Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-02-06 · Administracinė byla Nr. I-491-142/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-02-06
Bylos Nr.
I-491-142/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02200-2016-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Kaminskas, Ina Kirkutienė, Halina Zaikauskaitė (pran.)
Trečiasis asmuo
Valstybinės darbo inspekcijos, Valstybinė darbo inspekcija prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Pareiškėjas
A. S. D., M. L. K., E. J. S., UAB „Darbo ekspresas“
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-491-142/2017Proceso Nr. 3-61-3-02200-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 7.9; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Inos Kirkutienės ir Halinos Zaikauskaitės (pranešėja), dalyvaujant vertėjai Teresai Daleckai, trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės darbo inspekcijos atstovei Irinai Janukevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. S. D., M. L. K., E. J. S., ir UAB „Darbo ekspresas“ skundą dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys Valstybinė darbo inspekcija prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. D., M. L. K., E. J. S., ir UAB „Darbo ekspresas“ (toliau – ir pareiškėjai) padavė teismui skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos (toliau ir UIT, Tarnyba, atsakovas) sprendimus 2016-02-24, Nr. SPRE-306, 2016-02-23, Nr. SPRE-297, 2016-02-23, Nr. SPRE-295, kurių pagrindu atsisakyta išduoti pareiškėjams, UAB „Darbo ekspresas“ darbuotojams, A. S. D., M. L. K., E. J. S., (ir Wojciech L. W., kurio skundą priimti atsisakyta), socialinio draudimo Al pažymėjimą; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba, VSDFV) sprendimus 2016-04-28, Nr. (1.45) 1-2546, 2016-04-28, Nr. (1.45) 1-2547, 2016-04-28, Nr. (1.45) 1-2584; 3) įpareigoti Tarnybą išduoti A. S. D. Al pažymėjimą už laikotarpį nuo 2013-12-01 iki 2015-02-02; M. L. K. Al pažymėjimą už laikotarpį nuo 2014-03-01 iki 2015-11-30; E. J. S. Al pažymėjimą už laikotarpį nuo 2014-03-01 iki 2015-11-30.

Šalies argumentai

Skunde paaiškina faktinę situaciją bei nurodo teisinius argumentus, dėl kurių pareiškėjai nesutinka su Tarnybos bei Valdybos priimtais sprendimais.

Paaiškina, kad asmenų, migruojančių tarp ES valstybių narių, EEE valstybių, Šveicarijos Konfederacijos socialinę apsauga koordinuoja 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (toliau - Reglamentas (EB) Nr. 883), 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarka (toliau - Reglamentas (EB) Nr. 987/2009), 2012 m. gegužės 22 d. priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 465/2012, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 ir Reglamentas (EB) Nr. 987/2009 (toliau - Reglamentas (ES) Nr. 465), 2012 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1224/2012 (toliau - Reglamentas (ES) Nr. 1224), Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su taikytinos teisės nustatymu, įgyvendinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Fondo valdybos direktoriaus 2010 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-253 su vėlesniais pakeitimais (toliau – Tvarkos aprašas).

Paaiškina, kad pareiškėjai yra Lenkijos Respublikos piliečiai. Taip pat Lenkijoje dirba savarankiškai. Darbas pagal darbo sutartis buvo dirbamas Lietuvos teritorijoje. Lietuvoje darbuotojai pagal darbo sutartį gauna skunde nurodytus atlyginimus, dirbo skunde nurodytais laikotarpiais atitinkamą valandų skaičių, taip pat tuo pačiu metu vykdė savarankišką veiklą Lenkijoje, nurodoma, kiek dienų, valandų dirbo pareiškėjai bei kada Lenkijos kompetentinga įstaiga pareiškėjams nustatė Lietuvos Respublikos socialinio draudimo taikytiną teisę, kokiems laikotarpiams 2014 m. Paaiškina, kada pareiškėjai kreipėsi į UIT su prašymais išduoti Al pažymėjimus ir už kokius laikotarpius, nurodė, kokius dokumentus pareiškėjai teikė su prašymais.

Nurodo, kad UIT pareiškėjų prašymų netenkino. Savo sprendimus Tarnyba motyvavo tuo, kad „Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija 2015 m. atliko tris patikrinimus dėl UAB „Darbo ekspresas“ veiklos Lietuvoje. Patikrinimų metu buvo nustatyta, kad faktiškai UAB „Darbo ekspresas“ darbuotojai Lietuvos Respublikoje veiklos nevykdo – įmonės darbuotojai (Lenkijos Respublikos piliečiai) formaliai draudžiami socialiniu draudimu Lietuvos Respublikoje, tačiau realiai jokių funkcijų neatlieka (jų darbinės veiklos įforminimas yra fiktyvus), pati įmonė Lietuvos Respublikoje realiai jokios veiklos nevykdo“. Pareiškėjai UIT sprendimus skundė Valdybai, tačiau Valdyba net nevertino pareiškėjų pateiktų argumentų bei įrodymų ir paliko galioti Tarnybos sprendimus. Mano, kad UAB “Darbo ekspresas” darbuotojams Al pažymėjimų neišdavimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, taigi Tarnybos sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų individualaus administracinio akto bendrųjų reikalavimų. Taip pat nei Tarnyba nei Valdyba neatsiuntė Darbo inspekcijos išvadų nei savo prašymo atlikti patikrinimą.

Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad UAB „Darbo ekspresas” paskutinis patikrinimas vyko 2015 m. gruodžio mėnesį, kuomet visi darbuotojai iš Lenkijos atostogavo, nes 11 mėnesių dirbo ir jeigu nebūtų suteiktos atostogos, būtų pažeistos darbuotojų teises ir įmonės direktorius būtų už tai nubaustas tos pačios Darbo inspekcijos. Atostogos buvo mokamos. 2016 sausio mėnesį, o konkrečiai 2016 sausio 9 d. pareiškėjai, kaip įprasta pagal grafiką atvyko į Vilnių. Visada transportą organizuodavo bei mokėdavo darbdavys, UAB „Darbo ekspresas“, tad darbuotojai už transportą nemokėjo. Darbuotojai važiuodavo pagrinde autobusu. Visada visi važiuodavo kartu iš Lenkijos ir atgal, išskyrus patį direktorių. Praktiškai dirbo Alytuje arba Vilniuje. Alytuje pagrindinis parkavimas buvo stovėjimo aikštelėje prie dviejų prekybos centrų Iki ir RIMI. Vilniuje taip pat skrajutes platino arčiau prekybos centrų. Vilniuje autobusas, ar atitinkamai mikroautobusas, darbuotojus veždavo į kelias vietas. Buvo skiriamas laikas pavalgyti, bet dažniausia kiekvienas turėjo su savimi savo naminį maistą termose, tad praktiškai darbuotojai valgydavo autobuse. Atlikus savo darbą, net jei kas nors norėjo nueiti į parduotuvę, visada važiuodavo namo, kad sekmadienį anksti ryte jau būti savo namuose.

Visi darbuotojai dirbo pagrinde šeštadieniais, gal kartą tai buvo sekmadienis, tačiau tai visada buvo savaitgalis. Ir tai buvo labai patogu, kadangi per savaitę, darbo dienomis pareiškėjai galėjo užsiimti savo veikla. Tad pareiškėjai išvažiuodavo penktadieniais apie 21-22 val., visada buvo du vairuotojai.

