Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant ieškovų O. P. ir E. P. atstovui advokatui Vytui Kantaravičiui, atsakovams A. K., J. K., jų atstovui advokatui Viliui Putkiui, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal O. P. ir E. P. ieškinį atsakovams A. K., J. K. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2006 m. spalio mėnesį J. K. vėl paskambino ieškovei O. P. ir paprašė paskolinti 35000 Lt, kurie jiems reikalingi dėl namo pirkimo sūnui Š., nes tiek trūksta iki reikiamos namo pirkimo sutartos sumos. Atsakovė J. K. telefonu padiktavo savo sutuoktinio -atsakovo A. K. asmens kodą ir banko sąskaitą, į kurią buvo prašoma pervesti prašomus paskolinti 35000 Lt. Ieškovai kaip sutuoktiniai, valdydami bendrosios jungtinės nuosavybės teise pinigines lėšas, nusprendė padėti artimiems giminaičiams ir paskolinti prašomus 35000 Lt. Todėl, 2006 m. spalio 2 d. dviem banko pavedimais į atsakovo A. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas “Hansabankas”, ieškovė O. P. pervedė 35929 Lt.

2006 metų pabaigoje atsakovai J. ir A. K. atvyko pas ieškovus į namus Skuodo mieste ir, žinodami, kad jie turi planų persikelti gyventi į Dzūkiją, pasisiūlė ant nugriauto ūkinio pastato pamatų prie senojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) miestelyje pastatyti nedidelį butelį-namelį ir ieškovams, nes savo reikmėms ketinantys po vienu stogu statyti pirtį garažą. Šiems planams įgyvendinti į atsakovo A. K. sąskaitą buvo pervedami pinigai: 2007-01-02 - 10000 Lt, 2007-01-25 dviem pavedimais - 20000 Lt, 2008-04-07 - 10000 Lt, 2008-06-05 - 15000 Lt. 2008-07-16 atsakovui A. K. telefonu paprašius paskolinti pinigų apmokėti kursams laivo kapitono licenzijai gauti, 2008-07-16 buvo pervesta į jo asmeninę sąskaitą 10000 Lt.

2009-06-05 atsakovė J. K. paskambino telefonu ir vėl paprašė O. P. paskolinti pinigų 3000 Lt sūnaus Š. mokslams apmokėti. Po šio atsakovės prašymo, ieškovė nieko neįtardama, pervedė į atsakovės J. K. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB ,,Swedbank” 3000 Lt.

