Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2011-03-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-71-116/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-03-29
Bylos Nr.
1-71-116/2011
Teisminio proceso Nr.
1-82-1-00430-2010-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaclovas Iždonas
Kaltinamasis
A. Č., E. A.
Nukentėjusysis
E. Z.
Advokatai
Vytautas Juozelaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-71-116/2011(Proceso Nr. 1-82-1-00430-2010-2)Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.1.1.; 2.1.16.1.2.1.8. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 29 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas,sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei, Vilmai Armalytei,dalyvaujant prokurorui Dianai Voskoboinikovai,gynėjams advokatams Vytautui Juozelaičiui, Algirdui Zakrasui,kaltinamiesiems A. Č., E. A.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Raseinių r., LR pilietis, lietuvis, 8 klasių išsilavinimo, dirbantis UAB „R.“ pagalbiniu darbininku, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Raseinių r., teistas 1993-07-12, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį.

E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Raseinių r., LR pilietis, lietuvė, 11 klasių išsilavinimo, nedirbanti, netekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini) Raseinių r., teista: 1993-10-18, 1996-06-28, 2004-12-09 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteista pagal LR BK 178 str. 2 d., laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, bausmę atlikusi, teistumas išnykęs, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,nutstatė:

A. Č. 2010 m. rugpjūčio 7 d. apie 18 val. Raseinių r., (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia suduodamas smūgius rankomis ne mažiau kaip 7 kartus į galvą bei smūgiuodamas koja 1 kartą į krūtinės kairę pusę E. Z., gim. (duomenys neskelbtini), padarė jam poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, pakaušyje, odos nubrozdinimus kaktos dešinėje pusėje, skruoste, kraujosruvas pakaušio, kairio smilkinio, viršugalvio, kaktos, skruostų minkštuose audiniuose, galvos smegenų kairio pusrutulio kaktinės ir momeninės skilčių sumušimus, odos nubrozdinimus krūtinės kairėje pusėje, dešiniame peties sąnaryje, kairės pusės 5–6–7 šonkaulių lūžimus vidurinėje pažastinėje linijoje, kurie komplikavosi ir sukėlė nukentėjusiajam E. Z. komą, t. y. sužalojimų visuma padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, todėl nukentėjusysis E. Z. 2010-09-13 mirė.

E. A. 2010 m. rugpjūčio 7 d. apie 18 val. Raseinių r., (duomenys neskelbtini), A. Č. priklausančio namo gyvenamajame kambaryje, spyrė gulinčiam E. Z. ne mažiau kaip 4 kartus į apatinę kūno dalį, padarydama odos nubrozdinimus kairiame kelyje, alkūnės sąnariuose, gilius odos nubrozdinimus – paviršutines žaizdas kairiame kelio sąnaryje, plaštakoje, dešinėje blauzdoje, nežymiai sutrikdydama E. Z. sveikatą.

Apklausti teisminio nagrinėjimo metu kaltinamieji A. Č., E. A. dėl pareikštų jiems kaltinimų nurodė:

