemesnės instancijos teismo netinkamai įvertintos arba pernelyg sureikšmintos, jas akivaizdžiai nusveria teigiamai nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga.

11. Sprendžiant laisvės atėmimo bausme nuteisto asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą, yra privaloma įvertinti duomenis, kurie buvo gauti pagal OASys metodiką atlikus jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą. Žemesnės instancijos teismas analizavo šiuo duomenis, tačiau juos interpretavo netinkamai. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog A. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika bausmės atlikimo metu buvo vertinta viso devynis kartus. Pirminio ir vėliau sekusių keturių vertinimu metu ši rizika buvo įvertinta kaip vidutinė. Atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą 2021 m. kovo 19 d., nuteistasis buvo priskirtas jau žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai ir šis rezultatas liko nepakitęs iki šiol. Tai neabejotinai įrodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu ėmėsi veiksmų, kurie turėjo įtakos jam priskirtų kriminogeninių veiksnių įtakos mažinimui. Nors apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad nepaisant to, jog A. S. yra priskiriamas žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei, jam vis dar priskiriama eilė dinaminių kriminogeninių veiksnių, tačiau didelis nuteistajam priskiriamų kriminogeninių veiksnių, tame tarpe ir dinaminių, skaičius savaime nereiškia, jog nuteistojo daroma pažanga, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nėra pakankama sprendimo taikyti lygtinį paleidimą priėmimui, kadangi tam tikri kriminogeniniai veiksniai, net ir tuomet, kai nuteistasis bausmės atlikimo metu juos valdo (tai reiškia, kad jų įtaka nusikalstamam elgesiui yra sumažinta arba mažinama), vis tiek yra jam priskiriami, nes pasikeitus tam tikroms aplinkybėms jie gali būti ir vėl aktyvinami. Vertinant konkretaus nuteistojo pažangą, privaloma ne formaliai atsižvelgti į jo priskyrimą konkrečiai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei ar jam nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičių, o vertinti kokių veiksmų, skirtų mažinti jo riziką pakartotinai nusikalsti didinančių veiksnių poveikį, nuteistasis ėmėsi bausmės atlikimo metu. Tuo tarpu iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog apylinkės teismas A. S. pastangų, jo veiksmų ir jų įtakos mažinant savo pakartotinio nusikalstamumo riziką, taip ir neanalizavo, o vertino išimtinai tik nuteistajam priskiriamų kriminogeninių veiksnių skaičių, neatsižvelgdamas į socialinio tyrimo išvadoje nurodytą informaciją apie tai, kaip nuteistajam sekėsi valdyti jam išskirtus kriminogeninius veiksnius, kokių priemonių jis tam ėmėsi, kokias konkrečias aplinkybes įvertinus nuteistajam jie buvo priskirti.

