Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros atstovei prokurorei Solveigai Gradzevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, naudojant programą ZOOM, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu, suinteresuotu asmeniu byloje esant K. G.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo nepateikė atsiliepimo į pareiškimą. Procesiniai dokumentai buvo įteikti ir apie posėdį pranešta viešo paskelbimo būdu.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė prašė tenkinti pareiškimą. Nurodė, kad visiškai palaiko pareiškime nurodytas aplinkybes. Su suinteresuotuoju asmeniu – S. G. sūnumi, pareiškėjos atstovų yra bendrauta, tačiau pastarasis nerodė jokio domėjimosi šios bylos aplinkybėmis ir baigtimi. Prašo tenkinti prašymą jame nurodytais pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas visiškai.

Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje atlikus patikrinimą pagal Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2023 m. rugpjūčio 17 d. tarnybinį pranešimą, registracijos Nr. AP-21319, nuspręsta kreiptis į teismą dėl S. G. paskelbimo mirusia.

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad per Integruotą baudžiamojo proceso sistemą buvo gautas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2023 m. liepos 26 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-26634-18, iš kurio matyti, kad 2018 m. birželio 5 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl asmens – S. G., gimusios (duomenys neskelbtini), dingimo be žinios (kodas 556 000). Atlikus visus įmanomus ikiteisminio tyrimo ir paieškos veiksmus, S. G. buvimo vieta nenustatyta ir ji iki šiol nerasta. Duomenų, kad kiti asmenys būtų kaip nors susiję su S. G. dingimu ar kad jos atžvilgiu galėjo būti įvykdyta kokia nors nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, taip pat negauta. Vadovaujantis 2022 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymo Nr. 5-V(S)-38 (RN) dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. kovo 23 d. įsakymo Nr. 5-V(S)-13(RN) „Dėl asmenų paieškos organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo 65.4 punktu, kuriame numatyta, jog praėjus penkeriems metams po asmens dingimo paieška nutraukiama ir atsižvelgiant į tai, kad nuo S. G. dingimo dienos praėjo penkeri metai (paieška paskelbta 2018 m. birželio 5 d., nutraukta 2023 m. liepos 26 d.), ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-26634-18, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 212 straipsnio 1 dalimi, 214 straipsnio 1 dalimi, 216 straipsniu, taip pat buvo nutrauktas.

Ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-26634-18 buvo pradėtas gavus pareiškimą, kad 2018 m. birželio 4 d., apie 21.00 val., iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), išėjo S. G., gimusi (duomenys neskelbtini), serganti depresija. Atvykus policijos, Valstybės sienos apsaugos bei priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybų pareigūnams, pasitelkus paieškos priemones, buvo apieškota teritorija aplink namus bei aplinkinių kaimų vietovės, apžiūrėti netoliese esantys tvenkiniai bei upės pakrantės, tačiau dingusi moteris rasta nebuvo. S. G. gyvenamuoju adresu įrengtų vaizdo kamerų įrašai patvirtino, kad moteris savo gyvenamojoje vietoje buvo matoma iki 2018 m. birželio 4 d. 20.26 val. ir nuo išėjimo iš namų daugiau vaizdo įrašuose užfiksuota nebuvo. Kaimynystėje gyvenančių liudytojų teigimu, moteris paskutinį kartą matyta 2018 m. birželio 4 d., apie 21 val., einanti keliu link tiltelio į T. kaimo pusę, tačiau jos grįžtančios į namus niekas nematė.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti asmenys, galėję turėti kokios nors informacijos apie S. G. dingimo aplinkybes – jos gyvenamosios vietos (globos namų) ir artimiausi gyventojai, dingusiosios globėjai, apie moters dingimą paskelbta žiniasklaidos priemonėse, tačiau jokia tyrimui reikšminga informacija gauta nebuvo. Viso ikiteisminio tyrimo metu buvo sistemingai tikrinami dingusiosios asmens duomenys informacinėse policijos sistemose, kituose registruose, tačiau jokių duomenų, galinčių padėti nustatyti S. G. buvimo vietą ar spręsti apie tolesnį jos dalyvavimą socialiniame gyvenime, taip pat negauta.

Iš Klaipėdos teritorinės ligonių kasų pateiktos informacijos matyti, kad S. G. nuo 2018 m. birželio 4 d. sveikatos priežiūros paslaugos teiktos nebuvo. Iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Marių sektoriaus pateiktos informacijos matyti, kad S. G. po 2018 metų birželio 4 d. į įstaigą taip pat nesikreipė.

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pateiktos informacijos matyti, kad duomenų apie asmenį – S. G., nėra.