UAB „Darbo ekspresas“ skrajutėse, kurias platino darbuotojai, buvo patalpinta informacija ne tik apie UAB „Darbo ekspresas“, bet ir kitų Lenkijos įmonių pasiūlymai bei buvo nurodyti šių įmonių kontaktai, kad suinteresuotas asmuo galėtų tiesiogiai susisiekti su Lenkijos įmone.

Apie tai, kad UAB „Darbo ekspresas“ darbuotojai 2016-01-09 (šeštadienį) atvyksta dirbti į Vilnių UAB „Darbo ekspresas“ raštu informavo ir Darbo inspekciją, tačiau gavo atsakymą, kad tai nebeaktualu. Iš to darytina išvada, kad tikrai įmonės patikrinimai buvo atliekami taip, kad atitinkamai surašyti išvadą. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad ES įstatymo leidėjas suteikė ES piliečiams teisę laisvai judėti ir dirbti įvairiuose ES valstybėse narėse ir sureguliavo (nors neišsamiai kai kuriuose vietose), kurios valstybės socialinės apsaugos teisės aktai turi būti taikomi asmenims tokioje situacijoje kaip pareiškėjų. Pareiškėjai taip pat atkreipia dėmesį, kad Tarnyba pabrėžia, jog kalba eina apie įmonėje dirbančius Lenkijos piliečius. Tokiu būdu pareiškėjai jaučiasi diskriminuojami dėl pilietybės. Taip pat liko neaišku, nuo kurios datos Darbo inspekcija nustatė, kad pareiškėjai realiai nedirba UAB „Darbo ekspresas“ ir įmonė pati Lietuvoje veiklos nevykdo, nes įmonė buvo tikrinama 2014 metais ir prie tokios išvados nebuvo prieita, nors tikrino Darbo inspekcija ir Valstybinė mokesčių inspekcija. Taip pat įmonė ne tik turi sąskaitą banke, savo internetinį puslapį: http://www.darbo-ekspresas.lt/index.php/pl/, turi apyvartą ir darbina taip pat Lietuvos Respublikos piliečius, kurie dirba Lietuvoje ir nėra komandiruojami. UAB „Darbo ekspresas“ tvarkingai mokėjo darbuotojų socialinio draudimo bei sveikatos draudimo įmokas ir jokių dėl to įsiskolinimų neturi, o darbuotojai nesinaudojo nei socialiniu draudimu nei sveikatos draudimu. Taip pat UAB „Darbo ekspresas“ neturi įsiskolinimų ir Valstybinei mokesčių inspekcijai, nes ir čia visus mokesčius tvarkingai mokėjo, o taip pat nėra skolingas nei už patalpų nuomą, elektros energiją, neturi jokių kitų įsiskolinimų. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad įmonė Lietuvoje veiklos nevykdė, o darbuotojai iš Lenkijos buvo fiktyviai darbinami.

Taip pat, kadangi 2014 metais nebuvo konstatuotas faktas, kad darbuotojai veiklos nevykdo, nėra jokio pagrindo už tą laikotarpį neišduoti Al pažymėjimo, nes tas faktas yra neginčijamas. Europos Sąjungos teisės aktuose nėra reglamentuojama, kad darbuotojai dirbdami kitoje ES valstybėje turėtų rinkti įrodymus apie tai, kad jie realiai vykdo savo darbą. To nėra ir Lietuvoje galiojančiose teisės nuostatose. Nėra teisės nuostatos, kurioje būtų apibrėžta kokie įrodymai turi įrodomąją vertę apie tai, kad asmuo realiai dirba savo darbą. Valdyba neatsakė į klausimą, ar visos įmonės yra tikrinamos, kurios darbina darbuotojus iš ES valstybių narių, ar tik tos, kurios darbina Lenkijos piliečius. Reglamento (EB) Nr. 883/2004 11 straipsnio 1 dalis numato, kad asmenims, kuriems taikomas šis reglamentas, taikomi tik vienos valstybės narės teisės aktai. Reglamente (EB) Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas darbo vietos principas (lex loci labori). Šis principas yra taikomas konkrečiai kai asmuo pagal darbo santykius dirba vienoje valstybėje narėje ir tuo pačiu kitoje valstybėje narėje vykdo savarankišką veiklą.

Reglamento Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalies nuostata siekiama užtikrinti, kad asmuo dirbantis pagal darbo sutartį vienoje valstybėje ir verčiantis savarankišką veiklą kitoje valstybėje, galėtų naudotis geriausia iš šių valstybių galimų socialinės apsaugos sistemų. Tai yra todėl, kad socialinio draudimo sistema taikoma darbuotojams yra pagrinde labiau kompleksiška nei socialinės garantijos teikiamos savarankiškai dirbantiems asmenims, kitaip, jei nuostata veiktų atvirkščiai, tai prieštarautų Reglamento Nr.883/2004 13 straipsnio 3 dalies nuostatos tikslui.

Vadovaujantis tuo kas išdėstyta, pareiškėjų nuomone, Tarnyba bei Valdyba savo teiginius grindžia jiems naudingomis teisės aktų normomis, neobjektyviai vertina faktus, bylos aplinkybes ir tokiu būdu neteisingai taiko ES teisės normas, taip pat neatsižvelgia į teisės aktuose išdėstytų teisės normų tarpusavio ryšį, nepaiso sisteminio, loginio ir lingvistinio teisės normų aiškinimo taisyklių.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjai ir jų atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta.

Atsiliepimas

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnyba (toliau – ir UIT, Tarnyba, atsakovas) atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka.

Žemesnės instancijos teismas

Paaiškina, kad pareiškėjų kreipimosi į Tarnybą dėl A1 pažymėjimo išdavimo metu asmenų, migruojančių tarp Europos Sąjungos (toliau - ES) valstybių narių (nuo 2010 m. gegužės 1 d.) socialinę apsaugą koordinuoja šie teisės aktai: 1) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 5 tomas, p. 72) (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 883/2004); 2) 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką (OL 2009 L 284, p. 1) (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 987/2009); 3) 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 465/2012, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir Reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 įgyvendinimo tvarką (OL 2012 L 149) (toliau - Reglamentas (ES) Nr. 465/2012); 4) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-253 patvirtintas Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su taikytinos teisės nustatymu, įgyvendinimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas).

Reglamento (EB) Nr. 883/2004 II antraštinė dalis reglamentuoja taikytinų teisės aktų nustatymą tais atvejais, kai darbuotojas dirba ar savarankiškai dirbantis asmuo užsiima veikla ne vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Taikytinų teisės aktų nustatymas yra svarbus visų pirma dėl socialinio draudimo įmokų mokėjimo bei dėl teisės į išmokas ir būsimų teisių į pensiją įgijimo.

Pažymi, kad ES socialinės apsaugos reglamentai ne harmonizuoja, o koordinuoja ES valstybių narių socialinės apsaugos sistemas, t. y., jie nepakeičia skirtingų nacionalinių sistemų viena bendra ES sistema, o nustato bendruosius principus. Todėl ES valstybėms narėms paliekama teisė nacionaliniuose teisės aktuose pačioms nustatyti tam tikras šių principų įgyvendinimo nuostatas. Pagrindinis socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų tikslas – užtikrinti asmenų, persikeliančių ES, socialines teises. Reglamentai nesiekia sudaryti sąlygų išvengti socialinio draudimo įmokų mokėjimo ar paskatinti socialinį dempingą.

