Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, teistas: 1) 2000-09-22 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 2 dalį; 2) 2002-03-08 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį, 3) 2004-08-10 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos 2000 m. baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 4) 2004-08-31 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 5) 2005-05-17 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 6) 2006-09-20 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 7) 2006-10-30 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 8) 2006-11-29 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 9) 2006-12-11 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 10) 2007-01-12 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 11) 2009-11-27 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas, kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. B. pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibraunant į patalpą:

jis 2011 m. balandžio 10 d. apie 8 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, įėjęs pro neužrakintas (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), rūsio duris, neteisėtai pateko į rūsio patalpą, kur rūsio patalpoje rastu metaliniu vamzdžiu išlauždamas E. L. priklausančio sandėliuko (duomenys neskelbtini) durų pakabinamos spynos sklendę, 60 Lt vertės, pateko į minėtą sandėliuką, iš kurio išnešė bei rūsio koridoriuje laikinai padėjo E. L. priklausantį šviestuvą, 50 Lt vertės, po ko tęsdamas nusikalstamą veiką, iškart nuėjo prie sandėliuko (duomenys neskelbtini) ir turėdamas tikslą iš (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sandėliuko, priklausančio G. B., pagrobti materialinę vertę turinčius daiktus, išlauždamas minėto sandėliuko pakabinamos spynos sklendę, 60 Lt vertės, pasikėsino pagrobti svetimą – G. B. priklausantį turtą, tačiau į sandėliuko patalpą neįėjo dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes pamatęs rūsyje minėto namo gyventoją, vengdamas sulaikymo, pabėgo.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. B. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad įvykio dieną, tai galėjo būti 2011 m. balandžio 10 d., jis ėjo pro namą, pamatė atidarytas rūsio duris ir užėjo į vidų, tikėdamasis rasti metalo. Užėjęs apsižvalgė, nieko nebuvo, rado vamzdį, kuriuo išlaužė sandėliuko duris. Sandėliuke nieko vertingo nebuvo, o jame buvusią metalinę lempą iš spalvoto metalo jis pastatė koridoriuje, po to išlaužė kito sandėliuko duris. Į šį sandėliuką jis nespėjo užeiti, kadangi išgirdo, kad kažka ateina. Jis bandė išeiti iš rūsio, bet tas žmogus jam pagriebė už striukės, jis pats pabėgo, bet jo striukė liko pas jį bandžiusį sulaikyti žmogų. Minėtą šviestuvą vėliau tikėjosi parduoti kaip metalo laužą. Jam pastoviai trūksta pinigų, jis niekur nedirba. Apie pusantro mėnesio nebevartoja narkotinių medžiagų, kuriuos su pertraukomis vartodavo nuo 2000 metų. Anksčiau gydėsi metadono programa, gulėjo stacionare. Dėl pareikšto civilinio ieškinio dydžio abejoja, bet iš esmės sutinka atlyginti padarytą turtinę žalą. Gailisi dėl padarytos veikos.