Kaltinamasis A. Č. kaltu prisipažino iš dalies, kadangi tikslo nužudyti E. Z. jis neturėjo, norėjo jį tik sumušti. E. Z. pažinojo iš matymo. Gyvena S. g. (duomenys neskelbtini) kaime kartu su A. A. ir jos dukra apie 5 metus. Ruošėsi sudaryti santuoką. Nurodė, kad 2010-08-07 jam paskambino G. D. ir pakvietė atvažiuoti. Nuvažiavo, buvo išgėręs stiklinę alaus. Sutiko S. P., R. G.. Vėliau atėjo E. Z., pradėjo „kabinėtis“ prie S. P., su kuria anksčiau kartu gyveno. Dabar S. P. gyvena su R. G.. S. P. paprašė jo, kad ją apgintų nuo E. Z.. Jis su E. Z. apsistumdė, ir šis nugriuvo. Nugriuvusiam E. Z. įspyrė į dešinį šoną. Grįžo namo, kambaryje rado E. Z., E. A., A. A. ir jos dukrą. E. Z. prašė, kad išeitų, bet jis atsisėdo į fotelį ir sėdėjo. Norėjo jį ištempti, norėjo jam suduoti, bet jis pasitraukė. Kai tempė E. Z., šis nugriuvo nuo fotelio ant žemės. E. Z. atsikėlus jį vėl pastūmė. E. Z. nugriuvo į virtuvę ant nugaros. Nugriuvusiam spyrė koja į kairį šoną 5–6 kartus. Pasikėlus E. Z., kumščiais jam sudavė į galvą 4–5 smūgius. E. Z. nugriuvo ir nesikėlė. E. A. spardė E. Z. į kojas. E. Z. gulėjo ant nugaros. Nepamena, ar E. Z. buvo netekęs sąmonės. Paėmė jį už pažastų ir ištempė į kitą namo galą. Jį paliko ten, o pats grįžo atgal. Nurodė, kad nebuvo būtinybės E. Z. mušti, mano, kad nebuvo realaus pavojaus kambaryje buvusioms moterims. Pripažino, kad įtakos E. Z. mirčiai turėjo jo suduoti smūgiai. Sutinka atlyginti pareikštą 13486,96 litų ligonių kasos civilinį ieškinį.

Kaltinamoji E. A. kalta prisipažino, parodė, kad 2010-08-07 apie 19 val. atėjo pas A. A., kuri gyvena kartu su A. Č. jam priklausančiame name (duomenys neskelbtini). Nusipirko ,,pūslę“ alaus ir norėjo kartu su A. išgerti. Kai atėjo, namie buvo A. A., jos dukra O. A.. Pati E. A. jau buvo išgėrusi. Su Aldona gėrė alų. Jos gėrė didžiajame kambaryje, kalbėjosi. Apie 19.30 val. atėjo E. Z., matėsi, kad jis išgėręs. E. Z. davė A. A. 2 litus, kad ši pridėtų ir nupirktų dar alaus. Kas į parduotuvę nuėjo, nežino, bet galėjo nueiti Oksana. E. Z. sėdėjo fotelyje. Visi gėrė alų. Matė, kad E. Z. buvo tikrai nesumuštas ir niekuo nesiskundė. Apie tai, kad jis sukonfliktavo ir apsistumdė su A. Č., nepasakojo. Netrukus į namus grįžo A. Č.. A. Č., pamatęs E. Z., pradėjo jį tempti iš fotelio, sakydamas, kad jis išeitų iš namų. Ji pirmą sykį matė, kad E. Z. ir A. Č. konfliktuoja, dėl kokios priežasties, nežino. Matėsi, kad A. Č. piktas ir išgėręs. E. Z. neišėjo. Tuomet A. Č. patampė E. Z., ir šis su foteliu nuvirto ant grindų. Tada A. Č. nutempė E. Z. į virtuvę ir pradėjo jį spardyti. Jai atėjus į virtuvę, E. Z. gulėjo ant grindų, o A. Č. kojomis spardė gulintį E. Z.. Matė, kaip A. Č. rankomis smūgiavo ne mažiau kaip keturis kartus gulinčiam ant nugaros E. Z. į galvą. E. Z. mosikavo rankomis, ir visi A. Č. suduoti smūgiai kliuvo ties smilkiniais, lūpomis. E. Z. norėjo gintis, tačiau A. Č. buvo stipresnis, agresyvesnis. Ji negalėjo E. Z. padėti. Ji vis išeidavo į kitą kambarį, todėl ne viską matė. Vienu momentu, tik nežino kodėl, pripuolė prie E. Z. ir ne mažiau kaip 4 kartus smūgiavo gulinčiam E. Z. į apatinę kūno dalį, tai yra į abi kojas. Daugiau ji niekur nepataikė. Paskui A. Č. paėmė savo darbo medinę kėdutę ir kelis sykius trenkė gulinčiam E. Z. į galvą. E. Z. prašė, kad šis baigtų. E. Z. veidas atrodė ištinęs. Jis smarkiai dejavo. Kitos dienos ryte ji pas A. A. atėjo apie 8 valandą, norėjo dar išgerti alaus. Begeriant su A. A. ir A. Č. alų, šie pasakė, kad ji nueitų į kitą kambarį pasižiūrėti ten palikto E. Z.. Virtuvėje matė daug kraujo, kraujas buvo E. Z. nuo tada, kai A. Č. jį spardė. Gailisi, kad koja spyrė kelis sykius E. Z.. Sužaloti jo tikrai nenorėjo. Buvo stipriai išgėrusi. Dėl kokios priežasties ji mušė E. Z., nežino. A. Č. išgėręs būdavo agresyvus, konfliktuodavo.

