Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-03-27 · Administracinė byla Nr. A-756-420-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-03-27
Bylos Nr.
A-756-420-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gudynas (pirm.), Antanas Ablingis, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.)
Pareiškėjas
J. S.
Atsakovas
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Administracinė byla Nr.A-756-420/2009Procesinio sprendimo kategorija 24(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. kovo 27 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Antano Ablingio, Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui Rimvidui Valančiui, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2008 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. 387-310-B/08. Nurodė, kad šiuo sprendimu jam nepagrįstai atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą Klaipėdos miesto apylinkės teisme iškeltoje civilinėje byloje Nr. 2-2283-37/2008 prieš Lietuvos valstybę dėl žalos atlyginimo. Teikti teisinę pagalbą atsisakyta, teigiant, kad pareiškėjo prašymas akivaizdžiai nepagrįstas, ir vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais. Pareiškėjo nuomone, priėmęs sprendimą Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorius R. Valančius viršijo savo įgaliojimus – pagal Civilinio proceso kodekso 6 straipsnį teisingumą civilinėse bylose vykdo tik teismai. Tarnyba neturėjo teisės vertinti paties ieškinio bei jo perspektyvų. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas prašyme dėl teisinės pagalbos suteikimo pageidavo, kad Tarnybos direktorius nusišalintų nuo prašymo nagrinėjimo dėl esančių interesų konfliktų, tačiau dėl pareikšto nušalinimo sprendime išvis nepasisakyta.

Atsiliepimas

Atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pareiškėjo skundą prašė atmesti. Nurodė, kad Civilinio kodekso 6.272 straipsnio 1 dalyje pateiktas išsamus teismo (teisėjo) neteisėtų veiksmų sąrašas, kada valstybė atlygina žalą, o pareiškėjas žalos atsiradimą siejo su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 18 d. nutartimi, kuri Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo buvo panaikinta. Įstatymai nenumato turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tokiu atveju. Tarnybos nuomone, instancine tvarka panaikinus teismo nutartį savaime nėra konstatuojama teisėjo kaltė. Instancinė sistema būtent ir užtikrina procesinių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą. Pareiškėjas savo procesines teises realizavo apeliacine tvarka apskųsdamas pirmosios instancijos teismo nutartį.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. gegužės 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino – panaikino 2008 m. kovo 15 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą Nr. 387-310-B/08 ir J. S. prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo civilinėje byloje Nr. 2-2283-37/2008 dėl žalos priteisimo iš valstybės perdavė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai nagrinėti iš naujo.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2008 m. sausio 24 d. surašė ir pateikė Klaipėdos miesto apylinkės teismui ieškinį valstybei su trečiuoju suinteresuotu asmeniu teisėja Laimute Jokubauskaite dėl 60 000 Lt žalos atlyginimo. Ieškinys 2008 m. vasario 4 d. buvo priimtas nagrinėti (b. l. 50-51). 2008 m. kovo 12 d. nutartimi teisėja pašalinta iš trečiųjų asmenų (b. l. 25). Civiliniame ieškinyje žalos atsiradimą pareiškėjas kildina iš teisėjos šališkumo, atviros nepagarbos demonstravimo, procesinių normų, susijusių su jo teise į nešališką teismą, pažeidimo, pavėluotu apeliacinio skundo dėl nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje išsiuntimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (b. l. 50-51).

Apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija nesutiko su Tarnybos argumentu, kad įstatymas nenumato pagrindo atlyginti žalą dėl ieškinyje nurodytų teisėjo veiksmų, todėl civilinėje byloje pareikšti reikalavimai nepagrįsti ir atstovavimas neperspektyvus. Nors Civilinio kodekso 6.272 straipsnyje nenumatytas atvejis dėl atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl teisėjo veiksmų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą (skundą dėl paskirtos administracinės nuobaudos), tačiau civilinėje byloje žala kildinama ne tiek iš bylos nagrinėjimo, kiek iš asmens pažeistos teisės į nešališką teismą. Tai, kad ši teisė buvo pažeista, nustatyta įsiteisėjusiu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniu sprendimu. Teismo nešališkumo principas įtvirtintas Teismų įstatymo 5 straipsnyje kaip teismų darbo organizavimo principas ir 34 straipsnio 1 dalyje - kaip bylos nagrinėjimo principas, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Nors apeliacinės instancijos teismas panaikino neteisėtą nutartį, tačiau žalos atlyginimo reikalavimas nėra aiškiai nepagrįstas, į klausimus, ar turi asmuo šiuo atveju teisę į žalos atlyginimą, ar yra deliktinei atsakomybei atsirasti reikiamų elementų sudėtis, gali atsakyti tik teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą. Faktas, kad pareiškėjas civilinėje byloje nepateikė įrodymų apie patirtą žalą, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad vien dėl to reikalavimas yra nepagrįstas. Įrodymai gali būti pateikti iki priimant nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje.

Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo ginčijamas individualus administracinis aktas nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9 str. 3 d. 2 p., Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 d., 8 str. 1 d.), todėl naikintinas. Panaikinus skundžiamą sprendimą, pareiškėjo prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo civilinėje byloje Nr. 2-2283-37/2008 dėl žalos priteisimo turi būti nagrinėjamas iš naujo (žr. 2008-03-31 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-608/2008).

Teismas pažymėjo, kad atsakovas sprendime nepasisakė dėl pareiškėjo prašymo nusišalinti Tarnybos direktoriui, tačiau nagrinėjant bylą nustatyta, jog skundo argumentai dėl pareiškėjo ir Tarnybos direktoriaus esamo interesų konflikto nebuvo patvirtinti įrodymais pateikiant prašymą atsakovei bei nagrinėjant bylą teisme, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

III.

Apeliaciniu skundu atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti. Be argumentų dėl pareiškėjo skundo nepagrįstumo, išdėstytų paaiškinimuose pirmosios instancijos teismui, apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino teisės normas, reglamentuojančias antrinės teisinės pagalbos neteikimą dėl reikalavimo nepagrįstumo. Tas pats Klaipėdos apygardos administracinis teismas, tik kitos sudėties, administracinėje byloje Nr. I-201-583 2008 m. kovo 28 d. priėmė sprendimą, kuriuo Tarnybos veiksmus atsisakant suteikti antrinę teisinę pagalbą analogiškoje situacijoje pripažino teisėtais ir pagrįstais. Atsakovas nurodo sutinkantis su teismo pozicija, išdėstyta pastarojoje byloje priimtame sprendime.

Atsiliepimas

Atsiliepimu tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašo atsakovo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) (2000 m. kovo 28 d. Nr. VIII-1591) 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog šis įstatymas nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą fiziniams asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, o to paties įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas.

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. 387-310-B/08 (b. l. 29-31) pareiškėjui J. S. buvo atsisakyta teikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktų pagrindu. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 punktas numato, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, o 2 punktas – jei atstovavimas byloje yra neperspektyvus.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 2 punktas numato, kad Tarnyba priima sprendimus dėl teisinės pagalbos teikimo. Taigi, ši veikla priskirtina viešojo administravimo sričiai Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies prasme, todėl savo veikloje Tarnyba vykdydama savo veiklą privalo vadovautis ir Viešojo administravimo įstatymu.

Viešojo administravimo įstatymo (2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X-736 redakcija) 8 straipsnio 1 dalis numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Pažymėtina, kad motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba sprendimą priėmė remdamasi teisės aktu, t. y. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, tačiau visiškai neanalizavo faktinių aplinkybių, sprendime nenurodė argumentų, kurie pagrįstų išvadą, kad pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ir kad atstovimas byloje yra neperspektyvus. Iš byloje esančio sprendimo turinio matyti, kad atsakovas sprendimą atsisakyti pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą grindė konstatavimu, jog pareiškėjas bendrosios kompetencijos teismui pateiktame ieškinyje dėl žalos, padarytos neteisėtais teisėjo veiksmais, atlyginimo žalos atsiradimą sieja su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 18 d. nutartimi, kuri buvo panaikinta apeliacine tvarka, kas savaime nėra teisėjo kaltės įrodymas. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. S. jam padarytą žalą kildina su jo teisės į nešališką teismą pažeidimu. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, asmens teisė į bylos nagrinėjimą nešališko teismo yra įtvirtinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje bei Teismų įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje ir 34 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovo sprendimas nepagrįstas įrodymais, kurie akivaizdžiai patvirtintų konkrečios bylos neperspektyvumą ar reikalavimų nepagrįstumą.

Dėl apeliacinio skundo argumento, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas kitoje administracinėje byloje analogiškoje situacijoje atsakovo veiksmus atsisakant suteikti antrinę teisinę pagalbą pripažino teisėtais ir pagrįstais, teisėjų kolegija pažymi, kad visų pirma minimoje byloje teisinė situacija negali būti laikoma analogiška, o antra, vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus formuoja ne apygardos administracinis teismas, o Vyriausiasis administracinis teismas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 20 str. 3 d.).

Esant išdėstytoms aplinkybėms tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo priimtas iš esmės teisingas sprendimas paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisStasys GudynasVaida Urmonaitė-Maculevičienė