Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. E., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, 2012-01-04 Panevėžio m. apylinkės teismo nuosprendžiu, vadovaujantis LR BK 93 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 182 str. 1 d., 215 str. 1 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. E. 2014 m. balandžio 20 d., apie 17 val., Panevėžyje, prie Vilties g. 22 namo, priėjęs prie kieme žaidusio mažamečio S. D., gim. (duomenys neskelbtini), kad išsiaiškintų, jo manymu, neleistiną nukentėjusiojo elgesį bendraujant su mažamete jo seserimi G. Č., iš karto perėjo prie smurto – sugriebęs mažametį už kaklo, spausdamas kaklą bei kita ranka prilaikydamas pakėlė nukentėjusįjį nuo žemės ir tyčia nubloškęs ant žemės ne mažiau kaip tris kartus spyrė bei sudavė kumščiu ant šono gulinčiam S. D. į nugarą. Taip smurtaudamas ir mušdamas mažametį sukėlė jam fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą padarydamas odos nubrozdinimą nugaros kairėje pusėje.

Kadangi kaltinamasis M. E., kuris yra padaręs vieną nesunkų nusikaltimą, teismui pareiškė, kad prisipažįsta esantis kaltas ir pageidavo tuojau pat duoti parodymus, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl kaltinamajam, ir prokurorui sutinkant, įrodymai tiriami LR BPK 273 str. nustatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Kaltinamasis M. E. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2014-04-20, laikotarpyje nuo 15 val. iki 16 val., jam būnant savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), iš kiemo sugrįžo apsiverkusi jo sesuo G. Č., kuri papasakojo, jog buvo sumušta kaimynystėje gyvenančio berniuko vardu S.. Susinervinęs išbėgo į lauką, kur pamatė S., pastarojo seserį, kurios vardo nepamena, bei kaimynų vaiką vardu D.. Jis pribėgo prie S., sugriebė ranka jam už kaklo ir taip laikydamas pakėlė nuo žemės, o po ko nubloškė atgal. S. nukrito ant šono. Tuomet tris kartus spyrė gulinčiam S. į sėdmenis, tačiau galėjo pataikyti ir į nugarą, po ko kumščiu sudavė smūgį berniukui į nugarą. Taip pasielgė norėdamas apginti savo seserį G.. Dėl savo poelgio labai gailisi (b.l. 53-54).

Be kaltinamojo M. E. prisipažinimo kaltu, jo kaltę padarius LR BK 140 str. 3 d. numatytą nusikalstamą veiką taip pat pagrindžia bylos įrodymai (įrodymai tirti LR BPK 273 str. nustatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka).

Nukentėjusysis S. D., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad jam kartu su draugu D. žaidžiant kieme šalia Vilties g. 22 namo, apie 14 val. atėjo kaimynystėje gyvenanti G., jos pavardės nežino, kuri pasiprašė priimama į žaidimą, tačiau jos žaisti nepriėmė. Jam ir D. besimėtant kamuoliu, šis netyčia pataikė G. į galvą. G. ėmė verkti, pasakė, kad pasikvies savo brolį, kuris visus užmuš. Tuomet G. nuėjo namo, o jis ir D. liko žaisti. Netrukus atėjo G. brolis M., kuris paėmė jį už kaklo, pakėlė nuo žemės ir metė atgal. Buvo pakeltas tiek, kad kojomis nesiekė žemės. Nukrito ant nugaros, tačiau po to apsivertė ant šono. Jam gulint ant žemės M. keletą kartų spyrė į nugarą, po to sudavė kumščiu. Tiek M. keliamas nuo žemės, tiek jo mušamas juto skausmą. Įvykį matė jo sesuo B. ir draugas D.. G. tuo metu kieme nebuvo ir ji nematė kas vyksta (b.l. 20-21).

