- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-30
- Bylos Nr.
- N-575-2206-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo K. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus pareigūnas 2008 m. rugpjūčio 2 d. surašė K. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2008 m. liepos 28 d., apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į gatvės bortelį, palikęs automobilį iš įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus. Apgadinti du gatvės borteliai ir automobilis. Tokiais savo veiksmais asmuo pažeidė KET 53, 172, 272 punktų reikalavimus. Jo veika protokole buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.
II.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu K. K. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrė administracinę nuobaudą – 100 Lt baudą, už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė 3 000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, subendrinus administracines nuobaudas K. K. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 3 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
Teismas nurodė, kad administracinės bylos nagrinėjimo metu K. K. pripažino, jog nepasirinko saugaus greičio ir atsitrenkė į bortelį. Paaiškino, jog toliau važiuoti nebegalėjo, nes prakiuro automobilio padanga, tad paliko automobilį. Policijai nepranešė, nes tikėjosi su nukentėjusiuoju susitarti asmeniškai. Nepripažino, jog iš įvykio vietos pasišalino. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors K. K. kaltę pripažino iš dalies, jo kaltė įrodyta byloje surinkta medžiaga: 2008 m. rugpjūčio 2 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. F 053474; policijos pareigūnų Dainiaus Žostauto ir Žilvino Miliuko tarnybiniais pranešimais, iš kurių matyti, kad 2008 m. liepos 28 d. apie 23.30 val. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, nuvykus ten, rastas automobilis VW Polo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), o vairuotojo nebuvo, namo savininkas paaiškino, kad grįžęs namo pastebėjo apgadintus bortelius, tyrimo metu paaiškėjo, kad automobilį vairavo K. K.; V. G., K. K. paaiškinimais; 2008 m. liepos 28 d. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu Nr. 718, Eismo įvykio vietos schema, nuotraukomis. Teismas pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė. Skirdamas administracinę nuobaudą pažeidėjui, teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, turtinę padėtį, pažeidimo padarymo motyvus. Atsižvelgęs į tai, kad K. K. kaltę iš dalies pripažino, neteistas, administracine tvarka nebaustas už analogišką teisės pažeidimą, moksleivis, nedirbantis, pajamų neturi, teismas jam skyrė administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis atitinka sankcijoje numatytą minimumą, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam laikotarpiui. Kadangi K. K. padarė du administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, galutinai K. K. paskirta nuobauda parinktina sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių teisės pažeidimų, ribose.
III.
K. K. apeliaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą ir administracinę bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nurodė, kad E. K., kuri jam buvo patikėjusi automobilį, yra jo močiutė ir dėl šios transporto priemonės nežymaus apgadinimo jokių pretenzijų neturi. Ji taip pat kaip nukentėjusioji turi atitinkamas procesines teises, numatytas ATPK 273 straipsnyje, taip pat ir dalyvauti bylos nagrinėjime. Tačiau jai apie bylos nagrinėjimą nebuvo pranešta, jame ji nedalyvavo, negalėjo išsakyti savo pozicijos. Taip pat pabrėžė, jog gatvės bortelis pastatytas savavališkai, be UAB „Panevėžio gatvės“, administruojančios kelių priežiūrą Panevėžio mieste, žinios. Todėl manė, jog esant savavališkai ir neteisėtai kito asmens veiklai įrengiant bortelį ties kelio važiuojamąja dalimi ir galimai dėl to sukeliant grėsmę eismo saugumui, negalima administracinė atsakomybė dėl tokio gatvės bortelio apgadinimo. Paaiškino, kad po atsitrenkimo į bortelį atsakomybės nevengė, ėjo į namą (duomenys neskelbtini), nes norėjo susitarti dėl žalos atlyginimo, tačiau gyventojų nebuvo. Pažymėjo, jog jo veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinimas K. K. suformuluotas dėl to, kad jis 2008 m. liepos 28 d., apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į gatvės bortelius, palikęs automobilį iš įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET reikalavimus, apgadintas automobilis ir du borteliai.
ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto. Apeliantas neneigia vairuodamas automobilio nepasirinkęs saugaus greičio, nesuvaldęs automobilio ir atsitrenkęs į bortelius (duomenys neskelbtini), tačiau nurodo, jog borteliai buvo pastatyti savavališkai, todėl atsakomybė dėl tokių bortelių apgadinimo negalima.
Byloje esantis administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 4), eismo įvykio vietos schema (b. l. 11), fotonuotraukos (b. l. 12 – 14), V. G. paaiškinimas (b. l. 15), paties K. K. paaiškinimas (b. l. 18), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (b. l. 19 – 20), policijos pareigūnų D. Žostauto ir Ž. Miliuko tarnybiniai pranešimai (b. l. 21 – 22) patvirtina, jog nesuvaldęs transporto priemonės K. K. atsitrenkė į kelio bortelius ir apgadino juos bei E. K. priklausantį automobilį (b. l. 10). Pažymėtina, jog aplinkybė, ar kelio borteliai buvo pastatyti savavališkai, ar ne, pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, kvalifikacijai reikšmės neturi, be to, bylos medžiaga patvirtina, kad K. K. apgadino kitam asmeniui priklausantį automobilį, o to visiškai pakanka veikos kvalifikacijai pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Aplinkybė, jog E. K. dėl apgadinto automobilio pretenzijų neturi, atsakomybei pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį taip pat nėra reikšminga.
Apeliantas teigia, kad apie teismo pasėdį nepranešus E. K. buvo pažeistos jos procesinės teisės. Tačiau E. K. dėl savo pažeistų teisių gynimo šioje byloje nėra pareiškusi jokių reikalavimų, o apeliantas K. K. nėra įgaliotas ginti jos interesų, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl E. K. procesinių teisių pažeidimų laikytini nepagrįstais.
Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET. Apeliantas mano, kad jo veikoje nebuvo tiesioginės tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos siekiant išvengti atsakomybės, kadangi jis norėjo susitarti dėl žalos atlyginimo su namo gyventojais.
KET 272 punkte numatyta, jog jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.
Iš paties K. K. paaiškinimo matyti, kad jis sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo padaryta turtinė žala, taigi jis privalėjo vykdyti KET 272 punkto reikalavimus. Tačiau jis iš eismo įvykio pasitraukė bei policijai apie eismo įvykį nepranešė, todėl darytina išvada, kad apeliantas pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos pažeidžiant KET. Motyvai, dėl kurių K. K. pasitraukė iš eismo įvykio vietos ir apie eismo įvykį nepranešė policijai, veikos kvalifikacijai pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį reikšmės neturi.
Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad K. K. padarė jam inkriminuotus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus. Teisėjų kolegijos nuomone, paskirta nuobauda nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo principus. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
K. K. apeliacinį skundą atmesti.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.