Nors nuo atsakovų pasiūlymo pastatyti jiems butą ar nedidelį namelį sklype prie senojo namo (duomenys neskelbtini), praėjo daugiau nei 4 metai, tačiau žadėtas būstas taip ir nebuvo pastatytas. Todėl 2010 m. liepos 19 d. ieškovė O. P. nuvyko pas atsakovus į namus dėl piniginių lėšų grąžinimo, tačiau J. K. atsisakė bendrauti ir pasakė, kad jos sutuoktinis A. K. yra išėjęs į jūrą ir grįš tik 2010 m. rugsėjo 29 d. ir tuomet svarstys galimybes apie pinigų grąžinimą. Tačiau jie ir toliau aktyviai telefonu daug kartų ragino atsakovus grąžinti paskolintus pinigus, kol į ieškovų telefoninius skambučius jau neatsakydavo, pradėjo jų vengti. Tuomet 2010 m. spalio 8 d. ieškovė atvyko pas atsakovus į namus tartis dėl paskolintų pinigų grąžinimo datos. Iš pradžių atsakovas A. K. mainais už paskolintas pinigines lėšas siūlė atiduoti atsakovų sūnui Š. nupirktą, bet visiškai neįrengtą gyvenimui namą, tačiau vėliau savo nuomonę pakeitė, pradėjo įžeidinėti ieškovę, tyčiotis iš jos tremtinės statuso. Taip susitarimas dėl piniginių lėšų grąžinimo pasiektas nebuvo. Ieškovai, gerbdami giminystės ryšiais paremtus santykius ir nenorėdami jų gadinti, ir toliau dėjo visas pastangas gera valia be teisminių procedūrų, taikiai išspręsti kilusį ginčą. Tuo tikslu ieškovė O. P. per Skuodo rajono notarų biuro notarę V. Ž. 2010-10-29 išsiuntė atsakovams prašymą - pretenziją dėl paskolintų pinigų grąžinimo, tačiau atsakymo iš atsakovų nesulaukė. Todėl ieškovai, suprasdami kad yra apgauti, buvo priversti kreiptis teisinės pagalbos pas advokatą. Ieškovė O. P., kartu su jai teisinę pagalbą teikusiu advokatu, susitiko su atsakovais aptarti susiklosčiusios situacijos ir galimybių iškilusį ginčą išspręsti taikiai ne teismine tvarka, nurodant konkretų paskolintų pinigų grąžinimo terminą. Abipusių nuolaidų būdu buvo pasiektas susitarimas, pagal kurį atsakovai sutiko gera valia grąžinti iš ieškovų gautus 90 000 Lt, nors pagal bankinius pavedimus yra gavę žymiai didesnę sumą (106 929 Lt). Šis sutarimas buvo užfiksuotas raštu, kurį surašė pati atsakovė J. K., prašydama pinigų grąžinimo terminą atidėti 8 mėnesiams, t.y. iki 2011 m. birželio 1 dienos. Suėjus sutartam pinigų grąžinimo terminui, atsakovai gautų pinigų negrąžino, tačiau vėl paprašė atidėti mokėjimo terminą 4 mėnesiams. Ieškovai, gerbdami giminyste siejamus tarpusavio santykius su atsakovais, vėl patikėjo ir sutiko pratęsti piniginių lėšų grąžinimo terminą iki 2011 m. rugsėjo 15 d., nes J. K. 2011-06-07 paskolos rašteliu patvirtino ir pasižadėjo, kad tikrai su vyru A. K. gavę bendriems reikalams iš O. P. 90000 Lt grąžins iki 2011 m. rugsėjo 15 d. Tačiau atsakovai neįvykdė ir šių savo rašytinių įsipareigojimų, į ieškovų raginimus gera valia grąžinti paskolintus pinigus jau nereaguoja, gautų piniginių lėšų negrąžina, netgi savo rašytinius įsipareigojimus ignoruoja, o prieštaravime klaidina teismą, todėl ieškovai priversti savo teises ir teisėtus interesus ginti teisme.

Sutinkamai su CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. l d., atsakovai ieškovams privalo mokėti 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo.

- Iš pridėtų prie atsiliepimo priedų (kredito sutarčių ir namo, esančio (duomenys neskelbtini), nuotraukų) galima daryti išvadą, kad atsakovai 2007-07-11 gautą kreditą panaudojo ne pagal paskirtį. Iš pateiktų foto nuotraukų matyti, kad A. K. nusipirktam namui pakeistas tik stogas, kuris paties A. K. teigimu, kainavo 30 000 Lt, o kur buvo panaudota kita 101 367 eurų paskolos dalis taip ir neaišku. Šios aplinkybės tik dar kartą patvirtina, kad A. K., veikdamas kartu su J. K., tiek iš ieškovų, tiek iš kredito įstaigų gautus pinigus panaudojo kitiems tikslams ir savo asmeniniams šeimos poreikiams tenkinti.

- Be to, nepagrįsti motyvai, kad nekilnojamąjį turtą atsakovai įsigijo ne sau. Turtas registruotas jų vardu. Jie ėmė 2005 m., 2006 m. banko kreditus namo pirkimui (remontui) sau, o ne ieškovams, jie įkeitė savo turtą, o ne ieškovų. Kredito sutartyse bankui nepranešė, kad veikia kaip įgaliotiniai, o veikė savo vardu ir savo rizika. Atsakovų pateikta 2005-03-01 kredito sutartis ir 2006-05-11 papildomas susitarimas prie šios sutarties patvirtina, kad atsakovai pinigines lėšas namo, esančio (duomenys neskelbtini), remontui turėjo, dar prieš ieškovams paskolinant pinigines lėšas. Tad atsakovų nurodytas teiginys, kad jie iš ieškovų gautas pinigines lėšas panaudojo gyvenamojo būsto jiems įrengimui, visiškai nepagrįstas ir logiškai nepaaiškinamas.