12. Iš socialinio tyrimo išvados 7.2 punkto matyti, kad net penki (buvo būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; buvo būdingas impulsyvus elgesys; buvo būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; stokojo tinkamų konflikto sprendimo įgūdžių) iš šešių A. S. priskirtų dinaminių kriminogeninių veiksnių šiuo atveju buvo nustatyti įvertinus jo mąstymo ir elgesio ypatumus, vyravusius ne bausmės atlikimo, o nusikalstamų veikų, už kurias jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, metu. Taigi, didžioji dalis kriminogeninių veiksnių skundo autoriui buvo priskirti atsižvelgus į dar iki bausmės atlikimo egzistavusias aplinkybes, kurių nuteistasis nebegalės pakeisti net ir atlikęs visą jam paskirtą bausmę. Tuo tarpu iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad šiuo metu A. S. nebepalaiko socialinių ryšių su nusikalstamą istoriją turinčiais asmenimis, draugus renkasi atsargiai, vengia tvarkos drumstėjų ir destruktyvių grupių, laisvalaikio vietų, kurios gali skatinti nusikalstamumą. Tai rodo, jog šiuo metu rizikingas bei pavojingas elgesys jam nebėra būdingas. Pokalbio su resocializacijos skyriaus vyriausiąja specialiste metu nuteistasis taip pat išsakė neigiamą nuomonę apie smurto naudojimą prieš kitus asmenis. Socialinio tyrimo išvadoje, apibendrinant vertinimo metu gautą informaciją, nurodoma, jog galima teigti, kad ankstesnė nuteistojo vertybių raiška ir aplinkos faktoriai galėjo įtakoti nuteistojo smurtinį elgesį, tačiau šiuo metu jo elgesys nepasižymiu asocialumu, jis prisiima atsakomybę už savo nusikalstamą elgesį ir išreiškia motyvaciją nebekartoti ankstesnių savo klaidų. Taip pat šioje išvadoje pažymima, kad įvertinimo metu stebima tolygi A. S. emocinė būsena, nors analizuojant duomenis apie jo kriminogeninę praeitį matyti, kad buvo aktualus impulsyvumo veiksnys, tačiau kasdienei jo elgsenai tai nėra būdinga, jis linkęs gerai apgalvoti savo žingsnius, jų naudą. Tai, kad nuteistajam bent jau šiuo metu nėra būdingas agresyvus elgesys, savitvardos problemos, kad šiuo metu jo konfliktinių situacijų sprendimo įgūdžiai yra pasikeitę teigiama linkme, įrodo ir socialinio tyrimo išvadoje pateikta informacija, kad A. S. atliekant laisvės atėmimo bausmę savitvardos praradimo atvejų nebuvo fiksuota, nuteistasis vengė veltis į konfliktus, juos gebėjo identifikuoti, konfliktines situacijas sprendė dialogo būdu. Pats nuteistasis jo vertinimo metu taip pat aiškiai deklaravo, jog šiuo metu vengtų konfliktinių situacijų bei smurto panaudojimo, bandytų konfliktą išspręsti konstruktyviai, diplomatiškai ir lanksčiai. Neabejotina, jog visų šių kriminogeninių veiksnių valdymui reikšmingos įtakos turėjo nuteistojo aktyvus dalyvavimas korekcinėse, prevencinėse bei intervencinėse programose, skirtose valdyti mąstymo ir elgesio sritį – pavyzdžiui, jo dalyvavimas kognityvinėje elgesio programoje „Tik tu ir aš“. Aptartos aplinkybės nuteistąjį ir jo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką charakterizuoja teigiamai, rodo, jog jis, atlikdamas bausmę, sugebėjo suvaldyti minėtus penkis kriminogeninius veiksnius, ir tai negali būti ignoruojama svarstant A. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos galimybę.

13. Visiškai nesuvaldytu kriminogeniniu veiksniu išlieka tik šis – turi skolų/ieškinių. Apygardos teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog nuteistasis iki šiol yra padengęs tik nedidelę dalį skolos pagal bausmės atlikimo įstaigoje gautus antstolio vykdomuosius patvarkymus – iš turimų atlyginti 50 755,87 Eur yra išmokėjęs tik 6 097,57 Eur. Vis tik, šiame kontekste svarbu įvertinti tai, jog teismui nebuvo pateikta jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad A. S. galėjo padengti didesnę dalį turimų įsiskolinimų, tačiau to nedarė sąmoningai, tuo apsunkindamas savo reintegraciją į visuomenę. Priešingai, iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu nuo 2016 m. sausio 22 d. nuosekliai dirbo ir dalis jo gaunamo darbo užmokesčio buvo skiriama skolų dengimui. Dėl siekio greičiau padengti tenkintus civilinius ieškinius jis dirbo ne tik darbo sienomis, bet ir savaitgaliais. Skolos atlyginamos tiek vykdant priverstinio išieškojimo veiksmus, tiek ir nuteistajam savanoriškai atliekant mokėjimus.

