Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2024-11-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3022-1218/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-11-15
Bylos Nr.
1-3022-1218/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-03553-2024-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Pavelas Kujalis
Kaltinamasis
E. L.
Nukentėjusysis
M. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3022-1218/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03553-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 15 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavelas Kujalis,sekretoriaujant Daliai Antanavičienei,dalyvaujant prokurorui Marijui Normantui,kaltinamajam E. L.,nukentėjusiajam M. G.,

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. L. sukėlė M. G. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą, o būtent, 2024 m. sausio 28 d. apie 11.30 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, kilus žodiniam konfliktui, pasiėmęs iš savo automobilio VOLKSWAGEN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sniego kastuvą juo du kartus sudavė M. G. į kairės rankos dilbį ir kairės rankos plaštaką, taip sukeldamas jam fizinį skausmą ir padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą - kairės plaštakos sumušimą, pasireiškusi minkštųjų audinių patinimu.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis E. L. parodė, kad apie 12 val. ryto, tiksliai į negali pasakyti, į laikrodį nežiūrėjo, važiavo namo, Tapelių kaimu pas tėvus namo. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve prasilenkė su kairėje pusėje važiuojančiu automobiliu ir dešinėje pusėje einančiu vyru. Greitis buvo leistinas, apie 40 km/val. Tas kelias yra labai siauras ir ten nėra jokių šaligatvių, nieko, vyras ėjo kelio važiuojamąja dalimi. Vyras jam nesudarė kliūties, jį apvažiavo. Vyras liko prie kelio, jam nereikėjo šokti į pusnį. Bandė pristabdyti, nesiruošė lėkti, negali dabar paaiškinti, tiksliai neatsimena kaip pristabdė ir apvažiavo vyrą. Prasilenkė, nenorėjo specialiai užvažiuoti ant nukentėjusiojo ir padaryti jam blogai. Prasilenkdamas pamatė kaip vyras mosikuoja rankomis ir kažko nori iš jo. Sustojo paklausti kas atsitiko, išlipus iš automobilio, padarė kelis žingsnius link jo ir pamatė į jo pusę einantį agresyviai nusiteikusį vyrą, kuris keiksnojo jį (E. L.) įvairiais keiksmažodžiais. Vyras jį nufotografavo. Pagalvojo, kad vyras norės trenkti jam, bet vyras tik apspjaudė kairę ranką. Išsigando, pasimetė, nežinojo kaip elgtis šitoje situacijoje, išsitraukė sniego kastuvą iš automobilio, vyrą nusistūmė nuo savęs. Kai įsitraukė kastuvą vyras buvo šalia prie pat. Stūmimas vyko priekine kastuvo dalimi. Stumiant vyrą galėjo jam pataikyti į ranką, jį stūmė, nes jis buvo agresyvus. Negali stūmimo įvardinti smūgiu, bet kontaktas buvo. Tikrai netrauktu to sniego kastuvo, jeigu jaustųsi saugiai ir matytu, kad vyras yra adekvatus, bijojo, kad jam trenks. Kodėl vyras buvo agresyvus, pasakyti negali, vyras rėkė „kaip čia tu vairuoji“, vadino jį visokiais keiksmažodžiais. O kai jį nustūmė, vyras stvėrė iš jo sniego kastuvą ir pradėjo skambinti policijai. Kai jis pradėjo kalbėti su policija, atėjo, pasiėmė sniego kastuvą, pasakė jam, kad nesiruošė niekur bėgti, nori sulaukti policijos ir išsiaiškinti vietoje. Po jo žodžių, kai pasakė, kad nesiruošia niekur bėgti, vyras pradėjo tolti į miško pusę ir pabėgo. Atsisėdo į mašiną, kai jo nebuvo ir išvažiavo. Sužinojo, kad buvo kreiptasi į policiją, po savaitės. Mašina yra registruota tėvo vardu, jam paskambino tėvas ir pasakė, kad skambino iš policijos. Net negalvojo, kad vyras eis ir rašys tą pareiškimą, galvojo, kad pats suprato – atėjo, spjaudėsi, išėjo, galvojo, kad vyras supranta, kad pats padarė nesąmonę. Matė, kad buvo konstatuoti tam tikri sužalojimai nukentėjusiajam, bet jį tiesiog nustūmė, iš kur galėjo žinoti, vyras pabėgo į namus, gal kažkur užsikabino, nukrito, kodėl turi atsakyti už žmogų, nesupranta kodėl vyras nesulaukė policijos. Matė, kad nukentėjusysis skambina policijai, nelaukė policijos, nes pamatė kaip vyras pabėgo, nematė reikalo laukti policijos. Jeigu vyras liktų ir jis lauktų policijos ir išsiaiškintu vietoje, nebuvo priešiškas ir kažkur bėgti ir slėptis – tikrai nebandė. Buvo konfliktinė situacija ir jis kai savigyna sureagavo. Po įvykio supranta, kad reikėjo važiuoti ir nesustoti. Yra pasiruošęs nukentėjusiojo atsiprašyti, kad viskas būtų lengvai, yra adekvatus žmogus, nekonfliktiškas. Galima buvo žodine forma išspręsti konfliktą, nuoširdžiai gailėsi, kad įvyko, dėl situacijos. Atsiprašo nukentėjusiojo, už išnarintą pirštą, labai gailėsi. Šioje situacijoje abu yra neteisūs. Dabar dirba (duomenys neskelbtini), kelia kvalifikaciją, dabar nori eiti link mediko pareigų ir teistumas visiškai nereikalingas. Dirba gelbėdamas žmones. Kol vyko ikiteisminis tyrimas sukūrė šeimą. Pasižada, kad daugiau niekada gyvenime nepasikartos tokia situacija. Prašo sušvelninti bausmę ir neskirti sunkios bausmės. Labai gailėsi ir teistumas sugadintų jam gyvenimą.