- Nepagrįsti aiškinimai ir dėl rentos santykių. Rentos sutartis turi būti tik notarinės formos, o šios formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį ir taikoma restitucija. Nors jokios rentos ir nebuvo, nes atsakovai neįsipareigojo išlaikyti ieškovų, bet net ir pripažinus teismui rentos santykį, pasekmės nekiltų dėl sandorio formos trūkumų. Be to, atsakovai per restituciją privalėtų grąžinti visas lėšas, ką iš ieškovų gavo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovai savo reikalavimus grindžia dviem paskolos rašteliais ( b.l. 6-7), nurodymais pervesti įmokėtus grynuosius pinigus, mokėjimo pavedimais ( b.l. 47-57), O. P. rašytiniu prašymu A. K. ir J. K. ( b.l. 59-61).

Atsakovai savo atsikirtimus grindžia rašytiniais įrodymais: kredito sutartimis ( b.l. 68-82), statinio fotonuotraukomis ( b.l. 83-84), statybos leidimu ( b.l. 85-86), žemės sklypo ir statinio įrašu registre ( b.l. 87-88), pažyma apie nebaigtą statyti statinį ( b.l.89).

Atsakovai pripažįsta, kad ieškovų nurodytą pinigų sumą yra gavę, tik skirtingai nurodo pinigų pervedimo (perdavimo) paskirtį.Ieškovės nurodyme pervesti įmokėtus grynuosius pinigus 2006-10-02 nurodyta paskirtis – papildymas ( b.l. 47), 2006-10-02 mokėjimo pavedime – “sąskaitos papildymas”, valiuta USD ( b.l. 48), kituose pervedimuose – “papildymas”, “sąskaitos papildymas”, “pervesta suma” ( b.l. 51- 57).

Pagal ieškovės O. P. rašytinį prašymą atsakovams nurodyta, kad buvo susitarę su atsakovais, kad už pervestus pinigus atsakovai įruoš ieškovams butą. Pinigai buvo pervesti ir už atsakovų sūnaus mokslą, prašant atsakovei J. K.. Ieškovė nurodo, kad pinigus skolino atsakovams neįrengto namo pirkimui. Ieškovė O. P. įvardijo, kad pervesti pinigai yra skola ir prašė iki 2010-12-01 grąžinti ( b.l. 59-61).

Atsakovai nepripažindami ieškinio nurodo, kad tarp ieškovų ir atsakovų susiklostę santykiai nėra paskoliniai, o labiausiai atitinka rentos santykius.

Pagal rentos sutartį viena šalis – rentos mokėtojas (skolinininkas) įsipareigoja neatlygintinai arba mainais už kapitalo perdavimą jam nuosavybės teise periodiškai mokėti kitai šaliai – rentos gavėjui sutartyje numatytą pinigų sumą (rentą) arba kitaip išlaikyti rentos gavėją ( CK 6.439 str. 1 d.).

Atsakovai pripažįsta, kad ieškovai perdavė 90000 litų, bet jų perdavimo tikslas, kad būtų užtikrinta ieškovų senatvė, suteikiant gyvenamąją patalpą .

CK 6.440 str. 1 d. numato, kad pagal rentos sutartį gavėjas gali įsipareigoti perduoti rentos mokėtojui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą arba pinigų sumą.

Šalys pripažįsta, kad tarp šalių nebuvo sudaryta jokia paprasta rašytinė ar notarinės formos sutartis dėl rentos. CK 6.443 str.1 d. numato, kad rentos sutartis turi būti notarinės formos. Notarinė sandorių forma privaloma sandoriams, kuriems civilinis kodeksas nustato privalomą notarinę formą (CK 1.74 str.1 d.3 p.).

Įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį , jeigu toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose ( CK 1.93 str. 1 d.). Įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį ( CK 1.93 str.3 d.). Kai sandoris negalioja dėl to, kad nesilaikoma įstatymų reikalaujamos formos, atsiranda CK 1.80 str. 2 d. numatytos pasekmės (( viena šalis privalo kitai šaliai grąžinti visa, ką gavo pagal sandorį (restitucija)).

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus ( CPK 178 str.).