14. Įvertinęs nuteistojo praeityje įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdį (visos jos išimtinai smurtinės, niekaip nesusiję su materialinės naudos siekimu), o taip pat ir socialinio tyrimo išvados grafoje „4.4. Lėšų tvarkymas ir pajamos“ nurodomą informaciją, kad nuteistasis kompetentingai tvarko lėšas, gaunamas pajamas skirsto planingai, šiuo metu kriminogeniniai poreikiai lėšų tvarkymo ir pajamų srityje nėra identifikuojami, kad jis nesusiduria su veiksniais, dėl kurių galėtų kilti finansinių sunkumų, apygardos teismas nemato pagrindo sutikti su apylinkės teismo padaryta išvada, jog galimas finansinio stabilumo nebuvimas gali paskatinti A. S. grįžti prie senų gyvenimo įpročių. Pagrindo sutikti su tokia išvada aukštesnės instancijos teismas neįžvelgia įvertinęs ir kitas aplinkybes. Pirma, darbingo amžiaus probuojamieji, kuriems buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 15 straipsnio 7 punktu, privalo per penkiolika dienų nuo jų paleidimo įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Tai reiškia, jog taikius A. S. lygtinio paleidimo institutą jis bus įpareigotas ir toliau tęsti darbą dabartinėje darbovietėje, kur, kaip nurodo nuteistasis, jis ketina dirbti jo lygtinio paleidimo atveju, arba dėti maksimalias pastangas ieškant kito darbo, o suradus jį, tęsti darbinę veiklą, kadangi priešingu atveju teismas gali panaikinti sprendimą taikyti lygtinį paleidimą ir pasiųsti nuteistąjį atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Taigi, paminėto įstatymo nuostatos užtikrina, kad A. S. lygtinio paleidimo atveju negalės vengti darbo, o tai atitinkamai mažina tikimybę, jog jis neturės lėšų pragyvenimui ir jų užsitikrinimui imsis neteisėtų priemonių, ar dėl pozityvaus užimtumo nebuvimo įsitrauks į kitas veiklas, didinančias riziką nesilaikyti teisės aktų reikalavimų. Antra, šiam nuteistajam yra būdingos išimtinai teigiamos nuostatos savęs realizavimo darbinėje veikloje atžvilgiu, jis yra įgijęs pakankamą darbinę patirtį, turi įgijęs ne vieną specialybę (specialybės įgytos tiek iki įkalinimo, tiek jau atliekant bausmę). Dabartinis darbdavys jį apibūdina kaip kruopštų, lankstų, atsakingą, nekonfliktišką, draugišką, nurodo, kad jis moka dirbti tiek savarankiškai, tiek komandoje, yra motyvuotas ir produktyvus. Todėl apygardos teismas tiki sėkmingu A. S. įsiliejimu į darbo rinką jo lygtinio paleidimo atveju, mano, jog nuteistajam pakaks motyvacijos dirbti ir dėl to su išskirtiniais finansiniais patogumais jis nesusidurs.

15. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis dėjo pastangas dengti turimus įsiskolinimus, jo darbinė motyvacija abejonių nekelia, turima reali darbo patirtis bei mokantis įgytos teorinės ir praktinės žinios taip pat yra pakankamos pagrįstai spręsti, kad nuteistojo galimybės susirasti darbą nebūtinai bendrovėje, kurioje jis dirba šiuo metu, yra nemažos, aukštesnės instancijos sprendžia, jog likęs nesuvaldytas dinaminis kriminogeninis veiksnys – turi skolų/ieškinių, negali sudaryti pagrindo išvadai, kad nuteistojo pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra nepakankama ir užkirsti kelio lygtinio paleidimo instituto taikymui.

16. Nors Pravieniškių I-ojo kalėjimo pateikta pažyma apie A. S. pažeidimus ir paskatinimus patvirtina, jog nuteistasis per visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo šešis kartus pažeidęs įstaigoje nustatytą tvarką, už ką vieną kartą buvo baustas drausmine tvarka, kas rodo, jog viso bausmės atlikimo metu jis iš tiesų nesielgė nepriekaištingai, tačiau ši aplinkybė priešingai, nei mano apylinkės teismas, tinkamos nuteistojo elgesio korekcijos nepaneigia. Nuteistasis pažeidimus iš tiesų darė ne tik bausmės atlikimo pradžioje, bet ir vėlesniu laikotarpiu, o jo teigiamas elgesys, kuris buvo įvertintas skiriant jam paskatinimus, nebuvo nuoseklus, nes kurį laiką paskatinimus keitė nustatytų vidaus tvarkos taisyklių nesilaikymas. Vis tik, svarbu atsižvelgti į tai, jog didžioji dalis pažeidimų nebuvo šiurkštūs, kadangi už juos nuteistajam nebuvo skirtos drausminės nuobaudos. Taip pat svarbu įvertinti, kad paskutinį kartą bausmės atlikimo vietoje nustatytos tvarkos pažeidimas buvo fiksuotas prieš daugiau nei ketverius metus – 2019 m. spalio 18 d. Po jo padarymo A. S. buvo tik skatintas. Tai rodo, kad nuteistasis jau pakankamai ilgą laiką geba išlaikyti savo elgesį išimtinai pozityvų, kad jo nuostatos į priežiūrą ir apribojimus šiuo metu yra teigiamos, kas pažymėta ir socialinio tyrimo išvadoje.

