Kauno apylinkės teismo nutartis

2020-08-06 · Civilinė byla Nr. e2-3321-1043/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-08-06
Bylos Nr.
e2-3321-1043/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-00069-2020-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Anita Sereikienė
Ieškovas
R. Z.
Atsakovas
R. Z.
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-3321-1043/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00069-2020-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.3.6; 2.6.38; 3.1.7.4; 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.1.17 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. rugpjūčio 6 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Anita Sereikienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės R. Z. ir atsakovo R. Z. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. Z. ieškinį atsakovui R. Z. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl išlaikymo priteisimo, ir iš atsakovo R. Z. priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai S. Z. po 300 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; S. Z. išlaikymo lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę.

Šalys 2020 m. rugpjūčio 5 d. pateikė teismui 2020 m. liepos 30 d. pasirašytą taikos sutartį, kurią prašo patvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas ir taikos sutartis tvirtinama.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalį, šalys turi teisę užbaigti bylą taikos sutartimi bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Sudarydamos taikos sutartį ginčo šalys abipusiu susitarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Taikos sutartis – tai dispozityvumo principo išraiška, šalims turint teisę įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir proceso teisėmis. Teismas tvirtina taikos sutartį, jei ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų (CPK 42 straipsnio 2 dalis).

Šalys pateikė teismui patvirtinti ginčo šalių pasirašytą taikos sutartį ir patvirtino, kad šios sutarties sąlygų turinys šalims yra suprantamas, aiškus ir atitinka šalių išreikštą valią, kad jiems išaiškintos taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės, t. y. teismui patvirtinus taikos sutartį ir bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, o teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas, 294 straipsnio 2 dalis, 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 587 straipsnio 1 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 straipsnis).

Teismas pagal pateiktos taikos sutarties sąlygas nustatė, kad jos apima šioje byloje nagrinėtų reikalavimų taikų išsprendimą. Byloje sudaroma taikos sutartis yra šalių laisvos valios išraiška, šalims įstatymo suteikta teisė jų pačių nuožiūra tarpusavio susitarimu išspręsti teisminį ginčą ir ginčus, kurie gali kilti ateityje. Šalys taikos sutartimi išsprendė ginčytinus klausimus tarpusavio nuolaidomis (CK 6.983 straipsnis), kurių turinys ir mastas priklauso nuo ginčo sudėtingumo bei kitų teisiniu požiūriu reikšmingų faktorių. Nuolaidų taikymo motyvacija, kiek ji nepaneigia sudarytos sutarties teisėtumo, yra sutarties laisvės principo sudėtinė dalis (CK 6.156 straipsnis).

Tvirtinant šalių pateiktas sutarties sąlygas, tvirtinamas visas šalių pateiktas taikos sutarties tekstas, išskyrus taikos sutarties nuostatas, kuriomis išreiškiami šalių patvirtinimai ir išsprendžiami techniniai / organizaciniai klausimai, tai yra taikos sutarties sąlygos, kuriomis šalys patvirtino, kad joms yra žinomos taikos sutarties sudarymo pasekmės, kad taikos sutarties sąlygos atitinka jų ketinimus ir valią ir, kad joms yra žinoma taikos sutarties sąlygų pakeitimo galimybė (taikos sutarties 4, 5, 7 punktai), taikos sutarties sąlyga, kuria šalys prašo jų sudarytą taiko sutartį patvirtinti rašytinio proceso tvarka (taikos sutarties 6. punktas), taikos sutarties sąlygos, kuriose nurodoma, kokia kalba sutartis sudaryta ir kokia teisė sutarčiai yra taikoma (taikos sutarties 9–11 punktai) ir taikos sutarties sąlygos, kuriose nurodomas taikos sutarties įsigaliojimo terminas, egzempliorių skaičius ir kam jie atitenka (taikos sutarties 8, 11 punktai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-8-464/2017).

Teismui patvirtinus ginčo šalių sudarytą taikos sutartį, civilinė byla nutraukiama (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas), o paskirtas teismo posėdis atšaukiamas.

Šalims sudarius taikos sutartį, yra grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Kadangi ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tai, patvirtinus taikos sutartį, iš atsakovo priteisiama 25 procentai ieškovės mokėtino žyminio mokesčio valstybei – 14,00 Eur (((300 Eur – 100 Eur) × 12 mėn. × 3 proc. × 75 proc.) × 25 proc.) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 87 straipsnio 2 dalis, 93, 94, 96 straipsniai; Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovės valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymo „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, 149 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 5 punktu,

nutaria:

patvirtinti tarp ieškovės R. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą 2020 m. liepos 30 d. taikos sutartį šiomis sąlygomis:

1. Šalys susitaria, kad nuo taikos sutarties pasirašymo dienos R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsipareigoja dukrai S. Z., gimusiai (duomenys neskelbtini) iki dukra sulauks pilnametystės, teikti išlaikymą, mokant 240,00 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, atitinkamai šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Šių piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant mamą R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

2. R. Z. išlaikymo lėšas perveda bankiniu pavedimu į R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, už einamąjį mėnesį iki mėnesio 15 dienos.

3. Šalys susitaria, kad R. Z. atlygina 300,00 Eur (trijų šimtų eurų 00 ct) dydžio R. Z. turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Civilinę bylą Nr. e2-3321-1043/2020 nutraukti.

Atšaukti 2020 m. rugsėjo 29 d. 9 val. 00 min. teismo posėdį.

Priteisti iš atsakovo R. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)) 14,00 Eur (keturiolikos eurų 00 ct) žyminio mokesčio dalį valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinė mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pristatyti į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Anita Sereikienė