Reglamente (EB) Nr. 883/2004 įtvirtintos nuostatos užtikrina, kad asmeniui, įgijusiam stažo daugiau nei vienoje valstybėje narėje, kiekviena valstybė skiria ir moka atitinkamos rūšies išmoką už toje valstybėje įgytą stažą vadovaudamasi savo nacionaline teise, nepriklausomai nuo to, kurioje valstybėje narėje tas asmuo gyvena.

Motyvuojamoji dalis

Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad „asmeniui, kuris paprastai dirba pagal darbo sutartį ir savarankiškai keliose valstybėse narėse, taikomi tos valstybės narės, kurioje jis dirba pagal darbo sutartį, teisės aktai arba, jeigu tokia veikla jis verčiasi dviejose ar daugiau valstybių narių, teisės aktai, nustatyti pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas“.

Žemesnės instancijos teismas

Reglamento (EB) 883/2004 13 straipsnio 3 dalies sąlyga taikoma tik tada, kai asmuo realiai dirba pagal darbo sutartį Lietuvos Respublikoje, nustatant taikytiną teisę šio straipsnio pagrindu nepakanka tik formaliai pasirašyti darbo sutartį vienoje valstybėje narėje ir kartu vykdyti savarankišką veiklą kitoje valstybėje narėje. Šiuo atveju privalo būti akcentuojamos šios sąlygos, t. y., asmuo privalo faktiškai dirbti pagal darbo sutartį vienoje valstybėje ir šis darbas neturi būti nedidelės apimties.

Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Darbo inspekcija) 2015-12-14 raštu Nr. SD-25-15309 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo, kad atliko UAB „Darbo ekspresas“ veiklos patikrinimą. Po patikrinimo Darbo inspekcija padarė išvadą, kad minėtos įmonės darbuotojai formaliai draudžiami socialiniu draudimu Lietuvos Respublikoje, tačiau realiai jokių funkcijų neatlieka (jų darbinės veiklos įforminimas yra fiktyvus). Taigi minėta įmonė realiai jokios veiklos Lietuvoje nevykdo. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjai taip pat yra sudarę fiktyvias darbo sutartis su UAB „Darbo ekspresas“ (šioje įmonėje įdarbinta daug Lenkijos piliečių, vykdančių individualią veiklą Lenkijoje), pagal kurias realiai darbo nevykdo, o sudarytomis darbo sutartimis siekia išvengti socialinio draudimo įmokų mokėjimo Lenkijoje nuo pajamų, gautų iš Lenkijoje vykdomos savarankiškos veiklos.

Darbo inspekcija 2016-05-31 raštu Nr. SD-25-6918 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo Tarnybą, kad atliko UAB „Darbo ekspresas“ patikrinimą. Patikrinimo metu UAB „Darbo ekspresas“ buveinės adresu - J. Savickio g. 4, Vilnius, ir žinomos veiklos vykdymo adresu Jasinskio g. 9, 400 ir 401 kab. bei įmonės buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei elektroniniu paštu buvo išsiųstas nurodymas pateikti paaiškinimą dėl UAB „Darbo ekspresas“ darbuotojų darbo funkcijų, kuriuose miestuose darbuotojai atliko darbo sutartyse sulygtas darbo funkcijas nuo 2016 m. sausio iki 2016 m. balandžio mėn. bei pateikti darbo sutartis, darbo grafikus, darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir atsiskaitymo lapelius nuo 2015 m. gruodžio iki 2016 m. birželio mėn. Nurodymai siųsti paštu Savickio g. 4, Jasinskio g. 9, 400 ir 401 kab. neįteikti. Pagal buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. 40 UAB „Darbo ekspresas“ buhalterinę apskaitą tvarkanti M. L. 2016 m. gegužės 18 d. elektroniniu paštu pateikė tik darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščius, atsiskaitymo lapelius, darbo grafikus, vieno darbuotojo darbo sutartį ir nuotraukas, kuriose užfiksuoti neidentifikuoti asmenys. Darbo inspekcija pakartotinai padarė išvadą, kad faktiškai UAB „Darbo ekspresas“ darbuotojai Lietuvos Respublikoje veiklos nevykdo, įmonės darbuotojai formaliai draudžiami socialiniu draudimu Lietuvos Respublikoje, tačiau realiai jokių funkcijų ar/ir darbo neatlieka.

Paaiškina dėl Tarnybos direktoriaus 2016 m. vasario 24 d. sprendimo Nr. SPRE-306 „Dėl taikytinų teisės aktų A. S. D. nustatymo“.

Tarnyboje 2015-11-04 gautas A. S. D., gim. 1973-10-29, prašymas išduoti pažymą apie Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymą asmeniui, vienu metu dirbančiam pagal darbo sutartį Lietuvoje ir užsiimančiam savarankiška veikla Lenkijos Respublikoje laikotarpiu nuo 2013-12-01 iki 2014-11-03.

Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis, A. S. D. laikotarpiu nuo 2013-12-01 iki 2014-11-03 buvo draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu Lietuvos Respublikoje kaip UAB „Darbo ekspresas“ darbuotojas.

Tarnyba 2015-12-01 raštu Nr. (7.2) S2-41778 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo pareiškėją, kad kreipėsi į Darbo inspekciją dėl UAB „Darbo ekspresas“ vykdomos veiklos patikrinimo bei sprendimas dėl A1 pažymėjimo išdavimo bus priimtas gavus atsakymą iš Darbo inspekcijos.

Tarnyba, įvertinusi Darbo inspekcijos patektą išvadą bei vadovaudamasi Reglamentu (EB) Nr. 883/2004, Reglamentu (EB) Nr. 987/2009 ir Tvarkos aprašu, 2016 m. vasario 24 d. priėmė sprendimą Nr. SPRE-306 „Dėl taikytinų teisės aktų A. S. D. nustatymo“ kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti A1 pažymėjimą bei nustatyta, kad A. S. D. darbo sutarties su UAB „Darbo ekspresas“ galiojimo laikotarpiu turi būti taikomi Lenkijos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai.

Paaiškina dėl Tarnybos direktoriaus 2016 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. SPRE-295 „Dėl taikytinų teisės aktų E. J. S. nustatymo“.

Tarnyboje 2015-11-04 gautas E. J. S., gim. 1962-10-20, prašymas išduoti pažymą apie Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymą asmeniui, vienu metu dirbančiam pagal darbo sutartį Lietuvoje ir užsiimančiam savarankiška veikla Lenkijos Respublikoje laikotarpiu nuo 2014-03-01 iki 2015-09-30.

Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis E. J. S. laikotarpiu nuo 2014-03-01 iki 2015-11-30 buvo draudžiama valstybiniu socialiniu draudimu Lietuvos Respublikoje kaip UAB „Darbo ekspresas“ darbuotoja.

Tarnyba 2015-12-01 raštu Nr. (7.2) S2-41768 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo pareiškėją, kad kreipėsi į Darbo inspekciją dėl UAB „Darbo ekspresas“ vykdomos veiklos patikrinimo bei sprendimas dėl A1 pažymėjimo išdavimo bus priimtas gavus atsakymą iš Darbo inspekcijos.

