- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-26
- Bylos Nr.
- eI-9300-811/2015
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Violeta Petkevičienė, Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- D. G.-K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, Lietuvos Respublikos Seimui
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės, Donato Vansevičiaus ir Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjai D. G.-K., nedalyvaujant atsakovų atstovams, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. G.-K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, ir Lietuvos Respublikos Seimui dėl neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde, kurį patikslino, prašo priteisti solidariai iš atsakovų 100 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas..
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 30 d. nutartimi priimtame pareiškėjos patikslintame skunde pareiškėja nurodė, kad 2014-11-25 vyko Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas) nutarimo „Dėl D. Gumbrevičiūtės-Kuzminskienės skyrimo lygių galimybių kontroliere projekto Nr. XIIP-2532(2) svarstymas ir priėmimas. Seimas slapto balsavimo metu (už – 48, prieš – 42, susilaikė – 18) protokoliniu nutarimu nepritarė nutarimo projektui skirti pareiškėją Lygių galimybių kontroliere. Mano, kad pareiškėja atitiko įstatymo keliamus reikalavimus Lygių galimybių kontrolierės pareigoms užimti, jos kandidatūrai bendru sutarimu pritarė Seimo Žmogaus teisių komitetas. Teigia, kad Seimo narių klausimai ir pasisakymai buvo homofobinio pobūdžio, nukreipti prieš netradicinės lytinės orientacijos asmenis bei jų teises ir laisves, siejant pareiškėją su šios grupės asmenimis ir kvestionuojant pareiškėjos saviraiškos teisę pasirinkti darbo pobūdį vykdant mokslinę-pedagoginę bei praktinę advokatės veiklą. Mano, kad nepritarimą Seimo nutarimo projektui lėmė diskriminaciniai motyvai, kas yra neteisėta ir nepagrįsta, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam lygiateisiškumo, konstituciniam teisinės valstybės principui, asmens saviraiškos laisvei, teisėtų lūkesčių principui, teisei užsiimti tam tikra veikla ar verslu kaip privataus gyvenimo elementu, teisinio tikrumo ir apibrėžtumo principui. Mano, kad kandidatui atitinkant objektyvius įstatymo keliamus reikalavimus, Seimo diskrecijos teisė negali būti absoliuti. Ji turi būti ribojama Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų bei tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių apsaugos srityje. Nurodo, kad neteisėtumas, kaip viena iš civilinės atsakomybės sąlygų, pasireiškė Seimo narių neteisėtu veikimu, t. y. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą visų asmenų lygybės prieš įstatymą principą, Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 1 punkte įtvirtintą pareigą priimant į darbą, valstybės tarnybą, taikyti vienodus atrankos kriterijus ir sąlygas, taip pat Europos žmogaus teisių konvencijos 6, 8, 10 ir 14 straipsnius. Mano esant neteisėtu Seimo protokolinį nutarimą Nr. SPP-203, kuriuo pareiškėja nebuvo paskirta lygių galimybių kontroliere, nes pažeisto pareiškėjos lygios galimybės, ji diskriminuojama dėl sąsajų su netradicine lytine orientacija ir atliekamo darbo pobūdžio bei menamos charakteristikos priskyrimo darbo santykių srityje. Svarstant pareiškėjos kandidatūrą, Seime nebuvo kvestionuojama jos kvalifikacija, patirtis, mokslinė veikla ar autoritetas, o atvirkščiai, šios charakteristikos Seimo narių buvo pabrėžtos kaip pareiškėjos stiprybės. Svarstymo metu pareiškėjai buvo užduoti ir nedalykinio pobūdžio klausimai, siekiantys atskleisti jos požiūrį į homoseksualios lytinės orientacijos asmenis. Mano, kad Seimo nariai balsavimo dėl nutarimo „Dėl D. Gumbrevičiūtės-Kuzminskienės skyrimo lygių galimybių kontroliere projekto Nr. XIIP-2532(2) metu išsakė neigiamą savo požiūrį į pareiškėją, nes ji savo mokslinėje-pedagoginėje veikloje bei būdama advokate dalyvavo homoseksualių asmenų organizuotuose renginiuose ir įtraukta į ekspertų sąrašus Lietuvos gėjų ir lesbiečių bylinėjimosi strategijoje. Teigia, kad lyginant su asmeniu panašioje situacijoje – A. L. – pareiškėjai buvo taikomos mažiau palankios sąlygos, t. y. ji nebuvo paskirta lygių galimybių kontroliere.