Liudytoja V. D. parodė, kad 2014-04-20 apie 13 val. ji nuėjo pas kaimynus švęsti šv.Velykų, o jos mažamečiai vaikai – S. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. B., gim. (duomenys neskelbtini), žaidė lauke su kitais vaikais. Po kurio laiko išgirdo, kad ją verkdamas šaukia sūnus. Pasikalbėjusi su S. D. išsiaiškino, kad šis buvo sumuštas kaimynystėje gyvenančio M. E., kuris sugriebęs jos sūnų už kaklo jį smaugė, po to numetė ant žemės ir ne mažiau kaip 5 kartus spyrė bei 2 kartus kumščiu sudavė jam į nugarą. Šiais M. E. veiksmais jos sūnui buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas, taip pat po įvykio ant jo nugaros pastebėjo sumušimus. Kaip buvo mušamas S. D. matė jos dukra B. B. ir kaimynų berniukas D. U. (b.l. 3, 8-9).

Liudytoja B. B., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad jai būnant kieme prie Vilties g. 22 namo, ten pat buvo ir jos brolis S. bei jo draugas D., kurie žaidė mėtydami į sieną kamuolį. Į kiemą taip pat atėjo kaimynystėje gyvenanti G., kuri norėjo žaisti kartu, tačiau jos žaisti nepriėmė. Kuomet mėtomas kamuolys netyčia pataikė G. į galvą, ši nubėgo pasiskųsti savo broliui. Netrukus atėjo G. brolis M., kuri paėmė S. už kaklo ir metė jį ant žemės. S. nugriuvus ant šono, M. ne mažiau kaip 5 kartus spyrė šiam į nugarą, o po to dar apie 3 kartus ten pat sudavė kumščiu. M. nuėjus S. atsikėlė nuo žemės ir pašaukė mamą, kuriai vėliau papasakojo apie tai, kas atsitiko. Po įvykio S. verkė (b.l. 27-28).

Liudytojas D. U., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad jam kartu S. D. žaidžiant kieme prie Vilties g. 22 namo, t.y. spardant kamuolį į namo sieną, S. mesdamas kamuolį netyčia pataikė kieme buvusiai G. į galvą. G. apsiverkė ir nubėgo pasiskųsti broliui. Netrukus atėjo G. brolis M., kuris paėmė S. D. už kaklo ir metė jį ant žemės, kur buvo primėtyta akmenų. S. nukrito ant nugaros, po ko apsivertė ant šono. S. nugriuvus, M. du ar tris kartus spyrė šiam į nugarą. Po to S. D. apsiverkęs atsikėlė ir nubėgo pasiskųsti mamai. Įvykio metu kieme taip pat buvo S. D. sesuo B. (b.l. 38-39).

Liudytoja G. Č., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, paaiškino, kad ji, būdama kieme, kartu su S. žaidė kieme, mėtėsi kamuoliu. S. kamuoliu pataikė jai į galvą, po to dar sudavė kumščiu į galvą. Grįžusi į namus pasiskundė savo mamai. Koridoriuje tuo metu buvęs jos brolis M. išgirdo, kad ją sumušė S., po ko išbėgo į lauką (b.l. 31-32).

Iš specialisto išvados Nr. G593/14(05) nustatyta, kad S. D. padarytas odos nubrozdinimas nugaros kairėje pusėje, paveikus kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu. Dėl nustatyto sužalojimo S. D. sveikata sutrikdyta nežymiai. S. D. taip pat galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (b.l. 24).

Įvykio vietos apžiūros 2014-04-20 protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra kieme prie Vilties g. 22 namo šiaurinės sienos (b.l. 4-7).

