- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-08-24
- Bylos Nr.
- e2-5693-956/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02743-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Kulbienė
- Pareiškėjas
- L. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonės „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Valstybės įmonės „Turto bankas“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovams,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė savo mamos J. U., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Pareiškime nurodo, teismo posėdžio metu paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos mama J. U. nuosavybės teise valdžiusi nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, (duomenys neskelbtini). Daugiau vaikų J. U. jos mirties momentu neturėjo, o jos sutuoktinis (jos tėvas) A. U. mirė (duomenys neskelbtini). Po motinos J. U. mirties nesikreipė į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, tačiau savo faktiniais veiksmais priėmė palikimą, nes pradėjo mamos turtą valdyti, naudoti, elgtis kaip su savu.
Atsiliepimas
2. Suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ atstovas teismo posėdyje nedalyvauja, atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos J. U. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį J. U. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jeigu visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad L. J. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus pareiškėjos pareiškimo tenkinimui. Prašo bylą nagrinėti jų atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.
3. Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvauja, atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjos pareiškimas galėtų būti tenkintinas, tik tuo atveju, jei nėra kitų pretendentų į mirusiosios turtą, bei niekas nereikš pretenzijų į turėto turto dalį. Prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra, civilinę bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
4. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, t. y. kad ji priėmė palikimą po savo mamos mirties faktiškai pradėdama jį valdyti. Kitokia tvarka ji negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, šių dokumentų negalima atkurti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Šis faktas turi pareiškėjai juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjos turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jos teisę paveldėti P. Š. turtą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas).
5. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1-2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).
6. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad J. U., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), turėjo dukrą L. J. (pareiškėja), gimusią (duomenys neskelbtini), ir sūnų V. U., gimusį (duomenys neskelbtini), J. U. sutuoktinis miręs. Po palikėjos J. U. mirties liko nekilnojamas turtas - žemės sklypas, unikalus (duomenys neskelbtini). Panevėžio rajono 3-iojo notaro biuro išduota pažyma patvirtina, kad po palikėjos J. U. mirties dėl paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas niekam nėra išduotas. Testamentų registre nėra įregistruotų testamentų ir palikimo faktų.
7. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėja po palikėjos mirties žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), rūpinosi, naudojo, prižiūrėjo. Šias aplinkybes nurodė pareiškėja pareiškime, duodama paaiškinimus teismo posėdžio metu. Byloje pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja po savo mamos J. U. mirties faktiškai pradėjo paliktą turtą valdyti, rūpinosi juo kaip savo turtu, jį naudojo, prižiūrėjo. Duomenų apie tai, kad pareiškėja būtų atsisakiusi palikimo, neįgyvendinusi savo teisės gauti palikimą, byloje nėra. Todėl minėti teismo posėdyje ištirti įrodymai, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja aptartu būdu priėmė po savo mamos J. U. mirties atsiradusį palikimą.
8. Pažymėtina, kad teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, nenustato palikto turto kiekio, jo dalių, vietos, todėl nagrinėjamu atveju teismas nekonstatuoja mirusios J. U. palikimo sudėties.
9. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjos valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 259-260, 270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo mamos J. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.