Tarnyba, įvertinusi Darbo inspekcijos patektą išvadą bei vadovaudamasi Reglamentu (EB) Nr. 883/2004, Reglamentu (EB) Nr. 987/2009 ir Tvarkos aprašu, 2016 m. vasario 23 d. priėmė sprendimą Nr. SPRE-295 „Dėl taikytinų teisės aktų E. J. S. nustatymo“ kuriuo pareiškėjai atsisakyta išduoti A1 pažymėjimą bei nustatyta, kad E. J. S. darbo sutarties su UAB „Darbo ekspresas“ galiojimo laikotarpiu turi būti taikomi Lenkijos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai.

Paaiškina dėl Tarnybos direktoriaus 2016 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. SPRE-297 „Dėl taikytinų teisės aktų M. L. K. nustatymo“.

Tarnyboje 2015-11-04 gautas M. L. K., gim. 1980-02-14, prašymas išduoti pažymą apie Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymą asmeniui, vienu metu dirbančiam pagal darbo sutartį Lietuvoje ir užsiimančiam savarankiška veikla Lenkijos Respublikoje laikotarpiu nuo 2014-03-01 iki 2015-02-02.

Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis, M. L. K. laikotarpiu nuo 2014-03-01 iki 2015-02-02 buvo draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu Lietuvos Respublikoje kaip UAB „Darbo ekspresas“ darbuotojas.

Tarnyba 2015-12-01 raštu Nr. (7.2) S2-41765 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo pareiškėją, kad kreipėsi į Darbo inspekciją dėl UAB „Darbo ekspresas“ vykdomos veiklos patikrinimo bei sprendimas dėl A1 pažymėjimo išdavimo bus priimtas gavus atsakymą iš Darbo inspekcijos.

Tarnyba, įvertinusi Darbo inspekcijos patektą išvadą bei vadovaudamasi Reglamentu (EB) Nr. 883/2004, Reglamentu (EB) Nr. 987/2009 ir Tvarkos aprašu, 2016 m. vasario 23 d. priėmė sprendimą Nr. SPRE-297 „Dėl taikytinų teisės aktų M. L. K. nustatymo“ kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti A1 pažymėjimą bei nustatyta, kad M. L. K. darbo sutarties su UAB „Darbo ekspresas“ galiojimo laikotarpiu turi būti taikomi Lenkijos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai.

Tarnybos nuomone, pareiškėjai savo teiginius grindžia jiems naudingomis teisės aktų normomis, neatsižvelgia į teisės aktuose išdėstytų teisės normų tarpusavio ryšį, nepaiso sisteminio, loginio ir lingvistinio teisės normų aiškinimo taisyklių.

Tarnyba Teismo prašo pareiškėjų A. S. D., M. L. K., E. J. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje UIT atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) atsiliepime nurodė, kad nesutinka su skundu ir jame pateiktais prašymais ir mano, kad skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Fondo valdyba, vykdydama privalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos funkcijas, išnagrinėjo A. S. D. 2016 m. kovo 23 d. skundą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos (toliau – UIT) 2016 m. vasario 24 d. sprendimo Nr. SPRE-306, M. L. K. 2016 m. kovo 23 d. skundą dėl UIT 2016 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. SPRE-297, E. J. S. 2016 m. kovo 23 d. skundą dėl UIT 2016 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. SPRE-295.

Paaiškina, kad asmenų, migruojančių tarp Europos Sąjungos valstybių narių (nuo 2010 m. gegužės 1 d.), EEE valstybių (nuo 2012 m. birželio 1 d.), Šveicarijos Konfederacijos (nuo 2012 m. gegužės 1 d.), socialinę apsaugą koordinuoja 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 5 tomas, p. 72, toliau – Reglamentas (EB) Nr. 883), 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką (OL 2009 L 284, p. 1, toliau – Reglamentas (EB) Nr. 987), sprendžiant taikytinos teisės klausimus taip pat vadovaujamasi Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos 2009 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. A2 „Dėl Reglamento (EB) Nr. 883/2004 12 straipsnio dėl teisės aktų taikymo komandiruotiems darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims, laikinai dirbantiems ne kompetentingoje šalyje, aiškinimo“ (OJ 2010 C 106, p. 5), Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su taikytinos teisės nustatymu, įgyvendinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Fondo valdybos direktoriaus 2010 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-253 (toliau – Tvarkos aprašas).

Reglamento (EB) Nr. 883 11 straipsnio 1 dalis numato, kad asmenims, kuriems taikomas šis reglamentas, taikomi tik vienos valstybės narės socialinio draudimo teisės aktai. Bendra taikytinos teisės nustatymo taisyklė – taikomi tos valstybės, kurioje asmuo dirba pagal darbo sutartį, teisės aktai (lex loci laboris principas). Šis principas įtvirtintas Reglamento (EB) Nr. 883/2004 11 straipsnio 3 dalies a punkte, kuris numato, kad vienoje valstybėje narėje pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims taikomi tos valstybės socialinio draudimo teisės aktai. Darbo vietos valstybės socialinio draudimo teisės taikymo principas yra bendrasis principas, kuris turi kelias išimtis, taikomas atitinkamiems asmenims arba esant tam tikroms aplinkybėms.

Reglamento (EB) Nr. 883 13 straipsnyje yra įtvirtintos taisyklės dėl taikytinos teisės nustatymo paprastai dviejose ar daugiau valstybių narių dirbančiam asmeniui. Šio Reglamento 13 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui, kuris paprastai dirba pagal darbo sutartį ir savarankiškai keliose valstybėse narėse, taikomi tos valstybės narės, kurioje jis dirba pagal darbo sutartį, teisės aktai. Reglamento (EB) Nr. 987 14 straipsnio 5 b dalis nustato, kad siekiant nustatyti taikytinus teisės aktus pagal pagrindinio reglamento (t.y. Reglamento (EB) Nr. 883) 13 straipsnį, neatsižvelgiama į nedidelės apimties veiklą.

Pagrindinis socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų tikslas – užtikrinti asmenų, persikeliančių ES, socialines teises. Reglamentai nesiekia sudaryti sąlygų išvengti socialinio draudimo įmokų mokėjimo ar paskatinti socialinį dempingą. Todėl mano, kad nustatant, kurios valstybės narės teisės aktai turi būti taikomi asmeniui, vienoje valstybėje dirbančiam pagal darbo sutartį, o kitoje vykdančiam savarankišką veiklą, būtina vertinti, ar konkrečioje valstybėje asmuo faktiškai dirba pagal darbo sutartį ar savarankiškai.

Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015 m. gruodžio 14 d. raštu informavo, kad atliko UAB „Darbo ekspresas“ veiklos patikrinimą. Po patikrinimo Darbo inspekcija padarė išvadą, kad minėtos įmonės darbuotojai formaliai draudžiami socialiniu draudimu Lietuvos Respublikoje, tačiau realiai jokių funkcijų neatlieka (jų darbinės veiklos įforminimas yra fiktyvus). Taigi minėta įmonė realiai jokios veiklos Lietuvoje nevykdo. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjai taip pat yra sudarę fiktyvias darbo sutartis su UAB „Darbo ekspresas“ (šioje įmonėje yra/buvo įdarbinta daug Lenkijos piliečių, vykdančių individualią veiklą Lenkijoje), pagal kurias realiai darbo nevykdo, o sudarytomis darbo sutartimis tik siekia išvengti socialinio draudimo įmokų mokėjimo Lenkijoje nuo pajamų, gautų iš Lenkijoje vykdomos savarankiškos veiklos.

