- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-11-28
- Bylos Nr.
- A-502-2845-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00119-2010-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Virginija Volskienė
- Trečiasis asmuo
- Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Palangos miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Palangos projektas“, V. J. Š., Lietuvos nacionaliniam muziejui, uždarajai akcinei bendrovei „Pušų paunksnėje“
- Pareiškėjas
- Klaipėdos apygardos vyriausiojo
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės tarybai
- Kategorijos
- 14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,
trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovui Vitalijui Juškai,
trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Viktorijai Zubienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro ir trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos apeliacinius skundus, trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prisidėjimą prie pareiškėjo paduoto apeliacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovui Palangos miesto savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Palangos miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Palangos projektas“, V. J. Š., Lietuvos nacionaliniam muziejui, uždarajai akcinei bendrovei „Pušų paunksnėje“ dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. T2-65 „Dėl žemės sklypų S. Dariaus ir S. Girėno g. 23, 25 ir teritorijos iki Vytauto g., Palangoje, detaliojo plano patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas).
Šalies argumentai
Prašyme (t. II, b. l. 58-68) nurodė, kad Sprendimu patvirtinto detaliojo plano sprendiniais buvo suformuoti šeši žemės sklypai, iš kurių keturi nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai: 1) žemės sklypas, adresu S. Dariaus ir S. Girėno g. 23, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), detaliajame plane žymimas Nr. 4, 4467 kv. m., išnuomotas uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Pušų paunksnėje“, nuosavybės teise valdančiai statinius: poilsio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, viešbutį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais; 2) žemės sklypas, adresu S. Dariaus ir S. Girėno g. 27A, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), detaliajame plane žymimas Nr. 5, 619 kv. m., panaudos sutarties pagrindu valdomas Palangos miesto savivaldybės, nuosavybės teise valdančios pastatą – tradicinių amatų studiją, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) žemės sklypas, adresu S. Dariaus ir S. Girėno g. 27/Vytauto g. 21, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), detaliajame plane žymimas Nr. 6, 2566 kv. m., panaudos sutarties pagrindu valdomas Palangos miesto savivaldybės, nuosavybės teise valdančios administracinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) žemės sklypas, adresu Vytauto g. 23A, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), detaliajame plane žymimas Nr. 1, 2204 kv. m., panaudos sutarties pagrindu perduotas valdyti Lietuvos nacionaliniam muziejui, kuris patikėjimo teise valdo Lietuvos Respublikai priklausančius pastatus: muziejų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) žemės sklypas, adresu Vytauto g. 23, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), detaliajame plane žymimas Nr. 2, 2000 kv. m., ir jame esantis administracinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. J. Š.; 6) žemės sklypas, detaliajame plane žymimas Nr. 3, 284 kv. m., yra bendro naudojimo teritorija, nekilnojamojo turto registre neįregistruotas.
Pareiškėjas paaiškino, kad galiojant Palangos miesto tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32 patvirtintam Palangos miesto centrinės dalies detaliajam planui, kurio sprendiniai privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, buvo nepagrįstai inicijuotas žemės sklypų S. Dariaus ir S. Girėno g. 23, 25 ir teritorijos iki Vytauto g., Palangoje, detaliojo planavimo procesas. Detaliojo planavimo organizatorius pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) (2004 m. sausio 15 d. redakcija Nr. IX-1962) 26 straipsnio 7 dalį turėjo teisę ne organizuoti naujo detaliojo plano rengimą, o inicijuoti Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano pakeitimą. Detaliuoju planu suformuotas sklypas Nr. 1 yra prie J. Šliūpo namo, kuris yra Nekilnojamojo kultūros paveldo viešam pažinimui ir naudojimui saugomas objektas su vertybei priskirtu 0,327 ha teritorijos plotu. Formuojant sklypus Nr. 1 ir Nr. 2 buvo neteisėtai sumažintas J. Šliūpo namui priskirtos vertybės teritorijos ribos ir plotas, kurios yra pažymėtos Paminklo teritorijos ribų plane. Dalis detaliuoju planu naujai suformuoto komercinės paskirties sklypo Nr. 2, kuriame stovi esamas administracinis pastatas, patenka į viešam pažinimui ir naudojimui valstybės saugomo ir Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registre įrašyto objekto teritorijos ribas. Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo 11 straipsnyje nurodyta, kad Kultūros paveldo objektas saugomas kartu su jo užimama ir jam nustatyta teritorija ir ši teritorija nuo kultūros paveldo objekto yra neatsiejama. Pagal to paties įstatymo 19 straipsnio 6 dalies 1 punktą, siekiant, kad saugomo objekto ar vietovės vertingosioms savybėms nebūtų padaryta neigiamo poveikio, turi būti gautas už kultūros paveldo objekto apsaugą atsakingos institucijos sutikimas, jei norima dalyti į atskiras dalis saugomą objektą ar jo teritorijoje esančius sklypus; 19 straipsnio 6 dalies 2 punkte yra nurodyta, kad sutikimas turi taip pat būti gautas, jei saugomo objekto teritorijoje numatoma keisti žemės naudojimo būdą ir pobūdį, užstatymo režimą, pastatų ar statinių paskirtį. Detalaus plano sudėtyje nėra Kultūros paveldo departamento sutikimo dėl vertybės ribų ar žemės naudojimo būdo ar pobūdžio keitimo. Taip pat negautas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sutikimas detaliuoju planu formuoti naują žemės sklypą prie J. Šliūpo namo, Vytauto g. 23A, valstybinėje žemėje. Be to, pareiškėjo manymu, ginčijamo detaliojo plano sprendiniai prieštarauja teritorijos tvarkymui, nustatytam Palangos miesto generalinio plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 4 d. nutarimu Nr. 523 (toliau – ir Generalinis planas), Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano, patvirtinto Palangos miesto tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 134, bei Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32, sprendiniams. Teritorijų planavimo įstatymo (2004 m. sausio 15 d. redakcija Nr. IX-1962) 24 straipsnio 4 dalyje bei aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 25 punkte numatyta, kad detalieji planai negali būti rengiami, jeigu jų planavimo tikslai prieštarauja valstybės, Vyriausybės, Vyriausybės įgaliotos institucijos, apskrities ir savivaldybės lygmens bendrųjų (išskyrus atvejus, nurodytus šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje) arba specialiųjų planų sprendiniams, taip pat įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Tų pačių norminių teisės aktų, atitinkamai, 26 straipsnio 3 dalimi ir 49 punktu nustatyta, kad detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymams, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų sprendiniams, kitiems teisės aktams.
Palangos miesto generalinio plano tekstinės dalies IV skyriaus 6 dalyje „Perspektyvinis kurortinių kompleksų vystymas“ siūloma naujų poilsio namų ir sanatorijų nestatyti, o V skyriuje „Architektūrinis planinis sprendimas“ 2 skirsnyje nurodyta, jog tolesnė poilsio įstaigų statyba Senojoje Palangoje neleistina ir negalima; esančios poilsio įstaigos gali būti rekonstruotos tik nedidinant vietų skaičiaus jose. Pareiškėjas pažymėjo, jog ginčijamo detaliojo plano teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo brėžinyje sklypui Nr. 4 nustatytas naudojimo būdas (pobūdis): rekreacinė teritorija, ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybai. Pastatų eksplikacijoje nurodyta, jog 4 – numatomas viešbučio „Pušų paunksnėje“ korpusas, 5 – rekonstruojamas viešbučio „Pušų paunksnėje“ pastatas, 6 – numatomas viešbučio „Pušų paunksnėje“ praplėtimas. Pagal detaliojo plano tvirtinimo metu galiojusio Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalį, tokio pobūdžio statybos nepriskiriamos rekonstrukcijai, nes realizavus detaliojo plano sprendinius, patalpų plotų suma būtų didesnė kaip 10 proc. už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio, prie kurio priestatas statomas, plotų sumą. Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano sprendiniais ginčo sklypai yra urbanistinės vertybės teritorijos (U2) dalyje, kuriai nustatytas teritorijų riboto naudojimo režimas (brėžinys Nr. 11 „Paminklosauginių režimų bei tvarkymo ir naudojimo reglamentų indeksacija“) bei ginčo sklypams nurodyti reglamentai, kurių reikalavimai detalizuoti šio specialiojo teritorijų planavimo dokumento aiškinamojo rašto sprendiniais.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad detaliuoju planu suformuoti žemės sklypai patenka į Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano kvartalą U 27. Palangos miesto centrinės dalies detaliajame plane kvartalo sklypams Nr. 1 (detaliame plane tai suformuoti žemės sklypai Nr. 5 ir Nr. 6), Nr. 2 ir Nr. 3 (tai detaliajame plane suformuotas žemės sklypas Nr. 4) ir Nr. 11 (tai detaliajame plane suformuoti žemės sklypai Nr. l ir Nr. 2) nustatyta: Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sklypas Nr. 1: teritorijos naudojimo būdas – visuomeninė teritorija; teritorijos naudojimo pobūdis – švietimo skyrius; esamo užstatymo ir sutvarkymo būklė: sklype yra vienas 2 aukštų pastatas, statinių aukštis, užstatymo tankis, užstatymo intensyvumas nedidinamas; paliekama esama užstatymo linija. Tai griežto paminklosauginio režimo zona, numatomas restauravimo, restauravimo – atkūrimo tvarkymo režimas; pastatas tvarkomas išlaikant architektūros tipą, esamas medžiagas, tūrį ir visus esamus elementus; numatytas sklype augančių medžių ir krūmų saugojimas. Šie reikalavimai pažeidžiami ginčijamu detaliuoju planu numačius sklype Nr. 6 leistiną statinių aukštį – 13 m, leistiną statinių aukštų skaičių – 3 aukštai + mansarda, užstatymo tankį – 0,20, užstatymo intensyvumą 0,80, nes detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo metu šiame 2566 kv. m. sklype buvo 2 aukštų, 323,6 kv. m. užstatymo ploto administracinis pastatas, t. y. 12,61 proc. užstatymo tankis, o iki sklypo padalijimo užstatymo tankis buvo dar mažesnis – 11,77 proc. Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sklypas Nr. 2: teritorijos naudojimo būdas – rekreacinė teritorija; teritorijos naudojimo pobūdis – sporto centras, galima komercinė veikla; esamo užstatymo ir sutvarkymo būklė: pastatytas naujas rekreacinis pastatas, statinių aukštis, užstatymo tankis, užstatymo intensyvumas nedidinamas; paliekama esama užstatymo linija; statiniui paminklosauginių sąlygų nėra; išlaikomos sklypo ribos. Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sklypas Nr. 3: teritorijos naudojimo būdas – gyvenama teritorija G1; teritorijos naudojimo pobūdis – galima papildoma komercinė veikla; esamo užstatymo ir sutvarkymo būklė: sklype yra gyvenamas pastatas ir ūkiniai pastatai; statinių aukštis, užstatymo tankis, užstatymo intensyvumas nedidinamas; paliekama esama užstatymo linija; tai griežto paminklosauginio režimo zona, numatomas restauravimo, restauravimo – atkūrimo tvarkymo režimas; numatytas sklype augančių medžių ir krūmų saugojimas. Atsižvelgiant į tai, kad detaliojo plano rengimo metu dviejuose bendro 4143 kv. m. ploto sklypuose buvo du statiniai: 2 aukštų poilsio pastatas 249 kv. m. užstatymo ploto; 1 aukšto viešbutis 1070 kv. m. užstatymo ploto, t. y. 31,84 proc. užstatymo tankis, detaliojo plano sprendiniais suformuotam sklypui Nr. 4 nustatytas leistinas statinių aukštis – 15 m, leistinas statinių aukštų skaičius – rūsys + 4 aukštai, užstatymo tankumas – 0,49, užstatymo intensyvumas 1,96, pažeidžia Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendinius, kuriais sklypuose Nr. 2 ir Nr. 3 numatyta nedidinti statinių aukščio, užstatymo tankio, užstatymo intensyvumo ir paliekama esama užstatymo linija. Be to, sklypui Nr. 2 buvo numatyta išlaikyti esamas sklypo ribas, todėl sklypų sujungimas nėra leidžiamas.
Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2005 m. balandžio 14 d. išduotų planavimo sąlygų Nr. 19 5.3 punkte neįrašytas Palangos specialusis paminklosauginis planas, nors Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos teritorinio padalinio 2005 m. vasario 21 d. planavimo sąlygose Nr. 24 buvo nurodyta vadovautis ne tik Palangos generaliniu planu, Palangos centrinės dalies detaliuoju planu, bet ir Palangos specialiuoju paminklosauginiu planu. Pagal Teritorijų planavimo dokumentams rengti sąlygų parengimo ir išdavimo taisyklių 12 punktą, planavimo sąlygos nerengiamos ir neišduodamos, kai numatomo rengti teritorijų planavimo dokumento tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms. Šiuo atveju planavimo organizatoriui pateikiamas raštu motyvuotas atsakymas, nurodant įstatymų ir teisės aktų konkrečius straipsnius ir nuostatas, kurie būtų pažeisti ar draudžia numatomą veiklą. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. (4.1)-A1-426 patvirtinta planavimo užduotis, kurioje nurodytas planavimo tikslas – „žemės naudojimo būdo ir paskirties keitimas, tvarkymo ir naudojimo reglamentų nustatymas, sklypų formavimas, sklypų ribų ir plotų keitimas, numatant naują statybą“, o tai prieštarauja Planavimo sąlygų nuostatoms, kuriose nurodyta, kad planuojamam žemės sklypui (teritorijai) taikomi galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai: Palangos generalinis planas ir Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas. Pareiškėjo teigimu, detalusis planas Nuolatinės statybos protokolu buvo suderintas anksčiau negu įvyko viešas aptarimas, tuo pažeidžiant Detaliųjų planų rengimo taisyklių 45.5.4 punkto nuostatas. Be to, detalusis planas suderintas 2005 m. rugpjūčio 31 d. Palangos miesto nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo protokolu Nr. 32, prieš tai neatlikus projektavimo dokumentų higieninės ekspertizės, kaip reikalauja aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. D1-696 patvirtintų Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuostatų 16.4 punktas. Pažymėta, kad Sprendimu patvirtinto žemės sklypų S. Dariaus ir S. Girėno g. 23, 25 ir teritorijos iki Vytauto g., Palangoje, detaliojo plano sprendiniai, susiję su statybos darbais, nėra realizuoti. Visi suformuoti sklypai, išskyrus Nr. 3, įregistruoti nekilnojamojo turto registre.
Atsakovas Palangos miesto savivaldybės taryba ir trečiasis suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija prašė pareiškėjo prašymą prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime (t. I, b. l. 218) paaiškino, kad pareiškėjas, prašymą grįsdamas procedūriniais pažeidimais, neįvardijo bei neanalizavo Palangos miesto generalinio plano, Palangos miesto centrinės dalies paminklosauginio plano ir centrinės dalies detaliojo plano sprendinių atitikimo tarpusavyje, nevertino šių neatitikimų reikšmės detaliajam planui. Šių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai prieštarauja vienas kitam, o centrinės dalies detaliojo plano aiškinamojo rašto ir pagrindinio brėžinio sprendiniai neatitinka tarpusavyje. Tai leidžia teigti, kad minėta teritorija apskritai nesuplanuota, todėl nepagrįstas pareiškėjo argumentas, jog detaliojo planavimo organizatorius turėjo teisę ne organizuoti naujo detaliojo plano rengimą, o inicijuoti Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano pakeitimą. Detaliuoju planu suformuoti 6 sklypai, kurių sprendinius reikia vertinti atskirai. Atkreipė dėmesį į tai, kad kultūros vertybės teritorija buvo pažeista dar iki detaliojo plano patvirtinimo, 1997 metais formuojant sklypą Šliūpo g. 13a, į kurį atkurtos nuosavybės teisės. Šis sklypas buvo suteiktas individualiai statybai, tuo sumažinant kultūros vertybės teritoriją. Pažymėjo, kad 2010 m. sausio 14 d. sprendimu buvo patvirtinta nauja kultūros vertybės teritorija, tiksliai atitinkanti suformuotų sklypų Nr. 1, 2, 3 ribas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime palaikė pareiškėjo prašymą (t. I, b. l. 215-216).
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime prašė tenkinti pareiškėjo reikalavimą (t. I, b. l. 220-221).
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė neprieštaraujantis prokuroro patikslinto prašymo patenkinimui, jei bus įrodyta, jog Sprendimu patvirtintas detalusis planas pažeidžia teisės aktų reikalavimus (t. II, b. l. 118-120).
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Pušų paunksnėje“ atsiliepime prieštaravo prokuroro prašymo tenkinimui (t. II, b. l. 90).
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 31 d. sprendimu pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atmetė kaip nepagrįstą (t. II, b. l. 133-144).
Teismas nurodė, kad viešojo intereso pažeidimą pareiškėjas sieja su teisės aktų pažeidimu tvirtinant žemės sklypų, esančių S. Dariaus ir S. Girėno g. 23, 25 ir teritorijoje iki Vytauto g., Palangoje, detalųjį planą. Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalis imperatyviai nustato, kad detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymams, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų (išskyrus žemės reformos žemėtvarkos projektus, kurių sprendinius keičia detalieji planai) sprendiniams, kitiems teisės aktams. Pagal Palangos kurorto generalinio plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 4 d. nutarimu Nr. 523, fragmentą, tekstinės dalies IV skyriaus 6 dalyje „Perspektyvinis kurortinių kompleksų vystymas“ siūloma naujų poilsio namų ir sanatorijų nestatyti, o V skyriuje „Architektūrinis planinis sprendimas“ 2 skirsnyje nurodyta, jog tolesnė poilsio įstaigų statyba Senojoje Palangoje neleistina ir negalima; esančios poilsio įstaigos gali būti rekonstruotos tik nedidinant vietų skaičiaus jose. Ginčijamo detaliojo plano teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo brėžinyje sklypui Nr. 4 nustatytas naudojimo būdas (pobūdis): rekreacinė teritorija, ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybai, esantis 2 aukštų pastas demontuojamas, numatoma jo rekonstrukcija blokuojant su esamu pastatu, aukštų skaičius – 4 aukštai su rūsiu, ne aukštesnis kaip 15 m. Pareiškėjas argumentuoja, jog pagal detaliojo plano tvirtinimo metu galiojusio Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalį, tokio pobūdžio statybos nepriskiriamos rekonstrukcijai, nes realizavus detaliojo plano sprendinius, patalpų plotų suma būtų didesnė kaip 10 proc. už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio, prie kurio priestatas statomas, plotų sumą. Iš 2010 m. lapkričio 10 d. teismo posėdžio protokolo matyti, jog pareiškėjas nelaikė šio neatitikimo Generaliniam planui esminiu ir prašymo šiuo neatitikimu neargumentavo. Toks motyvas, teismo vertinimu, atsirado tik prokuroro patikslintame prašyme, paduotame 2010 m. lapkričio 22 d. Pasikeitus teisiniam reglamentavimui, t. y. įsigaliojus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo redakcijai nuo 2010 m. spalio 1 d., pagal kurios 2 straipsnio 18 dalį statinio rekonstravimas apibrėžiamas kaip – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.), teisėjų kolegijos nuomone, aukščiau nurodyti ginčijamo detaliojo plano sprendiniai atitinka rekonstrukcijos sąvoką. Pareiškėjo argumentą, jog pasikeitęs teisinis reglamentavimas neturi įtakos ginčui, nes vertinama 2007 metais buvusi situacija ir jos teisinis reglamentavimas, teismas pripažino nepagrįstu, nes detaliojo plano sprendinių realizavimui bus taikomos teisės aktų nuostatos, galiojančios tuo metu, kai jie bus realizuojami.
Įvertinęs proceso šalių atstovų paaiškinimus dėl detaliuoju planu formuojant sklypus Nr. 1 ir Nr. 2 teritorijos prie J. Šliūpo namo, kuris įregistruotas kaip Nekilnojamojo kultūros paveldo viešam pažinimui ir naudojimui saugomas objektas, ribų ir ploto, teismas nurodė, jog 2010 m. sausio 14 d. sprendimu pakoregavus kultūros vertybės teritoriją, buvo iš esmės panaikintas detaliojo plano sprendinių neatitikimas Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo reikalavimams. Šią aplinkybę pripažino pareiškėjo ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovai. Pažymėta, kad žemės sklypų S. Dariaus ir S. Girėno 23, 25 ir teritorijos iki Vytauto g., Palangoje, detalusis planas suderintas su Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritoriniu padaliniu. Teisėjų kolegijos nuomone, nors turi būti vertinama 2007 metais buvusi situacija, net ir konstatavus minėtą pažeidimą ir patenkinus prokuroro patikslintą prašymą bei panaikinus Sprendimą, teismo sprendimas iš esmės neturėtų tokios teisinės reikšmės, kokios, gindamas viešą interesą, siekia prokuroras. Viešasis interesas nebūtų efektyviai apgintas, nes faktinė situacija šiuo metu yra pasikeitusi. Nustatyta, jog kultūros vertybės teritorija suformuota 1997 metais. Joje suformuotas žemės sklypas, Šliūpo 13 a, į kurį atkurtos nuosavybės teisės F. D..
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. balandžio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-1406/2010 konstatavo, kad Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano sprendiniai nebuvo suderinti su galiojusiais bendrojo teritorijų planavimo dokumento sprendiniais, t. y. su Palangos kurorto generalinio plano sprendiniais. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, išplėstinė teisėjų kolegija pripažino, jog Palangos miesto centrinės dalies specialusis paminklosauginis planas, patvirtintas Palangos miesto tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 134, iki 2004 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-1962 įsigaliojimo (2004 m. gegužės 1 d.) neabejotinai buvo rekomendacinio pobūdžio. Analogiškai nurodyta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. liepos 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A3-619/2004.
Dėl detaliojo plano sprendinių atitikties Palangos miesto centrinės dalies detaliajam planui, patvirtintam Palangos miesto tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32, Klaipėdos apygardos administracinis teismas nurodė, jog Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas yra tokio pat lygmens teritorijos planavimo dokumentas kaip ir ginčijamas detalusis planas. Centrinės dalies detalusis planas parengtas Specialaus paminklosauginio plano sprendinių pagrindu, todėl pripažinus paminklosauginio plano rekomendacinį pobūdį ir jo sprendinių prieštaravimus Generaliniam planui, nagrinėjamoje byloje negalima besąlygiškai remtis Centrinės dalies detaliojo plano sprendiniais ir konstatuoti jų privalomumą. Sprendimu patvirtintas detalusis planas yra vėlesnis dokumentas, skirtas būtent ginčo teritorijai, todėl atsižvelgiant į teisės normų hierarchijos principus, teismo vertinimu, atsakovas turėjo teisę patvirtinti detalųjį planą, kuriuo buvo ištaisyti centrinės dalies detaliojo plano sprendiniai, neatitikę bendrojo plano sprendinių.
III.
Pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą tenkinti.
Apeliacinis skundas (t. II, b. l. 146-152) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Iš detaliojo plano dokumentų akivaizdu, kad sklype Nr. 4 numatyta ne rekonstrukcija, bet nauja statyba, t. y. ne esamo pastato laikančių konstrukcijų pakeitimas, sukeliantis neišvengiamą būtinybę keisti šio pastato išorės matmenis, o naujo pastato, blokuojamo su esamu pastatu, statyba.Generalinio plano IV skyriaus 6 dalyje „Perspektyvinis kurortinių kompleksų vystymas“ numatytas siūlymas perspektyvoje naujų poilsio namų ir sanatorijų ginčo sklype nestatyti, vertintinas kaip bendro pobūdžio, kadangi IV skyriaus sprendiniai pagal savo pobūdį yra abstraktesni, reglamentuojantys kurortinių kompleksų bendrą perspektyvą. Tačiau V skyriaus 2 dalyje yra aptarti konkretūs atskirų kompleksų architektūrinės dalies kompozicijos principai ir charakteristika, ir šios nuostatos, draudžiančios naujų poilsio įstaigų statybą, yra imperatyvios.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. balandžio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-1406/2010 pripažino, kad kai kurie Specialiojo plano sprendiniai neatitinka Generalinio plano, pasisakė dėl Specialiojo plano rekomendacinio pobūdžio, tačiau taip pat konstatavo, kad šios išvados neturi įtakos administracinę bylą nagrinėjančio teismo pareigai savarankiškai vertinti šio akto reikšmės konkrečiam ginčui.Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano sprendiniais ginčo sklypai yra urbanistinės vertybės teritorijos (U2) dalyje, kuriai nustatytas teritorijų riboto naudojimo režimas. Teismas šiuo atveju nevertino, kad teritorijoje, kurioje Specialiuoju planu taikomas griežčiausio paminklosauginio režimo zonos tvarkymo režimas – konservavimo-restauravimo ir yra saugoma didelę istorinę, urbanistinę bei pažintinę reikšmę turinti urbanistinės vertybės teritorija su pilnai išlikusiu urbanistinės struktūros planu ir apstatymu, nebuvo numatytas teritorijos skaidymas į naujus sklypus, todėl sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 suformavimas pažeidžia Specialiojo plano sprendinius, numatytus 6.3.3 punkte. Be to smulkinti sklypus U2 teritorijoje draudžia Specialiojo plano 6.2.2 punktas.Planavimo sąlygose detaliojo planavimo dokumentams rengti yra nurodyta, kad planuojamai teritorijai taikomi Specialiojo plano reikalavimai, jo reglamentai, ribojantys į miesto istorinės dalies ribas patenkančių sklypų užstatymo tankumą bei pastatų aukštingumą, todėl Specialiajame plane numatytas sklypų užstatymo tankumo ir pastatų aukštingumo ribojimas bei draudimas smulkinti sklypus galioja detaliuoju planu suplanuotai teritorijai.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1406/2010 nesuponuoja pagrindo iš viso netaikyti Specialiojo plano sprendinių, ypač tų, kurie Generaliniam planui neprieštarauja.Sklypo Nr. 4 užstatymo tankumo reglamentų, numatytų Specialiajame plane, pažeidimas visiškai atitinka Generalinio plano tekstiniuose sprendiniuose įtvirtintą draudimą naujo poilsio statinio statybai, todėl jį pažeidus, buvo pažeistos ir Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalies normos.Žemės sklypų S. Dariaus ir S. Girėno g. 23, 25 ir teritorijos iki Vytauto g., Palangoje, detalusis planas prieštarauja Specialiajam planui, o tai reiškia, kad detalusis planas prieštarauja ir Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos teritorinis padalinio 2005 m. vasario 21 d. išduotoms planavimo sąlygoms.Centrinės dalies detalusis planas parengtas Specialaus paminklosauginio plano sprendinių pagrindu, todėl jo sprendinių, kaip ir Specialaus plano sprendinių, turi būti laikomasi.Detaliuoju planu suformuoti žemės sklypai patenka į Palangos m. Centrinės dalies detaliojo plano (toliau – ir CDDP) kvartalą U27, kurio sprendiniuose numatytas draudimas didinti statinių aukštį, užstatymo tankį bei užstatymo intensyvumą, numatyta palikti esamą užstatymo liniją. Ginčijamo detaliojo plano sprendiniais suplanavus sklypą Nr. 4, numatant jame naujo statinio statybą CDDP, sklypo Nr. 1 teritorijoje suformavus du naujus sklypus – Nr. 5 bei Nr. 6, ir sklype Nr. 6 numačius padidinti esamo statinio aukštį, aukščiau nurodyti CDDP sprendiniai buvo pažeisti.Atskiri sklypų detalieji planai, kurie patenka į Palangos miesto CDDP planuojamą teritoriją, nepakeičia Palangos miesto CDDP, kurio galiojimas platesnis, nei konkrečios teritorijos detaliojo plano, kurio sprendiniais galima tik tikslinti ir keisti esamus Palangos CDDP sprendinius.2004 m. gegužės 1 d. įsigaliojus naujai Teritorijų planavimo įstatymo redakcijai bei Detaliųjų planų rengimo taisyklėms, nėra numatyta galimybė atskirais žemės sklypų detaliaisiais planais keisti miestų (miestelių) dalių (kvartalų) detaliųjų planų sprendinius, jų nesuderinus tarpusavyje pagal Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnyje įtvirtintą bendrąją teritorijų planavimo dokumentų derinimo ir teikimo tvirtinti tvarką, išskyrus Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje nustatytą išimtį.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas (t. II, b. l. 153-155) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Vertinant administracinių aktų, kuriais buvo patvirtintas žemės sklypų S. Dariaus ir S. Girėno g. 23, 25 detalusis planas, bei plano teisėtumą, yra būtina nustatyti, ar ginčijamo detalaus plano sprendiniai buvo suderinti su Generalinio plano sprendiniais. Klaipėdos apygardos administracinis teismas neanalizavo ginčijamą detalųjį planą šiuo aspektu, nors pareiškėjas nurodė kaip ir kokiu būdu detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Generaliniam planui.Pirmosios instancijos teismas, remdamasis administracinėje byloje Nr. A444-1406/2010 padaryta išvada, jog Palangos miesto centrinės dalies specialusis paminklosauginis planas yra rekomendacinio pobūdžio, nevertino detalaus plano sprendinių atitikimo Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano sprendiniams, nepasisakė dėl Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano reikšmės šiai bylai.Teismas nepasisakė dėl Kultūros paveldo departamento atstovo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, jog detaliojo plano sprendiniai sklype Nr. 4 ir sklype Nr. 6 (numatytas pastatų aukštis iki 15 m ir 13 m atitinkamai) prieštarauja Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 2 punktui.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2011 m. kovo 29 d. prašyme pareiškė prisidedanti prie pareiškėjo paduoto apeliacinio skundo (t. II, b. l. 169-170) ir atsiliepime nurodė palaikanti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos apeliacinio skundo argumentus (t. II, b. l. 166-167).
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime palaiko apeliacinius skundus (t. II, b. l. 163-166).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliaciniai skundai tenkintini.
Nagrinėjamoje byloje vyksta ginčas dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. T2-65 „Dėl žemės sklypų S. Dariaus ir S. Girėno g. 23, 25 ir teritorijos iki Vytauto g., Palangoje, detaliojo plano patvirtinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Reikalavimą panaikinti šį administracinį aktą pareiškėjas grindžia minėtos teritorijos detaliojo plano (jo sprendinių) neatitikimu Palangos kurorto generalinio plano, Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano ir Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendinių nuostatoms.
Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų (išskyrus žemės reformos žemėtvarkos projektus, kurių sprendinius keičia detalieji planai) sprendiniams, kitiems teisės aktams.
Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, bendrieji planai privalomi visiems planuojamoje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto savininkams, valdytojams ar naudotojams.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas Palangos kurorto generaliniu planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 4 d. nutarimu Nr. 523, nustatytą Senosios Palangos vystymo erdvinę koncepciją, ne kartą konstatavo, kad naujų poilsių įstaigų statyba Senojoje Palangoje yra draudžiama (pvz.: 2011 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-952/2011, 2011 m. balandžio 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-900/2011). Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs faktines aplinkybes, susijusias su naujai suformuoto sklypo Nr. 4 vakarinėje dalyje numatoma naujo poilsio namų korpuso, kuris būtų blokuojamas su esamu pastatu, statyba, iš esmės pripažino, kad pagal ginčijamų teisinių santykių atsiradimo laikotarpiu galiojusį reglamentavimą ši veikla atitiko naujo statinio statybos rūšį (Statybos įstatymo 2 straipsnio 17 dalis (2006 m. spalio 17 d. įstatymo Nr. X-857 redakcija)), taigi nebuvo galima. Teisėjų kolegija nurodytai pozicijai visiškai pritaria.
Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalį, patvirtinto specialiojo plano sprendiniai yra privalomi planuojamai veiklai, taip pat jie nustato privalomus reikalavimus kitiems to paties ar žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams rengti.
Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime darydamas išvadą, jog Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano, pavirtinto Palangos miesto tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 134, sprendiniai, numatantys sklypų užstatymo tankumą, pastatų aukštingumo ribojimus bei draudimą smulkinti sklypus, ginčo detaliajam planui nėra privalomi, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A444-1406/2010. Aptariamoje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano sprendiniai nebuvo suderinti su galiojusiais bendrojo teritorijų planavimo dokumento sprendiniais ir kad specialiojo plano sprendiniai prieštaravo Palangos miesto generaliniam planui. Nurodė, kad Palangos miesto centrinės dalies specialusis paminklosauginis planas neturi norminiam teisės aktui būdingo visuotinio privalomumo požymio ir negali būti pripažintas norminiu administraciniu aktu, tačiau taip pat pažymėjo, kad šios išvados neturi įtakos administracinę bylą nagrinėjančio teismo pareigai savarankiškai vertinti šio akto reikšmę konkrečioje individualioje byloje.
Teisėjų kolegija, patikrinusi šios bylos medžiagą, nustatė, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio 2005 m. vasario 21 d. detaliojo teritorijų planavimo organizatoriui išduotose planavimo sąlygose detaliojo planavimo dokumentams rengti Nr. 24, kaip teritorijų planavimo dokumentą, į kurio galiojančius sprendinius būtina atsižvelgti, įrašė Palangos miesto centrinės dalies specialųjį paminklosauginį planą (1999 m.) (t. I, b. l. 118). Tarp pareiškėjo ir atsakovo kilusiam ginčui aktualios administracinių teismų praktikos kontekste ši aplinkybė reiškia, jog Palangos miesto centrinės dalies specialusis paminklosauginis planas, ta apimtimi, kiek jo sprendiniai neprieštarauja Generaliniam planui, planavimo organizatoriui yra privalomas.
Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo keturis žemės sklypų S. Dariaus ir S. Girėno g. 23, 25 ir teritorijos iki Vytauto g., Palangoje, detaliojo plano neatitikimo Specialiajam planui aspektus:
1) numatyti sklypo Nr. 4 užstatymo režimo pakeitimai: leistinas statinių aukštų skaičius (nuo-iki) – rūsys + 4 aukštai (15 m) bei leistinas sklypo užstatymo tankumas – 0,49, prieštarauja Specialiojo plano sprendiniams, kuriais 7.5.5 punktu reglamentuojami šio sklypo užstatymo režimo reikalavimai: užstatymo tankumas – iki 20 proc., aukštingumas – iki 2 aukštų;
2) suformuotas sklypas Nr. 4, kuriame numatyta nauja statyba, nepatenka į Specialiojo plano brėžinyje Nr. 11 sutartiniu žymėjimu „4“ pažymėtas teritorijas, kuriose numatoma nauja statyba;
3) sklype Nr. 6 numatytas esamo pastato aukštingumas – 3 aukštai su mansarda – neatitinka Specialiojo plano sprendinio, numatyto 7.5.4 punkte, kuriuo šioje teritorijoje reglamentuojamas pastatų aukštingumas iki 2 aukštų su mansarda;
4) numatytas sklypų Nr. 5 ir Nr. 6 suformavimas esamo 3625 kv. m dydžio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) padalijimo būdu, tuo padidinant šių sklypų užstatymo tankį, prieštarauja Specialiojo plano 6.2.2 punkte įtvirtintam draudimui U2 teritorijoje smulkinti sklypus bei didinti užstatymo tankumą.
Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano tekstinės dalies 7.5.4 punkte nustatyta, jog pramoginės komercinės zonos ašis yra Vytauto gatvė. Prioritetinė pastatų funkcija – pramoginė komercinė. Sklypo užstatymo tankumas iki 30 proc. Būtina išlaikyti Vytauto gatvės užstatymo raudonąją liniją. Pastatų aukštingumas iki 2 aukštų su mansarda. Pagal Specialiojo plano tekstinės dalies 7.5.5 punktą, gyvenama poilsinė – tai mišti zona, kurioje yra ir poilsinių, ir individualių vilų, ir gyvenamųjų namų. Užstatymo tankumas iki 20 proc., aukštingumas – iki 2 aukštų (t. I, b. l. 134). Pažymėtina, kad Generaliniame plane sklypų užstatymo reglamentai nėra aptarti, taigi šiuo aspektu prieštaravimo tarp Specialiojo plano ir Generalinio plano sprendinių nėra. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, jog ginčo detaliuoju planu suplanuotame sklype Nr. 6 numatytas statinių aukštis 3 aukštai + mansarda, o sklype Nr. 4 – rūsys + 4 aukštai (t. I, b. l. 70). Taigi, kaip teisingai nurodo pareiškėjas, analizuojamais detaliojo teritorijų planavimo dokumento sprendiniais buvo pažeisti privalomi specialiojo plano reikalavimai. Be to, teisėjų kolegija jau konstatavo, kad naują statybą (naujo priestato statybą) sklype Nr. 4 vienareikšmiškai draudžia Generalinio plano sprendiniai. Taip pat sutiktina su pareiškėjo argumentais, jog Palangos miesto istorinės dalies (U-2) teritorijoje formuojant du naujus sklypus – Nr. 5 bei Nr. 6, buvo nepaisoma Specialiojo plano tekstinės dalies 6.2.2 punkto nuostatos dėl sklypų smulkinimo negalimumo (t. I, b. l. 131).
Atsižvelgdama į išanalizuotas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad planavimo sąlygose nurodyto reikalavimo taikyti detaliojo plano sprendiniams specialiajame plane nustatytus apribojimus sklypo užstatymo tankumui ir aukštingumui ignoravimas yra pagrindas konstatuoti imperatyvių Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies ir 26 straipsnio 3 dalies normų pažeidimą. Be to, pirmosios instancijos teismas, vertindamas 2007 m. situaciją, susijusią su ginčo detaliuoju planu suformuotais žemės sklypais Nr. 1 ir 2, besiribojančiais su teritorija, priskirta nekilnojamajai kultūros vertybei – visuomenės veikėjo Jono Šliūpo namui – pagrįstai nustatė, jog buvo nesilaikyta kultūros vertybių apsaugos režimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Teismas, vertindamas administracinio akto teisėtumą ir pagrįstumą nurodytais aspektais, turi pareigą patikrinti faktinį ir teisinį pagrindą, egzistavusį skundžiamo viešojo administravimo subjekto sprendimo priėmimo (veiksmo atlikimo) metu. Todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo motyvas, kad faktinių aplinkybių bei teisinio reguliavimo kaita pašalina atsakovo sprendimo patvirtinti detalųjį planą, kurio sprendiniai prieštaravo 2007 m. kovo 29 d. aktualioms Teritorijų planavimo ir Statybos įstatymų nuostatoms bei aukštesnių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, neteisėtumą, yra iš esmės neteisingas.
Dėl paminėto Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimas naikinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 143 str.) ir atsižvelgiant į tai, kad ginčo detaliojo plano sprendiniai nėra realizuoti, todėl prokuroro pareikšto prašymo tenkinimas sukels šioje byloje siekiamas teisines pasekmes, t. y. realiai leis apginti viešąjį interesą, priimamas naujas sprendimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro ir trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos apeliacinius skundus tenkinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimą panaikinti.
Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro prašymą tenkinti ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. T2-65 „Dėl žemės sklypų S. Dariaus ir S. Girėno g. 23, 25 ir teritorijos iki Vytauto g., Palangoje, detaliojo plano patvirtinimo“ panaikinti.
Sprendimas neskundžiamas.