- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2024-06-03
- Bylos Nr.
- AN2-129-485/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00031-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Remeika
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus (toliau – ir Institucija, apeliantas) vedėjos apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti Institucijos pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui V. K. ir baudos jam paskyrimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Valstybinės mokesčių inspekcija Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams pateikė pareiškimą, kuriame prašoma iškelti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui V. K. administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam sankcijoje numatytą nuobaudą – 2 200 Eur dydžio baudą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. balandžio 5 d. nutartimi atsisakė priimti Institucijos pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui V. K. ir baudos jam paskyrimo pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį ir nutarė jį grąžinti pareiškėjai. Tokį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad nors ANK 590 straipsnio 4 dalyje iš esmės nėra įtvirtinti konkretūs reikalavimai nurodyti pobūdžio pareiškimo turiniui, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant klausimą dėl galimybės iškelti administracinio nusižengimo bylą pagal kreditoriaus pateiktą pareiškimą, negali būti ignoruojamos ir nuostatos, numatančios administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises, todėl darytina išvada, kad tokiu atveju turėtų būti taikomos ANK 608-609 straipsnių, reglamentuojančių administracinio nusižengimo protokolo surašymą, nuostatos, pareiškimas iš esmės turi atitikti administracinio nusižengimo protokolui keliamus reikalavimus bei administracinėn atsakomybėn traukiamos asmens teises, nes būtent šiuo pareiškimu yra apibrėžiamos bylos nagrinėjimo ribos. Teismo vertinimu, Institucijos pareiškimas neatitinka visų tokios rūšies procesiniam dokumentui keliamų būtinų turinio ir formos reikalavimo. Šioje nutartyje išaiškinta, kad, pašalinus pareiškimo trūkumus, trukdančius nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, ir atsižvelgiant į ANK 39 straipsnyje nustatytus terminus, neprarandama teisė vėl pateikti pareiškimą su medžiaga teismui.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde Institucijos atstovas prašo panaikinti 2024 m. balandžio 5 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartį ir priimti naują nutartį — pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį V. K. atžvilgiu dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidimo.
3.1. Apelianto nuomone, teismas, priimdama skundžiamą nutartį, neteisingai vertino pareiškime išdėstytas faktines aplinkybes, nesivadovavo teismų praktika, pažeidė taikytinas teisės normas, todėl teismo nutartis yra naikintina. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį, juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Sistemiškai aiškinant šio įstatymo nuostatas, nemokumo proceso inicijavimas suprantamas ne kaip nemokumo bylos iškėlimas teisme, bet kaip visuma veiksmų, kurie turi būti atliekami, siekiant iškelti nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylą teisme (įskaitant bankroto procesą ne teismo tvarka). Šios juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu yra imperatyvios.
3.2. Skunde teigiama, kad V. K. neįvykdė JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą Bendrovei ir taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą. Jei Bendrovės vadovas būtų laiku kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo, įsipareigojimai mokesčių administratoriui būtų mažesni, todėl savo neveikimu Bendrovės vadovė pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus. Bendrovės nemokumo procesą inicijavo kitas kreditorius, pagal kurios pareiškimą įmonei buvo iškelta bankroto byla. Šiuo atveju bendrovės nemokumas buvo nustatytas Kauno apygardos teismo 2024-01-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-561-1060/2024, kuria iškėlė UAB "(duomenys neskelbtini)" nemokumo (bankroto) bylą. Visos šios aplinkybės pareiškime dėl bylos iškėlimo buvo išdėstytos.
3.3. Skunde apeliantas nurodo teismų praktiką panašiose administracinių nusižengimų bylose, kurią apibendrinant, skundo autoriaus vertinimu, galima daryti išvadą, kad analogiškais atvejais, bendrovės vadovo neveikimas, t. y., nemokumo proceso neinicijavimas (nesiėmimas atlikti visumos veiksmų, kurie turi būti atliekami, siekiant iškelti nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylą teisme), kuomet bendrovės nemokumo procesą priverstas inicijuoti bendrovės kreditorius, vertinamas kaip veika, atitinkanti visus ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, apeliantas mano, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįsigilino į pareiškime išdėstytas faktines aplinkybes, nesuformulavo kaltinimo, nesivadovavo aukštesnių teismų suformuota praktika panašiose administracinių nusižengimų bylose, todėl teismo nutartis yra naikintina.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, apeliacinio skundo argumentais, teisiniu reglamentavimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas Institucijos pareiškimą atsisakė priimti ir jį grąžino nepagrįstai.
8. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad reikalavimai pareiškimo dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo ANK 590 straipsnio 4 dalies pagrindu turiniui negali būti prilyginami reikalavimams administracinio nusižengimo protokolo turiniui (ANK 609 straipsnis). Nors savo turiniu ir esme ANK 590 straipsnio 4 dalyje nurodytas pareiškimas yra artimas administracinio nusižengimo protokolui, visgi šis procesinis dokumentas nėra parengtas specialaus, ANK 589 straipsnyje nurodyto, subjekto, pareiškėjas neturi procesinių teisių efektyviai rinkti įrodymus, jo procesiniai įgaliojimai yra riboti, todėl teismas negali būti pasyvus proceso stebėtojas ir privalo imtis proporcingų veiksmų objektyviajai tiesai byloje nustatyti. Teismo veiksmai, kuriais yra suformuojamas konkretus galimai padaryto administracinio nusižengimo turinys (veikos aprašymas), nesuponuoja teismo nešališkumo, o priešingai – užtikrina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo žinotų jam pareikštus kaltinimus ir turėtų galimybę pasinaudoti efektyvia gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-511/2021). Iš to išeina, kad teismas, gavęs ANK 590 straipsnio 4 dalyje numatytą kreditoriaus pareiškimą ir priėmęs sprendimą pagal jį pradėti administracinio nusižengimo teiseną, privalo būti aktyvus, tai yra turi aiškiai ir konkrečiai apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, aprašyti administracinio nusižengimo požymius, kitas esmines galimo nusižengimo faktines aplinkybes (padarymo laiką, vietą, esmę), taip pat nurodyti ANK straipsnį, jo dalį ar kitą atsakomybę numatantį teisės aktą ir pan.
9. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad apylinkės teismas sprendimą atsisakyti Institucijos pareiškimą grindė netinkamai suformuluotu kaltinimu V. K. pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, kadangi jame nėra aiškiai nurodytas pažeidimo padarymo laikas ir jo neteisėti veiksmai, taip pat netiksliai nurodyti bylos iškėlimo pagrindai. Pirmosios instancijos teismo teigimu, Institucija turi sukonkretinti V. K. galimai padaryto administracinio nusižengimo objektyviąją pusę sudarančius veiksmus (neveikimą), nes tik toks koncentruotai suformuluotas kaltinimas, aiškiai nurodant administracinio nusižengimo padarymo vietą, laiką ir esmę, gali būti laikomas tinkamu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Aukštesnysis teismas su tokiomis išvadomis nesutinka, nes jos neatitinka aptarto teismų praktikos išaiškinimo.
10. Pareiškime nurodoma, jog Bendrovės vadovas V. K., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus VMI, nesant galimybei atsiskaityti su kreditore, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo; tinkamai ir laiku neįvykdęs Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos, vengdamas nemokios Bendrovės bankroto inicijavimo, V. K. pažeidė kreditorės VMI teises, tokiu būdu padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą, tačiau toliau pareiškime prašoma iškelti administracinio nusižengimo bylą V. K. už laiku neinicijuotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo procesą. Taigi, kaip matyti iš Institucijos pareiškimo, jame yra nurodytos faktinės aplinkybės, t. y., kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ , kurios vadovas nuo 2021 m. gruodžio 1 d. buvo V. K., yra įsiskolinusi valstybės biudžetui, kad Kauno apygardos teismas 2024 m. sausio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-561-1060/2024 iškėlė UAB "(duomenys neskelbtini)" nemokumo (bankroto) bylą, kuri jau įsiteisėjo, ir pagrindai, kuriais grindžiamas pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos šios bendrovės vadovui iškėlimo, t. y. kad V. K., būdamas bendrovės vadovu, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, nevykdė JANĮ 5 straipsnio 1 punkte nurodytos pareigos ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos bendrijai iškėlimo, ir tokie jo veiksmai atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.
11. Šiuo atveju, teismas privalo atsižvelgti į tai, kad procesinis dokumentas nėra parengtas specialaus, ANK 589 straipsnyje nurodyto subjekto, pareiškėjas neturi procesinių teisių efektyviai rinkti įrodymus, jo procesiniai įgaliojimai yra riboti, todėl teismas negali būti pasyvus proceso stebėtojas ir privalo imtis proporcingų veiksmų objektyviajai tiesai byloje nustatyti. Kadangi administracinio nusižengimo tyrimas nėra atliekamas, pareiškimą gavusio teismo aktyvumo reikalavimas aiškintinas dar plačiau. Šiuo atveju teismui tenka pareiga suformuluoti, kokiais konkrečiais veiksmais padarytas pažeidimas, kadangi šios kategorijos bylose sprendimą pradėti administracinę teiseną priimą ir kaltinimą formuluoja pats teismas (ANK 590 straipsnio 4 dalis).
12. Įvertinęs aptartą teisinį reglamentavimą, nustatytas aplinkybes bei atsižvelgdamas į ANK 590 straipsnio 4 dalies nuostatas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnyje, apygardos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismo pozicija atsisakyti priimti Institucijos pareiškimą laikoma formalia, nepagrįsta ir neteisėta. Kaip jau minėta, įstatymo nuostatos bylą nagrinėjančiam organui, šiuo atveju apylinkės teismui, nustato aktyvią poziciją aiškinantis reikšmingas aplinkybes byloje, todėl apylinkės teismas atsisakyti priimti Institucijos pareiškimą turėtų tik tokiu atveju, jei jis turėtų akivaizdžių trūkumų, dėl kurių nebūtų galima nustatyti pažeidimo esmės.
13. Institucija apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos nutartį ir pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį V. K. atžvilgiu dėl JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidimo. ANK 590 straipsnio 4 dalis numato, kad administracinių nusižengimų teisena dėl šio kodekso 119, 120, 204 straipsniuose nurodytų administracinių nusižengimų pradedama atitinkamai pagal akcininko, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nario ar kreditoriaus pareiškimą <...>, kuris yra siunčiamas teismui bylai nagrinėti. Kai teismas yra sudarytas iš teismo rūmų, pareiškimas gali būti siunčiamas bet kuriems to teismo rūmams. Pagal šią įstatymo nuostatą aukštesnysis teismas negali pradėti administracinio nusižengimo teisenos, todėl konstatavus, jog apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė priimti Institucijos pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui V. K., aukštesnysis teismas panaikina 2024 m. balandžio 5 d. nutartį, kaip nepagrįstą, o pareiškimo priėmimo klausimas iš naujo turi būti išspręstas Alytaus apylinkės teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. balandžio 4 d. nutartį panaikinti.
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjos pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui V. K. ir baudos jam paskyrimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį, priėmimo klausimą perduoti iš naujo spręsti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams.