- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-04-08
- Bylos Nr.
- 1-23-672/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Jokubauskienė
- Kaltinamasis
- A. P.
- Nukentėjusysis
- J. G.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
A. A. rajono apylinkės teismo teisėja Virginija Jokubauskienė, sekretoriaujant Genovaitei Šetkauskienei, Irimai Vaitiekienei, dalyvaujant prokurorui Žilvinui Šiurnai, kaltinamajam A. P., nukentėjusiajai J. G.,
uždarame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Pakruojo r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 7 klasių išsilavinimo, bedarbis, registruojasi darbo biržoje, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Pakruojyje, teistas: 1995-01-11 Pakruojo r. apyl. teismo pagal LR BK 271 str. 2 d. 2 m laisvės atėmimo ir 500 Lt bauda; 1997-05-29 Radviliškio r. apyl. teismo pagal LR BK 271 str. 2 d., 16 str. 2 d., 271 str. 2 d., paskiriant galutinę bausmę 2 m 10 mėn. laisvės atėmimo, su 450 Lt bauda ir ½ turto konfiskavimu; 1997-10-06 Radviliškio r. apyl. teismo pagal LR BK 271 str. 2 d., 271 str. 3 d. paskiriant galutinę bausmę 4 m 8 mėn. laisvės atėmimo su turto konfiskavimu ir 450 Lt bauda; 2002-02-06 Pakruojo r. apyl. teismo pagal LR BK 271 str. 2 d., 18 str. 6 d., 271 str. 2 d. 8 mėn. laisvės atėmimo su 200 Lt vertės turto konfiskavimu; 2002-05-27 Šiaulių apygardos teismo pagal LR BK 18 str. 6 d., 272 str. 3 d. paskiriant galutinę bausmę 7 m 9 mėn. laisvės atėmimo su viso turto konfiskavimu; 2008-01-07 Pakruojo r. apyl. teismo pagal LR BK 138 str. 1 d. paskiriant galutinę bausmę 2 m. laisvės atėmimo, 2009-06-17 paleistas lygtinai 9 mėn. 17 dienų, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 307 str. 2 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P. pasikėsino organizuoti gabenimui asmenį šio sutikimu prostitucijai iš Lietuvos Respublikos, o būtent: žinodamas, kad J. G., užsiiminėjo Olandijoje prostitucija ir yra grįžusi į Lietuvą, 2009 m. lapkričio 9, apie 21-22 val., atvažiavęs pas J. G. į namus Pakruojo r. (duomenys neskelbtini), įtikinėjo ją sutikti dėl važiavimo dirbti analogiško darbo (užsiiminėti prostitucija) į Angliją sakydamas, kad bus didesnis užmokestis ir geresnės darbo sąlygos negu Olandijoje, ir liepė per 2-3 dienas apsispręsti ir, 2009 m. lapkričio 12 dieną, apie 18-19 val., vėl atvykęs pas J. G., kuri bijodama jį užpykdyti pamelavo, kad sutinka važiuoti į Angliją, išgavęs jos sutikimą bei išsiaiškinęs, kad ši nesikreipė į policiją ir pasakęs ,,iki sekančio karto“, pasikėsino organizuoti gabenimui J. G. šios sutikimu prostitucijai iš Lietuvos, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nukentėjusioji J. G. kreipėsi į teisėsaugą.
Teismo posėdžio metu A. P. savo kaltės nepripažino ir teismui paaiškino, kad jis su draugu K. M. Pakruojyje buvo kavinėje su kitais draugais, gėrė. Jie su M. sugalvojo dar išgerti ir draugai pasiūlė jiems nuvažiuoti į Ž., paaiškino, kur gyvena mergina, t.y. J., seniau užsienyje dirbusi prostitute, kuri gali būti, kad su jais važiuos išgerti. Jie nuvažiavo į Ž., iki kurio yra apie 30 km, ten prie bažnyčios susirado namą, kur gyvena J., pasikvietė ją į lauką pasikalbėti, kalbino ją su jais važiuoti į kavinę išgerti, bet mergina nesutiko, sakė neturi, kur vaiko palikti. Po kiek laiko išėjusi J. motina liepė jai eiti žiūrėti vaiko, pradėjo koliotis. Jie su M. išvažiavo namo. Gal po poros dienų jį policija sulaikė, jis net nesuprato už ką. M. pasakė jo seseriai apie sulaikymą, tai ji važiavo pas G. pasiaiškinti, kas buvę, kodėl jį sulaikė. Jis pas G. buvo tik vieną kartą, jokių minčių jos kur nors išvežti neturėjo, nekalbino ir neketino jos vežti dirbti prostitute. Jis mano, kad ši byla prieš jį sufabrikuota, nes jis anksčiau artimai bendravo su tyrėju T., išgerdavo alaus, o jam panorėjus gauti informacijos, jis nebendravo, mano, kad taip T. jam keršija, nes jis tikrai nepadarė jokio nusikaltimo, yra tik policijos pareigūnų sugalvota versija, kad jį pasodinti, nukentėjusiajai buvo daromas spaudimas, kad ji liudytų prieš jį. Prašo vertinti nukentėjusios teismo posėdyje duotus parodymus, kad jis tikrai yra nekaltas.
Nukentėjusioji J. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta tik iš matymo, matė vieną kartą teisme ir kai buvo daryta akistata. 2009-11-09 vakare pas ją buvo atvažiavę du vyriškiai, siūlė jai dirbti prostitute Lietuvoje arba Anglijoje, bet ji nesutikusi. Gal lapkričio 12 vakare pas ją vėl buvo atvažiavę du vyriškiai, siūlė jai važiuoti išgerti. Iš pradžių ji maniusi, kad tai tie patys vyrai, kurie buvo anksčiau atvažiavę kalbino ją dirbti prostitute, ji išsigando, pasimetė, todėl apie tai pranešė policijai, jai liepė įrašinėti pokalbį. Pareigūno pavardės nežino. Ji tvirtina, kad ją važiuoti dirbti prostitute kalbino tikrai ne P. Ji policijai parašė pareiškimą, tačiau nenurodė konkrečiai jokių vardų ar pavardžių, tik vėliau pagal nuotraukas ji nurodė, kad tai buvo P. ir M., tačiau ji apsiriko. Vyriškiai buvo su striukėmis su kapišonais, ji veidų neįžiūrėjo, tačiau dabar mato, kad tai tikrai buvo ne P., supranta ir iš balso tembro, kalbos manieros, kad tai ne jis, ne žmogus, kurio nuotrauką jai rodė ir kuris ją kalbino dirbti prostitute. Pas ją buvo atvažiavusi, kaip vėliau ji suprato P. sesuo, tačiau apie pinigus kalbėta nebuvo. Jos telefonu galėjo naudotis ir jos mama ar draugė. Jokių pinigų ji negavo, tačiau kai P. sesuo atvažiavo ir pradėjo prašyti, jai pagailo P., jo vaiko, todėl ji norėjo iš policijos atsiimti pareiškimą. Jai buvo išaiškinta atsakomybė už melagingą pranešimą apie nusikaltimą ar melagingų parodymų davimą. Dabar ji sako tiesą.
Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją duotus parodymus, kuriuose ji konkrečiai nurodo, kad pas ją buvo atvažiavę P. ir M., P. kalbinęs ją važiuoti į Angliją dirbti prostitute. Kad buvo atvažiavę būtent tie vyriškiai, matė jos sugyventinis K. ir jos motina G.. Ji apie pokalbį su vyriškiais pasisakė jiems, o kai rytojaus dieną atvyko policijos pareigūnė tikrinti K., jie ir prasitarė, kad ją nori išvežti dirbti prostitute. Apie tai pasisakius policijos pareigūnams, ji gavusi diktofoną, kitą dieną, atvažiavus tiems paties vyriškiams, įrašinėjo pokalbį, kai jie liepę jai greičiau susiruošti išvažiuoti dirbti. Kadangi išvykti ji nenorėjusi, todėl vyrams pasakė, kad dar nepasiruošusi, kad neturi kur palikti vaiko. Rytojaus dieną ji su motina nuvyko į policiją ir parašė pareiškimą, kad ją ketinama išvežti į Angliją dirbti prostitute, nors ji to nenorinti. Nukentėjusioji paaiškinusi, kad pas ją po šio įvykio lankėsi P. sesuo bei žmona, siūlė 3000 litų, kad ji atsiimtų savo pareiškimą iš policijos, kad šią sumą ji pati moterims nurodžiusi. Be to, ji paaiškino, kad pas ją lankėsi ir M. tėvai, kaip patys prisistatė, jos taip pat prašė atsiimti pareiškimą. Ji buvo nuėjusi į policiją, kur jai buvo pasakyta, kad pareiškimo atsiimti nebegali. Ten pat vėl buvo susitikusi P. seserį, kuriai pasakė, kad tyrimas vyks toliau.
Šalies argumentai
L. M. K. teismui paaiškino, kad su J. G. jis gyvena apie metus laiko, susipažino 2009 m. lapkričio 1 d., gyveno pas jos motiną. Jis prisimena, kad kažkokį vakarą pas G. atvažiavo kažkokie du vyriškiai, jis jų nematė, į lauką išėjęs nebuvo, tik rūkė verandoje, girdėjo, kad vyksta pokalbis, tačiau jis negirdėjo apie ką yra kalbama. Tik paskui G. pasakė jam, kad buvo atvažiavę vyrukai, siūlė jai važiuoti dirbti į užsienį. Tuomet G. motina ir pasakė, kad reikia kreiptis į policiją. Kitą vakarą buvo atvažiavę pareigūnai iš pataisos inspekcijos patikrinti jo, tada jis ir prasitarė, kad jo sugyventinę G., kuri anksčiau dirbo užsienyje prostitute, vėl kažkas nori išvežti į užsienį. Kitą dieną jie visi buvo policijoje, tačiau apklausinėjo tik G., jis buvo apklaustas kitą dieną. Po poros dienų vėl buvo atvažiavę tie vyrukai, tada G. įrašinėjo pokalbį, jis buvo kambaryje ir koks pokalbis vyko tarp G. ir tų vyrų, jis negirdėjo. Teigia, kad tie vyrai lapkričio mėnesį buvo atvažiavę du kartus. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas patvirtino, kad jis pažinęs atvykusį vyriškį kaip P. ir jis girdėjęs, kad G. yra darbas užsienyje, kad ji vaiką paliktų motinai ir per dvi dienas susiruoštų kelionei.
Liudytoja D. D. teismui paaiškino, kad ji yra kaltinamojo P. sesers draugė ir jos prašymu 2009 m. lapkričio mėnesį važiavo pas G. (kaip vėliau sužinojo jos pavardę). Kur gyvena ta mergina buvo pasakęs M., jie lengvai rado namelį prie bažnyčios. Jos su kaltinamojo seserim važiavo pas G., kad išsiaiškinti, kas įvyko ir kodėl buvo suimtas P.. Ji neprisimena, ar su G. buvo kalba apie pinigus, ar mergina prašė, ar jos siūlė jai 3000 litų. Prisimena, kad G. sakiusi, kad P. matė pirmą kartą ir, kad pirmadienį važiuos į policiją ir atsiims pareiškimą. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad ji buvo nuvykusi su kaltinamojo seserimi R. A. pas G. ir prašė atsiimti pareiškimą, G. prašiusi už tai 3000 litų.
Liudytoja J. G. teismui paaiškino, kad ji visų smulkmenų apie įvykį neprisimena, tik gali paaiškinti, kad 2009 m. lapkričio mėnesį pas jos dukrą J. G. buvo atvažiavę du vyriškiai, vienas iš jų tai yra kaltinamasis. Pirmą kartą dukrą abu vyrai pasikvietė į lauką, po keleto minučių ji išėjo į lauką ir matė, kad dukra sėdėjo jų automobilyje ant galinės sėdynės, kaltinamasis – priekyje ir dar buvo vairuotojas. Ji liepė dukrai eiti į kambarį ir žiūrėti savo vaiką. Tą vakarą dukra pasakė jai, kad tie vyrai ją verbuoja važiuoti dirbti į užsienį prostitute, ji jų bijanti. Tada ji užsiminė dukrai, kad reiktų pranešti policijai. Tie patys vyriškiai buvo atvažiavę ir kitą vakarą, dukra su jais bendravo prieangyje, apie ką kalbėjo, ji negirdėjo, ji vėl liepusi dukrai eiti į kambarį ir žiūrėti savo vaiką. Ji su dukra kartu važiavo į Pakruojo PK, ten dukra ir ji buvo apklaustos. Prie policijos laukė kažkokia moteris, prisistatė kaip kaltinamojo sesuo, gražiuoju prašė dukros atsiimti pareiškimą, nes tas turįs žmoną, vaiką. Po to kažkokį vakarą dar buvo atvažiavę kaip ji suprato, vairuotojo tėvai, jie grasino, kad jei dukra neatsiims pareiškimo, su jais susidoros. Ar dukrai buvo siūloma pinigų, ji nežino. Dukros sugyventinis K. taip pat liepė jai rašyti pareiškimą policijai.
L. R. T. teismui paaiškino, kad dirba Pakruojo rajono PK tyrėju. 2009 m. lapkričio mėnesio pradžioje pataisos inspekcijos darbuotojai važiavo tikrinti, kaip įpareigojimų laikosi nuteistasis K. ir jį rado pas G.. Jis pareigūnams paaiškino, kad saugo G., kad jos neišvežtų į užsienį dirbti prostitute. Apie tai pataisos inspekcijos pareigūnai pranešė viršininkui, o šis jam liepė nuvažiuoti ir pasiaiškinti su G.. Jis kalbėjosi su G., kuri pasakojo, kad dirbo prostitute Olandijoje pas K., o dabar ją į užsienį tokiam pat darbui nori išvežti P., kurį ji atpažino iš pateiktų nuotraukų. Jis jai paliko diktofoną, jei dar kartą atvažiuotų minėti vyriškiai. Rytojaus dieną G. paskambino, kad vyriškiai buvo atvažiavę, ji padariusi įrašą. Policijoje G. apklausė tyrėja, buvo paimtas įrašas, kuris nėra kokybiškas. G. tvirtino, kad ji neapsirikusi ir, kad pas ją buvo atvažiavę P. su M.. G. buvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nes buvo tikėtasi, kad jai bus daromas spaudimas iš kaltinamojo pusės ir ji gali pakeisti savo parodymus. Su P. yra tekę bendrauti tik darbo reikalais, nes jis ne vieną kartą teistas.
Liudytoja R. S. teismui paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta, yra pusiau giminė, bet bendravo tik tarnybiniais reikalais, nes dirba Pakruojo PK tyrėja. Ji pradėjo ikiteisminį tyrimą šioje byloje, šifravo iš G. gautą diktofoninį įrašą, kuris nebuvo kokybiškas. Ji atliko akistatas tarp G. su M. ir P.. G. jų metu tvirtino, kad šie vyrai pas ją buvo du kartus atvažiavę. Savo parodymų G. laikėsi viso ikiteisminio tyrimo metu. Papildomai apklausiant nukentėjusiąją dėl jai daromo spaudimo, ji teigė, kad P. sesuo A. jai siūliusi pinigų. Kadangi tyrimo eigoje matėsi, kad pas G. lankosi įtariamųjų giminaičiai, kad jai gali daryti spaudimą, G. buvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją.
Liudytoja R. A. teismui paaiškino, kad kaltinamasis yra jos brolis, su nukentėjusiąja buvo susitikusi po šio viso įvykio. Kad brolis yra suimtas, sužinojo iš M., vėliau laikraštyje perskaitė žinutę, kad yra gautas pareiškimas iš Ž., todėl ji su D. važiavo pas G., negali paaiškinti, kaip rado jos gyvenamą vietą. G. jai pasakojo, kad buvę atvažiavę du vyriškiai, ją kvietę važiuoti kartu išgerti, bet ji jų bijojo, nes ji buvusi anksčiau išvežta į užsienį dirbti prostitute. G. sakė atsiims pareiškimą, o kartu buvęs jos sugyventinis pasakė, kad reikia pinigų – 2000 ar 3000 litų, tačiau ji pasakė, kad pinigų neduos, nes neturi. Paskui ji su G. buvo susitikusi prie policijos, jos draugiškai kalbėjosi, ji nevertė jos atsiimti pareiškimo. V. G. jai pasakiusi, kad pareiškimo atsiimti negali, jai to padaryti neleidžia tyrėja.
Liudytoja E. M. teismui paaiškino, kad ji dirba Pakruojo rajono PK pataisos inspekcijoje. 2009 m. M. K. buvo įskaitoje, ji prižiūrėjo, kaip jis vykdo paskirtas auklėjamojo poveikio priemones. A. Ž. mokykloje, K. nerado, sužinojo, kad šis gyvena pas G.. Ten nuvykus ir pradėjus kalbėtis, kodėl nelanko mokyklos, jis ėmė pasakoti, kad jo sugyventinę G. du vyriškiai sekančią dieną ruošiasi išvežti į užsienį dirbti prostitute. K. jokių pavardžių neminėjo, pasakė, kad vyrai buvo atvažiavę tamsiu automobiliu, buvo įsisodinę G. į tą mašiną, tačiau jos motina ją iš ten ištraukė. G. patvirtino K. pasakojimą, tačiau smulkmenų nepasakojo. Ji apie galimai įvykdytą nusikaltimą parašė raportą PK viršininkui.
Liudytoja N. Š. teismui paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta tarnybiniais reikalais, nes ji vedė keletą jo bylų. Šioje byloje ji kaip tyrėja atliko pirminius tyrimo veiksmus - paėmė iš G. pareiškimą, atliko atpažinimą. G. atvyko ryte, noriai ir daug pasakojo, buvo įspėta, kad kalbėtų tiesą. Ji smulkiai apibūdino, kaip atvykę vyriškiai atrodė, ar pirmoje apklausoje ji tuos asmenis įvardino, ji neprisimena, atpažino juos pagal nuotraukas. Tik po kelių dienų ji sužinojo, kad pas G. buvo atvykę P. giminės, prašė atsiimti pareiškimą, bylą nutraukti. Dėl galimo poveikio G. ir buvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją.
Iš 2009-11-13 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad J. G. atpažino A. P., kaip asmenį, kuris buvo pas ją atvažiavęs ir kalbino ją važiuoti dirbti į Angliją prostitute. Taip pat nurodė, kad tas pats asmuo buvo atvažiavęs anksčiau dar vasarą, kais u kitu asmeniu kalbino važiuoti dirbti prostitute į Olandiją. (b.l. I t. 9-10).
Iš 2009-11-13 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad J. G. tyrimui pateikė 2009 m. lapkričio 12 d. darytą garso įrašą diktofone (b.l. I t. 11).
Iš 2010-05-25 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta CD laikmena, paimta 2009-11-13 iš J. G.. Perklausius garso įrašą, tyrėja nustatė, kad vyko pokalbis tarp J. G., jos motions G., K. M. ir A. P. (b.l., I t. 12-13).
Iš 2010-11-18 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad J. G. atpažino K. M., kaip vairuotoją, du kartus atvežusį A. P., kalbinusį ją važiuoti dirbti prostitute į Angliją (b.l. 1 t. 16-17).
Iš 2010-11-18 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad J. G. atpažino A. P., kaip asmenį, kuris buvo atvažiavęs pas jos dukrą 2009 m. lapkričio 9 ar 10 d. bei 12 d. (b.l., 1 t. 48-49.)
Iš 2010-11-18 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad J. G. atpažįsta K. M. kaip vairuotoją, sėdėjusį prie automobilio vairo, kai buvo atvažiavęs kartu su A. P. 2009 m. lapkričio 9 ar 10 d. bei lapkričio 12 d. (b.l. 1 t. 50-51).
Iš 2010-02-17 daiktų pateikimo ir tos pačios dienos daiktų apžiūros protokolų matosi, kad buvo apžiūrėtas R. A. pateiktas mobilaus ryšio telefonas “Motorolla” su jame užfiksuotomis atsiųstomis SMS žinutėmis (b.l. 1 t. 60, 61-64).
Iš 2010-02-01 akistatos tarp įtariamojo K. M. ir liudytojos J. G. matyti, kad K. M. parodė, kad pas J. G. buvęs du kartus, ką kalbėjo su ja A. P., jis nežinąs. J. G. patvirtino, kad K. M. buvo atvažiavęs pas dukrą du kartus. (b.l. 1 t. 123-125).
Iš 2010-02-01 akistatos tarp įtariamojo K. M. ir nukentėjusios J. G. matyti, kad J. G. teigusi, kad K. M. su A. P. buvo atvažiavę du kartus, K. M. turėjęs suprasti, kad kalba eina apie prostituciją, nes jis pritarė A. P. kalboms. K. M. neigė girdėjęs jų pokalbį, neigia, kad suprato, jog kalbama apie siūlomą prostitutės darbą (b.l. 1 t. 126-127).