Darbo inspekcija, vykdydama savo funkcijas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymu, Darbo inspekcijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. A1-316, Darbo inspekcijos reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. V-282 ir kitais norminiais teisės aktais, kurie nustato Darbo inspekcijos kompetencijos ribas. Nagrinėjamas klausimas yra Darbo inspekcijos kompetencijos ribose. Darbo inspekcijos išvada yra galiojantis dokumentas, kuriuo UIT ir Fondo valdyba neturi pagrindo abejoti.

Taigi, Darbo inspekcija nenustatė, kad UAB „Darbo ekspresas“ faktiškai vykdo veiklą Lietuvoje, tad jos sudarytos darbo sutartys su Lenkijoje savarankiškai dirbančiais asmenimis laikytinos apsimestiniais sandoriais, sudarytais, siekiant išvengti tų asmenų prievolių pagal Lenkijos socialinio draudimo teisę vykdymo, faktinio įmokų, mokėtinų nuo pajamų iš savarankiškos veiklos Lenkijoje, išieškojimo. Todėl, Fondo valdybos nuomone, UIT, įvertinusi turimus duomenis, tinkamai nustatė, kad pareiškėjams negali būti taikoma Reglamento (EB) Nr. 883 13 straipsnio 3 dalis. Dėl šių priežasčių UIT 2016 m. vasario 23 d. sprendimas Nr. SPRE-295, UIT 2016 m. vasario 24 d. sprendimas Nr. SPRE-306, UIT 2016 m. vasario 23 d. sprendimas Nr. SPRE-297 iš esmės yra teisingi ir pagrįsti.

Skundžiamuose UIT ir Fondo valdybos sprendimuose nėra pasisakyta dėl UAB „Darbo ekspresas“ teisių ir pareigų, todėl ji neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. UIT ir Fondo valdyba savo sprendimuose vadovaujasi Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadomis, kurios nėra apskųstos. Kadangi skundžiamais sprendimais pareiškėjos UAB „Darbo ekspresas“ teisės ir pareigos nėra pažeidžiamos, mano, kad UAB „Darbo ekspresas“ neturi būti ginčo šalimi šioje byloje.

UIT 2016 m. vasario 23 d. sprendimas Nr. SPRE-295, UIT 2016 m. vasario 23 d. sprendimas Nr. SPRE-297, UIT 2016 m. vasario 24 d. sprendimas Nr. SPRE-306 ir Fondo valdybos 2016 m. balandžio 21 d. sprendimas Nr. (1.45)I-2388, Fondo valdybos 2016 m. balandžio 28 d. sprendimas Nr. (1.45)I-2584, Fondo valdybos 2016 m. balandžio 28 sprendimas Nr. (1.45)I-2547, Fondo valdybos 2016 m. balandžio 28 d. sprendimas Nr. (1.45)I-2546 yra motyvuoti, pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis ir priimti vadovaujantis teisės aktų normomis. Fondo valdybos sprendimai priimti vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 883 13 straipsnio 3 dalimi, Reglamento (EB) Nr. 987 14 straipsniu, Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131, 35 punktu. Minėti sprendimai iš esmės yra teisingi ir pagrįsti, todėl pagrindo juos naikinti nėra.

Teismo prašo A. S. D., M. L. K., E. J. S., UAB „Darbo ekspresas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą. Bylą nagrinėti nedalyvaujant Fondo valdybos atstovui. Prašė pakeisti Fondo valdybos procesinę padėtį iš atsakovės į trečiojo suinteresuoto asmens.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) atsiliepime į skundą nurodo, kad su skundu ir jame išdėstytais motyvais nesutinka, mano, kad jie yra nepagrįsti, formalūs ir dėl to atmestini. Skunde nenurodyta jokių naujų faktų ir aplinkybių, dėl kurių būtų tikslinga keisti arba naikinti VSDFV sprendimus. Pareiškėjai skunde nurodo, kad VSDFV bei VSDFV Užsienio išmokų tarnyba nepagrįstai atsisakė išduoti buvusiems UAB „Darbo ekspresas“ darbuotojams A1 pažymėjimus. Pareiškėjų teigimu, minėti sprendimai buvo grindžiami nepagrįstomis VDI išvadomis dėl UAB „Darbo ekspresas“ darbuotojų faktiškai atliekamo darbo nebuvimo ir veiklos nevykdymo. Pareiškėjai nurodo, kokiais laikotarpiais ir kiek valandų jie dirbo Lietuvoje 2013 – 2015 m. laikotarpiu.

VDI teikia nuomonę, kad pareiškėjų pateikti duomenys neatitinka tikrovės, yra formalūs ir nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais. Tokios išvados buvo padarytos įvertinus eilę VDI Vilniaus teritorinio skyriaus pareigūnų atliktų tyrimų siekiant atlikti patikrinimus UAB „Darbo ekspresas“ įstatymo nustatytos kompetencijos ribose, t.y. ne tik įvertinti/pamatyti sutvarkytus popierinius dokumentus, bet ir apklausti darbuotojus, patikrinti jų darbo vietas ir įvertinti darbo sąlygų saugumą.

VDI 2013 – 2016 m. laikotarpiu buvo gautas keletas VSDFV Užsienio išmokų tarnybos prašymų dėl įmonių, pateikusių prašymus dėl pažymėjimo A1 išdavimo, tame tarpe ir UAB „Darbo ekspresas“, veiklos patikrinimo.