Liudytoja A. A. patvirtino, kad A. Č. gyveno 5 metus, ruošėsi susituokti. E. A. yra pažįstama. Ji retkarčiais užeidavo. Tą dieną buvo trise: ji, jos dukra O. A. ir E. A.. Vėliau atėjo E. Z. ir atsinešė alaus. Jis atėjo gerokai išgėręs, atsisėdo į fotelį. Prieš ateinant E. Z. jos gėrė 5 laipsnių alų. Atėjęs jis nieko nesakė, tik atsisėdo į fotelį. Grįžęs A. Č. varė E. Z. laukan. E. Z. kibo prie A. Č. ir suplėšė marškinėlius. E. Z. negalėjo išvaryti iš kambario, jis nereagavo, kai A. Č. jį varė. A. Č. tempė E. Z. nuo fotelio, tai jis nugriuvo su foteliu. Nurodė, kad E. A. spardė E. Z., kai šis gulėjo ant grindų virtuvėje. E. A. spyrė į kojas, apatinę E. Z. kūno dalį.

Liudytoja O. A. parodė, kad gyvena su mama A. A. ir jos sugyventiniu A. Č. (duomenys neskelbtini). A. Č. priklausančiame name. 2010 m. rugpjūčio 7 d. buvo su motina namuose, A. Č. buvo kažkur išėjęs. Apie 18 valandą pas juos į namus atėjo E. A.. Mama ir E. A. miegamajame gėrė alų, o ji sėdėjo šalia ir žiūrėjo televizorių. Apie 19 valandą atėjo E. Z., jis atsinešė 1 ,,pūslę“ alaus. Visi sėdėjo prie stalo, E. Z. sėdėjo fotelyje. Pro duris įėjo A. Č., matėsi, kad jau pagėręs. A. Č. labai susinervino, kai pamatė E. Z.. Jis pasakė, kad šis eitų į savo namus. E. Z. nekreipė į tai dėmesio. Jie susistumdė. Tada A. Č. sėdinčiam E. Z. trenkė į krūtinę, bet pastarasis vis tiek neišėjo. Tuomet A. Č. kumščiu E. Z. 3 kartus sudavė į galvą, kliuvo ties smilkiniu. Ji išsigando ir išėjo į kiemą. Grįžo į kambarį, kai E. Z. gulėjo kitoje namo pusėje. Sužinojo, kad E. Z. mirė. Mano, kad E. Z. galėjo mirti tik nuo patirtų sumušimų.

Liudytoja S. P. parodė, kad E. Z. pažinojo apie 5 metus. Su juo kartu gyveno susidėjusi. Nuo 2010-06-09 į namus priėmė gyventi R. G.. Gyveno labai gerai, pykčių nebuvo. 2010-08-07 apie 17 valandą ji E. Z. matė paskutinį kartą, kai šis buvo atėjęs pas L. M.. Dėl ko jis buvo atėjęs, ji nežino. E. Z. buvo tikrai nesumuštas. Pas L. M. į kiemą buvo atėjęs ir A. Č.. E. Z. buvo blaivus. Jis priėjo prie jos pasiaiškinti, kodėl negrįžta į (duomenys neskelbtini) kaimą. Ji pasakė, kad su juo nebegyvens, kadangi jau gyvena su R. G.. Jis norėjo jai ranka suduoti į veidą, tuomet A. Č. puolė E. Z. ir jį pervertė ant žemės. E. Z. atsikėlė nuo žemės ir puolė bėgti iš kiemo. A. Č. pasivijo E. Z., ir dar jie stumdėsi, matė, kaip A. Č. gulintį E. Z. spardė kojomis. E. Z. vėl pabėgo nuo A. Č.. Matė, kaip jis nubėgo (duomenys neskelbtini) kaimo link. Daugiau E. Z. nematė. A. Č. buvo girtas, kadangi svirduliavo ir buvo agresyvus. 2010-08-08 sužinojo, kad E. Z. sumuštas ir išvežtas į ligoninę, išvežė iš A. Č. namų.