Vertinant šiuos teisme ištirtus įrodymus, teismas neturi pagrindo nei vienų jų netikėti, tai yra šie įrodymai atitinka įrodymų teisėtumo, leistinumo, nešališkumo principus. LR BK 140 str. 3 d. nustatyta, kad baudžiamas tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad mažamečiam nukentėjusiajam S. D. įvykio metu buvo (duomenys neskelbtini), M. E., sugriebęs mažametį už kaklo, spausdamas kaklą bei kita ranka prilaikydamas pakėlė jį nuo žemės ir tyčia nubloškęs ant žemės ne mažiau kaip tris kartus spyrė bei sudavė kumščiu ant šono gulinčiam S. D. į nugarą, taip smurtaudamas ir mušdamas mažametį sukėlė jam fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą padarydamas odos nubrozdinimą nugaros kairėje pusėje. Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų leidžia konstatuoti, kad kaltinime nurodyta pavojinga visuomenei veika buvo padaryta, o kaltinamojo M. E. kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 3 d., yra visiškai įrodyta ir kvalifikuota tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę M. E. už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamojo M. E. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiais gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį M. E., teismas atsižvelgia į tai, kad yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė; jo padaryta nusikalstama veika priskiriamos nesunkiems nusikaltimams (LR BK 11 str. 3 d.), nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė tiesiogine tyčia. M. E. neteistas, baustas administracine tvarka (b.l. 75-77); gyvenamojoje vietoje jo atžvilgiu nusiskundimų negauta (b.l. 75). Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir vadovaujantis bausmės skyrimo pagrindais (LR BK 41 str., 61 str.), M. E. už už LR BK 140 str. 3 d. numatytą nusikalstamą veiką skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis skirtinas artimas sankcijoje numatytam minimaliam dydžiui.

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas į aplinkybes, į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo, todėl kaltinamajam M. E. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, vadovaujantis LR BK 75 str., skiriant įstatyme numatytus įpareigojimus, galinčius padėti pasiekti bausmės paskirtį ir daryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui.

Remiantis aplinkybe, kad byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis M. E. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta, vadovaujantis LR BK 64¹ str., jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis LR BK 66 str. į M. E. bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2014-04-20 15.50 val. iki 2014-04-22 14.15 val. (b.l. 42, 43).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina.

Nukentėjusiojo S. D. įstatyminė atstovė V. D. byloje pareiškė 7000 Lt civilinį ieškinį dėl jos sūnui nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinės žalos dydį nukentėjusiojo atstovė grindžia tuo, kad dėl kaltinamojo M. E. nusikalstamų veikų jos sūnus S. D. patyrė stresą, pradėjo bijoti aplinkos, jautriai reaguoja į garsus, blogai miega naktimis, bijo vienas išeiti į lauką. Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove: Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad sveikata – asmens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė. Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad psichikos sveikata – natūrali žmogaus asmenybės būsena, kuri turi būti saugoma arba grąžinama sutrikimų bei ligų atvejais. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžimą psichikos sveikata yra emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį. Tai teigiamas gėrio jausmas, kuriuo remiasi tikėjimas savo bei kitų žmonių orumu ir verte. Taigi, vadovaujantis minėtų įstatymų bei kitų teisės aktų, kuriuose apibrėžiamos ligos ir kiti sveikatos sutrikimai, nuostatomis, teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo gali būti įgyvendinama siejant neturtinę žalą ne tik su fiziniais defektais, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove. Vertinant neturtinės žalos dydį, didelis dėmesys taip pat skiriamas, nusikalstamos veikos tyčiai: ar žala padaryta tyčine ar netyčine veika. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje byloje mažamečiam nukentėjusiajam padaryta žala jo asmens sveikatai, jo sveikata sutrikdyta nežymiai, sukeltas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai. Nusikalstama veika padaryta tyčia. Teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį – jis neturi darbo, registruotas darbo biržoje, gauna tik 350 litų kasmėnesines išmokas. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, mažamečiam nukentėjusiajam S. D. priteistina 1000 Lt neturtinės žalos iš kaltinamojo M. E..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str., teismas

nusprendžia:

M. E., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 3 d., ir jį nuteisti laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str., M. E. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. E. galutinę bausmę – 4 mėnesių trukmės laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 66 str. į M. E. bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2014-04-20 15.50 val. iki 2014-04-22 14.15 val.

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1, 2 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą M. E. atidėti 1 metams, įpareigojant per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, ir skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant juos atlikti per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (LR BK 70 str. 1 d., 75 str. 2, 4 d.).

M. E. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

S. D. įstatyminės atstovės V. D. pareikštą ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš M. E. 1000 Lt neturtinę žalą S. D..

Nuosprendis per 20 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.