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusysis M. G. parodė, kad rytą apie 12 val. ėjo link autobusų stotelės ir pamatė atlekiant dideliu greičiu automobilį, kurį vairavo kaltinamasis, girdėjo kaip iš galo taipogi važiuoja automobilis. Kilo mintis – kaip jie prasilenks. Ėjo važiuojamąja dalimi, nes ten nėra šaligatvio, automobilis net nesiruošė lėtinti greičio ir važiavo tiesiai į jį. Vos spėjo nušokti į pusnį ir pradėjo rodyti rankom – „ką tu darai“, traukėsi telefoną, kad nufotografuoti numerius. Automobilis sustojo, pavažiavo atgal ir asmuo, išlipęs iš automobilio, pradėjo eiti link jo. Nesutinka su kaltinamojo parodymais, kad jam neteko šokti į pusnį, turi nuotrauką, kuri paliudys, kad kelias labai siauras, ten neįmanoma buvo, prasilenkiant su kita mašina, jį apvažiuoti. Nuotraukoje taip pat matosi, kad automobilis yra atvažiavęs atgal ir vairuotojas eina link jo. Jam teko šokti į pusnį, nes kitaip jis būtų, tiesiogine to žodžio prasme, sutraiškytas. Buvo „šoke“ ir pardėjo vairuotojui šaukti – „ar tau viskas gerai su galva?“. Tai buvo gyvenamoji zona, netgi įvažiavus į (duomenys neskelbtini) gatvę yra ženklas, kad vaikšto pėstieji ir ženklas 40. Tuomet vairuotojas pradėjo jį įžeidinėti vadinti, „ožiu“, „ką čia tu ožy, man aiškini?“. Atsakė –„ar su galva tau viskas gerai, šitaip lėkti? Juk čia vaikšto vaikai, žmonės vyresni. Aš pranešiu policijai“. Apsisuko, pradėjo eiti šalin ir išgirdo kažkas atbėga. Atsisuko, mato, kad atbėga su sniego kastuvu ir užsimojęs trenkė į galvą. Dilbiu atrėmė jo smūgį, ištraukė iš vairuotojo kastuvą, numetė į pusnyną apie 2-3 metrus. Pasakė – „ar tau tikrai viskas gerai su galva, šitaip elgtis ir trankytis?“ Apsisuko ir nuėjo. Praeina kelios sekundės, girdi, kad vairuotojas vėl atbėga – jis antrą kartą atbėgo ir vėl jam trenkė. Jis vėl bandė apsiginti, kastuvas nuslydo ir nykštys buvo visiškai išnarintas. Rodė vairuotojui ir sakė –„ žiūrėk, tu man sulaužei ranką! Ką tu darai? Tu apsiramink”. O vairuotojas toliau trenkia jam į ranką, buvo mėlynė, ją pamatė tik vakare, bet iš to šoko nepajautė. Įspėjo, kad kviečia policiją. Vairuotojas su kastuvu dar bandė vytis, tada pabėgo į mišką. Tuo metu nevaldė rankos, nes tikrai buvo labai skausminga. Greitoji suleido paskui nuo skausmo vaistų. Atstatė nykštį į vietą pats, sulaukė policijos ir nuvažiavo į ligoninę. Greitoji pamatė, kad sutinusi visa ranka ir pati pasiūlė važiuoti. Lūžio nebuvo, bet stiprus išnarinimas ir sutrenkimas. Taikytis nenorėjo, civilinio ieškinio nereiškia, nori, kad žmonės suprastų, kad taip negalima elgtis, kad atsakingumas būtų, kad sugebėtų atsakingai vairuoti ir gerbtų kitus pašalinius žmones, kad kaltinamasis suprastų savo veiksmų esmę, ką jis daro, kaip jis elgiasi ir kad būtų pilietiškas žmogus. Policija atvažiavo po 10-15 min, po jų iškart greitoji. Greitąją iškvietė policija, kai jis paskambino – 112.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis M. G. parodė įvykio metu padaryta nuotrauką, kurioje matoma, kad automobilis sustojo apie 15-20 metrų nuo nukentėjusiojo ir automobilio vairuotojas, kuris užfiksuotas už automobilio iš kairės pusės, žengia link nukentėjusiojo (b. l. 160).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytojas M. R. parodė, kad yra policijos pareigūnas, VPK viešosios tvarkos valdybos specialistas. Atsimena pačią esmę, t. y. pranešimas sodų bendrijos nuosavi namai, pranešėjas vidury miško, rytas, sniego dar buvo. Atvažiavus, pranešėjas išėjo iš miško, pirmą kartą nesutikom, pareiškėjas buvo kažkur miške pasislėpęs. Paskui susisiekėm, suradom, pranešėjas buvo neblaivus, sklido alkoholio kvapas. Nukentėjusysis orientavosi aplinkoje, suprato kas vyksta, tiesiog sklido stiprus alkoholio kvapas. Paaiškino, kad automobilis važiavo, vos jo nepartrenkė ar neužkabino, šalia pravažiavo, sustojo, įvyko žodinis konfliktas. Automobilio vairuotojas iš savo automobilio paimtu kastuvu trenkė ar bandė trenkti, dabar tiksliai neprisimena. Atvažiavo GMP, apžiūrėjo tą vyrą. Ar GMP vyrą išvežė, neprisimena. Nukentėjusysis ranką rodė, gavo su kastuvu. Ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nekeičia.