Liudytojas R. G., iš dalies patvirtindamas liudytojos S. P. parodymus, parodė, kad 2010-08-08 sužinojo, kad E. Z. sumuštas ir išvežtas į ligoninę, kad E. Z. išvežė iš A. Č. namų. Apie tai, kad E. Z. sumušė A. Č. savo namuose, sužinojo iš S. P...

Liudytoja A. Š. parodė, kad. 2010 m. rugpjūčio mėnesį, datos neatsimena, apie 16 valandą į jų kiemą atėjo A. Č., kuris paklausė, ar ji ateis į jo laidotuves, kadangi jis susipyko su sugyventine A. A.. Dar sakė, kad turi užmušti arba K. D., arba E. Z.. Atėjo E. Z., jis paklausė, kur S. P.. Ji pasakė, kad S. P. ir R. G. yra pas ją, kadangi jau kurį laiko leido jiems pagyventi sandėliuke. S. P. bijojo E. Z.. Kieme E. Z. S. P. paėmė už rankos ir liepė eiti kartu su juo namo. E. Z. patempė S. P. už rankų. S. P. pradėjo šaukti, kad A. Č. ją gelbėtų. R. G. tik žiūrėjo. A. Č. rankomis pradėjo mušti E. Z..

Iš įvykio vietos apžiūros 2010-08-08 protokolo (su fotolentelėmis) matyti, kad įvykio vieta yra A. Č. gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini) Raseinių r.(1 t., 4–9 b. l.).

Iš objektų apžiūros 2010-09-15 protokolo (su fotolentelėmis) matyti, kad apžiūrėti iš VšĮ Raseinių ligoninės paimti nukentėjusiojo E. Z. rūbai, kuriais jis vilkėjo jo sumušimo metu. (1 t., 11–14 b. l.).

Iš teismo baudžiamojo 2010-12-20 įsakymo matyti, kad S. P. pripažinta kalta pagal LR baudžiamojo kodekso 235 str. 1 d., nuteista už tai, kad davė melagingus parodymus dėl E. Z. sumušimo (1 t. 67–68 b. l.).

Iš Raseinių rajono apylinkės prokuratūros 2010-12-07 nutarimo matyti, kad nutrauktas ikiteisminis tyrimo R. G. atžvilgiu, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 129 str. 1 d. padarymo (1 t., 98–99 b. l.).

Iš įtariamojo A. Č. parodymų patikrinimo vietoje 2010-10-01 protokolo (su fotolentelėmis) matyti, kad A. Č. rodo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. (2 t., 44–56 b. l.).