Pareiškėjos diskriminacija sukėlė jai didžiulę žalą: buvo pažemintas jos orumas, sukelta vidinė įtampa, užkirstas kelias savirealizacijai, sumažinta savigarba, savivertė, buvo pasikėsinta į pareiškėjos tapatybės dalį, pažeistas privataus gyvenimo neliečiamumas. Neteisėtais atsakovių veiksmais fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, atsakinėjant į neadekvačius klausimus ir nepagrįsto pastabos dėl profesinės veiklos padaryta neturtinė žala pareiškėjai – neigiami išgyvenimai, stresas, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, sužinojus, kad dėl diskriminacijos pareiškėja nepriimta į pareigas, kurios itin atitiko jos profesinę patirtį ir pasirengimą dirbti šioje srityje. Pareiškėja nurodo jautėsi persekiojama ir patyrė emocinę depresiją, pažeminimą, nes buvo sutapatinta su asmenimis, kuriuos gynė dėl savo profesinės ir ekspertinės veiklos, dėl ryšių su mažumomis; taip pat reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Pareiškėja ilgai ir atsakingai ruošėsi šioms pareigoms, todėl netesėtas elgesys ją sukrėtė: neturkus po neteisėtų veiksmų dėl patirto streso dėl stiprių spaudžiančių skausmų kairėje krūtinės pusėje širdies plote pareiškėja teigia pirmą kartą gyvenime buvusi paguldyta į intensyvios priežiūros palatą, vėliau gydyta skyriuje, buvo nedarbinga daugiau, nei savaitę ir nukreipta tolimesniems tyrimams ir gydymui. Pareiškėja buvo gydoma medikamentiniais leidžiamaisiais ir geriamaisiais preparatais, nukreipta psichologo konsultacijai, vėliau – psichoterapeuto konsultacijai, jai konstatuoti nuotaikos svyravimai, besitęsiantys skausmai širdies plote, nuvertinimo jausmas ir kt. teigia, kad šio nenaudingo poveikio nebūtų, jei nebūtų buvusių neteisėtų veiksmų.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos Seimas atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo kad atsakovu šioje byloje turi būti Lietuvos valstybė, todėl Seimas nėra tinkamas atsakovas. Teigia, kad Seimo kanceliarija negali būti tinkamu atstovu byloje, nes ji nesiejama su pareiškėjos patirta žala. Pareiškėjos nurodoma žala atsirado dėl Seimo, kaip kolegialios institucijos veiksmų, tačiau Seimui įgaliojimai negali būti suteikti Vyriausybės nutarimu, nes taip būtų pažeistas Konstitucijos 5 str. įtvirtintas valdžių padalijimo principas. Mano, kad bylose, kurių dalykas yra Seimo veiksmais padaryta žala, pagal galiojančius teisės aktus atstovas nėra nustatytas. Tuo pačiu nurodo, kad tam, kad būtų patenkintas pareiškėjos skundas, turi būti konstatuotas Seimo veiksmų neteisėtumas nepriimant nutarimo projekto ir nepaskiriant pareiškėjos lygių galimybių kontroliere. Nurodo, kad Konstitucija suteikia plačią diskreciją Seimui spręsti dėl asmens tinkamumo eiti pareigas, į kurias skiria Seimas. Seimas nėra viešojo administravimo subjektas, o jo priimamų aktų teisėtumo kontrolė Konstitucijos 105 str. 1 d. pavesta Konstituciniam Teismui, todėl šioje byloje administracinis teismas neturi kompetencijos vertinti Seimo veiksmų teisėtumo. Nekonstatavus pareiškėjos nurodytų Seimo veiksmų nepaskiriant jos į Lygių galimybių kontrolierės pareigas neteisėtumo, nėra pagrindo nagrinėti žalos atlyginimo klausimo. Kitų pareiškėjos skunde išdėstytų motyvų nurodo nevertinsiantis, prašo pareiškėjos skundo reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
Teismo posėdyje pareiškėja palaikė skundą, prašė svarstyti klausimą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl priimto sprendimo teisėtumo ar neteisėtumo. Nurodė, kad neturtinės žalos dydis yra pajamos, kurias pareiškėja būtų gavusi, jeigu būtų buvusi paskirta lygių galimybių kontroliere, nes paskyrimui į šias pareigas ruošėsi gana ilgai