Kiti byloje surinkti duomenys

2024 m. balandžio 15 d. įtariamuoju apklaustas E. L. nurodė, kad lietuvių kalbą supranta, skaityti, rašyti moka, vertėjas nereikalingas. Įtariamojo teisės išaiškintos, teisė turėti gynėją išaiškinta, gynėjo dalyvavimo nepageidauja. Įtarimą perskaitė, įtarimo esmė aiški ir suprantama, dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltę visiškai pripažįsta. Priklausomybių ligų centro įskaitoje neįrašytas, narkotinių medžiagų nevartoja. Psichikos sutrikimų neturi ir negydytas. Yra neteistas. 2024 m. sausio 28 d. apie 12.00 val. važiavo savo automobiliu VOLKSWAGEN valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į Tapelių kaimą, pas tėvus į svečius. B. K. gatve, kelkraščiu, dešine puse ėjo žmogus, kuris pravažiavus pradėjo mosikuoti rankomis, nesuprato kodėl jis taip elgiasi, todėl sustojo paklausti. Sustojus išlipo iš automobilio ir pradėjo eiti link žmogaus, kuris mosikavo rankomis, o jis pradėjo eiti link jo. Nespėjus nieko paklausti, vyras pradėjo jį įžeidinėti visokiais necenzūriniais žodžiais, kokius tiksliai vartojo žodžius nepamena. Taip pat kažką minėjo, kad nemoka vairuoti ir, kad jo vos nepartrenkė. Po ko vyras toliau vartodamas necenzūrinius žodžius pradėjo eiti arčiau jo, atrodė vyras labai agresyviai nusiteikęs, nepamena ar jis buvo sugniaužęs kumšti ar ne, bet atrodė, kad jis tuoj trenks. Vyras priėjęs jį apspjovė, tačiau netrenkė, po ko paėmė iš savo automobilio, sniego kastuvą ir minėtą vyrą kastuvu pastūmiau nuo savęs, kad daugiau manęs neapspjautų, lyg ir vieną kartą pastūmė, tiksliai nepamena, kurią kūno dalį prilietė kastuvu nepamena, bet mano krutinę ar rankas. Nori paminėti, kad nustumdamas galėjo sužeisti jo ranką, kaip nurodyta įtarime, dėl to labai gailėsi. Vyras tuo metu pačiupo rankomis kastuvą ir jį atėmė ir pradėjo skambinti policijai. Po ko, kai pamatė, kad jis skambina policijai, priėjo ir atėmė iš jo savo sniego kastuvą ir pasakė, tai sulaukiam policijos, tačiau vyras pradėjo bėgti ir nubėgo į mišką. Po ko išvažiavo. Buvo policijos komisariate parašyti pareiškimo, dėl to, kad vyras jį apspjovė ir necenzūriniai žodžiais įžeidinėjo, tačiau ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. Daugiau svarbios informacijos apie įvykį neturi. Savo kaltę pripažįsta, kad galėjo kitam žmogui sukelti fizinį skausmą jį pastumdamas nuo savęs, kad daugiau nebeapspjautų jo. Nori atsiprašyti nukentėjusiojo ir su juo susitaikyti (b. l. 86-88).