Iš įtariamosios E. A. parodymų patikrinimo vietoje 2010-12-07 protokolo (su fotolentelėmis), matyti, kad ji nurodo, kaip ji bei A. Č. mušė nukentėjusįjį E. Z. (1 t., 133–137 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Jurbarko poskyrio specialisto išvadomis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriomis nustatyta,, kad E. Z. mirtis įvyko nuo kūno sumušimo, lydimo odos nubrozdinimų, kraujosruvų galvoje, galvos smegenų sumušimo, kairės pusės šonkaulių lūžimų, ir tai komplikavosi koma, poodinės emfizemos krūtinėje, kakle, dideliu galvos smegenų pabrinkimu požievio srityje, smegenų žievėje, kamiene pavienėmis perivaskulinėmis kraujosruvėlėmis, kūno dešinės pusės daliniu paralyžiumi, pūlingu pleuritu, bronchitu ir plaučių uždegimu, širdies veiklos ir kvėpavimo funkcijos nepakankamumu. Lavone rasti sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, pakaušyje (medicinos dokumentų duomenimis), odos nubrozdinimai kaktos dešinėje pusėje, skruoste, kraujosruvos pakaušio, kairio smilkinio, viršugalvio, kaktos, skruostų minkštuose audiniuose, galvos smegenų kairio pusrutulio kaktinės ir momentinės skilčių sumušimas, odos nubrozdinimai krūtinės kairėje pusėje (medicinos dokumentų duomenimis), dešiniame peties sąnaryje, kairės pusės 5–6–7 šonkaulių lūžimai vidurinėje pažastinėje linijoje. Išvardinti sužalojimai padaryti suduodant mažiausiai 7 smūgius į galvą bei 1 smūgį į krūtinės kairę pusę. Sužalojimų visuma atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, o šiuo atveju sukėlė mirtį. Lavone nurodyti sužalojimai: odos nubrozdinimai kairiame kelio, alkūnės sąnariuose, gilūs odos nubrozdinimai – paviršinės žaizdos kairiame kelio sąnaryje, plaštakoje, dešinėje blauzdoje, padaryti mažiausia 4 smūgių ar trauminių poveikių, ir įtakos mirčiai neturėjo, o gyvam asmeniui gali būti kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Specialisto išvados 4.1 ir 4.2 punktuose nurodyta, kad rasti sužalojimai tikėtinai padaryti tuo pačiu ar artimu laiku (1 t., 21–28, 31 b. l.).

Įrodymų vertinimas, analizė, kaltinamųjų A. Č., E. A. nusikalstamos veikos juridinė kvalifikacija ir jos pagrindimas.

Teismas remiasi kaltinamųjų A. Č., E. A., liudytojų parodymais, surinktais rašytiniais įrodymais, gretina dėl jų įrodomosios reikšmės liečiamumo, leistinumo ir tarpusavio ryšį su parodymais, kurie leidžia konstatuoti, kad nukentėjusiojo E. Z., gim. (duomenys neskelbtini), mirtis įvyko nuo kūno sumušimo, lydimo odos nubrozdijimų, kraujosruvų galvoje, galvos smegenų sumušimo, kairės pusės šonkaulių lūžimų, ir tai komplikavosi koma, poodinės emfizemos krūtinėje, kakle, dideliu galvos smegenų pabrinkimu su požievio srityje, smegenų žievėje, kamiene pavienėmis perivaskulinėmis kraujosruvėlėmis, kūno dešinės pusės daliniu paralyžiumi, pūlingu pleuritu, bronchitu ir plaučių uždegimu, širdies veiklos ir kvėpavimo funkcijos nepakankamu. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kurių pobūdžio kategoriškai nėra galimybės nustatyti – tai galėjo būti tiek rankos, tiek kojos, tiek kokie aplinkos daiktai ir pan., suduodant mažiausia 7 smūgius į galvą bei 1 smūgį į krūtinės kairę pusę. Sužalojimų visuma atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, o šiuo atveju sukėlė mirtį. Vertinant teismo medicinos specialisto išvadą, matyti, kad E. Z. nurodyti sužalojimai: odos nubrozdinimai kairiame kelio, alkūnės sąnariuose, gilūs odos nubrozdinimai – paviršinės žaizdos kairiame kelio sąnaryje, plaštakoje, dešinėje blauzdoje, padaryti mažiausia 4 smūgių ar trauminių poveikių, ir įtakos mirčiai neturėjo, o gyvam asmeniui gali būti kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Teismas sugretinęs byloje ištirtus įrodymų šaltinius kaltinamiesiems pareikšto kaltinimo ribose – pačių kaltininkų pripažinimą sudavus smūgius kumščiais, spardant nukentėjusįjį, specialisto išvadas, liudytojų parodymus – daro išvadą, kad nukentėjusiojo mirtį sukėlė kaltinamojo A. Č. tyčiniai veiksmai – tiesioginiai smūgiai į gyvybiškai pavojingas kūno sritis, nes byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad smūgius sudavė dar kuris nors kitas asmuo ar kad nukentėjusysis krito ir susižalojo pats, patirdamas mirtį sukėlusius sužalojimus. Tokia išvada darytina įvertus visas faktines įvykio aplinkybes, ištirtus įrodymus.

Bylos įrodymai – kaltinamosios E. A., liudytojų A. A., O. A., A. Š. S. P., R. G. parodymai patvirtina, kad A. Č. nukentėjusįjį E. Z. mušė kieme, o jam atėjus į A. Č. namus tęsė savo nusikalstamą veiką. Paminėti liudytojai, išskyrus A. Š., S. P., R. G., įvykio nematė, tačiau sugretinus jų duotus parodymus su kitais byloje esančiais įrodymais, kurie papildo vienas kitą, įrodo kaltinamojo A. Č. kaltę.

Kaltinamasis A. Č. iš esmės pripažindamas savo kaltę pagal jam pareikštą kaltinimą dėl nužudymo, tačiau neigdamas tyčią nužudyti, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme neneigė nustatytų faktinių aplinkybių apie tai, kad jis sumušė nukentėjusįjį E. Z., kad padarė jam mirtinus sužalojimus ir fakto, kad nukentėjusysis E. Z. mirė nuo jo veiksmų. Kaltinamojo parodymų analizė byloja, kad jis dėl visų kaltinime išdėstytų faktų nurodė iš esmės vienodas aplinkybes, kurias patvirtina ir kiti bylos duomenys. Teisme kaltinamasis neigė tik tyčią nužudyti, t. y. savo veikos subjektyviąją pusę, teigdamas, jog nenorėjo nukentėjusiojo mirties.

Taip pat teismas pažymi, kad visuma byloje ištirtų įrodymų liudija apie tai, kad visus kaltinime nurodytus sužalojimus nukentėjusiajam E. Z., dėl kurių jis mirė, padarė kaltinamasis. Pažymėtinas ir tas faktas, kad kaltinamasis, pripažindamas savo kaltę dėl padarinių, negalėjo teismui išaiškinti ir atskleisti, kas iš tikrųjų sukėlė tokį jo pykčio protrūkį. Teismas pažymi, kad byloje nėra objektyvių duomenų, teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, jog kaltinamasis A. Č. nukentėjusįjį E. Z. nužudė gindamasis nuo jo pavojingo kėsinimosi į jo sveikatą ar gyvybę, kad kaltinamasis nukentėjusįjį nužudė staiga labai susijaudinus dėl paties nukentėjusiojo neteisėto ar itin įžeidžiančio kaltininką poelgio, kad tai kaltinamojo A. Č. greitas atsakas į įžeidimą.

Nukentėjusiojo E. Z. mirtis įvyko po pavartoto fizinio smurto. Taigi šis faktas ir šie įrodymai leidžia teismui konstatuoti, kad tarp kaltinamojo A. Č. tyčinių veiksmų – smūgių kumščiais bei koja – ir kilusių žalingų padarinių – E. Z. mirties – yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamojo A. Č. veiksmai šiuo atveju sukėlė ir nulėmė pasekmes – E. Z. mirtį.

Kaltinamojo A. Č. kaltė pasireiškė tyčine jos forma, kurią atskleidžia subjektyviosios pusės požymiai, nusikaltimo padarymo motyvas ir tikslas.

Kaltinamasis A. Č., skatinamas nepamatuoto pykčio ir dėl nesivaldymo negalėdamas ir nenorėdamas adekvačiai įvertinti situacijos, tyčia pavojingai smogęs kumščiais ir koja nukentėjusiajam E. Z. į įvairias kūno vietas bei pilvo sritį, ir pastaraisiais smūgiais sukėlęs padarinius – sunkų sveikatos sutrikdymą, sukėlusį nukentėjusiojo E. Z. mirtį, suvokė, kad jo veiksmai yra pavojingi nukentėjusiojo gyvybei, numatė pasekmes ir sąmoningai leido joms kilti, nors tiesiogiai nukentėjusiojo E. Z. mirties nesiekė ir nenorėjo. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs visas faktines aplinkybes – kaltininko A. Č. ir nukentėjusiojo E. Z. santykius iki nusikaltimo padarymo, kaltininko elgesį jo metu ir po jo. Pati įvykio situacija, kurią atskleidžia bylos faktai, ir kilusio buitinio konflikto lygis nebuvo pakankami, kad sukeltų kaltininkui tiesioginį norą siekti nukentėjusiojo E. Z. mirties. Tačiau konfliktas buvo pakankama priežastis (turint galvoje kaltininko būdo ypatumus, pyktį, nesugebėjimą valdytis) sužaloti nukentėjusįjį ir būti abejingam dėl galimų padarinių.