Iš 2010-02-10 akistatos tarp įtariamųjų K. M. ir A. P. matyti, kad abu teigė buvę pas J. G. tik vieną kartą, t.y. K. M. pakeitė savo parodymus, duotus 2010-02-01 akistatos metu (b.l. 1 t. 128-129).
Pakruojo rajono apylinkės prokuratūroje 2010-05-24 priimtas nutarimas nutraukti ikiteiminį tyrimą K. M. atžvilgiu, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl pasikėsinimo padaryti nusikalstamą veiką (b.l. 1 t. 145-146).
Iš 2009-11-20 akistatos tarp nukentėjusiosios J. G. ir įtariamojo A. P. protokolo matyti, kad J. G. pripažino, kad A. P. buvęs pas ją du kartus ir siūlė jai važiuoti dirbti į Angliją prostitute. A. P. jos parodymus neigė. (b.l. 2 t. 9-10).
Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 3 d. nustato, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymais gali būti laikomi bet kokie duomenys, jei jie gauti įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos BPK 301 str. 1 d. nustatyta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Ši norma neturi būti suprantama tiesiogiai, jog nuosprendyje remiamasi tik tais liudytojų ir kitų asmenų parodymais, kurie buvo duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais duomenimis – tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais duomenimis, tačiau privalo juos visus teisiamajame posėdyje ištirti: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamųjų, liudytojų pirmiau duotus parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui, kai yra esminių prieštaravimų tarp šių parodymų ir parodymų, duotų teisme ((duomenys neskelbtini) str. 1 d. 3 p. 4 d.), perskaityti rašytinius įrodymus. Teismas vadovavosi šiomis nuostatomis ir buvo garsinami nukentėjusios, liudytojų parodymai.
Teismas kaltinamojo parodymus, kuriais jis neigia savo kaltę pagal pateiktą kaltinimą, vertina kaip jo siekį išvengti atsakomybės ar palengvinti savo teisinę padėtį, kaip gynybos būdą, todėl juos vertina kritiškai. Nors kaltinamasis teigė buvęs pas nukentėjusiąją tik vieną kartą, kviesdamas ją važiuoti kartu išgerti, tačiau tokius jo parodymus paneigia kiti byloje surinkti duomenys. Teismas remiasi nuosekliais ikiteisminio tyrimo teisėjai nukentėjusios J. G. duotais parodymais – tiek apklausiant ją pirmos apklausos metu, tiek vėlesnių apklausų metu bei akistatų su kaltinamuoju bei K. M. metu, parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui. Parodymų atpažinti iš fotonuotraukų metu nukentėjusioji atpažino A. P. kaip asmenį, atvykusį pas ją 2009 m. lapkričio 9 ar 10 bei 12 d. vakarais ir kalbinusį ją vykti dirbti prostitute Anglijoje, raginusią ją kuo greičiau susiruošti išvykimui. Teismas remiasi liudytojų J. G. ir M. K. parodymais, kurie paaiškino, kad abu kartus matė atvykusius ir kalbinusius J. G. A. P. ir K. M., kad po šių pokalbio J. G. jiems pripažino, kad A. P. ją raginęs vykti dirbti į Angliją prostitute. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji iš esmės pakeitė savo parodymus, duotus pas ikiteisminio tyrimo teisėją, paaiškindama, kad ji dėl A. P. apsirikusi, nes jo neatpažįsta nei iš išvaizdos, nei iš balso, kad tai būtų asmuo, įtikinėjęs ją vykti į Angliją dirbti prostitute. Tokia nukentėjusiosios pozicija suprantama, nes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu pati nukentėjusioji, liudytojai J. G., M. K. paaiškino, kad pas juos buvę atvažiavę A. P. sesuo ir žmona, K. M. tėvai, prašę ir reikalavę atsiimti pareiškimą, siūlę pinigų. Kad buvo tokie faktai paliudijo ir liudytojos R. A., D. D., patvirtinusios, kad jos važiavo pas J. G., prašė jos atsiimti pareiškimą, o ši už tai jų paprašiusi pinigų. Nukentėjusioji ir šios liudytojos bei liudytoja J. G. parodė, kad ir kitą dieną jos buvusios susitikusios prie Pakruojo policijos komisariato, kur buvo kalbėta, kad J. G. atsiims policijai parašytą pareiškimą. Tai pilnai įrodo, kad tik pradėjus ikiteisminį tyrimą šioje byloje, iš kaltinamojo pusės nukentėjusiajai buvo daromas spaudimas. Liudytojais apklausti šioje byloje ikiteisminį tyrimą atlikę tyrėjai R. S., N. Š., R. T. patvirtino, kad nukentėjusioji ir jos motina buvo atvykusios į policijos komisariatą, norėjo atsiimti pareiškimą, parašytą 2009-11-13, J. G. paaiškinusi, kad pas ją buvo atvažiavę kaltinamojo bei K. M. giminės, kalbino ją atsiimti pareiškimą, tai buvo suprasta, kaip spaudimo darymas nukentėjusiajai, dėl ko ji ir buvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Teismas nesiremia kaip įrodymu diktofoniniu įrašu, J. G. pateiktu tyrėjai, kadangi įrašas darytas nesivadovaujant jokiais BPK ar operatyvinės veiklos įstatymo metodais, įrašo kokybė netinkama spręsti, apie ką vyko pokalbis.