17. Svarstydamas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos A. S. taikymo galimybę, apylinkės teismas taip pat nepagrįstai vertino ir jam likusios atlikti laisvės atėmimo bausmės dalies dydį. Pažymėtina, kad nuteistajam paskirtos ir atliktos bausmės dalis atitinka įstatymo reikalavimus. Be to, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą, nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos galėjo būti taikomas jau 2020 m. lapkričio 17 d., t. y. prieš daugiau nei tris metus, skundžiamos nutarties priėmimo dieną jo neatlikta bausmės dalis buvo tik 1 metai 10 mėnesių ir 13 dienų, kai paskirta bausmė buvo laisvės atėmimas dešimčiai metų. Todėl ji negali būti traktuojama nei kaip didelė, nei kaip neleidžianti spręsti, kad nuteistojo pataisos procesas įkalinimo įstaigoje jau baigtas, o paskirtos bausmės tikslai – pasiekti, kaip yra nurodoma apylinkės teismo nutartyje.

18. Pritardamas Komisijos nutarime padarytai išvadai, jog A. S. atitinka ne tik formalųjį, bet ir materialųjį pagrindą lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui, apygardos teismas, be jau paminėtų aplinkybių (pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos sumažinimo nuo vidutinės iki žemos, dinaminių kriminogeninių veiksnių visiško ar dalinio suvaldymo, to, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu dirbo, mokėsi, dengė turimus įsiskolinimus), taip pat pažymi, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė jo individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones, Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos rekomendacijas. Teigiamai vertintina ir tai, kad jis dalyvauja Pusiaukelės namų organizuojamuose renginiuose, esant poreikiui dirba neatlygintinai.

19. Spręsdamas dėl A. S. galimybių sėkmingai integruotis laisvėje, apygardos teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nuteistasis turi susiformavęs aiškius ir ilgalaikius ateities planus, yra numatęs konkrečias priemones šių planų įgyvendinimui, neturi problemų dėl gyvenamosios vietos laisvėje, yra stebimas jo gebėjimas susidoroti su stresiniais išgyvenimais, priimti naujas idėjas ir praplėsti savo požiūrį, atpažinti problemas ir jas spręsti, aukšta motyvacija pokyčiams. Be to, jis palaiko artimus, tvirtus ir pastovius ryšius su savo šeimos nariais, kurie, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, vertinami kaip galintys būti svarbiu faktoriumi nusikalstamo elgesio rizikos valdymo procese.

20. Taip pat paminėtina, kad nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. A. S. buvo perkeltas bausmę atlikti į Pusiaukelės namus, lengvosios grupės sąlygomis. Be to, jis ne tik dirba už bausmės atlikimo vietos ribų, bet ir periodiškai vyksta į trumpalaikes išvykas deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, buvo išleistas į namus ir ilgesnėms atostogoms. Tiek išleistas į darbą, tiek minėtų išvykų metų skundo autorius laikėsi visų reikalavimų, nepadarė jokių pažeidimų, juo labiau, naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų. Šie aptarti duomenys leidžia objektyviai tikėtis, jog ir probacijos atveju A. S. sugebės paklusti privalomiems nurodymams ir draudimams.

21. Taigi, aukštesnės instancijos teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį A. S., jo pataisos procesą bausmės atlikimo vietoje teigiamai ir neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, sutinka ne su teismo padarytomis išvadomis, o su Komisijos sprendimu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Pažymėtina ir tai, kad tiek iš Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos seka, kad laisvės atėmimo bausmė neturi būti suprantama kaip savitikslis procesas, o šiuo atveju neįžvelgtina priežasčių toliau taikyti A. S. laisvės atėmimą, nes nėra aišku kokią didesnę naudą tiek pačiam nuteistajam, tiek visuomenei tai duotų.

22. Dėl išdėstytų aplinkybių skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. vasario 12 d. nutartis naikinama ir priimamas naujas sprendimas – patvirtinamas Komisijos 2024 m. sausio 8 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. S..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

tenkinti nuteistojo A. S. skundą.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. vasario 12 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-jame kalėjime 2024 m. sausio 8 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.