VDI Vilniaus teritorinio skyrius pareigūnai 2013 – 2016 m. laikotarpiu atliko 5 UAB „Darbo ekspresas“ (į/k 303176394, reg. buveinės adresas – J. S. g. 4, Vilniuje) patikrinimus. Patikrinimų metu UAB „Darbo ekspresas“ registracijos adresu rasti nepavyko. Nustatyta, kad kitu žinomu įmonės veiklos vykdymo adresu - Jasinskio g. 9, Vilniuje, ant 400 ir 401 numeriais pažymėtų durų yra užrašas UAB „Darbo ekspresas“, tačiau į patalpas patekti nepavyko, durys buvo užrakintos. Pastato administratorius informavo, kad minėtos įmonės buhalterinę apskaitą tvarko buhalterė M. L. Tyrimų metu įmonės buveinės adresu Savickio g. 4, Vilniuje ir elektroniniais adresais <info@darbo-ekspresas.lt> ir <marijalipnevic@gmail.com> buvo siunčiami nurodymai pateikti tyrimui reikalingus dokumentus. VDI nustatytais terminais dokumentus elektroniniu paštu teikė M. L. (vykdanti individualią veiklą). Ji paaiškino, kad su UAB „Darbo ekspresas“ 2014 m. gegužės 11 d. yra sudariusi buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį. M. L. VDI Vilniaus skyriui elektroniniu paštu teikė su darbo santykiais susijusius dokumentus - darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo grafikus, darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščius, darbo sutartis su darbuotojais, darbo tvarkos taisykles. Dėl papildomos informacijos gavimo įmonės direktoriui buvo siųsti (paštu ir el. paštu) VDI nurodymai atvykti į VDI Vilniaus teritorinį skyrių ir pateikti paaiškinimus dėl darbuotojų darbo vietos ir jų funkcijų atlikimo Lietuvoje, tačiau nei bendrovės direktorius, nei kiti įmonės atstovai į VDI nebuvo atvykę bei reikalaujamų paaiškinimų nepateikė. 2016 m. gegužės 23 d. M. L. elektroniniu paštu VDI informavo, kad UAB “Darbo ekspresas” nevykdo veiklos nuo kovo mėnesio.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, VDI laikosi nuomonės, kad faktiškai UAB „Darbo ekspresas“ darbuotojai Lietuvos Respublikoje veiklos nevykdė. Tokia nuomonė susiformavo iš nustatytų aplinkybių: UAB „Darbo ekspresas“ patikrinimai buvo organizuojami daug kartų, tačiau nei vienu atveju VDI inspektoriams nepavyko pamatyti ar/ir apklausti realiai dirbančius šioje įmonėje asmenis bei atlikti jų darbo vietų patikrinimą. Minėtos įmonės įgalioti asmenys vykdydami VDI nurodymus pateikti dokumentus, susijusius su darbo santykiais, teikė formalius darbo grafikus ir kitus dokumentus, pagal kuriuos paprastai tą mėnesį darbuotojai jau buvo dirbę arba atostogavo, tačiau konkrečių darbo vietų nenurodyta. Tokios besikartojančios schemos leidžia daryti išvadą, kad įmonės darbuotojai formaliai buvo draudžiami socialiniu draudimu Lietuvos Respublikoje, tačiau realiai jokių funkcijų ar/ir darbo nebuvo atlikę. Tuo pagrindu mano, kad VSDFV sprendimai atsisakyti išduoti pareiškėjams A1 pažymėjimus yra pagrįsti ir paliktini galioti.

VDI mano, kad 2016 m. gegužės 13 d. A. S. D., Michailo L. K., E. J. S. ir UAB „Darbo ekspresas“ skundas dėl VSDFV ir VSDFV Užsienio išmokų tarnybos sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus pagal kompetenciją, t.y. išduoti pareiškėjams A1 pažymėjimus, atmestinas kaip nepagrįstas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje dalyvavusi VDI atstovė palaikė VDI atsiliepimą ir su skundu nesutiko.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepime į skundą pažymi, kad VMI prie FM turimais duomenimis, UAB „Darbo ekspresas“ Valstybinei mokesčių inspekcijai teikė deklaracijas 2014-2015 m. ir moka mokesčius. Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 48 straipsnio 2 dalimi, prašo teismo pašalinti iš trečiųjų suinteresuotų asmenų VMI prie FM, kadangi nėra skundžiami VMI prie FM veiksmai ir bylos išsprendimas neturės įtakos VMI teisėms ar pareigoms.

Žemesnės instancijos teismas

VMI prie FM prašo teismo bylą spręsti savo nuožiūra. Nurodo, kad VMI prie FM įgaliotas atstovas byloje nedalyvaus.

VMI atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai.

Teismas konstatuoja:

Skundas atmetamas.

Ginčas kilęs dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos sprendimų dėl A1 pažymėjimų neišdavimo pareiškėjams ir dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimų, kuriais išnagrinėti pareiškėjų skundai dėl UIT sprendimų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjai ginčijo Reglamento (EB) Nr. 883 13 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymą skundžiamuose sprendimuose, Lietuvos Respublikos taikytinos teisės nenustatymą ir socialinio draudimo pažymėjimo A1 neišdavimą jiems, Lenkijos Respublikos piliečiams, Lenkijos Respublikoje vykdantiems savarankišką veiklą, o Lietuvos Respublikoje sudariusiems darbo sutartį su UAB „Darbo ekspresas“ ir jų teigimu realiai dirbusiems pagal jų sudarytas darbo sutartis.

Nustatyta, kad pareiškėjui A. S. D. 2014 metais Lenkijos kompetentinga įstaiga nustatė Lietuvos Respublikos socialinio draudimo taikytiną teisę laikotarpiui nuo 2013-12-01 iki 2014-11-30, apie ką informavo Tarnybą. Pareiškėjas 2015-11-02 kreipėsi į Tarnybą su prašymu išduoti Al pažymėjimą už laikotarpį nuo 2013-12-01 iki 2014-11-03. Pareiškėjas teigia, kad Lietuvoje dirbo nuo 2013-12-01 iki 2014-11-03 pagal darbo sutartį, per mėnesį dirbo 2 dienas po 8 val., iš viso per mėnesį dirbo 16 val., per metus 192 val. Nurodo, kad per laikotarpį nuo 2013-12-01 iki 2013-12-31 dirbo 133 val. Nuo 2014-01-01 iki 2014-11-03 dirbo - 160 val., per visą dirbtą laikotarpį nuo 2013-12-01 iki 2014-11-03, darbuotojas dirbo Lietuvoje 176 val. Nurodo, kad Lenkijoje už tą patį laikotarpį dirbo per metus 1763 val. Nors taip pat nurodo, kad per visą dirbtą laikotarpį nuo 2013-12-01 iki 2014-11-03 dirbo Lenkijoje - 1624 val. T.y. pateikiami skaičiai yra prieštaringi. Pareiškėjas nurodė, kad prie prašymo išduoti A1 pažymėjimą, pateikė Asmens tapatybės kortelę, Darbo sutartis, Pažymą apie individualią veikla Lenkijoje, Pažymą apie gautas pajamas Lenkijoje.

2016-02-24 Tarnyba priėmė sprendimą Nr. SPRE-306 atsisakyti išduoti Al pažymėjimą. Šis Tarnybos sprendimas buvo apskustas Valdybai 2016-03-25. 2016-04-28 Valdyba sprendimu Nr. (1.45) 1-2546 Tarnybos sprendimą paliko galioti.

Atitinkamai skundą grindžia ir kiti pareiškėjai, skiriasi tik jų darbo laikotarpiai Lietuvoje, išdirbtų valandų skaičius tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje, tačiau pagal pateikiamas darbo sutartis jie visi teigia dirbę UAB „Darbo ekspresas“ įvairiais laikotarpiais nuo 2013-12-01 iki 2015-11-30. Jų atžvilgiu priimti skundžiami sprendimai: Dėl M. L. K. UAB „Darbo ekspresas“ darbo nuo 2014-03-01 iki 2015-02-02, priimti 2016-02-23 Tarnybos sprendimas Nr. SPRE-297 atsisakyti išduoti Al pažymėjimą. Šis Tarnybos sprendimas buvo apskustas Valdybai 2016-03-25, 2016-04-28 Valdyba sprendimu Nr. (1.45) 1-2547 Tarnybos sprendimą paliko galioti; dėl E. J. S., nurodančios, kad UAB „Darbo ekspresas“ dirbo nuo 2014-03-01 iki 2015-11-30, 2016-02-23 Tarnyba priėmė sprendimą Nr. SPRE-295 atsisakyti išduoti Al pažymėjimą. Šį Tarnybos sprendimą pareiškėja skundė Valdybai 2016-03-25, 2016-04-28 Valdyba sprendimu Nr. (1.45) 1-2584 Tarnybos sprendimą paliko galioti. Taip pat visi pareiškėjai nurodė, kad 2014 m. Lenkijos kompetentinga įstaiga jiems nustatė Lietuvos Respublikos socialinio draudimo taikytina teisę ir apie tai informavo Tarnybą.