2024 m. sausio 28 d. liudytoju apklaustas M. G. nurodė, kad 2024 m. sausio 28 d. apie 11.30 val., išėjo iš savo namų pasivaikščioti. Einant (duomenys neskelbtini) g., važiuojamosios kelio dalies kelkraščiu, pamatė, kaip dideliu greičiu atvažiuoja automobilis. Tuo metu, kad automobilio VOLKSWAGEN valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas jo nenutrenktų įšoko į pusnį. Jam pravažiuojant pamojavo ranka ir išsitraukęs mobilųjį telefoną nufotografavo automobilį. Tuomet minėto automobilio vairuotojas sustojo ir atbuline eiga pavažiavo link jo. Sustojęs išlipo iš automobilio ir ėmė šaukti „ožį ką čia dabar paveiksluoji mane“. Pasakė jam, kad jis jo vos nepartrenkė ir, kad važiavo dideliu greičiu. Tuomet jis atsakė, kad eičiau kelkraščiu, o ne gatve. Pasakė jam, kad kelkraščio čia nėra todėl turi eiti gatvės kraštu, bei paklausė ar jam viskas yra gerai su galva ir informavo jį, kad praneš policijai. Po žodinio konflikto apsisuko ir toliau ėjo pasivaikščioti. Tuo metu jis atsidarė savo automobilio galines dureles ir išsitraukė sniego kastuvą mediniu kotu ir oranžinės spalvos plastikine dalimi. Pasiėmęs kastuvą, jis ėjo link jo ir smūgiavo vieną smūgį, kurį kairės rankos dilbiu blokavo ir atėmė iš jo kastuvą bei pasakė „tu gal visai nesveikas, kas tau yra“. Atėmęs kastuvą, numetė jį į sniego pusnį. Tuomet jis vėl paėmė kastuvą į rankas ir dar kartą smūgiavo, ko pasėkoje jam vėl bandant blokuoti jo smūgi, gavo smūgį į kairės rankos plaštaką, kurio metu į išorinę plaštakos pusę išlinko o pirštas (nykštys). Pajutęs stiprų fizinį skausmą, instinktyviai pirštą atstatė į vietą ir paėjęs į šoną paskambino bendruoju pagalbos numeriu pranešti apie įvykį. Kalbėdamas su bendrojo pagalbos centro darbuotoju nuėjo į mišką, o jis tuo metu dar kelis kartus pravažiavo palei mišką, galimai ieškodamas jo ir pasišalino. Atvykus policijos pareigūnams ir medikams kartu su medikais išvyko į Respublikinę Vilniaus universiteto ligoninę, kurioje jam buvo diagnozuotas kairės rankos plaštakos ir riešo sumušimas. Taip pat nori paminėti, kad tą vyrą, kuris jį sužalojo, matė pirmą kartą, niekad nebuvo jo sutikęs šioje gyvenvietėje. Sukeltą fizinį skausmą vertina nuo 1-10, 10 balų, apklausos metu skausmą vertina, po nuskausminamųjų vaistų, 5 balais. Gali savanoriškai pateikti nuotraukas kuriose yra matomas automobilis ir asmuo, bei RVUL apsilankymo išrašą. Daugiau apie įvykį šiuo metu nieko pasakyti negali (b. l. 33-35).