Atsakovai nėra pareiškę ieškinių ir nepateikė įrodymų, kad siekė sudaryti sutartį dėl rentos tokia forma, kokia numato įstatymas. Sandoris, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, gali būti pripažintas galiojančiu CK 1.93 str.4 d. nustatyta tvarka, t.y. šiuo atveju jei viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Atsakovai savo atsikirtimų nepatvirtino leistinais įrodymais, kad tarp šalių buvo susiklostę rentos santykiai ir kad toks sandoris buvo sudarytas nustatyta šiam sandoriui forma – notarine forma arba įsiteisėjusiu teismo sprendimu, patvirtinant tokio sandorio sudarymą.

Ieškovai nurodo, kad tarp šalių buvo paskolos santykiai. Ieškovai savo reikalavimus grindžia rašytiniais įrodymais – dviem paskolos rašteliais. Viename jų nurodyta, kad J. K. su vyru A. K. iki 2011-06-01 grąžins iš O. P. gautus 90000 litų ( devyniasdešimt tūkstančių). Raštelis datuotas 2010-11-05 , J. K. vardas pavardė ir parašas ( b.l. 7). Kitame paskolos raštelyje – 2011-06-07 nurodyta, kad J. K. su A. K. yra gavę iš O. P. bendriems reikalams 90000 litų, kurios buvo įsipareigoję grąžinti iki 2011-06-01, tačiau dėl vyro išvykimo darbui pasižada šią pinigų sumą su vyru grąžinti iki 2011-09-15. J. K. vardas pavardė ir parašas ( b.l. 6).

Taigi reikia nustatyti dėl tarp šalių susiklosčiusių santykių teisinio kvalifikavimo. Dėl ginčo šalis siejančių santykių teisinio kvalifikavimo kiekvienu atveju sprendžiama pagal šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu išdėstytas aplinkybes, tiriant ir vertinant pateiktus įrodymus.

Civiliniame procese galioja rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus( CPK 12, 178 str.)

Ieškovų pateikti mokėjimo nurodymai tiesiogiai nepatvirtina jų valios perduoti atsakovams pinigus kaip paskolą, nes juose kaip mokėjimo paskirtis nurodyta – “sąskaitos papildymas”, “papildymas”, “pervesta suma”. Tačiau sprendžiant šalių ginčą dėl pinigų pervedimo atsiradusių teisinių santykių kvalifikavimo, nepakanka remtis vien pažodiniu banko dokumentuose, patvirtinančiuose pinigų pervedimą, atliktų įrašų aiškinimu. Būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir tik tada daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų. Taigi mokėjimo dokumentuose nurodytų sąvokų dėl pinigų pervedimo paskirties nereikia suabsoliutinti kaip pavartotų sąvokų reikšmę ir reikia vertinti su kitais byloje surinktais duomenimis.

Pinigai atsakovams buvo pervedami nuo 2006-10-02 iki 2009-06-05 ir buvo pervedamos skirtingos pinigų sumos, nuo 3000 Lt iki 15000 Lt. Ieškovai rašytiniame prašyme atsakovams, persiųstu per notarą, pervestus pinigus įvardijo kaip paskolą ir prašė grąžinti iki 2010-12-01. Ieškovai savo santykius su atsakovais įvardijo taip, kaip jie suprato tuo metu susiklosčiusius tarpusavio santykius, kad giminaičiai jiems padės apsigyventi kitoje vietoje, negu jie gyvena, vertindami savo amžių ir sveikatos stovį. Ieškovai aiškiai įvardijo, kad tai yra atsakovų skola, nes jokie veiksmai nebuvo atlikti, kad pinigai būtų naudojami atsakovų interesais.

Atsakovė J. K. 2010-11-05 raštu patvirtino, kad “… su vyru A. K. iki 2011 m. birželio 1 d. grąžinsime iš O. P. gautus 90000 litų … “.( b.l.7).

2011-06-07 atsakovė J. K. dar kartą raštu patvirtino, kad “…su vyru A. K. esam gavę bendriems reikalams iš O. P. 90000 litų, kuriuos įsipareigoja grąžinti iki 2011 m. birželio 1 d. … ”. ( b.l. 6).