Iš VĮ Registrų centro Gyventojų registro duomenų matyti, kad S. G. išsituokusi, sūnus – K. G., gimęs (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. gyvena Jungtinėje Karalystėje, duomenų apie S. G. brolius ir seseris nėra.

Iš surinktos medžiagos matyti, kad S. G. neturėjo pastovios gyvenamosios vietos ir iki jos dingimo – 2018 m. birželio 4 d., gyveno I. Ž. – R. ir A. R. globos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Moteris sirgo paranoidine šizofrenija, keletą kartų dėl šios ligos buvo gydyta psichiatrinėse ligoninėse. Pagal nustatytas aplinkybes, iš globėjų namų S. G. išėjo niekam nesakiusi, nežinia kur. Nuo 2018 m. birželio 4 d. nei artimieji, nei valstybės ir savivaldybės institucijos jokių duomenų apie S. G. neturi. Įvertinus tai, kad 2018 m. birželio 4 d. išėjusi iš savo gyvenamosios vietos, moteris į ją nebegrįžo, paieškos priemonėmis surasta nebuvo ir apie jos buvimo vietą jokių duomenų nėra daugiau kaip penkeri metai, šios aplinkybės duoda pagrindą manyti, kad S. G. yra mirusi.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.31 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad fizinis asmuo gali būti teismo tvarka paskelbiamas mirusiu, jeigu jo gyvenamojoje vietoje trejus metus nėra duomenų apie jo buvimo vietą, o jeigu jis dingo be žinios tokiomis aplinkybėmis, kurios sudarė mirties grėsmę arba duoda pagrindą spėti jį žuvus dėl nelaimingo atsitikimo, – jeigu apie asmenį nėra duomenų šešis mėnesius. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo gali būti paskelbiamas mirusiu nepaisant to, ar prieš tai jis buvo pripažintas nežinia kur esančiu. Jeigu konkrečios asmens mirties vietos nustatyti negalima, jo mirties vieta laikoma paskutinė žinoma jo buvimo vieta (CK 2.31 straipsnio 5 dalis)

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 449 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu yra teismingos dingusio fizinio asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismui, o jeigu fizinio asmens gyvenamoji vieta nežinoma ir ją nustatyti neįmanoma, – jo paskutinės žinomos gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad paduoti pareiškimą dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu gali kiekvienas suinteresuotas asmuo ar prokuroras.

Siekiant, kad valstybės institucijų kaupiami duomenys apie asmenis būtų tikslūs, kad nesikauptų privalomojo sveikatos draudimo bei kitokio pobūdžio privalomos mokėti valstybei įmokos asmenims, apie kuriuos duomenų nėra daugiau nei 3 metus, kad šios skolos nebūtų nukreiptos į šeimos narius, būtina spręsti klausimą dėl S. G. paskelbimo mirusia. Surinkti ir teismui pateikiami duomenys leidžia manyti, kad vadovaujantis CK 2.31 straipsnio 1 dalimi ir CPK 449-450 straipsniais, prokuroras turėjo teisinį pagrindą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl S. G. paskelbimo mirusia.

S. G. paskutinė žinoma jos gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), todėl pareiškimas dėl asmens paskelbimo mirusiu pagrįstai paduotas Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmams.

Paskelbus S. G. mirusia, jos mirties data laikytina diena, kurią įsiteisės teismo sprendimas dėl paskelbimo mirusia, o mirties vieta laikytina paskutinė žinoma jos buvimo vieta. Kadangi konkrečios S. G. mirties vietos nustatyti negalima, jos mirties vieta laikytina paskutinė žinoma jos buvimo vieta (duomenys neskelbtini) (CK 2.31 straipsnio 4 ir 5 dalys, CPK 453 straipsnio 4 dalis).

Išaiškintina, jog jeigu paskelbtas mirusiu asmuo grįžta arba paaiškėja jo buvimo vieta, teismas panaikina sprendimą paskelbti asmenį mirusiu (CK 2.32 straipsnio 1 dalis, CPK 459-461 straipsniai).

Duomenys apie S. G. paskelbimą mirusia elektroninių ryšių priemonėmis pateiktini teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 453 straipsnio 1 dalis).

Įvertinęs tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 259-260, 268-270, 443, 453 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

Teismas nusprendžia:

Pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros pareiškimą dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu tenkinti visiškai.

Paskelbti S. G., gimusią (duomenys neskelbtini), paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), mirusia.

S. G., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties datą laikyti teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną.

S. G., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties vieta laikyti paskutinę žinomą jos buvimo vietą (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti, jog jeigu paskelbtas mirusiu asmuo grįžta arba paaiškėja jo buvimo vieta, teismas panaikina sprendimą paskelbti asmenį mirusiu (CK 2.32 straipsnio 1 dalis).

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų asmens mirtį.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.