Kaltinamasis A. Č. yra gimęs (duomenys neskelbtini ), t. y. sulaukęs 44-erių metų amžiaus. Tai rodo, kad jo gyvenimiškoji patirtis, branda, susiformavę charakterio bruožai ir pažiūros veikos padarymo metu buvo pakankami, kad jis galėtų įvertinti savo veiksmus ir galimus tokių veiksmų padarinius ir pasirinktų tokį elgesio variantą, kurio nori. Todėl teismas konstatuoja, kad jo veiksmai smogiant nukentėjusiajam smūgius buvo valingi, jo paties suprasti, o tyčios intelektualinis elementas – pavojingos ir draudžiamos veikos suvokimas ir pasekmių numatymas – lėmė valinį elementą – sąmoningą leidimą pasekmėms – E. Z. mirčiai kilti.

Šie įrodymai patvirtina kaltinamojo A. Č. veikos faktines aplinkybes, tyčios turinį, darytina išvada, kad kaltininko veiksmai ikiteisminio tyrimo pagrįstai buvo kvalifikuoti ir teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį.

Nustatyta, kad kaltinamoji E. A. spyrė gulinčiam E. Z. ne mažiau kaip 4 kartus į apatinę kūno dalį, įtakos mirčiai neturėjo, o gyvam asmeniui galėjo būti kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamosios E. A. nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu buvo teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį

Kaltinamasis A. Č. konsultuotas dėl teismo psichiatrinės ekspertizės reikalingumo VTPT prie LR SAM Šiaulių teismo psichiatrijos skyriuje, kur nustatyta, kad A. Č. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga, pakaltinamas (2 t., 34 b. l.).

Kaltinamojo A. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamojo A. Č. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad kaltininkas nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamosios E. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamosios E. A. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad kaltininkė nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 9 p.).

Teisės teorijoje ir teismų praktikoje provokuojančiu elgesiu pripažįstamas toks elgesys, kai asmuo, kuriam buvo padaryta nusikalstama veika, sąmoningai (tyčia) atlieka veiksmus, formuojančius ar stiprinančius kaltininko vidines paskatas padaryti nusikalstamą veiką nukentėjusiajam, t. y. formuojančius ar stiprinančius nusikalstamos veikos padarymo motyvą. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką. Byloje esančių kaltinamojo A. Č., kaltinamosios E. A., liudytojų A. A., O. A. parodymų matyti, kad nukentėjusiojo E. Z. kaltinamasis A. Č. prašė išeiti iš kambario, tačiau E. Z. į tai nereagavo. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, nukentėjusysis tyčia neprovokavo kaltinamojo veiksmų, bet taip pasielgdamas iš viso nevertino savo elgesio kaip rizikingo, nors galėjo ir turėjo numatyti, jog toks jo elgesys paskatins kaltinamąjį nusikalsti. Akivaizdu, kad toks nukentėjusiojo E. Z. elgesys turėjo įtakos šio nusikaltimo padarymui, todėl vertinamas kaip rizikingas. Tai kaltinamajam A. Č. pripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas)

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai.