Ieškovų vardu nebuvo įgytas joks nekilnojamas turtas. Ieškinys teisme gautas 2011-09-27 ( b.l. 2). 2011-11-03 atsakovai J. K. ir A. K. teisme padavė pareiškimą, kuriuo siekė nutraukti santuoką bendru abiejų sutuoktinių sutikimu. Kadangi atsakovai nebuvo nurodę kreditorinių įsipareigojimų ieškovams O. P., E. P., tai teismo nutartimi buvo nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti, o jų nepašalinus, pareiškimas buvo grąžintas. Tokios aplinkybės nurodo, kad atsakovai siekė išvengti prievolės prieš kreditorius, kadangi jie pripažino prievolinius santykius – pinigų gavimo faktą iš ieškovų. CK 3.126 str. yra numatytos kreditorių teisių garantijos, kurios leidžia į bylą įstoti kreditoriui, kaip trečiajam asmeniui, pareiškiant savarankiškus reikalavimus. Taigi jeigu egzistuoja šalies prievoliniai santykiai, nutraukiant santuoką, jie negali būti keičiami.

Nepagrįstu praturtėjimu pagal CK 6.237 str. 1 d. laikomas asmens įgijimas to, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti ir tai padaroma be teisinio pagrindo savo veiksmais arba kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo. Nepagrįstas praturtėjimas nelaikomas sutartine prievole ir sudaro atskirą nesutartinių prievolių rūšį. Tam, kad teisiniai santykiai būtų kvalifikuojami kaip prievoliniai nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo santykiai, turi būti nustatyta atitinkamų įstatyme įtvirtintų sąlygų visuma, o būtent : 1) konkretaus įstatymo ar sandorio, iš kurio atsiranda prievolė, nebuvimas; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą ar jį pagerino, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais; 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos.

Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo atveju skolininkas negali gintis nuo kreditoriaus reikalavimų remdamasis savo teisių į turtą įgijimo teisiniu pagrindu (titulu), nes nėra tokio teisinio pagrindo.

Atsakovai statinio įgijimui naudojo kreditą, paimtą iš banko įstaigos, gavo leidimus statyti statinius A. K. vardu. Atsakovai prieštaravimuose dėl teismo įsakymo išdavimo nurodė, kad Merkinėje už savo ir sūnaus pinigus nusipirko neįrengtą namą, nepasirašė jokių paskolos sutarčių ( b.l. 20-21). Taigi atsakovai tokiais veiksmais eleminuoja nurodomą santykį su atsakovais, kad veikė jų naudai, kad gautus pinigus naudojo šalių susitarimo paskirtimi, kad siekė sukurti rentos teisinius santykius. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina atsakovų nurodomų aplinkybių dėl rentos teisinių santykių. Jeigu atsakovai savo šeimoms reikmėms įgyjo statinį, kurio įgijimui, įrengimui naudojo ieškovų pinigus, nenurodo, kad toks elgesys atitiko jų nurodomas sąlygas dėl rentos. Galiausia rašytiniai įrodymai – atsakovės paskolos rašteliai patvirtina ieškovų poziciją, kad pinigų sumos buvo pervestos sutartinių paskolos santykių pagrindu. Byloje nenuginčyta, kad paskolos rašteliai sudaryti suklydimo, apgaulės, smurto ir pan. Įtakoje.

Pagal CK 6.870 str.1 d.nustatytą paskolos sutarties sampratą, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. CK 6.870 str. 2 d. nurodyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento.

Esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą, pripažįstama, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai .Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų ( CK 6.871 str.1 d.). Tokia sutartis sudaryta pagal paskolos raštelius, atsakovai neužginčiję teismine tvarka ir neprašo pripažinti negaliojančiais, o pripažįsta, kad J. K. surašė tokius raštelius. Pinigų skolinimo atsakovams faktui įrodyti ieškovas pateikė bankinius mokėjimo pavedimus, kuriais pervedė į atsakovų banko sąskaitas pinigus, viso 90000 Lt. Atsakovai pripažįsta, kad gavo ieškovo nurodytus pinigus, tačiau neigia, jog gavo juos kaip paskolą. Pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, o kai pinigų pervedimą tikslą patvirtina skolininko paskolos raštelis, tai patvirtina faktą, kad tarp jų kilo paskolos sutartiniai teisiniai santykiai.

Faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šalys buvo susitarusios dėl visų pagrindinių sutarties elementų, sudarančių paskolos sutarties turinį. Iš to sprendžiama, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai (atsakovai įgijo ginčo sumą kaip paskolą rašytinės sutarties pagrindu – CK 6.870, 6.871 str.). Remiantis teismų praktika, teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti atitinkamą faktą buvus. Paskolos sutarčiai sudaryti būtinas ne tik pinigų perdavimas, bet ir paskolos gavėjo įsipareigojimas juos grąžinti, nes tai patvirtina paskolos sutarties sudarymo faktą, be to, aplinkybę, kad pinigai atsakovui buvo perduoti būtent kaip paskola.

Pagal ieškovų aiškinimus paskolos teisiniai santykiai tarp šalių galėjo baigtis, jeigu paskolos gavėjas už paskolintas kitos šalies nuosavybėn gautų tokią pat pinigų sumą arba daiktą pagal perduotos pinigų sumos vertę. Atsakovai negrąžino paskolos davėjui gautos pinigų sumos, neperdavė jam kito daikto, kai ko kita nenumatė jų sudaryta sutartis. CK 3.109 str. 1 d.5 p. numato, kad prievolės atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kito sutuoktinio vėliau patvirtinta, arba sandoriai sudaryti šeimos interesams, vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. CK 3.109 str. 1 d. 6 p. numato, kad solidarioji sutuoktinių prievolė yra, kai tai būtina išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą ( CK 3.109 str.5 d.). Nagrinėjamu atveju pinigų sumos buvo pervedamos į atsakovo A. K. sąskaitą banko įstaigoje, o atsakovė J. K. raštu patvirtino, kad visos pinigų sumos gautos iš O. P. yra bendra sutuoktinių prievolė.

Dovanojimo sutartis pagal dovanojimo sampratą tarp šalių nebuvo sudaryta ( CK 6.465 str.1 d.), kadangi šalys nenurodė ir nepagrindė aplinkybių, kad ieškovai dovanojo pinigų sumas atsakovams. Sutartis, kai dovanojimo sutartis didesnė kaip penki tūkstančiai turi būti sudaryta rašytine forma ( CK 6.469 str.1 d.), o byloje nėra pateikta tokia sutartis, priešingai, pateikta atsakovės surašyti paskolos rašteliai.

CK 1.5 str. 1 d. numato, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Palūkanas pagal prievoles nustato įstatymai ar šalių susitarimai ( CK 6.37 str.1 d.).

Teismų praktikoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: atliekančios mokėjimo (užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją ir palūkanos, atliekančios kompensavimo (minimalių nuostolių negautų pajamų atlyginimo) funkciją.

CK 6.210 str. 1 d. numato penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Ieškovas prašo priteisti 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, t.y. kompensavimo funkciją atliekančias palūkanas ir toks jo prašymas pagrįstas įstatymo nuostatomis.

Tenkinant ieškinį, bylinėjimosi išlaidos priteistinos pagal CPK 93 str. 1 d., 96 str. nuostatas.

Ieškovui priteistina iš atsakovo 3000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, t.y. už procesinių dokumentų paruošimą ir pateikimą, už atstovavimą teisme ir kelionės išlaidas į teismo posėdį. Toks išlaidų advokato teiktai pagalbai apmokėti dydis atitinka Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymą dėl rekomendacijų civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo ( CPK 98 str.1, 2 d.).

Ieškovams priteistina 2700 litai sumokėto žyminio mokesčio ( CPK 93 str.1 d.).

Iš atsakovų priteistina į valstybės biudžetą išlaidos dėl procesinių dokumentų įteikimo – 40 litų (CPK 96 str.1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Tenkinti ieškinį iš dalies.

Priteisti iš atsakovų A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini), J. K. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) ieškovų O. P. ( a.k. (duomenys neskelbtini), E. P. ( a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) naudai devyniasdešimt tūkstančių litų 00 centų (90 000,00 Lt) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2011-09-27 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 2700 litus sumokėto žyminio mokesčio, 3000 Lt (tris tūkstančius litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660) iš atsakovų A. K., J. K. iš kiekvieno po 20 litų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Varėnos rajono apylinkės teismą.