Byloje nustatyta, kad skundžiami UIT sprendimai grindžiami teisiniu reglamentavimu, kuris nurodytas ir atsakovo atsiliepime (koordinuojančiu 2004-04-29 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 883/2004 ir kt.). Sprendimuose daroma išvada, kad nustatant taikytiną teisę Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalies pagrindu nepakanka tik formaliai pasirašyti darbo sutartį vienoje valstybėje narėje ir kartu vykdyti savarankišką veiklą kitoje valstybėje narėje, nes asmuo privalo faktiškai dirbti pagal darbo sutartį vienoje valstybėje ir vykdyti savarankišką veiklą kitoje. Toliau sprendimuose nurodomos faktinės aplinkybės, kurios patvirtina, kad Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis, pareiškėjai draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu Lietuvos Respublikoje kaip UAB „Darbo ekspresas“ darbuotojai atitinkamais laikotarpiais. Taip pat sprendimai grindžiami Reglamento (EB) Nr. 987/2009 14 straipsnio 5 b dalimi, nors iš esmės prašymai netenkinti ne dėl veiklos apimties sulyginimo, o tik dėl tos faktinės aplinkybės, kad VDI 2015 m. atliko 3 patikrinimus dėl UAB „Darbo ekspresas“ veiklos Lietuvoje. Patikrinimo metu nustatė, kad UAB „Darbo ekspresas“ darbuotojai Lietuvos Respublikoje veiklos iš viso nevykdo, jie tik formaliai buvo draudžiami socialiniu draudimu Lietuvoje. Būtent dėl to prašymai atmesti.

Visi skundžiami UIT sprendimai yra grindžiami tuo pačiu teisiniu reglamentavimu ir faktine aplinkybe dėl UAB „Darbo ekspresas“ darbuotojų faktinio veiklos nevykdymo (t. I, b.l. 64-65, 74-75, 84-85).

Į bylą yra pateikti ir VDI atsiliepimą patvirtinantys dokumentai: VDI Vilniaus teritorinio skyriaus 2016-02-19 raštas UAB „Darbo ekspresas“ (t. I, b.l. 30, 122-123), UIT 2015-11-11 raštas VDI (t. I, b.l. 93-95), VDI 2015-12-14 raštas UIT (t. I, b.l. 96-98), 2016-05-31 VDI raštas UIT (t. I, b.l. 99-100), VDI 2016-05-24 UAB „Darbo ekspresas“ patikrinimo aktas Nr. SD-1-6681 (t. I, b.l. 176), VDI elektroninis susirašinėjimas su M. L., teikusia UAB „Darbo ekspresas“ buhalterinės apskaitos dokumentų tvarkymo paslaugas (t. II, b.l. 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 78), VDI 2015-12-10 UAB „Darbo ekspresas“ patikrinimo aktas Nr. SD-1-15198 (t. II, b.l. 99), VDI 2015-11-24 nurodymas UAB „Darbo ekspresas“ direktoriui (t. II, b.l. 103-104), VDI 2015-11-23 nurodymas UAB „Darbo ekspresas“ direktoriui (t. II, b.l. 105-106). Visų šių dokumentų pagrindu o taip pat įvertinus gautus UAB „Darbo ekspresas“ veiklą patvirtinančius dokumentus, tokius kaip darbo laiko apskaitos žiniaraščiai ir kitus, galima sutikti su išvada, kad UAB „Darbo ekspresas“ įdarbinti darbuotojai pagal darbo sutartis pasamdyti atlikti reklamos ir marketingo vadybininkų pareigas, faktiškai jokio darbo nedirbo, o dokumentai buvo tvarkomi, mokesčiai mokamai kitu tikslu – tik tam, kad jiems būtų taikoma Lietuvos socialinio draudimo teisė. Faktiškai bendrovėje galėjo dirbti tik direktorius ir buhalterės paslaugas teikianti pagal sutartį (individualią veiklą vykdanti) darbuotoja, iš kurios ir buvo gauta didesnė dalis informacijos apie bendrovę. Pareiškėjų teikiami įrodymai, taip pat dalis kitų įrodymų (nuotraukos ir pan.), neįrodo darbo atlikimo, kaip jo neįrodo ir pateiktos vidinės Darbo tvarkos taisyklės (t. II, b.l. 14-25).

Pareiškėjai UIT sprendimus skundė VSDFV, kuri skundus atmetė (t. I, b.l. 142-143, 144-145, 153-154) tais pačiais motyvais – dėl to, kad VDI, turėdama teisės aktais jai suteiktus įgaliojimus, 2015-12-14 raštu informavo apie atliktą UAB „Darbo ekspresas“ patikrinimą ir VDI padarytą išvadą, kad UAB „Darbo ekspresas“ darbuotojai formaliai draudžiami socialiniu draudimu Lietuvos Respublikoje, tačiau realiai funkcijų neatlieka (jų darbinės veiklos įforminimas yra fiktyvus). Todėl UIT išvada, kad pareiškėjams negali būti taikoma Reglamento (EB) Nr. 883 13 straipsnio 3 dalis, yra pagrįsta. Pareiškėjų teikiami įrodymai, neva patvirtinantys, jog jie atvykdavo į Lietuvą per mėnesį keletui dienų dirbti po 8 val., šio fakto nepatvirtina. Be to, toks darbo organizavimas negalėjo būti ekonomiškai naudingas (atsižvelgiant į kelionės išlaidas). Kita vertus, net tokio darbo nepatvirtina jokios faktinės aplinkybės, kurias pareiškėjai ar UAB „Darbo ekspresas“ galėjo pateikti, kai gavo UIT pranešimus, jog bus tiriama, ar jie faktiškai dirbo (sutartis su kitais ūkio subjektais dėl reklamos paslaugų teikimo, tų paslaugų aprašymas ir pan.).

Įvertinant nurodytą faktinę bylos medžiagą, daroma išvada, kad pareiškėjų teiginiai apie tai, kad atsakovas neteisingai supranta ES teisę, vadovaujasi neteisingais vertimais, neįvertino jų argumentų, todėl padaro nepagrįstas išvadas, nepasitvirtina.

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatų (toliau – ir Sutartis) 5 straipsnio 3 dalyje suteikiama Sąjungai teisė imtis iniciatyvos siekiant užtikrinti valstybių narių socialinės politikos koordinavimą. Pagal Sutartį socialinės politikos aspektai priklauso ne išimtinei Sąjungos kompetencijai, o kompetencijai, kuria Sąjunga dalijasi su valstybėmis narėmis. Sutarties X Antraštinė dalis „Socialinė politika“ reguliuoja kompetencijos pasidalijimo klausimus detaliau. 152 straipsnyje nustatyta, kad Sąjunga remia socialinių partnerių dialogą, kartu gerbdama jų savarankiškumą. Sutarties 153 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Europos Parlamentas ir Taryba gali numatyti priemones, skirtas valstybių bendradarbiavimui skatinti ir pan., išskyrus valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų derinimą, o šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal 153 straipsnio nuostatas priimtas reguliavimas neturi įtakoti valstybių narių teisės nustatyti pagrindinius savo socialinio draudimo sistemų principus ir neturi didesniu mastu paveikti jų finansinės pusiausvyros, pagal šį straipsnį priimtos nuostatos nekliudo jokiai valstybei narei ir toliau laikytis arba imtis griežtesnių apsaugos priemonių atitinkančių Sutartis. Sutarties 156 straipsnyje nustatyta, kad siekdama 151 straipsnyje iškeltų tikslų ir nepažeisdama kitų Sutarčių nuostatų Komisija skatina valstybių narių bendradarbiavimą ir sudaro sąlygas derinti jų veikimą visose socialinės politikos srityse pagal šį skyrių, ypač reikalais, susijusiais taip pat ir su socialiniu draudimu. Aiškinant šioje byloje taikomų reglamentų nuostatas, būtina įvertinti socialinės politikos veikimo principus, nustatytus minėtoje Sutartyje.