2024 m. sausio 28 d. liudytoju apklaustas M. R. nurodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos (toliau – VTV ) specialios paskirties skyriaus (toliau – SPS) specialistu. Įvykio dieną (2024 m. sausio 28 d.) dirbo rytinėje pamainoje su R. R. ir A. L.. Apie 11.00 val. gavo iškvietimą, kad vyras buvo sumuštas sniego kastuvu. Atvykus į įvykio vietą, pranešėjas išėjo iš miško ir pasakė, kad jo vos nepartrenkė automobilis, iš kurio išlipęs nepažįstamas vyras sniego kastuvu trenkė jam per ranką. Asmuo atrodė neblaivus, skundėsi rankos skausmu, pretenzijų dėl įvykio tuo metu neturėjo. Atvykus greitajai medicinos pagalbai, vyras buvo apžiūrėtas, ar vyko į gydymo įstaigą, neatsimena. Sužalojimų ant pareiškėjo kūno nepastebėjo, arba tiesiog neatsimena. Galimai nukentėjusysis sakė, kad dėl pretenzijų kreipsis savarankiškai(b. l. 37-38).

2024 m. balandžio 22 d. liudytoja apklausta M. M. nurodė, kad dirba Vilniaus apsk. VPK Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėja. 2024 m. sausio 28 d. dirbo dieninėje pamainoje kartu su kolega R. D. 2024 m. sausio 28 d. 14.04 val. gavo pranešimą, kad RVUL slaugytoja Š. telefonu pranešė, kad 2024 m. sausio 28 d. 12.46 val. GMP, dėl kairės plaštakos sumušimo, pristatė M. G., kuris paaiškino, kad jį 2024 m. sausio 28 d. apie 11.40 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, užpuolę ir sumušę nepažįstamas. Po apžiūros paleistas gydytis ambulatoriškai. Po ko nuvyko pas M. G. į namus (duomenys neskelbtini), Vilnius. Nuvykus juos pasitiko M. G., kuris nurodė, kad 2024 m. sausio 28 d. apie 11.30 val., išėjo iš savo namų pasivaikščioti. Einant (duomenys neskelbtini) g., pamatė, kaip dideliu greičiu atvažiuoja automobilis. Tuo metu, kad automobilio VOLKSWAGEN valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas jo nenutrenktų jis įšoko į pusnį. Automobiliui pravažiavus jis pamojavo ranka ir telefonu nufotografavo automobilį. Po ko automobilio vairuotojas atbuline eiga pradėjo judėti link jo. Sustojęs automobilio vairuotojas išlipo iš automobilio ir tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Po žodinio konflikto M. G. apsisuko ir toliau ėjo pasivaikščioti, kai tuo metu automobilio vairuotojas išsitraukė sniego kastuvą ir pradėjo artėti link M. G., po ko trenkė vieną kartą, tačiau smūgi M. G. kairės rankos dilbiu blokavo ir atėmė iš jo kastuvą. Atėmęs kastuvą, numetė jį į sniego pusnį. Tuomet automobilio vairuotojas vėl paėmė kastuvą į rankas ir dar kartą jam smūgiavo ko pasėkoje M. G. vėl bandant blokuoti automobilio vairuotojo smūgi, gavo smūgį į kairės rankos plaštaką, kurio metu į išorinę plaštakos pusę išlinko jo pirštas (nykštys). Pajutęs stiprų fizinį skausmą, iškart iškvietė policijos pareigūnus bei greitąją pagalbą. Kalbėdamas telefonu su bendrojo pagalbos centro darbuotoju M. G. nuėjo į mišką, o automobilio vairuotojas tuo metu dar kelis kartus pravažiavo palei mišką galimai ieškodamas M. G. ir pasišalino. Po ko į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams ir medikams M. G. kartu su medikais išvyko į Respublikinę Vilniaus universiteto ligoninę. Minėjo, kad vyrą kuris jį sumušė matė pirmą kartą. Po ko jie užpildė visus dokumentus ir išvyko (b. l. 36).

2024 m. sausio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra kelio atkarpa adresu Vilnius m. (duomenys neskelbtini). Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatvė, nedavažiavus (duomenys neskelbtini) gatvės, ant kelio vingio, kuris užsisuką į kairė pusė, matomas asfaltuotas kelias. Dešinėje pusėje palei kelią matomi įrengti įspėjamieji kelio ženklai „posūkio kryptis į kairę“, o tarp jų įspėjamieji kelio stulpai. Dešinėje pusėje ir kairėje kelio pusėje yra matomas miškas. Grumtynių požymių nenustatyta. Nusikalstomos veikos padarymo įrankis nerastas. Kelio atkarpą neaptverta. Kelio atkarpa vaizdo stebėjimo kameromis nefiksuojama. Tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų nerasta, nepaimta (b. l. 13-14).