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji byla buvo nagrinėjama BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. L. parodė, kad jai priklauso sandėliukas (duomenys neskelbtini), esantis namo, (duomenys neskelbtini), rūsyje, antroje laiptinėje. Savo sandėliuke jokių vertingų daiktų nelaiko, ten padėti stiklainiai, statybinės medžiagos. Įėjimo į rūsį durys medinės, rakinamos viena spyna. Jos sandėliuko duris taip pat medinės, rakinamos pakabinama spyna. Prieš įvykį, paskutinį kartą savo sandėliuke buvo 2010 metų gruodžio mėnesį. Tuo metu sandėliuko spyna buvo tvarkinga, visi daiktai buvo savo vietoje. 2011-04-10 apie 10 val. atėjo policijos pareigūnas ir pranešė, kad išlaužta jos sandėliuko pakabinama spyna. Nuėjusi prie savo sandėliuko pamatė, kad išlaužta durų spyna, jos sklendė. Prie sandėliuko durų išorinėje pusėje stovėjo jai priklausantis šviestuvas. Suprato, kad buvo įsibrauta į sandėliuką ir bandyta pavogti minėtą šviestuvą, kuris prieš įvykį buvo sandėliuke. Šviestuvas buvo nenaujas, pirktas seniai, neatsimena kiek jis tada kainavo, tačiau buvo geros būklės, todėl šviestuvą vertina 50 Lt. Taip pat pastebėjo, kad yra išlaužta (duomenys neskelbtini) sandėliuko durų spyna. Nežino, ar iš (duomenys neskelbtini) sandėliuko buvo bandyta pavogti, kokius nors daiktus. Vėliau sužinojo, kad kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto bandė sulaikyti vaikiną, kuris pasikėsino apvogti sandėliuką, tačiau pastarasis pabėgo. Pati nematė to vaikino, kuris buvo įsibrovęs į sandėliuką. Kadangi šviestuvas pagrobtas nebuvo, todėl dėl jo vagystės žala jai nepadaryta. Jai padaryta 60 Lt turtinė žala dėl įsibrovimo, nes tiek kainavo naujos spynos įstatymas, išlaužant spyną buvo pažeistos ir durys, todėl teko ir jas remontuoti. Dėl šio įvykio moralinė žala nepadaryta (b. l. 25, 26).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. B. parodė, kad jam priklauso sandėliukas (duomenys neskelbtini), esantis namo, (duomenys neskelbtini), rūsyje, antroje laiptinėje. Savo sandėliuke jokių vertingų daiktų nelaiko, ten yra statybinės medžiagos, jokių daiktų, kuriuos galima būtų pavogti nebuvo. Sandėliuke gulėjo dėžė nuo dulkių siurblio, tačiau ji buvo tuščia. Įėjimo į rūsį durys medinės, rakinamos viena spyna. Jo sandėliuko durys taip pat medinės, rakinamos pakabinama spyna. Prieš įvykį, paskutinį kartą savo sandėliuke buvo 2011-04-09 apie 12 val. Tuo metu sandėliuko durų spyna buvo tvarkinga, visi daiktai buvo savo vietoje. Pagrindinių įėjimo į rūsį durų spyna buvo tvarkinga, tačiau spyną galima buvo atrakinti paspaudus atsuktuvu spynos liežuvėlį. 2011-04-10 apie 10.05 val. atėjo policijos pareigūnas ir pranešė, kad išlaužta jo sandėliuko pakabinama spyna. Jis nusileido į rūsį, nuėjęs prie savo sandėliuko pamatė, kad išlaužta durų sklendė, ant kurios kabėjo pakabinama spyna. Suprato, kad buvo bandyta įsibrauti į sandėliuką, mano, kad sandėliukas buvo parinktas atsitiktinai, tiesiog yra pačiame rūsio koridoriaus gale. Nežino, ar buvo įeita į sandėliuką, bendra tvarka nepažeista. Taip pat pastebėjo, kad yra išlaužta (duomenys neskelbtini) sandėliuko durų spyna ir iš sandėliuko buvo bandyta pagrobti šviestuvą. Vėliau sužinojo, kad kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto bandė sulaikyti vaikiną kuris pasikėsino apvogti sandėliuką, tačiau pastarasis pabėgo. Pats nematė to vaikino, kuris buvo įsibrovęs į sandėliuką. Kadangi jokie daiktai pagrobti nebuvo, todėl žala nepadaryta. Padaryta 60 Lt turtinė žala dėl įsibrovimo, nes tiek kainavo naujos spynos sklendės įstatymas, išlaužant spyną buvo pažeistos ir durys, todėl teko ir jas remontuoti. Dėl šio įvykio jam padaryta ir moralinė žala, tačiau dėl jos civilinio ieškinio nereikš (b. l. 35, 36).