Europos Sąjungoje pagrindinis teisės aktas socialinės apsaugos nustatymo srityje yra 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (Reglamentas (EB) Nr. 883). Šio reglamento įgyvendinimo taisyklės nustatytos 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 987/2009, nustatančiame Reglamento (EB) Nr. 883/2004 socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką ( Reglamentas (EB) Nr. 987).

Reglamento (EB) Nr. 883 preambulėje nurodyta, kad nacionalinių socialinės apsaugos sistemų koordinavimo taisyklės priklauso laisvo asmenų judėjimo sričiai ir turėtų padėti kelti jų gyvenimo lygį bei užimtumo sąlygas. Europos Sąjungos socialinės apsaugos teisės sistema pasižymi viena ypatybe, kad ja siekiama ne suvienodinti, o tik koordinuoti nacionalinių socialinės apsaugos sistemų veiklą. Tai aiškiai nurodyta Reglamento (EB) Nr. 883 preambulėje, kurioje pabrėžiama, kad būtina atsižvelgti į nacionalinių socialinės apsaugos teisės aktų specifinius bruožus ir parengti tik koordinavimo sistemą. Lietuvos Respublikoje socialinio draudimo pažymėjimų A1 išdavimo tvarką ir sąlygas reguliuoja Tvarkos aprašas. Taigi, Reglamento (EB) Nr. 883 ir Reglamento (EB) Nr. 987 nuostatos Lietuvos Respublikoje turi būti įgyvendinamos laikantis nacionalinių teisės aktų, atsižvelgiant į nurodytuose reglamentuose nurodytus jų įgyvendini o tikslus. Šiuo konkrečiu atveju netgi nereikia taikyti Lietuvos teisės aktų, nes ir minėtus reglamentus taikant tiesiogiai, negali būti formaliai sukurta situacija prilyginta darbui pagal darbo sutartis Lietuvoje.

Nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjai Lenkijos Respublikoje užsiima savarankiška veikla, tačiau su Lietuvoje registruota įmone UAB „Darbo ekspresas“ sudarytos darbo sutartys nepatvirtina realaus darbo pagal jas. Pareiškėjų situacija pasirenkant taikytiną teisę formaliai atitinka Reglamento (EB) Nr. 883 13 straipsnio 3 dalį, pagal kurią asmeniui, kuris paprastai dirba pagal darbo sutartį ir savarankiškai keliose valstybėse narėse, taikomi tos valstybės narės, kurioje jis dirba pagal darbo sutartį, teisės aktai, tačiau pareiškėjai klysta manydami, kad parenkant taikytiną socialinio draudimo teisę, pakanka bet kokios formalios darbo sutarties, o įvertinti šios darbo sutarties socialinio draudimo įstaiga teisės neturi.

Nors nagrinėjamu atveju Lenkijos kompetentinga įstaiga 2014 m. pranešimais įgyvendino Reglamento (EB) Nr. 987 16 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisę, tačiau šie sprendimai nebuvo galutiniai. Visas šio klausimo sprendimo procedūrų reguliavimas rodo, kad viena valstybės kompetentinga įstaiga nustatyti kitos valstybės jurisdikcijos savo nuožiūra neturi kompetencijos, todėl pareiškėjų nurodymas, kad nagrinėjamu atveju Lenkijos kompetentinga įstaiga yra nustačiusi, jog taikytina Lietuvos socialinio draudimo teisė, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingas.

Pažymėjimo A1 išdavimo klausimas yra tinkamai išspręstas skundžiamais sprendimais, kuriuose nurodytas jų faktinis ir teisinis priėmimo pagrindas. Įvertinant skundžiamų sprendimų turinį, nėra pagrindo išvadai, kad sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų.

Pareiškėjų reikalavimas įpareigoti išduoti socialinio draudimo pažymėjimus A1 yra išvestinis iš reikalavimų dėl sprendimų panaikinimo, todėl nustačius, kad skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, nėra pagrindo tenkinti reikalavimus dėl įpareigojimo išduoti pažymėjimus.

Dėl pareiškėjo UAB “Darbo ekspresas“ teisės reikalauti panaikinti skundžiamus sprendimus.

Pareiškėjas skunde nepaaiškino, kokią įtaką jo teisėms, teisėtiems interesams ar pareigoms turi skundžiami sprendimai, kurie įtakoja tik pareiškėjų (fizinių asmenų) teises. Šis pareiškėjas nepateikė duomenų, kiek ir kaip pažymėjimų A1 nesuteikimas pareiškėjams įtakojo bendrovės veiklą, nepateikė įrodymų, kad pažymėjimų neišdavimas nagrinėjamu konkrečiu atveju kaip nors įtakojo darbdavio teises ar pareigas.

Teisę kreiptis į administracinį teismą nustato Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Visgi, nagrinėjamu atveju nematyti ir tokio subjektyvaus suvokimo. Nurodytos teisės aktų nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A143-443/2005, Nr. A502-906/2008, Nr. A502-304/2009). Skundžiami sprendimai nedaro įtakos pareiškėjo UAB „Darbo ekspresas“ teisėms ar įstatymo saugomiems interesams, nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl šio pareiškėjo atžvilgiu skundas negali būti tenkinamas. Daroma išvada, kad pareiškėjas pagal pareikštą šioje byloje reikalavimą neturi materialinio teisinio intereso, o teisės aktais pareiškėjui nesuteikta teisė ginti viešąjį interesą ar kitų asmenų teises ar interesus.

Kiti pareiškėjai nurodė bendro pobūdžio teiginius apie Lenkijos piliečių diskriminavimą. Iš skundžiamų sprendimų tokią išvadą padaryti neįmanoma. Pareiškėjai nenurodo, ar UAB „Darbo ekspresas“ buvo įdarbinti ir kitų valstybių narių piliečiai, kuriems atsakovas išdavė A1 pažymėjimus nepaisydamas faktinio veiklos nevykdymo. Taip pat pareiškėjai nepaneigė to fakto, kad UAB „Darbo ekspresas“ buvo įdarbinami tik Lenkijos Respublikos piliečiai, kurie Lenkijoje vykdo savarankišką veiklą. Todėl ir šis pareiškėjų argumentas atmetamas, kaip neįrodantis skundžiamų sprendimų neteisėtumo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad pareiškėjų visi skundo reikalavimai atmestini, nes yra nepagrįsti (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjų A. S. D., M. L. K., E. J. S. ir UAB „Darbo ekspresas“ skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui

Teisėjai Arūnas KaminskasIna KirkutienėHalina Zaikauskaitė