2024 m. sausio 28 d. ortopedo traumatologo konsultacijoje Nr. 24-SPS-7230 nurodyta, kad diagnozė S60.2 Kitų riešo ir plaštakos dalių sumušimas (ūminės ir pirmą kartą gyvenime nustatytos lėtinės ligos). Kairės plaštakos sumušimas. Traumos data, laikas – 2024 m. sausio 28 d. 11.15 val.; Traumos aplinkybės – buityje. Traumos pobūdis – sužalojo kitas asmuo. Traumos mechanizmas – buka jėga. Alkoholio/svaigalų naudojimas – ne (b. l. 27).

2024 m. sausio 28 d. diagnostinio tyrimo Nr. RFA-24-12391 „Plaštakų rentgenografija“ nurodyta, kad paciento M. G. diagnozė S60.0 piršto (-ų) sumušimas, kai nagas nepažeistas. Pateikta išvada, kad aiškių kaulų lūžių nematyti (b. l. 45).

2024 m. sausio 28 d. M. G. ambulatorinio apsilankymo pažymoje nurodyta: nusiskundimai ir anamnezė, būklės įvertinimo informacija, tyrimų ir konsultacijų planas, taikytas gydymas, gydymo, slaugos, darbo, ambulatorinės priežiūros rekomendacijos, pastabos ir gydantis gydytojas (b. l. 46).

2024 m. balandžio 11 d. kitų objektų apžiūros protokole specialistės R. G. nurodoma, kad M. G., gim. (duomenys neskelbtini), nustatytas kairės plaštakos sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, kietu buku daiktu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 48).

2023 m. sausio 30 d. vyriausiosios tyrėjos I. S. tarnybiniame pranešime dėl nustatytų aplinkybių ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-03553-24 nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad automobiliu V. G., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančiu S. L., naudojasi jo sūnus E. L., gimęs (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) E. L. nurodė, kad 2024 m. sausio 28 d. automobiliu V. G., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuojant (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gatve ėjo neadekvačiai besielgiantis vyras. Jam sustojus ir išlipus iš automobilio, tarp jo ir minėto vyro įvyko žodinis konfliktas (b. l. 75).

2024 m. balandžio 15 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 1 PK 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjos tarnybiniame pranešime „Dėl įtariamojo atpažinimo“ nurodoma, apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-03553-24 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, kuriame nukentėjusysis M. G. pateikė nuotrauką, kurioje yra užfiksuotas įtariamasis. Sulyginus pateiktą nuotrauką su policijos duomenų sistemose turima nuotrauka, nustatyta, kad pateiktoje nuotraukoje galimai yra E. L. (b. l. 80).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Nusistovėjusioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalies nuostatomis, išaiškinta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Įstatymų leidėjas BK 140 straipsnio 1 dalyje nustato atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukelia žmogui fizinį skausmą ar nežymiai jį sužaloja, ar trumpai susargdina. Šio straipsnio saugoma vertybė – žmogaus kūno neliečiamumas (fizinio skausmo sukėlimo atveju) ir sveikata (nežymaus sveikatos sutrikdymo ir trumpo susargdinimo atveju). Pažymėtina, kad nagrinėjamo straipsnio sudėtis nedetalizuoja, kokiais konkrečiai veiksmais turi būti mušama ar kitaip smurtaujama – paprastai pavojingos veikos požymis įgyvendinamas vienkartiniu ar daugkartiniu smurtiniu poveikiu žmogaus kūnui, pavyzdžiui: mechaniniu, fiziniu, cheminiu poveikiu ar net panaudojus gyvūnus. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina nustatyti nagrinėjamame straipsnyje nurodytus pavojingus padarinius (materialioji sudėtis). Pavojingi padariniai šioje sudėtyje yra fizinis skausmas, nežymus sveikatos sutrikdymas, susargdinimas iki 10 dienų. Pavojingi padariniai turi būti sąlygoti teisiamo asmens neteisėtais veiksmais (priežastinis ryšys). Nusikalstamos veikos subjektas yra bendras, t. y. 16 metų sulaukęs, pakaltinamas fizinis asmuo. Tiriant subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, būtina nustatyti teisiamo asmens tyčinę kaltės formą (tiesioginę ar netiesioginę tyčią). Nusikalstamos veikos tikslai ir (ar) motyvai reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi.

Kaltinamasis E. L. ir nukentėjusysis M. G. viso baudžiamojo proceso metu, neprieštaraudami vienas kitam, teigė, kad žodinis konfliktas tarp judviejų įvyko iš karto po to, kai kaltinamasis E. L., vairuodamas automobilį V. G., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pravažiavo pro nukentėjusįjį, sustojo ir išėjo iš transporto priemonės.

