- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-04-11
- Bylos Nr.
- 1-595-295/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-04961-2011-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Bugelevičius
- Kaltinamasis
- E. P.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, niekur nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas šešis kartus:
2003-09-16 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – areštu 40 parų, atidedant bausmės vykdymą 1 metams;2008-09-30 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, bei 187 straipsnio 3 dalį – laisvės apribojimu 8 mėnesiams;2008-12-04 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, bei 187 straipsnio 1 dalį – areštu 60 parų;2009-11-13 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 4 mėnesiams;2010-02-11 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams; 2010-04-06 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi paskirtąją bausmę subendrinus su 2009-11-13teismo nuosprendžiu paskirtąja bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 2 mėnesiams;2010-08-23 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, bei 254 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 63 straipsnį – laisvės atėmimu 2 metams, iš laisvės atėmimo vietų paleistas 2011-11-11 atlikęs bausmę,
kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis E. P. 2011 m. lapkričio 11 d., apie 20 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su D. R. metu, išeidamas iš buto, panaudojo mažametės nukentėjusiosios E. M., gimusios 2010 m. balandžio 29 d., atžvilgiu fizinį smurtą – ją ranka pastūmė, nuo ko mažametė nukentėjusioji nukrito ir veidu atsitrenkė į virtuvės spintelę, tuo sukeldamas mažametei nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Šiais savo veiksmais E. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis E. P. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės jam inkriminuojama nusikalstama veika nepripažino. Kaltinamojo teigimu, 2011-11-11 išėjęs iš laisvės atėmimo vietų, jis nusprendė aplankyti savo vaikystės draugą V. M. (V. M.), tačiau atėjęs pas jį į namus, jo namuose nerado, o namuose buvusi Vitalijaus sugyventinė D. R. pradėjo jį varyti iš buto, teigdama, kad jam nėra jokio reikalo draugauti su Vitalijumi. Supykęs, kad Vitalijaus sugyventinė kišasi ne į savo reikalus, kaltinamasis apsižodžiavo su Vitalijaus sugyventine, tačiau nei jos pačios, nei jos mažametės dukters jis nelietė ir jokio smurto jų atžvilgiu nenaudojo.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis savo kaltės jam inkriminuojama nusikalstama veika nepripažino, jo kaltė smurtu prieš mažametę nukentėjusiąją įrodoma šiais įrodymais.
Nukentėjusioji D. R. teismo posėdžio metu teigė, kad 2011 m. lapkričio 11 d., apie 20 val., į jos namus atėjo kaltinamasis E. P., kuris norėjo susitikti su jos vyru (sugyventiniu) V. M.. Kadangi jos vyro namuose nebuvo, ji pareikalavo, kad kaltinamasis išeitų iš buto, tačiau E. P. nesutiko ir pareiškė, kad V. M. jis lauks namuose ir niekur neis. Tarp jos ir kaltinamojo kilo konfliktas, kurio metu kaltinamasis E. P. nuo virtuvinio stalo pagriebė mobilaus ryšio telefoną. Kokiu tikslu jis paėmė telefoną ji nežino, tačiau telefoną ji iš kaltinamojo atėmė, todėl jis supykęs ranka ją pastūmė, o po to pastūmė jos mažametę dukrelę Emiliją, gimusią 2010 m. balandžio 29 d., kuri nukrito ir atsitrenkė veidu į virtuvinę spintelę, nuo ko pas ją po dešine akimi atsirado mėlynė. Kokiu tikslu kaltinamasis pastūmė jos dukrelę, D. R. paaiškinti negalėjo.
Savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, D. R. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 17-19).
Kad kaltinamasis E. P. tarpusavio konflikto su D. R. metu pastūmė mažametę E. M. ir ji krisdama atsitrenkė veidu į virtuvinę spintelę, ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir mažametė liudytoja K. R., duodama parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistui ir psichologui (b.l. 30-31).
Tiek nukentėjusiosios D. R., tiek mažametės K. R. parodymai apie tai, kad E. P. naudojo smurtą D. R. ir jos mažametės dukters E. M. atžvilgiu, yra nuoseklūs, patvirtinti liudytojo V. M. (V. M.) parodymais, kuris matė mėlynę po dešiniąja dukters Emilijos akimi, o teisiamojo posėdžio metu nebuvo surinkta jokių objektyvių duomenų apie tai, kad D. R. ar jos artimieji turi tikslą apkalbėti kaltinamąjį E. P., be to, mažametė liudytoja K. R. pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvo apklausta, dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistui ir psichologui, kurie po apklausos jokių pastabų nepareiškė, todėl teismas neturi pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais.
Teismas mano, kad kaltinamojo E. P. kaltė, smurtaujant sukėlus fizinį skausmą mažamečiui, įrodyta aptartais įrodymais ir jo veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje. Nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnyje, gali būti padaroma tik tyčia. Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis E. P. savo veiksmais siekė sukelti fizinį skausmą būtent mažametei nukentėjusiajai E. M. (tiesioginė tyčia). Tačiau jis, naudodamas smurtą D. R. atžvilgiu (ją pastumdamas per petį) ir matydamas, kad šalia D. R. stovi mažametė jos duktė Emilija, kuri įvykio metu buvo tik pusantrų metų amžiaus, privalėjo suprasti pavojingą savo veiksmų pobūdį mažametei ir numatyti galimus tokių veiksmų padarinius, ir nors kaltinamasis E. P. nenorėjo BK 140 straipsnyje numatytų padarinių, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti, t.y. teismas daro išvadą, kad kaltinamasis E. P. nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė netiesiogine tyčia.
Kaltinamojo E. P. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, į tą aplinkybę, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė tą pačią dieną, kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietų atlikęs ankstesniuoju teismo nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, taip pat į tai, kad kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika buvo padaryta netiesiogine tyčia, ir mano, kad kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, artima įstatyme numatytam bausmės minimumui (BK 50 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1dalimi ir 302 - 308 straipsniais,
nusprendžia:
E. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti laisvės atėmimą keturiems mėnesiams.
Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo E. P. sulaikymo, vykdant šį teismo nuosprendį dienos.
Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.