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. S. parodė, kad 2011m. balandžio 10 d. apie 8 val. būdamas namuose, (duomenys neskelbtini), išgirdo garsą po grindimis, kur yra rūsys, kad ten kažkas vyksta. Nuėjo iš rūsį ir atidaręs pagrindines rūsio patalpų duris, laiptų apačioje pamatė vyriškį, kuris jį pamatęs sustojo. Jis pradėjo leistis laiptais žemyn, o vyriškis lipo aukštyn. Vyriškį sustabdė ir paklausė, ką jis čia daro. Vyriškis jam lietuviškai pasakė „paleisk mane arba tave papjausiu“. Jis vyriškio nepaleido ir sugriebė už striukės, tačiau vyriškis iš striukės išsinėrė ir pabėgo, o jo striukė liko pas jį. Jis iškvietė policiją ir vyriškio striukę atidavė pareigūnams. Jo sandėliukas neišlaužtas ir jokia žala nepadaryta, pretenzijų neturi. Vyriškis buvo apie 30 metų amžiaus, 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, buvo užsidėjęs kepurę, atpažinti galėtų tik gyvai (b. l. 40).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. P. parodė, kad 2011-04-10 apie 8 val. 20 min. dirbdamas kartu su Vilniaus apskrities VPK PR patruliu V. T. iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad į (duomenys neskelbtini) namo rūsį, (duomenys neskelbtini), buvo įsibrovęs vaikinas, kurį minėto namo gyventojas bandė sulaikyti, tačiau vaikinas pabėgo palikęs savo striukę su dokumentais. Atvykus prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), į juos kreipėsi G. S., gyvenantis (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad būdamas savo bute išgirdo triukšmą namo rūsyje ir nusileidęs į rūsį pamatė vaikiną, kuris jį pamatęs pradėjo bėgti. Jis sugriebė vaikinui už striukės bandydamas pastarąjį sulaikyti, tačiau vaikinas išsinėrė iš striukės ir pabėgo palikdamas striukę. Jiems nusileidus į minėto namo rūsį pamatė, kad išlaužta (duomenys neskelbtini) sandėliuko durų pakabinamos spynos sklendė bei (duomenys neskelbtini) sandėliuko durų pakabinamos spynos sklendė. Prie sandėliuko durų gulėjo pakabinama spyna bei stovėjo šviestuvas. Striukė buvo juodos spalvos, kišenėje gulėjo juodos spalvos kepurė, nenauduotas vienkartinis švirkštas, adata švirkštui, šaukštelis. Striukės kišenėje taip pat gulėjo juodos spalvos piniginė, kurioje buvo M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu išduota asmens tapatybės kortelė, pažyma apie paleidimą iš Kybartų pataisos namų išduota M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu, 4 raktai, žiebtuvėliai, pravažiavimo bilietas, įvairios kortelės. Apie įvykį bei patikrinimo rezultatus pranešė Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK budėtojui bei paimdami minėtą striukę su joje esančiais minėtais daiktais nuvyko į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK, kur budėtojui, kartu su tarnybiniu pranešimu, perdavė minėtus daiktus (b. l. 41).