Kaltinamasis E. L. proceso metu parodė, kad jam važiuojant apie 40 km/val. greičiu (duomenys neskelbtini) gatve jis saugiai apvažiavo kelio kraštu ėjusį M. G. Sustojo vien dėl to, kad nukentėjusysis pradėjo mojuoti rankomis, tikslu pasiaiškinti kas atsitiko. Prasidėjo žodinis konfliktas, įžeidinėjimai, M. G. buvo agresyvus jį apspjaudė. Norėdamas apsiginti nuo M. G., pasiėmė iš mašinos sniego kastuvą ir juo nustūmė M. G. nuo savęs. Kastuvu netrenkė, pastūmimo metu galėjo M. G. sukelti fizinį skausmą.

Nukentėjusysis M. G. proceso metu parodė, kad jam einant (duomenys neskelbtini) g. pamatė, kaip dideliu greičiu atvažiuoja automobilis. Siekdamas, kad automobilio VOLKSWAGEN valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas jo nenutrenktų įšoko į pusnį. Jam pravažiuojant pamojavo ranka ir išsitraukęs mobilųjį telefoną nufotografavo automobilį. Automobilio vairuotojas sustojo ir atbuline eiga pavažiavo link jo. Sustojęs išlipo iš automobilio ir ėmė šaukti ir jį įžeidinėti. Paaiškino vairuotojui, kad jis jo vos nepartrenkė ir, kad važiavo dideliu greičiu, informavo jį, kad praneš policijai. Po žodinio konflikto apsisuko bandė nueiti. Tuo metu, pasiėmęs kastuvą, vairuotojas ėjo link jo ir smūgiavo vieną smūgį, kurį kairės rankos dilbiu blokavo ir atėmė iš vairuotojo kastuvą, kurį numetė jį į sniego pusnį. E. L. vėl paėmė kastuvą ir dar kartą smūgiavo. Gavo smūgį į kairės rankos plaštaką, kurio metu į išorinę plaštakos pusę išlinko o pirštas (nykštys). Pajuto stiprų fizinį skausmą, nuėjo į šoną paskambino bendruoju pagalbos numeriu pranešti apie įvykį.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. L. nurodė, kad nukentėjusysis M. G. agresyviai artinosi prie jo, keikėsi ir įžeidinėjo, o jis tik bandė atsitraukti, apsisaugoti nuo M. G. galimo smurto. Šią aplinkybę paneigia byloje surinkti įrodymai, tarp jų, nuotrauka, kurioje matoma, kad automobilis buvo sustojęs pakankamai dideliu atstumu nuo M. G., kad būtent E. L. žengia link nukentėjusiojo (b. l. 160). Kaltinamojo E. L. ir nukentėjusiojo M. G. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai, pagal kuriuos žodinis konfliktas vyko kurį laiką, kad kastuvas buvo paimtas iš mašinos konflikto metu, kad fizinį smurtą panaudojo tik kaltinamasis E. L.. Nukentėjusiojo M. G. parodymus patvirtina ir tai, kad jis pranešė bendruoju pagalbos telefonu apie įvykį, kad įvykio vietoje susilaukė policijos ir medikų pagalbos.

Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad kaltinamojo E. L. ir nukentėjusiojo M. G. veiksmai, t. y. žodinis konfliktas, keiksmažodžiai, įžeidinėjimai, yra nepriimtini. Tačiau joks žodinis konfliktas nesuteikia konflikto dalyviui panaudoti fizinio smurto. Todėl akivaizdu, kad kaltinamojo E. L. reakcija į įvykusią situaciją, nukentėjusiojo M. G. išreikštą nepasitenkinimą kaltinamojo E. L. vairavimu (tikėtina, net ir nepriimtina žodine forma), yra neadekvati ir smerktina. Teismas pažymi, kad byloje nesurinkta pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis E. L. sniego kastuvu kelis kartus smūgiavo nukentėjusiajam M. G.. Tai paneigia ir 2024 m. balandžio 11 d. specialisto (R. G.) kitų objektų apžiūros protokole įtvirtinta informacija, kad M. G. sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, kietu buku daiktu (b. l. 48). Tačiau vienas fizinis poveikis nukentėjusiajam M. G., kurį sniego kastuvu padarė kaltinamasis E. L., yra įrodytas byloje surinkta medžiaga. Pastebėtina, kad kaltinamasis E. L. iš esmės neginčijo to, kad jam išlipus iš automobilio ir prasidėjus žodiniam konfliktui, jis pasiėmė iš automobilio sniego kastuvą ir juo nustūmė nuo savęs nukentėjusįjį M. G. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu pripažįsta, kad stūmimo metu galėjo sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmą, neneigia ir galimo nežymaus sužalojimo, kuris konstatuotas specialistės R. G. paaiškinimų protokole (b. l. 48).