Atsakovų atstovai teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjant bylą nustatyta, kad 2014-11-25 Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje vyko Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl D. Gumbrevičiūtės-Kuzminskienės skyrimo lygių galimybių kontroliere“ projekto Nr. XIIP-2532(2) (toliau – Nutarimo projektas) svarstymas ir priėmimas. Lietuvos Respublikos Seimas slapto balsavimo metu balsų dauguma (už – 48, prieš – 42, susilaikė – 18) nepritarė Nutarimo projektui skirti pareiškėją lygių galimybių kontroliere. Pareiškėja mano, kad ji lygių galimybių kontroliere buvo nepaskirta nepagrįstai, todėl prašo priteisti 100 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 str. 1 d. nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Viešasis administravimas apibrėžiamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti, t. y. Administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (ABTĮ 2 str. 1 d., Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 1 p.).
Pagal ABTĮ 16 str. 2 d. nuostatas, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų).
ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Viešojo administravimo subjekto sąvoka pateikta ABTĮ 2 str. 4 d. – tai valstybės institucija ar įstaiga, savivaldybės institucija ar įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą. Lietuvos Respublikos Seimas nėra viešojo administravimo subjektas, o Seimo narių priimti ar nepriimti teisės aktai nėra susiję su viešojo administravimo veikla.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-05-20 nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-413-602/2015, kurioje buvo sprendžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-01-02 nutarties šioje administracinėje byloje, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, nurodė, kad „dėl valstybės institucijų (šiuo atveju Seimo) veiklos gali atsirasti ir asmens teisių ar laisvių pažeidimas, inter alia žala“ ir konstatavo, kad „teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundo reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais Seimo veiksmais, atlyginimo“.
Administraciniai teismai spręsdami bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, privalo vadovautis Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatomis, nustatančiomis deliktinės atsakomybės atvejus, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar darbuotojai privalėjo veikti. Pagal CK 6.271 straipsnyje nustatytas žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo sąlygas, šiame straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Prievolei atlyginti patirtą turtinę žalą kilti būtina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė negalima, taigi jai neatsiranda pareiga atlyginti žalą. Tokį aiškinimą pateikia ir Konstitucinis Teismas, nurodęs, jog asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą).
Atsižvelgiant į ABTĮ 16 str. 2 d. nuostatas, pagal kurias administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti <... Seimo, Seimo narių, ... > veiklos, konstatuotina, kad neteisėti šios institucijos veiksmai laikytini neįrodytais, todėl žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos nustatymas yra betikslis. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad nesant neteisėtų veiksmų, nėra visų deliktinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų, todėl pareiškėjos reikalavimas priteisti solidariai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, ir Lietuvos Respublikos Seimo 100 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą negali būti tenkinamas.
Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją (ABTĮ 4 straipsnio 2 dalis). Pareiga kreiptis į Konstitucinį Teismą atsiranda tik tuo atveju, jei teismas suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Konstitucijai. Šiuo atveju nagrinėjant administracinę bylą teismas, vadovaudamasis ABTĮ 16 str. 2 d. nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-05-20 nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-413-602/2015, iš viso nevertino Seimo narių veiksmų 2014-11-25 Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje svarstant ir nepriimant Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl D. Gumbrevičiūtės-Kuzminskienės skyrimo lygių galimybių kontroliere“ projektą Nr. XIIP-2532(2), nes tai nebuvo šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Taigi, nagrinėjamuoju atveju teismui nekilo abejonių dėl būtinybės kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, teismas
pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.