Aukščiau minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys atitinka tarpusavyje, jie byloje gauti teisėtu būdu ir pakankami A. P. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti bei kaltinamojo kaltei pagrįsti.
Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 dalyje nustatyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 307 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas organizavo ar vadovavo prostitucijai ar gabeno asmenį šio sutikimu prostitucijai į Lietuvos Respubliką ar iš Lietuvos Respublikos.
Teismas daro išvadą, kad A. P. kaltė pasikėsinus padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 307 str. 2 dalyje yra įrodyta. Kaltinamasis, iš anksto žinodamas, kad J. G. anksčiau dirbo prostitute Olandijoje, atvyko pas ją į namus Ž. ir kieme kalbino ją vykti dirbti šio darbo į Angliją, liepė jai susiruošti per keletą dienų, vaiką sakė palikti mamai. J. G. abejojant, jis ją ragino greičiau ruoštis, t.y. organizavo jos išvežimą, J. G. pokalbio metu pasakius, kad ji tegalinti išvažiuoti po kelių dienų. Kaltinamasis savo tyčinės nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nukentėjusioji apie kaltinamojo ketinimus pranešė policijos pareigūnams, kreipėsi su pareiškimu į policiją ir A. P. buvo sulaikytas.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į motyvus, į tai, kad nusikaltimas nėra baigtas, nutrūkęs pasikėsinimo stadijoje (BK 22 str. 1 d.), pasikėsinta padaryti apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 11 str.), civilinio ieškinio byloje nėra, atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – anksčiau teistas (b.l. 2 t., 50-55), tik 2009-06-17 lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos 9 mėnesiams 17 dienų (b.l. 2 t., 102), administracine tvarka baustas, nors galiojančių nuobaudų nėra (b.l. 2 t., 88-92), psichikos sveikatos centro įskaitoje neįrašytas (b.l. 2 t., 101), kitų charakterizuojančių duomenų nėra. Padarytos veikos pavojingumo laipsnis ir pobūdis apsprendžia būtinumą skirti kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, kaip ir numatyta straipsnio sankcijoje. Atsižvelgiant, kad nusikalstama veika nebuvo baigta, nors ir ne dėl kaltinamojo, valios, kad nusikaltimu žalos padaryta nebuvo, , kaltinamajam skiriama terminuota laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei sankcijoje už šį nusikaltimą numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, paskiriant bausmę atlikti pataisos namuose. Šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo principu yra subendrintina su 2008-01-07 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi (BK 64 str.). Į atliktą bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme ir suėmime būtas laikas nuo 2009-11-13 iki 2009-11-23 įskaitytinai (BK 66 str). A. P. paskirtos kardomosios priemonės paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 301 str. - 310 str., teismas
nusprendžia:
A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 307 straipsnio 2 dalį ir nubausti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 9 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., 3 d. paskirtą bausmę subendrinti su 2008-01-07 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 2 (dviems) metams.
Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Į atliktos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime būtą laiką nuo 2009-11-13 iki 2009-11-23 įskaitytinai. Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo A. P. sulaikymo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą nuteistajam A. P. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.