Byloje nustatytos įvykio aplinkybės, o taip pat kaltinamojo E. L. baudžiamojo proceso metu duoti parodymai patvirtina, kad jam inkriminuotus objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius jis įgyvendino tiesiogine tyčia. Teismas sprendžia, kad kaltinamasis E. L. suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir neigiamą socialinę reikmę, numatė, kad dėl nukentėjusiojo M. G. stūmimo sniego kastuvu pastarasis patirs fizinį skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, bet nepaisant to, buvo siekė pavojingų padarinių atsiardymui, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis E. L. tyčia įvykdė jam inkriminuota nusikaltimą 2024 m. sausio 28 d. apie 11.30 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, kilus žodiniam konfliktui, pasiėmęs iš savo automobilio VOLKSWAGEN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sniego kastuvą juo du kartus sudavė M. G. į kairės rankos dilbį ir kairės rankos plaštaką, taip sukeldamas jam fizinį skausmą ir padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą – kairės plaštakos sumušimą, pasireiškusi minkštųjų audinių patinimu.

Dėl skirtinos bausmės rūšies ir jos dydžio

Įstatymų leidėjas BK 54 straipsnio 1 dalyje nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje, už nusikaltimo padarymą, numatytos kelios bausmės rūšys: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Pagal BK 54 straipsnio 2 dalies nuostata, teismas skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir nusikalstama veika padarytą žalą. Teismų praktikoje taip pat neretai pažymima, kad skiriant bausmę taip pat svarbu atkreipti dėmesį į BK 41 straipsnio 2 dalį, t. y., ar veiką padariusiam asmeniui skirtina bausmė įgyvendins jai keliamus tikslus.

Įvertinus nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes, matyti, kad kaltinamasis E. L. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, kuris neišsiskiria dideliu pavojingumo laipsniu ir nesąlygojo ilgalaikių pavojingų padarinių atsiradimo. Byloje nustatyta, kad veiką jis realizavo tiesioginę tyčia, dėl to, kad nukentėjusysis M. G. išreiškė pretenzijas dėl kaltinamojo vairavimo būdo. Registrų duomenimis anksčiau kaltinamasis E. L. neteistas, baustas administracine tvarka du kartus (baudos sumokėtos), turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. L. parodė, kad sukūrė šeimą. Sodros duomenimis, kaltinamasis E. L. dirba (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje bandė susitaikyti ir atsiprašė nukentėjusiojo, labai gailėjosi dėl įvykio. Atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Taigi, atsižvelgdamas į bendruosius ir specialiuosius bausmės skyrimo pagrindus, o taip pat į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį, teismas sprendžia, kad kaltinamajam E. L. turi būti paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, be intensyvios priežiūros. Be to, įvertinęs įvykdyto nusikaltimo rūšį ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, teismas sprendžia paskirti E. L. BK 48 straipsnio 4 dalies 2 ir 4 punkte numatytus įpareigojimus, t. y. neatlygintinai išdirbti iki 90 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, tęsti darbą, o jį praradus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

2024 m. liepos 11 d. VšĮ „Vilniaus teritorinė ligonių kasa“ pateikė civilinį ieškinį, kuriame prašoma priteisti iš kalto asmens Privalomo sveikatos draudimo fondo biudžetui 67,90 Eur žalą dėl nukentėjusiojo gydymo (b. l. 51-53). Kadangi nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog civilinio ieškovo patirta ir prašoma priteisti žala buvo sąlygota būtent kaltinamojo E. L. neteisėtų veiksmų, kurie šiuo nuosprendžiu pripažintini nusikalstamais, teismo vertinimu, civilinis ieškinys yra pagrįstas ir turi būti tenkinamas.

VI. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu E. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikintina (b. l. 94-95).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. L., gimusį (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 ir 4 punktu įpareigoti E. L.:

1) neatlygintinai išdirbti iki 90 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

2) tęsti darbą, o jo netekus – registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

VšĮ „Vilniaus teritorinė ligonių kasa“ civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš E. L. 67,90 Eur (šešiasdešimt septynis eurus devyniasdešimt centų) turtinės žalos atlyginimą privalomojo sveikatos draudimo fondo naudai ir 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

E. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti šiam nuosprendžiui įsiteisėjus.

Išaiškinti E. L., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Pavelas Kujalis