Skiriant kaltinamajam A. Č. bausmę atsižvelgiama, kad padarytas tyčinis nužudymas yra labai sunkus ir pavojingas nusikaltimas (BK 11 str. 6 d.), juo sukeltos neatstatomos pasekmės, ir tuo padaryta ypatinga žala visuomenei. Taip pat atsižvelgiama į kaltininko asmenybę – A. Č. neteistas, administracine tvarka 2009-2010 m. nebaustas, charakterizuojamas teigiamai, teistumas išnykęs. Esant 2 atsakomybę lengvinančioms bei sunkinančiai aplinkybei, sugretinus paminėtas aplinkybes, įvertinus kaltinamojo asmenybę, A. Č. skirtina laisvės atėmimo bausmė, tačiau ženkliai mažesnė, negu straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Kadangi už nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, įstatymo leidėjas numatė tik laisvės atėmimo bausmę, taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 straipsnio nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį nėra pagrindo, nes nėra visų minimo straipsnio pirmoje arba antroje dalyje numatytų sąlygų.

Kardomąją priemonę kaltinamajam A. Č. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą – suėmimą. Remiantis LR BK 66 straipsniu į paskirtąją bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas.

Kaltinamoji E. A. kaltinama padarius vieną tyčinę, nesunkią nusikalstamą veiką, teistumas išnykęs, administracine tvarka 2009-2010 metais nebausta (1 t., 131 b. l.), charakterizuojama patenkinamai. Esant atsakomybę lengvinančiai bei sunkinančiai aplinkybei baustina laisvės apribojimu, skiriant įpareigojimus, uždraudžiant lankyti tam tikrose vietos, tam tikru laiku būti namuose (BK 48 str.).

E. A. pagal LR BPK 140 straipsnį sulaikyta 2010-09-27 iki 2010-09-29 (1 t., 105 b. l.)

Kaltinamajai E. A. 2010-09-29 prokurorės nutarimais paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., 139–140 b. l.), dokumentų paėmimas (1 t., 141–143 b. l.), įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., 144 b. l.), paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl pareikšto civilinio ieškinio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Sveikatos sistemos įstatymo 90 straipsniu, Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 30 straipsnio 1 punktu, LR CK 6.280 straipsnio 1 dalimi, BPK 66 straipsnio 1 dalimi, 70 straipsnio 3 dalimi, patenkinti Raseinių rajono apylinkės prokuratūros pareikštą 13486,96 litų civilinį ieškinį, priteisiant Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiojo E. Z. gydymą stacionare iš A. Č. (2 t., 76–82 b. l.).

Daiktai, turintys nusikalstamai veiklai tirti nepateikti.

Kaltinamajam A. Č. laikinas nuosavybės teisių apribojimas taikytas, apribojimas paliktinas (1 t., 92 b. l.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytais teiginiais ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299 straipsniais, 302–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. Č. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio pirmąją dalį (dėl tyčinio nužudymo) ir nuteisti laisvės atėmimu (8) aštuoneriems metams ir (6) šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią laikyti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti sulaikymo bei suėmimo laiką nuo 2010 m. rugsėjo 15 d. iki 2010 m. rugsėjo 17 d. nuo 2010 m. rugsėjo 22d. iki 2011 m. kovo 29 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir vykdyti nuosprendį.

E. A. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio pirmąją dalį ir nuteisti ją laisvės apribojimo bausme (1) vieneriems metams ir (6) šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 6 dalies 5 punktu per tą laiką uždrausti kasdien nuo 18 val. iki 22 val. lankytis kavinėse, restoranuose, baruose, smuklėse, aludėse, kuriose prekiaujama alkoholiniais gėrimais, tarp jų ir alumi; ją įpareigoti per laisvės apribojimo bausmės laiką kasdien nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, adresu: (duomenys neskelbtini) Raseinių rajone, atlikti 120 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos arba kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

E. A. išaiškinti, kad ji per laisvės apribojimo bausmės laiką privalo be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo bei suėmimo laiką nuo 2010 m. rugsėjo 27 d. iki 2010 m. rugsėjo 29 d., vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmę vykdyti teismo nuosprendžiui įsiteisėjus. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio vykdymo pradžios. Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Tenkinti Raseinių rajono apylinkės prokuratūros civilinį ieškinį, priteisti iš nuteistojo A. Č. 13486,96 litų Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiojo E. Z. gydymą stacionare.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Teisėjas Vaclovas Iždonas