Iš byloje esančio 2011 m. spalio 3 d. asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad liudytojui G. S. atpažinimui buvo pateikti tris asmenys, tarp kurių jis atpažino M. B., kaip tą kuris 2011-04-10 ryte, buvo rūsyje (duomenys neskelbtini), ir kuris pabėgo kai jis bandė pastarąjį sulaikyti. Atpažįsta pagal ūgį, kūno sudėjimą (b. l. 49-52).

Iš byloje esančio 2011 m. balandžio 10 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint (duomenys neskelbtini), bendras rūsio patalpas bei sandėliukus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad bendros rūsio patalpos duris rakinamos vidine spyna nepažeista. Sandėliukų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) durys yra medinės, rakinamos pakabinamomis spynomis. Abejų durų spynų laikikliai nulaužti. Šalia sandėliuko Nr. (duomenys neskelbtini) durų koridoriuje padėtas šviestuvas (b. l. 8-16).

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės patrulio V. P. 2011 m. balandžio 10 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad jis 2011-04-10 apie 8.20 val. pagal gautą pranešimą buvo nuvykęs adresu (duomenys neskelbtini), kur nustatė, kad išlaužti minėto namo rūsyje esantys sandėliukai bei iš liudytojo G. S. paėmė įtariamojo paliktą, juodos spalvos medžiaginę striukę, juodos spalvos kepurę. Striukės kišenėje buvo nenauduotas švirkštas, šaukštelis, 4 raktai nuo spynos, 3 žiebtuvėliai, juodos spalvos piniginė, kurioje gulėjo asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), priklausanti M. B., a.k. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas apie paleidimą iš Kybartų pataisos namų Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis M. B., a.k. (duomenys neskelbtini), kortelės (telefono), telefono užrašų knygelė. Visi minėti daiktai kartu su tarnybiniu pranešimu perduoti Vilniaus m. 5 PK darbuotojams (b. l. 12).

Iš byloje esančio 2011 m. gegužės 9 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti vyriška, juodos spalvos striukė su gaubtu, juodos spalvos kepurė, piniginė, šukos žalsvos spalvos, žiebtuvėlis raudonos spalvos, žiebtuvėlis tamsiai mėlynos spalvos, žiebtuvėlis žydrios spalvos, raktas geltonos spalvos su geltonu pakabuku, trys sidabrinės spalvos raktai susegti į vieną ryšulį, užrašų knygutė, šaukštelis 14.5 cm ilgio, raudona rankena, kurio galas apvyniotas folija, švirkštas su adata įdėti į plastiko maišelį. Asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu, išduota 2011-01-21, Vilniaus apsk. VPK MV, elektroninis viešojo transporto bilietas Nr. (duomenys neskelbtini), Bitės pasaulis sidabrinė nuolaidų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), Bitės operatoriaus kortelė be SIM kortelės Nr (duomenys neskelbtini), Omnitel operatoriaus kortelė be SIM kortelės su užrašu EXTRA nurodytas PIN ir PUK. (duomenys neskelbtini) pažymėjimas apie iš Kybartų pataisos namų Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas M. B. vardu (b. l. 18-23).

Iš byloje esančio 2011 m. spalio 7 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji E. L. pateikė metalinį šviestuvą (b. l. 30). Šis šviestuvas buvo apžiūrėtas ir nufotografuotas, surašant 2011 m. spalio 7 d. apžiūros protokolą (b. l. 31-33).

Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtino kaltinamajam M. B. pareikštą kaltinimą. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo M. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas kaltinamajam M. B. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (kaltinamasis pasikėsino padaryti apysunkį nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine nekonkretizuota tyčia), kaltininko asmenybę (kaltinamasis M. B. prieš tai teistas net 11 kartų už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamas veikas nuosavybei, teistumas neišnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas, nedirba ir neregistruotas darbo biržoje), nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Šių kaltinamąjį ir padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančių aplinkybių visuma aiškiai rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis kaltinamajam M. B. gali būti pasiekta tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Nustatydamas laisvės atėmimo bausmės dydį, teismas atsižvelgia į anksčiau nurodytas aplinkybes, akcentuodamas tai, kad nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, o kaltinamasis gailisi padaręs nusikalstamą veiką.

Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiųjų E. L. ir G. B. nurodomu kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos dydžiu, todėl pareikštus civilinius ieškinius tenkina visa apimtimi.

Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

M. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. B. sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą M. B. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir M. B. nukreipti atlikti bausmę.

Priteisti iš M. B. 60 Lt nukentėjusiosios E. L. naudai ir 60 Lt nukentėjusiojo G. B. naudai nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimui.

Metalinį šviestuvą, saugomą nukentėjusiosios E. L., nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiajai E. L..

Pagal 2011 m. spalio 10 d. pakvitavimą O. B. perduotus daiktus (b. l. 24), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti O. B..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.